Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo ieškinį atsakovei V. O. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Žardės būstas“, Z. A., K. R., R. S., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 205,97 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-07 daugiabutyje Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), iš atsakovės nuosavybės teise valdomo buto Nr. (duomenys neskelbtini) išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala žemiau esančiam J. B. butui Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovas Gyventojų turto draudimo sutartimi, poliso Nr. 19056/9022269, yra apdraudęs minėtą turtą, jam kilo pareiga atlyginti dėl įvykio butui (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Teigia, jog nukentėjusiam asmeniui J. B. išmokėjo 205,97 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Kadangi iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, pripažintina, jog atsakovė nesinaudojo savo valdomu turtu taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, ir atsakovė privalo atlyginti žalą, padarytą dėl šių trūkumų.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-10-17 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, jog nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas laikosi pozicijos, jog užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, t. y. jai tinkamai nesirūpinant ir neprižiūrint savo turto. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir teigia, kad buvo užlietas ir jos butas, matėsi drėgmė ant vonios kambario lubų.Ieškovas savo ieškinį grindžia 2014-12-18 atliktos užlieto buto apžiūros metu surašytu Apžiūros aktu, kuriame konstatuota, jog, draudėjos teigimu, iš tualeto kanalizacijos vamzdžio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), varvantis vanduo užliejo draudėjos koridorių, vanduo pažeidė sieną, lubas, grindis. Apžiūros dieną į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko. Iš J. B. 2014-12-18 pranešimo ieškovui taip pat matyti, jog ji paaiškino buvusi pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir mačiusi, jog iš tualeto kanalizacijos vamzdžių laša vanduo. Minėti įrodymai teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi apklausus J. B. kaip liudytoją, ji paaiškino iš esmės priešingas aplinkybes: nurodė po užliejimo nuėjusi pas kaimynę, jos kartu apžiūrėjo vamzdyną atsakovės bute, jis buvo sausas, matėsi pakeisti vamzdžiai, visur buvo sausa.Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pačios atsakovės buto vonios kambario lubos buvo užlietos tą pačią 2014-12-07 dieną, pateikė fotonuotraukas. 2015-04-27 UAB „Žardės būstas“ rašte Nr. ŽRB-RS-15-0060 nurodyta, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba gavusi pranešimą atvyko adresu Žardininkų g. (duomenys neskelbtini), kur pastebėta, kad yra apibėgusios lubos iš aukščiau esančio buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau 2015-04-22 pakartotinai nuvykus pastebėta, kad yra apipiltas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ko įvyko užpylimas, nustatyti nepavyko, kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai UAB „Mano būstas LT“ darbuotojų neįsileido.Ištirtų įrodymų visuma neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai (butas Nr. (duomenys neskelbtini) arba bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiai). Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Nenustačius neteisėtų atsakovės veiksmų, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-17 sprendimą ir ieškinį tenkinti.Ieškovas nurodo, jog, nors ginčą iš esmės lemia atsakovės atsikirtimai, kad jos butas taip pat buvo aplietas ir dėl tos priežasties iš atsakovės buto išsiliejo vanduo į žemiau esantį butą, tačiau atsakovė viso proceso metu elgėsi pasyviai ir plačiau neįrodinėjo jos buto apliejimo fakto, o teismas nesigilino į šią aplinkybę ir ieškovo pareigai įrodyti apliejimo priežastis suteikė lemiamą reikšmę. Šiuo atveju ieškovas viso ginčo nagrinėjimo metu kaip tik akcentavo, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės buto lubose įsisenėjusios vandens dėmės ir žemiau esančių patalpų apliejimo, tačiau teismas tam neteikė jokios reikšmės.Atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė net neginčijo fakto, kad iš jos buto išsiliejęs vanduo apliejo žemiau esantį nukentėjusios butą, taip pat į tai, kad buvo apklausti visi butų savininkai, kurie nurodė, kad jiems nebuvo žinoma apie kokį nors apliejimą iš jų ar kitų patalpų, taip pat į tai, kad bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų priežiūrą atliekantis administratorius nėra užfiksavęs jokių žalos šaltinių, ieškovas mano, kad byloje buvo neginčytinai įrodyta, kad vanduo išsiliejo iš atsakovės buto, bet ne iš kitų šaltinių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp ieškovo ir J. B. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis, apdraudžiant J. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namų turtą nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18. 2014-12-18 J. B. pranešė ieškovui apie turto sugadinimą, padarytą laikotarpiu nuo 2014-12-07 11.00 val. iki 2014-12-10 11.00 val., užliejant turtą vandeniu. Ieškovės turto žalų ekspertui įvertinus žalą, buvo nustatyta, jog žala sudaro 205,97 Eur. Ieškovas 2015-01-15 išmokėjo nukentėjusiam asmeniui J. B. 205,97 Eur draudimo išmoką. 2015-01-21 ieškovas išsiuntė atsakovei pretenziją Nr. 486 dėl žalos atlyginimo regreso tvarka, reikalaudamas per 14 dienų sumokėti 205,97 Eur žalos atlyginimo.Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio asmens ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas: tam, kad būtų taikoma civilinė atsakomybė, būtina konstatuoti egzistuojant visas atsakomybės sąlygas. