Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Jolantos Raščiuvienės, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės J. S. bei jo gynėjui advokatui Dainiui Dargevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės J. S. gynėjo advokato Dainiaus Dargevičiaus (toliau - apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo J. S., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 202 straipsnio 2 dalyje, 276¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), perduodant jį laiduotojos G. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir nutraukiant baudžiamąją bylą J. S. atžvilgiu.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: pašto siuntų poėmio metu paimtos trys dėžutės „Genotropin 12 mg“, dvi dėžutės „T. E. 20 mg“, taip pat kratos atliktos įtariamojo gyvenamojoje vietoje paimtos „Somatropin 20 IU“, t. y. 59 tabletės, milteliai, stikliniai indai su milteliais ir tirpalu; bei kratos, atliktos 2019-02-14 (duomenys neskelbtini), metu paimti 2 (du) sąsiuviniai, kratos, atliktos 2019-02-14 gyvenamosiose patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), metu paimta užrašų knygutė ir pašto siuntų poėmio metu paimtas siuntų tuščios pakuotės-vokai, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Nešiojamasis kompiuteris „HP“, (kurio kietasis diskas „TOSHIBA (duomenys neskelbtini) paimtas kratos, atliktos J. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu, ir mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G955F Galaxy S8 Plus“ IMEI: (duomenys neskelbtini) paimtas kratos, atliktos J. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos įrankiai.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuota iš J. S. 9060 Eur (devynis tūkstančius šešiasdešimt eurų), paimti 2019-02-14 atliekant kratą garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kurie 2019-04-10 mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini), yra įnešti į Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos sąskaitą kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-02-14 nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms (duomenys neskelbtini) AB, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2019-02-14 nutarimu taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtui – piniginėms lėšoms, esančioms bankų sąskaitose: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) AB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančiose „(duomenys neskelbtini) UAB, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), lengviesiems automobiliams „BMW 520“, v. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW Z4“ v. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintini.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. S., pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad jis neteisėtai, pažeisdamas 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo Nr. X-709 19 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „<<Vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas iš trečiųjų šalių, plazmos, naudojamos kaip pradinė medžiaga kraujo preparatams gaminti, ruošimas, didmeninis vaistinių preparatų platinimas, vaistinių preparatų mažmeninės prekybos įmonių ir vaistinės veikla yra licencijuojama farmacinė veikla>>“; šio įstatymo 24¹ straipsnio 3 dalies, reikalavimus, numatančius, kad „<< asmenys gali verstis veikliųjų medžiagų gamyba, importu iš trečiųjų šalių ir platinimu, jeigu jie įsisteigimo EEE valstybėje yra įregistravę savo veiklą EEE valstybės kompetentingoje institucijoje pagal jos teisės aktus, suderintus su 2001 m. lapkričio 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Direktyva 2011/62/ES, 52a straipsnio nuostatomis>>“ 341 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad „<<Asmenys gali verstis vaistinių preparatų prekybos tarpininkavimu, jeigu jie turi buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis EEE valstybėje ir juos yra įregistravusi EEE valstybės kompetentinga institucija. Lietuvos Respublikoje buveinę ir (ar) veiklos vietą bei kontaktinius duomenis turintys asmenys įregistruojami juos įrašant į Tarpininkų sąrašą.>>“; šio įstatymo 351 straipsnio 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „<<siūlyti parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu gali tik vaistinės.>>“, šio įstatymo 351 straipsnio 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad „<< Siūlyti parduoti Lietuvos Respublikoje nuotoliniu būdu leidžiama tik registruotus nereceptinius vaistinius preparatus >>“,– neįsteigęs juridinio asmens, galinčio užsiimti tokio pobūdžio veikla, neturėdamas leidimo šių vaistų prekybai bei neįsiregistravęs vaistinių preparatų prekybos tarpininku, laikotarpiu nuo 2017-03-27 iki 2018-11-20, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tyčia realizavo (pardavė) nuotoliniu būdu – kompiuterio pagalba (talpindamas reklamą interneto svetainėse ir elektroninės bankininkystės pagalba gaudamas pirkėjų pervedamas lėšas) 885 asmenims ne mažiau kaip 885 dėžutes tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų farmacijos produktų – vaistų (vaistinių preparatų), papildų ir Lietuvos Respublikos „Tam tikrų dopingo medžiagų įstatymo“ (2015 m. gegužės 7 d., Nr. XII-1672) 2 straipsnyje nurodytas medžiagas, įtrauktas į Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašo patvirtinimo“ (2015 lapkričio 24 d., Nr. 1329) patvirtintus sąrašus.

