Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės atstovui J. S., atsakovės atstovams J. T., advokatui Vytautui Mačiulskiui, trečiojo asmens UAB „Žardės būstas“ atstovei V. K., tretiesiems asmenims Z. A., K. R., R. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo ieškinį atsakovei V. O. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys UAB „Žardės būstas“, Z. A., K. R., R. S., Klaipėdos miesto savivaldybė, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 205,97 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos bei atlyginti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-12-07 daugiabutyje Nr. 16, esančiame Žardininkų g., Klaipėda, iš atsakovės nuosavybės teise valdomo buto Nr. 20 išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala žemiau esančiam J. B. butui Nr. 17. Kadangi ieškovas Gyventojų turto draudimo sutartimi, poliso Nr. 19056/9022269, yra apdraudęs minėtą turtą, todėl jam kilo pareiga atlyginti dėl įvykio butui (duomenys neskelbtini), padarytą žalą. Teigia, jog nukentėjusiajam asmeniui J. B. išmokėjo 205,97 Eur draudimo išmoką padarytai žalai atlyginti. Paaiškino, kadangi iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, išsiliejus vandeniui buvo padaryta žala trečiojo asmens turtui, laikytina, jog atsakovė nesinaudojo savo valdomu turtu taip, kad nebūtų padaroma žala kitiems asmenims ir žalą, padarytą dėl šių trūkumų, atsakovė privalo atlyginti.

Atsakovė V. O. G. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovė yra kalta dėl buto (duomenys neskelbtini), apliejimo. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad atsakovė neteisėtais veiksmais padarė žalą, taip pat nenustatytas pavojingas, gadinantis poveikis iš atsakovės valdomo buto. Paaiškino, jog atsakovės bute tualeto lubos ir sienos taip pat buvo sušlapusios, nors įvykio metu jokių santechninių ar kanalizacijos tvarkymo darbų atsakovės bute niekas neatlikinėjo. Teigia, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – nėra atsakovės konkrečių neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp jos veiksmų ir atsiradusios žalos. Pažymėjo, kad toje vietoje yra nuotekų vamzdis, einantis per visus aukštus, todėl neatmetama galimybė, kad ir dėl bendro vamzdyno gedimų įvyko užliejimas, tuomet atsakingi turėtų būti visi namo bendraturčiai. Be to, nurodė, jog iš pateiktų dokumentų matyti, kad J. B. pavėlavo krieptis į ieškovą, pranešimą pateikė 2014-12-18, kuriame nurodė žalos atsiradimo datą 2014-12-07, taigi praleido trijų dienų terminą, todėl ieškovas neturėjo pareigos išmokėti draudimo išmokos.

Trečiasis asmuo UAB „Žardės būstas“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba gavusi pranešimą atvyko į (duomenys neskelbtini), kur buvo pastebėta, kad yra apibėgusios lubos iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini). Tačiau 2015-04-22 pakartotinai nuvykus į (duomenys neskelbtini), duomenų sutikslinimui, buvo pastebėta, kad yra apipiltas ir 20 butas iš aukščiau esančio 23 buto. Dėl ko įvyko užpylimas nustatyti nepavyko, kadangi į 23 butą pateikti nepavyko. Nurodė, kad apžiūrėjus bendrojo naudojimo inžinerines sistemas nebuvo pastebėta jų defektų, dėl kurių galėjo įvykti apipylimas, tuo metu nebuvo atliekami jokie namo inžinerinių sistemų remonto darbai.

Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad atsakovė privalo įrodyti, kad ne ji yra atsakinga už žalos padarymą nukentėjusiajam asmeniui, ieškovas savo ruožtu, pateikė visus įrodymus, kad būtent ji yra už tai atsakinga. Buvo apipiltos vidinės buto sienos – išorinė vonios siena iš atsakovės sanitarinio mazgo. Nukentėjęs asmuo nurodė buvusi atsakovės bute, sutarė, kad per savaitę susitvarkys, tačiau to nepadarė, todėl ji kreipėsi į draudimo bendrovę. Nurodė, kad nebuvo nustatyta, iš kur konkrečiai pratekėjo vanduo. Tai galėjo būti ir vienkartinis užliejimas, nebūtinai gedimas. Atsakovė neneigė, kad užliejimas įvyko iš jos buto.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu ir nurodė, kad ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui pažeidė taisykles, kurios nustato, kad naudos gavėjas privalo per 3 darbo dienas pranešti apie draudžiamą įvykį, tuo tarpu nukentėjęs asmuo į ieškovą kreipėsi tik 2014-12-18, todėl ieškovas apskritai neturėjo pagindo išmokėti draudimo išmoką. Nurodė, kad atsakovės lubos drėko iš viršaus, todėl ieškovo argumentai, jog atsakovės veiksmai sąlygojo, kad ieškovas turėjo išmokėti nukentėjusiajam asmeniui draudimo išmoką, laikytini nepagrįstais. Teigia, kad jokio vandens nutekėjimo iš atsakovės buto nebuvo, o vandens nutekėjimas buvo iš viršutinio buto, esančio virš atsakovės buto. Atsakovės butas, taip pat buvo aplietas – tualeto kampe buvo šlapios lubos, lašėjo ant grindų. 2014-12-07 tai pastebėjo socialinė darbuotoja, atėjusi aplankyti atsakovės. Ji išvalė grindis, nuėjo į trečią aukštą, tačiau jai durų niekas neatidarė. Nurodė, kad gavę iš ieškovo pretenziją parašė paaiškinimą, tačiau ieškovas į tai tinkamai nesureagavo.

