Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantė) Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo ieškinį atsakovei V. O. G. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Žardės būstas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovės 205,97 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad iš atsakovės nuosavybės teise valdomo buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 2014-12-07 buvo užlietas žemiau esantis butas Nr. 17. Šis butas ieškovės apdraustas Gyventojų turto draudimo sutartimi, poliso Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovei kilo pareiga atlyginti padarytą žalą. Nukentėjusiam asmeniui išmokėjo 205,97 Eur draudimo išmoką. Atsakovė nesinaudojo valdomu turtu (butu) taip, kad nebūtų padaryta žala kitiems asmenims, todėl privalo atlyginti žalą.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nesutiko, jog yra kalta dėl buto apliejimo. Nurodė, jog ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos. Atsakovės bute tualeto lubos ir sienos taip pat buvo sušlapusios, nors įvykio metu santechnikos ar kanalizacijos tvarkymo darbai jos bute nebuvo atliekami.

Trečiasis asmuo UAB „Žardės būstas“ atsiliepime nurodė, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba, gavusi pranešimą, atvyko į butą (duomenys neskelbtini). Nustatė, jog yra apibėgusios lubos iš aukščiau esančio atsakovės buto. 2015-04-22 pakartotinai nuvykus į atsakovės butą dėl duomenų sutikslinimo, pastebėta, jog yra apipiltas ir atsakovės butas Nr. 20 iš aukščiau esančio buto Nr. 23. Dėl ko įvyko užpylimas, nustatyti nepavyko, kadangi nepavyko patekti į butą Nr. 23. Apžiūrėjus bendrojo naudojimo inžinerines sistemas, defektų, dėl kurių galėjo įvykti apipylimas, nepastebėta.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė advokatė V. K. papildomai paaiškino, jog ieškovė išmokėdama draudimo išmoką pažeidė taisykles, nustatančias, kad naudos gavėjas privalo per 3 darbo dienas pranešti apie draudžiamąjį įvykį. Nukentėjęs asmuo į ieškovę kreipėsi tik 2014-12-18, todėl ieškovė apskritai neturėjo pagrindo išmokėti draudimo išmoką. Atsakovės buto lubos drėko iš viršaus, todėl ieškovės argumentai, jog atsakovės veiksmai sąlygojo išmokos išmokėjimą nukentėjusiajam, yra nepagrįsti. Vandens nutekėjimo iš atsakovės buto nebuvo, o vandens nutekėjimas buvo iš viršutinio buto, esančio virš atsakovės buto.

Atsakovės įgaliotas atstovas J. T. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog vanduo atitekėjo iš aukštesnio aukšto, o ne iš atsakovės buto. Patvirtino, jog atsakovės butas taip pat buvo aplietas. Gavęs iš ieškovės pretenziją, parašė paaiškinimą, tačiau ieškovė į tai tinkamai nesureagavo.