2. Taip pat, J. S. pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, dėl to, kad jis tyrimo metu konkrečiai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019-02-12, turėdamas tikslą platinti Lietuvos Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, neteisėtai iš tyrimo metu tiksliai nenustatyto asmens įgijo Lietuvos Respublikos „Tam tikrų dopingo medžiagų įstatymo“ (2015 m. gegužės 7 d., Nr. XII-1672) 2 straipsnyje nurodytas medžiagas, t. y. tris dėžutes „Genotropin 12 mg Somatropinas, Pfizer“, kur esančiuose milteliuose yra rekombinantinis žmogaus augimo hormonas – somatropinas, įtrauktas į 2015 lapkričio 24 d., Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1329 patvirtintą „Dėl tam tikrų dopingo medžiagų sąrašą“ II skyrių, kurias gabeno nuo tyrimo metu nenustatytos įsigijimo vietos iki savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kur laikė iki tol, kai 2019-02-13 14.07 val., pasinaudodamas LP Express siuntų savitarnos terminalu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), išsiuntė pašto siuntą Nr. (duomenys neskelbtini) gavėjui: (duomenys neskelbtini).

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu prašo Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti, nekonfiskuoti 9060 Eur ir grąžinti juos J. S. tėvui J. S., taip pat prašo nekonfiskuoti nešiojamojo kompiuterio „Toshiba“ ir mobilaus telefono „Samsung“ bei grąžinti juos J. S..

4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė konfiskuotinų pinigų 9060 Eur priklausomybę ir dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog šie pinigai yra nusikalstamos veikos rezultatas. Nurodo, kad garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), jo tėvas J. S. vykdo individualią veiklą maisto produktais ir būtent ten yra sandėliuojami maisto produktai, pašarai ir vykdoma individuali veikla. Apeliantas pažymi, kad J. S. buvo sekamas policijos pareigūnų, tačiau sekimo protokoluose visiškai nenurodoma, kad J. S. būtų lankęsis garaže, kuriame buvo rasti tėvui priklausę pinigai. J. S. tame garaže savo lėšų nelaikė ir garaže rasta rankinė jam niekada nepriklausė, todėl nėra pagrindo teigti, kad rasti pinigai yra gauti iš nusikalstamos veikos. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tuomet kai buvo sulaikytas J. S. (2019-02-14), tėvas J. S. turėjo deklaracijas ir individualios veiklos pajamų žurnalus tik už 2017 m. ir negalėjo įrodyti pinigų kilmės, tačiau 2019 m. gegužės 1 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo pateiktos individualios veiklos pajamos už 2018 m. ir šios deklaracijos patvirtina garaže rastų pinigų kilmę, t. y. pinigai priklauso tėvui J. S.. Skunde apeliantas pažymi, kad iš J. S. pateiktų banko duomenų matyti, jog per visą kaltinimo inkriminuojamą laikotarpį, J. S. negavo 9060 Eur sumos, o vien aplinkybė, kad jis išsiuntė 885 dėžutes asmenims, de facto neįrodo, jog visose siuntose buvo BK uždrausti preparatai.

5. Skunde apeliantas tvirtina, kad nešiojamas kompiuteris „Toshiba“ ir mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ nebuvo nusikalstamos veikos įrankiai, kadangi J. S. ir be jų galėjo daryti nusikalstamas veikas. Nurodo, kad kompiuteris apskritai nebuvo naudojamas nusikalstamos veikos padarymo metu, kadangi visi veiksmai buvo koordinuojami mobiliojo ryšio telefonu, o telefonas buvo įgytas išperkamosios nuomos būdu, tad už telefoną dar nebuvo atsiskaityta.

6. Teismo posėdyje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą J. S. ir jo gynėjas advokatas D. D. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, apeliantas ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo, tai yra dėl 9 060 Eur bei telefono ir kompiuterio konfiskavimo, motyvuojant tuo, kad teismas pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, padarė nepagrįstą išvadą, jog šios piniginės lėšos ir daiktai yra nusikalstamos veikos įrankiai, rezultatas. Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija sutinka tik iš dalies.

8. Pirmosios instancijos teismas kratos, atliktos garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), metu rastus ir paimtus 9 060 Eur nusprendė konfiskuoti, vadovaujantis BK 72 straipsniu. Teismas nurodė, kad J. S. neteisėtai vertėsi uždrausta ūkine, komercine veikla, taip pat neteisėtai platino dopingo medžiagas, siųsdamas ne mažiau nei 885 registruotas pašto siuntas, todėl kratos metu rasti ir paimti pinigai laikytini gautais iš nusikalstamos veikos. Tačiau ši apylinkės teismo išvada nėra motyvuota ir pagrįsta.

9. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Pagal teismų praktiką, iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-295-222/2019). BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir kiti ekonominę vertę turintys daiktai konfiskuojami valstybės naudai, jei kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo (kasacinės bylos Nr. 2K-486/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

10. Bylos duomenimis, 2019-02-14 atliekant kratą garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), surasti 9 060 Eur (5 t., b. l. 104-107). Tačiau byloje nėra duomenų, kad šie pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Atkreiptinas dėmesys, kad kaltininko iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda (taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai) bei jos dydis visais atvejais yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, kurios nustatomos pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-358/2013, Nr. 2K-7-304-976/2016).

11. Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo tėvas J. S. (gim. (duomenys neskelbtini) pateikdamas prašymą gražinti jam nuosavybės teise priklausančius pinigus, nurodė, kad šie pinigai gauti iš individualios veiklos, kuria jis verčiasi, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus, t. y. individualia veikla besiverčiančio gyventojo kasos aparato kasos operacijų ir išlaidų apskaitos žurnalo kopijas. Liudytoja apklausta G. S. taip pat nurodė, kad kratos metu surasti ir paimti pinigai yra jos vyro J. S. (6 t., b. l. 134-135). Pats kaltinamasis J. S. ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu teigė, kad garaže kratos metu rasti pinigai 9 060 Eur priklauso ne jam, o jo tėvui J. S.. Siekiant išsiaiškinti tikrąją kratos metu rastų pinigų kilmę, teisėjų kolegija atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytoją J. S., kuris parodė, kad nuo 2005 m. užsiima išvežiojama prekyba, t. y. nuperka prekes ir su automobiliu išvežioja prekes po kaimą žmonėms, kurie negali patys nuvažiuoti į parduotuves apsipirkti, todėl atsiskaitymui su kaimo žmonėmis jis visada turi turėti grynų pinigų. Pinigus paprastai laiko piniginėje, tačiau kratos atlikimo dieną, jis ruošėsi važiuoti žvejoti su draugais į Estiją, todėl užsukęs į garažą pasiėmė meškeres, o pinigus paliko garaže, kuriame jis laiko ir parduodamas prekes. Viename maišelyje buvo padėti 3 000 Eur skirti apyvartai, o sutaupyti pinigai padėti atskirai. Nurodo, kad prekyba užsiima 20 metų ir ankstesniais laikotarpiais uždirbdavo daugiau, todėl galėjo po truputį taupyti, o šiuo metu turi invalidumą, gauna pareigūno pensiją bei pajamas iš vykdomos veiklos ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus, t. y. pažymą apie asmeniui išmokėtas išmokas bei pajamų deklaracijas už 2019 m. (8 t., b. l. 161-163). Liudytojas pažymėjo, kad iš viso yra du garažo raktų komplektai, kuriuos jis nešiojasi su savimi, ir nei žmona, nei sūnus garažo raktų neturėjo, todėl jam priklausančiame garaže nesilankydavo, nebent užsukdavo kai jis dirbdavo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei pati atlikusi įrodymų tyrimą daro išvadą, kad nepaneigti kaltinamojo tėvo J. S. aiškinimai, jog pinigai rasti garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jam ir tai yra jo individualioje veikloje naudojamos apyvartinės lėšos bei santaupos. Šią išvadą sustiprina ir tai, kad pinigai buvo rasti ne J. S. gyvenamose patalpose, o būtent tėvui priklausančiame garaže, kuriame kaltinamasis J. S., nepaisant jo atžvilgiu taikytų procesinės prievartos priemonių (BPK 160 straipsnis), niekada nebuvo užfiksuotas lankantis tame garaže, o tai leidžia vertinti, kad kaltinamasis nebuvo ir neturėjo galimybės tėvo garaže laikyti iš neteisėtos veikos gautas lėšas.