Trečiojo asmens UAB „Žardės būstas“ atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes, paaiškino, kad 2015-04-22 atsakovės bute matėsi užliejimo paskemės, tai nebuvo naujas užliejimas.

Trečiasis asmuo Z. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), gyveno jos mama, šiuo metu ji jau mirusi. Jos nuolat bendraudavo, tačiau mama nieko niekada nesakė apie užliejimą. Apie tai, kad mama neįsileido į butą, nieko negali pasakyti, gal tuo metu buvo išėjusi į parduotuvę. Bute buvo pakeistas vamdzynas, sanitarinis mazgas, kada tiksliai – nepamena, bet tikrai anksčiau nei 2014 metais. Nurodė, kad neseniai dukra klijavo tapetus, pastebėjo ties nuotekų vamzdžiu koridoriuje susiraičiusį tapetą. Vamzdis yra tarp koridoriaus ir tualeto sienos.

Trečiasis asmuo K. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena penktame aukšte. Pamena, kad kažkas, turbūt iš UAB „Žardės būstas“, buvo užėję, apžiūrėjo butą, nieko nerado, daugiau nieko negali pasakyti. 2014 metais nepastebėjo jokios avarijos.

Trečiasis asmuo R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena ketvirtame aukšte. Ši situacija girdėta iš kaimynų. 2014 metais savo bute ji nieko nepastebėjo, jokių avarijų, užliejimų nebuvo.

Liudytoja J. B. paaiškino, kad pastebėjusi besisunkiantį vandenį, nuėjo pas kaimynę į antrą aukštą, paaiškino jai apie tai. Po kelių dienų bėgo daugiau vandens, užliejo net ir grindis, ji vėl nuėjo pas kaimynę. Ji pasakė, kad paprašys sūnaus, jog pažiūrėtų. Nesulaukusi sūnaus, trečią kartą nuėjo pas kaimynę, jos kartu apžiūrėjo vamzdyną, pas atsakovę jis buvo sausas, matėsi pakeisti vamzdžiai, visur buvo sausa. Pas atsakovę nepastebėjo drėgnų dėmių nei ant lubų, nei ant sienų. Dar po kelių dienų pradėjo kristi atplaišos nuo lubų, todėl kreipėsi į avarinę tarnybą ir į draudimą. 2015 metų vasario mėnesį išsikvietė meistrą ir susitvarkė butą. Laukė kelias dienas, nes tikėjosi gal išdžius, tačiau nedžiuvo, o toliau sunkėsi vanduo. Nurodė, kad užpylimas buvo koridoriaus pusėje – užlieta išorinė vonios kambario siena.

Ieškinys atmestinas.

Remiantis byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo ir J. B. buvo sudaryta gyventojų turto draudimo sutartis ir jos pagrindu išduotas būsto draudimo liudijimas Nr. 19056/9022269, apdraudžiant J. B. nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei namų turtą laikotarpiu nuo 2013-12-19 iki 2014-12-18. 2014-12-18 J. B. pranešė ieškovui apie turto sugadinimą, padarytą laikotarpiu nuo 2014-12-07 11.00 val. iki 2014-12-10 11.00 val., užliejant turtą vandeniu. Ieškovės turto žalų ekspertui įvertinus padarytą žalą, buvo nustatyta 205,97 Eur žala. Ieškovas 2015-01-15 mokėjimo nurodymu išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui J. B. 205,97 Eur draudimo išmoką. 2015-01-21 ieškovas išsiuntės pretenziją Nr. 486 dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei, pareikalaudamas per 14 dienų sumokėti 205,97 Eur žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (nukentėjusiojo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltės, kai ją reikia įrodinėti, buvimą.

Taigi byloje dėl žalos atlyginimo ieškovė turi įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010).

Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008 ).

Nagrinėjamu atveju, pirmiausia, yra kilęs ginčas dėl atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas laikosi pozicijos, jog užliejimas įvyko iš atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto, t.y. jai tinkamai nesirūpinant ir neprižiūrint savo turto. Atsakovė su tokia ieškovo pozicija nesutinka ir teigia, kad buvo užlietas ir jos butas, matėsi drėgmė ant vonios kambario lubų. Užliejimas galėjo įvykti ir dėl bendro naudojimo vamzdynų gedimo, kadangi drėko plotas, esantis šalia kanalizacijos vamzdžio, besidriekiančio per visus penkis namo aukštus.

