- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2S-85-613/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-22800-2025-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė
- Pareiškėjas
- A. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., kooperatyvinė bendrovė RATO kredito unija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio R. V. veiksmų, kuriame prašė panaikinti antstolio 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų perimant neparduotą iš varžytynių turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti antstolį bei išieškotoją RATO kredito uniją pateikti visus dokumentus, susijusius su vykdomąja byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-02-01 būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-06 sutartinės hipotekos vykdymu, pareiškėjo turto pardavimu varžytynėse, dokumentus, kurių pagrindu turtas buvo perduotas išieškotojai.
2. Nurodė, kad 2025 m. liepos 4 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų perimant neparduotą iš varžytynių turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo informavo pareiškėją, jog vykdant skolos išieškojimą buvo paskelbtos areštuoto įkeisto turto pirmosios varžytynės, kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 185 600 Eur. Patvarkyme konstatuota, kad varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis ir išieškotojui buvo pasiūlyta paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (185 600 Eur) ir, kad vykdymo metu gautas išieškotojo raštas, kuriuo išieškotojas su tuo sutiko. Patvarkyme nurodyta, kad priverstinis išieškojimas vykdomas notaro vykdomojo rašto pagrindu dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nėra gavęs minėto notaro vykdomojo rašto. Pažymi, kad tarp pareiškėjo ir išieškotojo (kredito davėjo) buvo nusistovėję tokie prievoliniai teisiniai santykiai, kuomet pareiškėjas, nors ir nesavalaikiai, tačiau mokėjo įmokas už įkeistą turtą, šalys pasirašydavo susitarimus dėl įmokų mokėjimo, ir išieškotojui tokia tvarka tiko, jokių pranešimų su raginimais ar juo labiau dėl sutarties nutraukimo iš išieškotojo nebuvo gavęs. Taip pat pastebi, kad 2017 m. kovo 6 d. sudarytoje sutartinėje hipotekoje numatyta, kad bendra hipotekos objektų (areštuoto turto) vertė sudaro 270 000 Eur, maksimalios hipotekos dydis - 285 000 Eur. Visgi antstolis skundžiamame patvarkyme nurodė, kad areštuoto turto vertė sudaro vos 185 600 Eur ir jokių turto vertę pagrindžiančių dokumentų pareiškėjui nebuvo pateikta. Taip pat pareiškėjas nėra gavęs ir antstolis nepateikė jokių duomenų apie turto perdavimo išieškotojui akto sudarymą ir sumokėtas išieškotojo sumas. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad turi du nepilnamečius vaikus, kurie gyvena areštuotame turte ir tai yra vienintelis jų būstas. Taigi antstolio veiksmai pažeidė ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, ginančias vaiko teises į būstą ir kitas vaiko asmenines turtines ir neturtines teises, o toks turto perdavimas išieškotojui pripažintinas negaliojančiu dėl imperatyvių teisės normų esminių pažeidimų, pažeidus pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus.
3. Antstolis R. V. 2025 m. rugpjūčio 11 d. Patvarkymu dėl skundo Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo skundo netenkino ir patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė jį nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartimi skundo netenkino. Pagrindiniai nutarties motyvai:
4.1. Byloje nesant duomenų, kad vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu ar būtų ginčijamas teismine tvarka, spręstina, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, pagrįstai vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą, bei atliko atitinkamus veiksmus vykdomojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl 2017 m. vasario 1 d. būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017-03-06 sutartinės hipotekos vykdymo laikytini nesusiję su nagrinėjama byla, kurios dalykas yra antstolio, o ne notaro atlikti veiksmai.
4.2. Nesutikdamas su antstolio veiksmais pareiškėjas turėjo teisę teikti skundus, tačiau dėl jokių antstolio atliktų veiksmų, tokių kaip išieškojimo nukreipimas į areštuotą būstą, šio turto ekspertizių skyrimo, turto vertės nustatymo atliktų ekspertizių pagrindu, varžytynių paskelbimo ir pan., skundų pateikta nebuvo.
4.3. Kadangi varžytynėse nedalyvavo nė vienas pirkėjas ir varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis, vadovaudamasis CPK 717 straipsnio 1 punktu, CPK 719 straipsniu, antstolis pagrįstai pasiūlė perimti neparduotą turtą už pradinę pirmųjų varžytynių turto pardavimo kainą išieškotojui RATO kredito unijai, o pastarajam sutikus, priėmė skundžiamą patvarkymą su reikalavimu apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas. Visi pareiškėjo minimi su vykdymo procesu susiję dokumentai yra vykdomojoje byloje ir pareiškėjas turėjo teisę bet kada su jais susipažinti.