12. Papildomai pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame akte išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-210-942/2015). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog byloje turi būti išsiaiškinta iš nusikalstamos veikos gauta turtinė nauda, taip pat ir iš nusikalstamos veikos gauti pinigai, bei jos dydis ir šios aplinkybės yra įrodinėtinos byloje (kasacinė nutartis byloje Nr. 2K-89-689/2020). Kaip žinia, skundžiamu nuosprendžiu J. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 2 dalį už vertimąsi uždrausta ūkine, komercine veikla bei pagal BK 276¹ straipsnio 1 dalį - už neteisėtą dopingo medžiagų įgijimą, laikymą, siuntimą turint tikslą jas platinti, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad 9 060 Eur J. S. būtų gavęs iš uždraustos ūkinės, komercinės veiklos ar dopingo medžiagų platinimo, t. y. kad tokią sumą jis gavo iš kaltinime pagal BK 202 straipsnio 2 dalį, 276¹ straipsnio 1 dalį jam inkriminuotus neteisėtus sandorius. Pažymėtina ir tai, kad nors (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pateikti duomenys byloja apie J. S. ir liudytojos J. V. (J. S. naudojosi senelės banko sąskaita) banko sąskaitose vykusias pinigines operacijas, tačiau šio fakto nepakanka išvadai, kad šie pinigai (gautos įplaukos) yra nusikalstamos veikos rezultatas. Kaip matyti, J. S. parodymais, jis prekiavo ne tik vaistiniais preparatais, dopingo medžiagomis, bet ir vitaminais bei kitomis sporto prekėmis. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad byloje nėra nustatyta bendra pajamų suma, kurią J. S. gavo iš nusikalstamų veikų, o tai reiškia, kad nėra nustatyta turtinė nauda, kurią iš nusikalstamų veikų gavo J. S.. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į tai , kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad kratos metu garaže, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), rasti pinigai yra J. S. gauti iš nusikalstamos veikos, taip pat atsižvelgus į tai, kad nepaneigti liudytojo J. S. paaiškinimai dėl pinigų priklausomybės jam, sprendžiama, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti atliekant kratą garaže rastus 9 060 Eur. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 72 straipsnio 2 dalį), todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, panaikinant J. S. taikytą turto konfiskavimą ir grąžinant pinigus teisėtam savininkui J. S. (gim. (duomenys neskelbtini).

13. Kaip jau minėta, pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai (prietaisai, įrenginiai, mechanizmai) ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudojo darydamas nusikalstamą veiką. Bylos medžiaga nustatyta, kad kratos, atliktos J. S. gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), metu paimtas nešiojamasis kompiuteris „HP“, (kurio kietasis diskas „TOSHIBA (duomenys neskelbtini) bei mobiliojo ryšio telefonas „Samsung SM-G955F Galaxy S8 Plus“ IMEI: (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 85-87). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktų DVD-R kompaktinių diskų matyti, kad telefone buvo aptiktos įvairių vaistinių preparatų pakuočių nuotraukos, kurios buvo skelbiamos internetinėse svetainėse, taip reklamuojant parduodamus vaistinius preparatus, kvitai, kuriuose nurodyta informacija apie siuntas, taip pat nuotraukos, patvirtinančios atliktus mokėjimus už papildus, bei siuntų pakuočių nuotraukos (4 t., b. l. 95-98, 99-114). Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuota informacija taip pat patvirtina, kad J. S. telefonu (pokalbiais, sms žinutėmis) derino vaistinių preparatų pardavimo, pinigų pervedimo, siuntų atsiėmimo klausimus (3 t., b. l. 32-38, 82-84, 115-135). Nešiojamu kompiuteriu J. S. taip pat naudojosi vykdant nusikalstamas veikas: kompiuteris buvo naudojamas ieškant informacijos apie nusikalstamai veikai naudotas medžiagas, vykdant elektroninius susirašinėjimus bei kontaktuojant „Skype“ programėle su galimais pirkėjais, taip pat aptikti ir užsakymų sąrašai bei vaistinių preparatų katalogai (4 t., b. l. 118-119, 120-171). Taigi nėra abejonių, kad kompiuteris, tiek telefonas buvo naudojami J. S. nusikalstamai veikai vykdyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį turtą pripažino nusikalstamos veikos įrankiais ir vadovaudamasis BK 72 straipsniu, konfiskavo. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde dėstomi teiginiai, kad nusikalstamai veikai daryti buvo naudojamas išskirtinai išperkamosios nuomos būdu įgytas telefonas, už kurį dar nebuvo atsiskaityta. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta tai patvirtinančių dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuos apelianto teiginius vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2020 m. liepos 27 d. nuosprendžio dalį, kuria konfiskuoti kratos, atliktos garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), metu rasti ir paimti 9 060 Eur (devyni tūkstančiai šešiasdešimt eurų) ir šiuos pinigus, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, grąžinti teisėtam jų savininkui J. S. gim. (duomenys neskelbtini).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.