Liudytoja G. T. nurodė, kad atsakovė visada būna namuose, nebent reikia vykti į gydymo įstaigą. Patvirtino, kad 2014-12-07 atsakovės bute tualeto lubų ir sienos kampe kabėjo lašai ir buvo drėgnas plotas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-15 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Priteisė atsakovei iš ieškovės 200 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, nepagrįstu vertino ieškovės argumentą, kad atsakovei netinkamai prižiūrint savo butą buvo padaryta žala – aplietas žemiau esantis butas. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs: šalių paaiškinimus, atsakovės pateiktas fotonuotraukas (patvirtina, jog praėjus daugiau nei 2 mėn. po įvykio atsakovės buto tualeto lubos ir dalis sienos yra sulietos), 2015-04-27 UAB „Žardės būstas“ rašto Nr. ŽRB-RS-15-0060 turinį (jame nurodyta, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba gavusi pranešimą atvyko į butą (duomenys neskelbtini), kur pastebėta, kad yra apibėgusios lubos iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), o 2015-04-22 pakartotinai nuvykus pastebėta, kad yra apipiltas ir atsakovės butas aukščiau esančio buto Nr. 23 gyventojų; dėl ko įvyko užpylimas, nustatyti nepavyko, kadangi buto Nr. 23 gyventojai bendrovės darbuotojų neįsileido), liudytojos G. T. paaiškinimus (2014-12-07 ji buvo atėjusi aplankyti atsakovės ir pastebėjo tualete šlampančias sienas ir vandens lašiukus ant lubų). Taip pat teismas padarė išvadą, jog byloje nenustatytas priežastinis ryšys, kad žala butui Nr. 17 padaryta dėl atsakovei priklausančio buto trūkumų. Atsakovės buto tualeto lubos ir siena įvykio dieną taip pat buvo aplietos iš aukščiau esančio buto. Ieškovė neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, tačiau turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Motyvavo CK 6.266 str. 1 d., reglamentuojančia, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 str. 1 d. įtvirtintos aplinkybės (nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas). Šioje normoje įtvirtinta „griežtoji atsakomybė“, t. y. atsakomybė be kaltės. Tai reiškia, kad šiai normai taikyti būtina nustatyti įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktą, žalos asmeniui padarymą ir objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų bei padarytos žalos priežastinį ryšį, tačiau nenustatinėjami neteisėti statinio valdytojo veiksmai ir jo kaltė. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad statinių savininkai ir teisėti valdytojai turi prisiimti riziką ir atlyginti dėl statinių sugriovimo ar kitokių trūkumų padarytą žalą net ir tais atvejais, kai ėmėsi visų prieinamų priemonių, buvo rūpestingi ir atidūs, kad žalos neatsirastų, bet ji vis dėlto atsirado. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirminis vandens išsiliejimo šaltinis atsirado atsakovės bute, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už butui Nr. 17 padarytą žalą. Atmetęs ieškovės pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Apeliantė skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-15 sprendimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Argumentuoja, jog sprendimu nuspręsta dėl neįtraukto į procesą trečiojo asmens materialiųjų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas CPK 329 str. 1 d., 2 d. 2 p. numatytais pagrindais. Atsakovė turėjo pareigą įrodyti, jog už iš jos buto išsiliejusį vandenį yra atsakinga ne ji, o kiti tretieji asmenys. Šias aplinkybes atsakovė grindė tuo, kad jos buto sienos taip pat iš viršaus šlampa ir drėksta, tačiau neįrodinėjo šių aplinkybių priežastinio ryšio su žemiau esančio nukentėjusio asmens buto apliejimu. Butas Nr. 17 tikrai buvo sulietas: apliejimo pėdsakai matyti nuo lubų, per visą sieną iki grindų. Taigi, iš viršaus drėkstanti atsakovės buto siena negali savaime būti vertinama kaip žemiau esančio buto apliejimo priežastis. Atsakovė pateikė jos drėkstančios buto sienos fotonuotrauką, iš kurios matyti, kad sienos drėgnos ties lubomis, jos yra tolygiai šviesios ir didesnio vandens nubėgimo iki buto grindų nematyti. Atsakovė nereiškė pretenzijų aukščiau esančio buto savininkui, o UAB „Žardės būstas“ aplinkybę dėl atsakovės buto apliejimo konstatavo tik praėjus pusei metų nuo ginčo įvykio, todėl šių aplinkybių negalima vertinti kaip pagrindžiančių faktą, kad įvykio dieną atsakovės butas taip pat buvo sulietas. Liudytoja G. T. patvirtino, kad atsakovės lubos drėksta, tačiau ieškovė ir neneigė, nevertino šio fakto. Ieškovė tik nurodė, kad yra neįrodytas priežastinis ryšys tarp šio drėkimo ir žemiau esančio buto apliejimo. Tai, kad liudytoja nurodė, jog įvykio metu atsakovės tualeto grindys buvo drėgnos ir ji jas pavalė, neprieštarauja nukentėjusio asmens nurodytoms aplinkybėms, kad iš karto po apliejimo, apžiūrėjęs atsakovės buto tualetą, pastebėjo varvantį vandenį iš tualeto kanalizacijos vamzdžio. Atsakovė nesiėmė priemonių, kad virš jos buto esančio buto savininkas būtų apklaustas bent kaip liudytojas, neprašė teismo įtraukti šio buto savininką į bylą trečiuoju asmeniu. Neįtraukus į bylą šio asmens ir nesant jo paaiškinimų dėl įvykio aplinkybių, atsakovės paaiškinimai ir minėtos liudytojos parodymai nėra pakankami išvadai, jog už žalą atsakinga ne atsakovė, o virš jos buto esančio buto valdytojai. Nei atsakovės, nei teismo iniciatyva buto Nr. 23 savininkė B. L. nebuvo įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, nors ieškovė aiškiai pažymėjo tokią būtinybę. Teismas tik formaliai pasisakė, jog „ieškovas neįrodė priežastinio ryšio, kad žala nukentėjusiojo asmens butui padaryta dėl atsakovei priklausančio buto susidariusių trūkumų“, tačiau šias aplinkybes įrodyti našta teko būtent atsakovei, kuri to net neįrodinėjo. Motyvuoja, jog nustatydamas neteisėtus veiksmus kaip pagrindą žalai atlyginti buto užpylimo atveju, teismas turi nurodyti, kad ieškovas turi įrodyti, jog atsakovas pažeidė pareigą nedaryti kitiems asmenims žalos valdydamas ir naudodamas savo turtą bei juo disponuodamas. Ieškovas turi įrodyti, kad jo turtas sugadintas dėl realiai buvusio užliejimo, kurį padarė atsakovas. Nagrinėdamas priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos klausimą teismas turi nurodyti, kad ieškovas pateiktų įrodymus, jog atsakovo neteisėti veiksmai sukėlė nuostolių ar prie jų prisidėjo. Turto sugadinimo atveju neteisėti atsakovo veiksmai, o ne kitos aplinkybės turi būti turto sugadinimo priežastis (kasacinės instancijos teismo 2008-05-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Šiuo atveju ieškovei teko našta įrodyti, jog apliejimas įvyko iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Šios aplinkybės įrodytos tuo, kad apliejimas įvyko šių dviejų butų viduje (vietose, nesiribojančiose su kitais butais), o bendrojo naudojimo inžinerinė įranga neturėjo įtakos žalai atsirasti. Ieškovė byloje įrodė, jog ne kiti šaltiniai, o atsakovės bute esantis vandens apliejimo šaltinis lėmė draudėjo žalą, todėl buvo padaryta akivaizdi ir aiški išvada, kad atsakovė nesinaudojo savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitų asmenų turtui. Aplinkybę, jog yra priešingai, įrodyti teko atsakovei, t. y. įrodyti, kad jos veiksmuose nėra neteisėtumo požymių, o žalą lėmė ne vanduo, tekantis iš kanalizacijos vamzdžio, bet viršuje esančių patalpų savininko veiksmai. Bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti naujus įrodymus: kaip liudytoją apklausti nukentėjusį asmenį bei įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu virš atsakovės buto esančių patalpų savininką ir pašalinti byloje esančius įrodymų prieštaravimus.