Ieškovas savo ieškinį grindžia 2014-12-18 atliktos užlieto buto apžiūros metu surašytu Apžiūros aktu, kuriame konstatuota – draudėjo teigimu, varvantis tualeto kanalizacijos vamzdis iš 20 buto užliejo draudėjos koridorių, vanduo pažeidė sieną, lubas, grindis. Apžiūros dieną į 20 butą patekti nepvyko. Iš J. B. 2014-12-18 pranešimo ieškovui taip pat matyti, jog ji paaiškino buvusi pas kaimynę, gyvenančią 20 bute ir mačiusi, jog laša vanduo iš tualeto kanalizacijos vamzdžių. Taigi ieškovas konstatvo žalos kilimo priežastį – lašantis tualeto vamzdis atsakovės bute, remdamasis vien J. B. paaiškinimais. Minėti įrodymai teismui kelia pagrįstų abejonių, kadangi apklausus J. B., kaip liudytoją, teismo posėdžio metu, pastaroji paaiškino iš esmės priešingas aplinkybes – nurodė po užliejimo nuėjusi pas kaimynę, jos kartu apžiūrėjo vamzdyną atsakovės bute, jis buvo sausas, matėsi pakeisti vamzdžiai, visur buvo sausa.

Atsakovės atstovai teismo posėdžio metu nurodė, jog pačios atsakovės butas – vonios kambario lubos, buvo užlietos tą pačią 2014-12-07 dieną, pateikė foto nuotraukas. 2015-04-27 UAB „Žardės būstas“ rašte Nr. ŽRB-RS-15-0060 nurodyta, kad 2014-12-15 avarinė tarnyba gavusi pranešimą atvyko į (duomenys neskelbtini), kur pastebėta, kad yra apibėgusios lubos iš aukšiau esančio buto (duomenys neskelbtini). Tačiau 2015-04-22 pakartotinai nuvykus į (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimui, buvo pastebėta, kad yra apipiltas ir 20 butas iš aukščiau esančio 23 buto gyventojų. Dėl ko įvyko užpylimas, nustatyti nepavyko, kadangi 23 buto gyventojai UAB „Mano būstas LT“ darbuotojų neįsileido. Teismo posėdžio metu trečiuoju asmeniu įtraukta buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė paaiškino, kad įvykio metu šiame bute gyveno senyvo amžiaus jos mama, kuri jau yra mirusi. Ji pati nieko paaiškinti negali, tačiau apie vandens avariją ar užliejimą nieko nežino, mama jai nieko nėra pasakojusi. Nurodė, kad neseniai dukra klijavo tapetus, pastebėjo ties nuotekų vamzdžiu koridoriuje susiraičiusį tapetą, galėjo būti nuo drėgmės. Aukščiau esančių butų savininkės nieko reikšmingo apie šį įvykį nurodyti negalėjo, nes nežinojo.

Ištirtų įrodymų visuma teismui neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas Nr. 20, o ne kiti šaltiniai (butas Nr. 23 arba bendro naudojimo kanalizacijos vamzdžiai). Atsakovės elgesys šiuo atveju negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip teisės aktuose nustatytų funkcijų nevykdymas ar netinkamas vykdymas arba bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas, kurie būtų tiesiogiai nulėmę žalos atsiradimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos – asmens, iš kurio prašoma priteisti žalą, neteisėtų veiksmų, taigi tokiu atveju atitinkamai nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio su patirta žala. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, teismas dėl žalos dydžio pagrįstumo nepasisako.

Pažymėtina, jog ieškovas nurodė, kad skirti ekspertizę byloje, tiksliai užliejimo priežasčiai nustatyti, yra per brangu, išlaidos gerokai viršytų pačios žalos sumą. Be to, byloje yra nustatyta, kad dabartinė faktinė situacija nebeatitinka vandens tekėjimo metu buvusios situacijos – J. B. bute padarytas remontas, todėl, teismo nuomone, šiuo atveju ekspertizės skyrimas nebūtų tikslingas, pažeidžiantis proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje neįrodytos visos civilinei atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos, todėl ieškovo ieškinys atmestinas (CK 6.246 – 6.249 straipsniai).

Atmetus ieškovo pagrindinį reikalavimą dėl žalos atlyginimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas priteisti 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Kadangi ieškovo ieškinys atmestas, todėl jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nagrinėjamoje civilinėje byloje neatlygintinos. Atsakovė pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už advokato teisinę pagalbą, nagrinėjant bylą pirmą kartą pirmosios instancijos teisme, sumokėjo 200,00 Eur, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 242,00 Eur. Atsižvelgiantį tai, kad ieškovo ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos atitinka protingumo kriterijus bei rekomendacijas, atsakovei iš ieškovo priteistina 442,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovės atstovas advokatas Vytautas Mačiulskis pateikė teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2016-09-21 pažymą Nr. NTP-7-9960 dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad už atsakovei suteiktą teisinę pagalbą valstybė patyrė 150,54 Eur išlaidų. Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipnsio 2 dalis).

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo atsakovei V. O. G. 442,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo 150,54 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimą, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą; nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.