Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-405-479/2016

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2016-06-16
Bylos Nr.: e2A-405-479/2016
Teisminio proceso Nr.: 2-43-3-01001-2014-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žydrūnas Bertašius (pirm.), Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: V. R.
Atsakovas: V. K.

Pranešėjas Ž. Bertašius Civilinė byla Nr. e2A-405-479/2016Teisėja D. Zimantienė Proceso Nr. 2-43-3-01001-2014-1

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.2.9.1.; 2.5.37.; 3.3.1.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Žydrūno Bertašiaus, kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. R. ir atsakovės V. K. apeliacinius skundus dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei V. K. dėl turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovas V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei V. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir turto padalijimo. Ieškovas nurodė, kad su atsakove draugavo nuo 18 metų, vėliau kaip sugyventiniai pradėjo kartu vesti bendrą ūkį. Ieškovas teigė, kad gyvendami kartu su atsakove bendromis lėšomis ir darbu susitarė sukurti bendrą turtą – pastatyti gyvenamąjį namą. Atsakovės tėvai šalių bendro namo statybai skyrė žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį 2009-04-27 dovanojimo sutartimi padovanojo atsakovei. Ieškovas nurodė, kad prie namo statybų jis prisidėjo tiek savo lėšomis, tiek asmeniniu darbu atlikdamas įvarius statybos darbus. Ieškinyje nurodoma, kad šalių bendro gyvenimo metu buvo iš esmės pagerintas atsakovei dovanotas žemės sklypas, nes ant jo buvo pastatyti pastatai ir sukurtos sąlygos bendram šalių gyvenimui šiame žemės sklype, todėl šis sklypas tapo bendrąją daline šalių nuosavybe. Ieškovas paaiškino, kad name šalys kartu pradėjo gyventi nuo 2011 m. Ieškinyje teigiama, kad 2014-04-27 atsakovė jo nebeįleido į bendrus namus, pašalino iš namų ieškovo rūbus bei pasisavino dalį jo asmeninių daiktų. Ieškovas nurodė ir tai, kad gyvendami kartu su atsakove už bendras lėšas jie įgijo ieškinyje nurodytus kilnojamuosius daiktus. Ieškovo teigimu, šalių bendras gyvenimas truko ilgą laiką, buvo nuolatinis ir pastovus, jie kartu tvarkė ūkį ir asmeninėmis lėšomis bei ieškovo asmeniniu darbu iš esmės pagerino žemės sklypą bei sukūrė bendrą turtą – pastatus bei įgijo kilnojamuosius daiktus, todėl pripažintina, kad dėl šio turto sukūrimo bendrosios nuosavybės teise šalys buvo sudariusios jungtinės veiklos susitarimą. Ieškovas teigė, kad ieškinyje nurodytas turtas turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe ir padalintas. Ieškovas nurodė, kad šalių bendro gyvenimo laikotarpiu įgyto turto dalys yra lygios ir kiekvienam iš jų priklauso 1/2 šio turto. Dėl to ieškovas patikslintu ieškiniu teismo prašė:

Šalies argumentai

1. pripažinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini): žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 103 447 Lt vertės, pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 507 543,33 Lt vertės, pastatas – malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 29 523 Lt vertės ir kilnojamieji daiktai: medinė spintelė, batų spintelė ir rūbų kabykla viso už 1 400 Lt, paveikslai – 50 x 60cm už 250 Lt, 70x70cm už 60 Lt, veidrodis su rėmais už 160 Lt, dulkių siurblys MIELE S5211 už 900 Lt, klozetas JIKA už 350 Lt, vonia CERSANIT už 1 400 Lt, praustuvė su spintele CERSANIT už 600 Lt, veidrodis su šviečiančiomis lemputėmis už 300 Lt, dušo kabina BALTIJOS BRASTA su maišytuvu už 2 600 Lt, skalbimo mašina AEG L60260FL už 1 200 Lt, integruotas šaldytuvas AEG SANTO CD7180050 už 1 600 Lt, dujinė viryklė su orkaite ELEKTROLUX už 1 800 Lt, komplektas – 2 pakabinamos spintelės, spintelė ir kriauklė už 7 000 Lt, integruota indaplovė ELEKTROLUX už 1 250 Lt, gartraukis SCHLOSSER už 600 Lt, mikrobangų krosnelė SHARP R-65ST už 100 Lt, baro stalas už 420 Lt, 3 baro stalo kėdės už 900 Lt, spintelė prie baro už 600 Lt, televizorius PHILIPS 3500 LED už 1 700 Lt, valgomasis stalas su 6 minkštomis kėdėmis už 1 240 Lt, virš stalo pakabinta šviesos sistema iš dviejų dalių už 600 Lt, pakabinami šviestuvai 5 vnt. už 400 Lt, židinys su kapsule už 1 200 Lt, svetainės minkštųjų baldų komplektas - sėdima vienvietė dalis ir minkštas kampas su miegamuoju mechanizmu ir patalynės dėže (su medinėmis lentynėlėmis šone) už 2 200 Lt, stalelis televizoriui už 400 Lt, keturių dalių įmontuota spinta su slankiojančiomis durimis, dvi iš jų veidrodinės už 3 500 Lt, tuščias akvariumas su spintele už 1 500 Lt, dvigulė lova su dviem šoninėmis spintelėmis ir dviem sieniniais šviestuvais virš lovos už 1 400 Lt, pakabinamas šviestuvas už 200 Lt, komoda už 600 Lt, naujas metalinių puodų rinkinys SOLIGGER už 1 200 Lt, pakabinamas šviestuvas už 150 Lt, lauko baldų komplektas - šviesaus medžio stalas ir 4 suolai su atlošais už 1 200 Lt, šaldiklis ATLAS 200 l. talpos už 400 Lt, aukšto slėgio vandens plovykla BERLAN už 150 Lt, benzininis pjūklas STILL 230 už 300 Lt, plaunamas siurblys AEG 2ET85 už 150 Lt, perforatorius FERM už 260 Lt, metalinis karutis su ratukais už 100 Lt, apie 30 m³ malkų, dalis jų kieme, už 2 700 Lt, naudotos padangos 8 vnt. už 150 Lt, plastikinė valtis (duomenys neskelbtini) už 800 Lt, valties variklis YAMAHA 4 už 800 Lt, priekaba už 400 Lt, dviratis STINGER už 150 Lt, išilginio pjūvio staklės už 400 Lt, dvejos alkūninės kopėčios už 300 Lt, medžio skersavimo pjūklas už 250 Lt, obliavimo staklės už 100 Lt, kompresorius už 300 Lt, suvirinimo aparatas ENKEL už 150 Lt, suvirinimo aparatas CLARKE MIG90EN už 500 Lt, 2 vnt. komplektų metalinių atsukimo raktų už 200 Lt, 3 vnt. kirvių už 450 Lt, elektrinis maišytuvas MAKITA už 500 Lt, 3 vnt. akumuliatorinių drėlių MAKITA už 450 Lt, elektrinis grąžtas BLACK BECKER už 100 Lt, benzininis pjūklas PARTNER už 50 Lt, benzininis pjūklas STILL už 280 Lt, krūmapjovė POWER CRAFT už 300 Lt, krūmapjovė RIOBB už 150 Lt, 2 vnt. metalo pjaustymo - šlifavimo įrankių MAKITA už 300 Lt, plytelių pjaustymo staklės TOP-LINE už 600 Lt, televizorius Samsung už 3 500 Lt, paveikslas 100 x 120 cm už 700 Lt, dujų užpildytas balionas už 150 Lt yra ieškovo V. R. ir atsakovės V. K. bendroji dalinė nuosavybė ir šį turtą padalinti taip:

1.1. priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį nekilnojamojo turto natūra, t. y. po 1/2 dalį žemės sklypo 51 723,50 Lt vertės, gyvenamojo namo 253 771,66 Lt vertės ir malkinės 14 761,50 Lt vertės, iš viso nekilnojamojo turto už 320 256,66 Lt arba priteisti ieškovui iš atsakovės 305 256,66 Lt dydžio piniginę kompensaciją;

1.2. priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise kilnojamuosius daiktus: paveikslą 50 x 60cm už 250 Lt, praustuvę su spintele CERSANIT už 600 Lt, veidrodį su šviečiančiomis lemputėmis už 300 Lt, dušo kabiną BALTIJOS BRASTA su maišytuvu už 2 600 Lt, televizorių PHILIPS 3500 LED už 1 700 Lt, židinį su kapsule už 1 200 Lt, dvigulę lovą su dviem šoninėmis spintelėmis ir dviem sieniniais šviestuvais virš lovos už 1 400 Lt, pakabinamą šviestuvą (miegamajame) už 200 Lt, komodą už 600 Lt, naują metalinių puodų rinkinį dėžėje SOLIGGER už 1 200 Lt, lauko baldų komplektą - šviesaus medžio stalą ir keturis suolus su atlošais už 1 200 Lt, šaldiklį ATLAS 200 l. talpos už 400 Lt, aukšto slėgio vandens plovyklą BERLAN už 150 Lt, benzininį pjūklą STILL 230 už 300 Lt, plaunamą siurblį AEG 2ET85 už 150 Lt, perforatorių FERM už 260 Lt, metalinį karutį su ratukais už 100 Lt, 30 m³ malkų už 2 700 Lt, naudotas padangas 8 vnt. už 150 Lt, plastikinę valtį (duomenys neskelbtini) už 800 Lt, valties variklį YAMAHA 4 už 800 Lt, priekabą už 400 Lt, dviratį STINGER už 150 Lt, išilginio pjūvio stakles už 400 Lt, 2 vnt. alkūninių kopėčių už 300 Lt, medžio skersavimo pjūklą už 250 Lt, obliavimo stakles už 100 Lt, kompresorių už 300 Lt, suvirinimo aparatą ENKEL už 150 Lt, suvirinimo aparatą CLARKE MIG90EN už 500 Lt, 2 komplektus metalinių atsukimo raktų už 200 Lt, 3 vnt. kirvių už 450 Lt, elektrinį maišytuvą MAKITA už 500 Lt, tris akumuliatorines drėles MAKITA už 450 Lt, elektrinį grąžtą BLACK BECKER už 100 Lt, benzininį pjūklą PARTNER už 50 Lt, benzininį pjūklą STILL už 280 Lt, krūmapjovę POWER CRAFT už 300 Lt, krūmapjovę RIOBB už 150 Lt, 2 vnt. metalo pjaustymo - šlifavimo įrankių MAKITA už 300 Lt, plytelių pjaustymo stakles TOP-LINE už 600 Lt, iš viso kilnojamojo turto už 22 340 Lt;