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).CK 6.266 str. 1 d. numatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-554/2007). Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl vandens užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai yra laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Ieškovas laikosi pozicijos, jog užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir teigia, kad buvo užlietas ir jos butas: matėsi drėgmė ant vonios kambario lubų. Ieškovas apeliaciniame skunde teigia, jog, nors ginčą iš esmės lemia atsakovės atsikirtimai, kad jos butas taip pat buvo aplietas ir dėl tos priežasties iš atsakovės buto išsiliejo vanduo į žemiau esantį butą, tačiau atsakovė viso proceso metu elgėsi pasyviai ir plačiau neįrodinėjo jos buto apliejimo fakto, o teismas nesigilino į šią aplinkybę ir ieškovo pareigai įrodyti apliejimo priežastis suteikė lemiamą reikšmę. Šiuo atveju ieškovas viso ginčo nagrinėjimo metu kaip tik akcentavo, kad nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovės buto lubose įsisenėjusios vandens dėmės ir žemiau esančių patalpų apliejimo, tačiau teismas tam neteikė jokios reikšmės. Kolegija sutinka, jog šiuo atveju atsakovei tenka pareiga įrodyti, kad pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo ne iš jos valdomo buto, o iš kitų šaltinių, tačiau atmeta kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, jog atsakovė viso proceso metu elgėsi pasyviai ir plačiau neįrodinėjo savo buto apliejimo fakto.Atsakovė viso proceso metu teigė, jog jos pačios bute vonios kambario lubos buvo užlietos tą pačią 2014-12-07 dieną iš aukščiau esančio buto. Savo pozicijai pagrįsti atsakovė pateikė nuotrauką. Nuotrauką, kurioje matyti aplietos atsakovės tualeto lubos, atsakovė kartu su atsakymu į pretenziją 2016-02-19 buvo pateikusi ir draudikui. Taigi ji, gavusi draudiko pretenziją, nuosekliai laikėsi pozicijos, jog užliejimas įvyko ne iš jos buto. Be to, atsakovė pateikė 2015-04-27 UAB „Žardės būstas“ raštą Nr. ŽRB-RS-15-0060, kuriame nurodyta, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba, gavusi pranešimą, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pastebėta, kad yra apibėgusios lubos iš aukščiau esančio buto, esančio (duomenys neskelbtini). 2015-04-22 pakartotinai nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėta, kad yra apipiltas ir butas Nr. (duomenys neskelbtini) iš aukščiau esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl ko įvyko užpylimas, nustatyti nepavyko, kadangi buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventojai UAB „Mano būstas LT“ darbuotojų neįsileido. Trečiojo asmens UAB „Žardės būstas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad 2015-04-22 atsakovės bute matėsi užliejimo pasekmės, tai nebuvo naujas užliejimas. Posėdžio metu trečiasis asmuo – buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė paaiškino, kad įvykio metu šiame bute gyveno jos senyvo amžiaus mama, kuri jau yra mirusi. Ji pati nieko paaiškinti negali, tačiau apie vandens avariją ar užliejimą nieko nežino, mama jai nieko nėra pasakojusi. Nurodė, kad nesenai klijavo tapetus, pastebėjo ties nuotekų vamzdžiu koridoriuje susiraičiusį tapetą, tai galėjo nutikti dėl drėgmės. Aukščiau esančių butų savininkės, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nieko reikšmingo apie įvykį nurodyti negalėjo, nes nežinojo. Ieškovas savo poziciją iš esmės grindė 2014-12-18 užlieto buto apžiūros metu surašytu Apžiūros aktu, kuriame konstatuota: draudėjos teigimu, iš tualeto kanalizacijos vamzdžio, esančio bute Nr. (duomenys neskelbtini), varvantis vanduo užliejo draudėjos koridorių, vanduo pažeidė sieną, lubas, grindis. Apžiūros dieną į butą Nr. (duomenys neskelbtini) patekti nepavyko. Iš J. B. 2014-12-18 pranešimo ieškovui taip pat matyti, jog ji paaiškino buvusi pas kaimynę, gyvenančią bute Nr. (duomenys neskelbtini), ir mačiusi, jog iš tualeto kanalizacijos vamzdžių laša vanduo. Taigi ieškovas žalos kilimo priežastį nustatė iš esmės remdamasis vien J. B. paaiškinimais. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog minėti įrodymai abejotini, nes teismo posėdžio metu apklausus J. B., kaip liudytoją, ji nurodė iš esmės priešingas aplinkybes: parodė, jog po užliejimo nuėjo pas kaimynę, jos kartu apžiūrėjo vamzdyną atsakovės bute, jis buvo sausas, matėsi pakeisti vamzdžiai, visur buvo sausa. Kolegija nesutinka su ieškovo argumentu, jog praėjus beveik dvejiems metams po įvykio tikėtinas tam tikras parodymų nenuoseklumas, be to, J. B. atsakovės tualete lankėsi praėjus kelioms dienoms po įvykio, bet ne jo metu. Šiuo atveju reikšminga aplinkybė yra tai, jog apžiūros akte aiškiai nurodyta, kad J. B. mačiusi, kaip iš atsakovės tualete esančių vamzdžių laša vanduo, o teismui ji parodė, kad mačiusi tik sausas tualeto grindis ir jokių drėgmės požymių nebuvo. Esant tokiam įrodymų prieštaringumui, teismas pagrįstai įvertino juos kritiškai.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ištirtus įrodymus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju negalima daryti neabejotinos išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. (duomenys neskelbtini), o ne kiti šaltiniai (butas Nr. (duomenys neskelbtini) arba bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiai). Taigi nesant pagrindo neginčytinai konstatuoti, jog pavojingas, gadinantis turtą poveikis kilo iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų – neteisėtų atsakovės veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.