Atsakovė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, jog ieškovė neprivalėjo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, tačiau turėjo įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovės patalpų. Kadangi nukentėjusio asmens butas Nr. 17 yra daugiabučiame name ir virš jo yra ne vienas butas, akivaizdu, kad vanduo gali pratekėti iš bet kurio virš jo esančio buto ar netgi iš bendrųjų konstrukcijų, už kurias atsakingi yra visi namo butų savininkai. Taigi ieškovei tenka pareiga įrodyti, kad buto užpylimo židinys yra būtent atsakovės nekokybiškas butas, ko ieškovė neįrodė, o atsakovė įrodymais pagrindė, kad pirminė vandens pratekėjimo priežastis yra ne jos butas. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nukentėjusio asmens butas buvo užlietas vandens, patekusio iš virš atsakovės buto esančių patalpų. Ieškovė neneigė fakto, jog atsakovės buto lubos drėksta, nors kaip savo srities profesionalė, turinti kompetentingų darbuotojų – ekspertų, nustatančių tiek vandens pratekėjimo priežastį, tiek priežastinį ryšį tarp žalos ir vandens pratekėjimo židinio, turėjo visas galimybes tikrinti šias aplinkybes, o to nedarydama elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir pasyviai, tačiau visa tai nepanaikina jos pareigos įrodyti tiek pačią vandens pratekėjimo priežastį, tiek priežastinį ryšį. Nepagrįstu vertina apeliantės argumentą, kad būtent atsakovė privalėjo reikalauti įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu virš jos buto esančio buto savininkus. Be to, papildomų asmenų įtraukimas tik užvilkintų bylos nagrinėjimą. Ieškovė pasyviai naudojosi procesinėmis teisėmis, nedalyvavo teismo posėdžiuose, todėl nepagrįstai mėgina permesti įrodinėjimo naštą atsakovei. Ieškovė nereiškė reikalavimo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu buto, esančio virš atsakovės buvo, savininkus, patvirtindama, kad sprendimas negali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Teismas nekonstatavo, kad nukentėjusio asmens buto apipylimo židinys buvo butas, esantis virš atsakovei priklausančio buto, ar kad jo savininkai atsakingi už apipylimą arba būtų atlikę kokius neteisėtus veiksmus, tik konstatavo, kad atsakovei priklausantis butas nebuvo pirminė vandens pratekėjimo priežastis, nes bylos įrodymai patvirtina, kad vanduo pateko iš virš atsakovės buto esančio buto. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad teismas privalėjo būti aktyvus, rinkdamas įrodymus šioje byloje (CPK 12, 13, 178 str.). Teismas išreikalavo papildomus įrodymus bei sudarė šalims galimybę pateikti jų teiginius pagrindžiančius įrodymus, t. y. šalims sudarė visas galimybes pasinaudoti CPK numatytomis teisėmis. Atkreipia dėmesį į tai, jog teismas priteisė iš ieškovės atsakovei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. sumokėtą sumą be PVM, nors atsakovė sumokėjo 242 Eur. Tokią pat sumą atsakovė sumokėjo apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl naujų įrodymų priėmimo