4.4. Pareiškėjui buvo žinoma apie jo atžvilgiu vykdomą procesą, vykdomojoje byloje yra visi dokumentai, pagrindžiantys antstolio atliktus veiksmus, pareiškėjas apie šiuos veiksmus buvo tinkamai informuojamas, šių veiksmų neskundė, todėl antstolis tinkamai vykdė jam įstatymu nustatytas pareigas ir pagrįstai, vadovaudamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijų nuostatų pagrindu priėmė skundžiamą patvarkymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėjas (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti 2025 m. rugsėjo 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir atskirąjį skundą patenkinti; antstolio R. V. 2025-07-04 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų perimant neparduotą iš varžytynių turtą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti; įpareigoti antstolį R. V. ir išieškotoją RATO kredito uniją pateikti visus dokumentus, susijusius su vykdomąją byla Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. vasario 1 d. būsto kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2017 m. kovo 6 d. sutartinės hipotekos vykdymu, Pareiškėjo turto pardavimu varžytinėse, dokumentus, kurių pagrindu turtas buvo perduotas išieškotojui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Pareiškėjas nėra gavęs notaro vykdomojo rašto, taip pat pareiškėjas nėra gavęs jokio pranešimo iš RATO kredito unijos apie 2017 m. vasario 1 d. Būsto kredito sutarties nutraukimą, kaip tai numatyta minėtos sutarties 13.2. p., kuriame įtvirtinta, kad Kredito unija turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį, pranešdama apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų.
5.2. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 84 p. nurodoma, jog Jeigu varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojas sutinka paimti neparduotą iš varžytynių turtą, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas praėjus 20 dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus 20 dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos, tačiau pareiškėjas nėra gavęs ir antstolis nepateikė jokių duomenų apie minėto akto sudarymą ir sumokėtas išieškotojo sumas, dėl šių pareiškėjų argumentų teismas nepasisakė.
5.3. Nėra jokių duomenų apie pareiškėjui priklausančio turto įkainavimą antstolio patvarkymu.
5.4. Antstolio veiksmai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, ginančias vaiko teises į būstą ir kitas vaiko asmenines turtines ir neturtines teises. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl šių teisės normų pažeidimo. Turto perdavimas išieškotojui pripažintinas negaliojančiu dėl aukščiau nurodytų imperatyvių teisės normų esminių pažeidimų, pažeidus pareiškėjo ir jo nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus.
6. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konst at uoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nesutiko su 2025 m. liepos 4 d. antstolio priimtu patvarkymu dėl vykdymo išlaidų perimant neparduotą iš varžytynių turtą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareiškėjas informuotas apie tai, jog notaro vykdomojo rašto pagrindu vykdant skolos išieškojimą vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos areštuoto įkeisto turto (gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini)) pirmosios varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose pradinė turto pardavimo kaina buvo nustatyta 185600 Eur. Patvarkyme konstatuota, kad varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis CPK 717 sr. 1 d., 719 str. pagrindu ir išieškotojui buvo pasiūlyta paimti iš pirmųjų varžytynių neparduotą turtą už pradinę turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių kainą (185600 Eur) ir kad vykdymo metu gautas išieškotojo RATO kredito unija raštas, kuriuo išieškotojas su tuo sutiko. Vadovaudamasis išdėstytu ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 69 p., antstolis skundžiamu patvarkymu pareikalavo išieškotoją sumokėti 9382,09 Eur vykdymo išlaidų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad antstolis R. V. laikėsi teisės aktų reikalavimų, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir netenkintinas.
11. Apeliantas su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad nutartis nepagrįsta, nes pareiškėjas nėra gavęs notaro vykdomojo rašto, taip pat pareiškėjas nėra gavęs jokio pranešimo iš RATO kredito unijos apie 2017 m. vasario 1 d. Būsto kredito sutarties nutraukimą, kaip tai numatyta minėtos sutarties 13.2. p., kuriame įtvirtinta, kad Kredito unija turi teisę nutraukti sutartį ir pareikalauti grąžinti kreditą sumokėti priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas mokėtinas sumas pagal sutartį, pranešdama apie tai kredito gavėjui raštu ne vėliau kaip prieš 15 kalendorinių dienų. Apelianto argumentai nepagrįsti.
12. Kaip byloje nustatyta, antstolis R. V. vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2018 m. gruodžio 17 d. išduotą Vilniaus m. 2-ojo notarų biuro notarės D. L.-B. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojos kooperatyvinės bendrovės RATO kredito unijos naudai, taigi per daugiau nei 7 metus, juo labiau, prasidėjus priverstiniam išieškojimui pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su vykdomuoju įrašu. Be to, pareiškėjo teiginys dėl vykdomojo įrašo negavimo nėra susijęs su skundžiamu patvarkymu. Kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, notaro sudarytas vykdomasis įrašas yra vykdytinas ir vykdomasis dokumentas pateikiamas vykdyti antstoliui CPK nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 5 dalis). Notarine forma patvirtintuose dokumentuose esantys faktai yra nustatyti ir neįrodinėjami, iki šie dokumentai (jų dalys) įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinti negaliojančiais (Notariato įstatymo 26 straipsnis). Notaro vykdomieji įrašai arba atsisakymas atlikti vykdomąjį įrašą dėl šio įstatyme nurodytų duomenų atitikties skundžiami CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka. Kilus ginčui dėl priverstinio skolos išieškojimo kitais pagrindais, skolininkas, kreditorius ar įkaito davėjas turi teisę kreiptis į teismą ieškinio teisenos tvarka (Notariato įstatymo 491 straipsnio 4 dalis). Byloje nėra duomenų, kad notaras būtų skundęs notaro veiksmus ir šie veiksmai būtų pripažinti neteisėtais, ar būtų kreipęsis į teismą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo ir šis būtų pripažintas negaliojančiu. Taigi byloje nesant duomenų, kad vykdomasis įrašas įstatymo nustatyta tvarka būtų pripažintas negaliojančiu ar būtų ginčijamas teismine tvarka, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių, pagrįstai vykdomąjį įrašą priėmė vykdyti ir pradėjo vykdomąją bylą, bei atliko atitinkamus veiksmus vykdomojoje byloje.
13. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nėra jokių duomenų apie pareiškėjui priklausančio turto įkainavimą antstolio patvarkymu.
14. Pažymėtina, kad vadovaudamasis vykdomosios bylos duomenimis, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje aiškiai nurodė, kad pirmą kartą areštuoto turto vertė buvo nustatyta antstolio 2019 m. kovo 5 d. patvarkymu ir 2019 m. balandžio 1 d. patvarkymu paskelbtos pirmosios varžytynės. Nuo 2019 m. varžytynės buvo skelbtos ne vieną kartą, o joms neįvykus, išieškotojas atsisakydavo perimti turtą. Taip pat ne vieną kartą buvo skiriama ir ekspertizė turto vertei nustatyti. Vykdomoji byla ne vieną kartą buvo sustabdyta išieškotojo prašymu, kadangi kreditorius su skolininku sudarydavo susitarimus sustabdyti vykdymo veiksmus dėl galimybės grąžinti skolą dalimis gera valia, o skolininkui nevykdant susitarimuose sulygtų sąlygų, vykdymo procesas buvo atnaujinamas ir vėl kiekvienais metais skirtos ekspertizės, nustatoma turto vertė ir skelbiamos varžytynės. Paskutinį kartą turto vertė nustatyta 2024 m. gruodžio 9 d. antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirus atlikti ekspertizę UAB „Centro kubui-Nekilnojamasis turtas“. Atlikus ekspertizę (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) 2025 m. vasario 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuoto turto rinkos vertė buvo nustatyta 232 000 Eur. Vykdymo metu gavus ekspertizės aktą, antstolis 2025 m. balandžio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skelbė pirmąsias varžytynes, kurių pradžia: 2025 m. balandžio 14 d., pabaiga: 2025 m. gegužės 14 d., pradinė kaina: 185 600 Eur. Taigi turto įkainojimas atliktas laikantis įstatymuose nustatytų reikalavimų.
15. Pareiškėjas teigia, kad antstolio veiksmai pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatas, ginančias vaiko teises į būstą ir kitas vaiko asmenines turtines ir neturtines teises. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir dėl šių teisės normų pažeidimo.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti šalių interesų pusiausvyrą bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, privaloma atsižvelgti į vaiko teisių apsaugą, nes tai yra viešasis interesas, todėl taikomos prievolių teisės normos turi būti derinamos su šeimos teise, kurioje prioritetine pripažįstama vaiko teisių apsauga. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas, tačiau pažymėtina, kad vaiko teisių, kaip ir bet kurių teisių, negalima suabsoliutinti. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-415/2016.).
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išieškojimo procesas prasidėjo 2019 metais, taigi pareiškėjas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti gyvenamojo būsto užtikrinimu savo nepilnamečiams vaikams. Taip pat pažymėtina, kad būtent tėvams kyla pareiga užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, saugią aplinką, būtiną visapusiškam ir harmoningam vaikų vystymuisi (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis) ir ši pareiga negali būti perkelta nei išieškotojui, nei antstoliui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas yra nedarbingas ir objektyviai neturi galimybės išsinuomoti kito būsto. Be to, tėvams neišgalint užtikrinti vaiko teisės į būstą šią teisę užtikrina valstybė per savo institucijas, taigi nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pažeidžiamos nepilnamečių vaikų teisės.
18. Apeliantas teigia, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymas Nr. 1R-352 „Dėl Sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“, 84 p. nurodoma, jog Jeigu varžytynes paskelbus neįvykusiomis išieškotojas sutinka paimti neparduotą iš varžytynių turtą, turto perdavimo išieškotojui aktas surašomas praėjus 20 dienų nuo išieškotojo sutikimo paimti turtą gavimo antstolio kontoroje dienos, o tais atvejais, kai išieškotojas privalo sumokėti perduodamo turto kainos ir išieškotojo daliai tenkančios lėšų sumos skirtumą, – praėjus 20 dienų nuo visos skirtumo sumos įmokėjimo į antstolio depozitinę sąskaitą dienos, tačiau pareiškėjas nėra gavęs ir antstolis nepateikė jokių duomenų apie minėto akto sudarymą ir sumokėtas išieškotojo sumas, dėl šių pareiškėjų argumentų teismas nepasisakė.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91).
20. Kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų nepasisakė (skundžiamos nutarties 19 p.).
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
21. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
22. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, todėl skundžiamos nutarties pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.