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantės pateiktas 2016-01-11 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, reg. Nr. 50/61457 (pateikti duomenys apie buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininką – B. L.), atsižvelgiant į tai, kad byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įvertinus ginčo pobūdį, laikytinas aktualiu ginčui, todėl teismo priimamas ir vertinamas.

Dėl ginčo esmės (ne) atskleidimo, įrodinėjimo naštos šalims paskirstymo ir kt.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo motyvus ir išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepime į jį išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas tokio pobūdžiui ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, neatskleidė bylos esmės, netinkamai paskirstęs šalims įrodinėjimo pareigas ir nevisapusiškai įvertinęs bylos faktinius duomenis, padarė nepagrįstas išvadas. Be to, pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimą (CPK 329 str. 1 d.), nes atsakovės kaltės nebuvimą motyvuodamas tuo, jog atsakovės butas taip pat buvo apipiltas iš aukščiau esančio buto Nr. 23, nepasirūpino, jog ši teisinę reikšmę turinti aplinkybė būtų išsamiai nustatyta bei ištarta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju teismas nebuvo įstatymo įpareigotas veikti aktyviai rinkdamas įrodymus, nes ginčas yra privataus pobūdžio, šalys naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, tačiau privalėjo nurodyti šalims, kokios faktinės bylos aplinkybės nagrinėjamu atveju yra svarbios tam, kad byla būtų išnagrinėta tinkamai. Nepakanka nurodyti, kad ieškovas privalo įrodyti žalą (nuostolius), neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (nuostolių). Turi būti nurodyta, dėl kokių konkrečių faktinių bylos aplinkybių jis turi pateikti įrodymus. Jie nustatomi pagal tai, kokias aplinkybes teismas ketina vertinti kaip svarbias, kad būtų visapusiškai išnagrinėta byla. Šalis, pasirinkdama įrodymo priemones, turi nepažeisti įrodymų leistinumo reikalavimų, teikti su byla susijusius duomenis (CPK 177 str. 4 d., 180 str.). Teismas gali išsakyti nuomonę, kad tam tikriems klausimams išnagrinėti reikalingos specialios žinios, ir siūlyti atlikti ekspertizę. Ar teismas įvykdė pareigą užtikrinti tinkamą bylos nagrinėjimą, sprendžiama iš teismo veiksmų rengiantis bylos nagrinėjimui ir teismo posėdžio metu. Tai gali patvirtinti šalims raštu ar žodžiu duoti ir teismo procesiniuose dokumentuose (protokoluose, nutartyse ir kt.) užfiksuoti nurodymai. Vien įrašai protokole apie tai, kad šalims užduoti klausimai, išaiškintos jų teisės teikti įrodymus, negauta prašymų dėl bylos papildymo, nepatvirtina, jog teismas įvykdė pareigą rūpintis tinkamu bylos išnagrinėjimu.

Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Dėl to teismas turi nurodyti ieškovui teikti įrodymus, kad užpylimas įvyko iš atsakovo buto. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tik ištyrus šias aplinkybes, t. y. tokiu būdu teismui užtikrinus visų aplinkybių ištyrimą, galima įvertinti surinktus įrodymus ir spręsti, ar ieškovas įrodė aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus (CK 6.247 str., CPK 159 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju atsakovė neginčijo fakto, jog iš jos buto Nr. 20 vandeniu buvo aplietas nukentėjusiojo (ieškovės apdraustas) butas Nr. 17, taip pat neginčijo prašomo priteisti žalos atlyginimo dydžio. Be to, buto Nr. 17 apliejimo faktą bei ginčo žalos dydį ieškovė įrodinėjo patikimais ir leistinais rašytiniais įrodymais.

Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pirminis vandens išsiliejimo šaltinis atsirado atsakovės bute, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už butui Nr. 17 padarytą žalą, teisėjų kolegijos vertintina kaip juridiškai netinkama. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir įrodinėjimo naštos šalims paskirstymą (paneigti savo kaltę, siedama išvengti atsakomybės dėl žalos žemiau esančiam butui padarymo jį apliejus vandeniu, turi atsakovė), akivaizdu, jog esamų byloje duomenų nepakanka daryti neabejotinai buto Nr. 23 savininkei B. L. teisinę reikšmę turinčią išvadą, jog atsakovės kaltės šiuo atveju nėra ar labiau tikėtina, kad nėra. Pagrįstais vertinami apeliantės argumentai, jog atsakovė, siekdama paneigti (įstatymo preziumuojamą) kaltę, turėjo įrodyti, kad žala butui Nr. 17 padaryta ne dėl vandens, išbėgusio iš atsakovės bute esančio kanalizacijos vamzdžio ir pan., bet dėl buto Nr. 23, esančio virš atsakovės buto, valdytojo (savininkės) veiksmų. Šios aplinkybės įrodinėjimo naštos perkėlimas ieškovei (draudimo kompanijai) juridiškai negalimas.

Bylos aplinkybėms ištirti reikia surinkti naujus įrodymus, t. y. kaip liudytoją apklausti nukentėjusį asmenį – buto Nr. 17 savininkę J. B., spręsti dėl įtraukimo į bylą atsakove ar trečiuoju asmeniu minėto buto Nr. 23 savininkę B. L. (ją apklausti), taip pat, atsižvelgiant į bylos situaciją, siūlyti šalims apsispręsti dėl ekspertizės žalos kilimo priežasčiai (-ims) nustatyti.

Pagal CK 45 str. 1 d. normą nagrinėjančiam bylą teismui suteikta teisė, nustačius, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris pagal ieškinį turi atsakyti, ar ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, nenutraukiant bylos vienos iš šalių motyvuotu prašymu pakeisti pradinį ieškovą ar atsakovą tinkamu ieškovu ar atsakovu. Tačiau sprendimo teisė dėl tinkamo ieškovo ar tinkamo atsakovo įtraukimo byloje priklauso išimtinai ieškovui (CPK 45 str. 3 d.), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (pvz., CPK 414 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas, nustatęs, kad reikalavimas pareikštas ne tam atsakovui, kuris turėtų atsakyti, ar nustatęs materialųjį asmenų bendrininkavimą, bet kuriuo atveju turi pasiūlyti ieškovui netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu ar įtraukti į procesą ir kitą (naują) atsakovą, taip pat išaiškinti procesinius padarinius, jeigu ieškovas nesutinka to padaryti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo. Minėti sprendimo trūkumai negali būti pašalinti apeliacinės instancijos teisme, be to, šalys prarastų galimybę į apeliaciją.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl šios priežasties apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.