1.3. priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise: 1/2 dalį nekilnojamojo turto natūra, t. y. po 1/2 dalį žemės sklypo 51 723,50 Lt vertės, gyvenamojo namo 253 771,66 Lt vertės ir malkinės 14 761,50 Lt vertės, iš viso nekilnojamojo turto už 267 015,29 Lt;

1.4. priteisti atsakovei asmeninės nuosavybės teise šiuos kilnojamuosius daiktus: medinę spintelę, batų spintelę ir rūbų kabyklą už 1 400 Lt, veidrodį su rėmais už 160 Lt, dulkių siurblį MIELE S5211 už 900 Lt, klozetą JIKA už 350 Lt, vonią CERSANIT už 1 400 Lt, skalbimo mašiną AEG L60260FL už 1 200 Lt, integruotą šaldytuvą AEG SANTO CD7180050 už 1 600 Lt, dujinę viryklę su orkaite ELEKTROLUX už 1 800 Lt, 2 pakabinamas spinteles, spinteles ir kriauklę už 7 000 Lt, integruotą indaplovę ELEKTROLUX už 1 250 Lt, gartraukį SCHLOSSER už 600 Lt, mikrobangų krosnelę SHARP R-65 ST už 100 Lt, baro stalą už 420 Lt, 3 baro stalo kėdes už 900 Lt, spintelę prie baro už 600 Lt, valgomąjį stalą su 6 šviesiomis minkštomis kėdėmis už 1 240 Lt, virš stalo pakabintą šviesos sistemą iš dviejų dalių už 600 Lt, 5 pakabinamus šviestuvus už 400 Lt, svetainės minkštųjų baldų komplektą - sėdima vienvietė dalis ir minkštas kampas su miegamuoju mechanizmu ir patalynės dėže (šone yra medinės lentynėlės) už 2 200 Lt, stalelį televizoriui už 400 Lt, keturių dalių įmontuotą spintą su slankiojančiomis durimis už 3 500 Lt, tuščią akvariumą su spintele už 1 500 Lt, pakabinamą šviestuvą už 200 Lt, pakabinamą šviestuvą už 150 Lt, televizorių Samsung už 3 500 Lt, paveikslą 1 m x l,2 m už 700 Lt, dujų užpildytą balioną už 150 Lt, iš viso kilnojamojo turto už 31 620 Lt;

2. Priteisti ieškovui iš atsakovės 4 640 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei atitenkančią kilnojamųjų daiktų natūra didesnę dalį bei 5 100 Lt turtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Šilutės rajono apylinkės teismas 2015-11-20 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybės teise priklauso šis turtas: pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68 000 Eur vertės, pastatas – malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini), 50 cm x 60 cm paveikslas už 57,92 Eur, 70 cm x70 cm paveikslas už 28,96 Eur, veidrodis su rėmais už 72,41 Eur, klozetas su bakeliu už 101,37 Eur, vonia JOANNA su sienele už 231,70 Eur, praustuvė su spintele CERSANIT už 173,77 Eur, veidrodis LHV 80 už 86,89 Eur, dušo kabina BALTIJOS BRASTA su maišytuvu už 492,35 Eur, skalbimo mašina AEG L60260FL už 347,54 Eur, integruotas šaldytuvas AEG SANTO CD7180050 už 390,70 Eur, dujinė viryklė su orkaite ELEKTROLUX už 373,61 Eur, medinė spintelė, batų spintelė ir rūbų kabykla už 289,62 Eur, virtuvės baldų komplektas iš 2 pakabinamų spintelių, spintelės ir kriauklės – 1 303,29 Eur, baro stalas – 101,37 Eur, spintelė prie baro – 144,81 Eur, keturių dalių įmontuota spinta – 695,09 Eur, komoda – 173,77 Eur, dvigulė lova su spintelėmis ir dviem sieniniais šviestuvais – 405,47 Eur, indaplovė ELEKTROLUX – 347,54 Eur, gartraukis SCHLOSSER H72E/60 – 173,77 Eur, 3 baro stalo kėdės – 217,22 Eur, televizorius PHILIPS 42PFL3507H/12 – 485,69 Eur, valgomojo stalas su 6 kėdėmis – 521,32 Eur, virš stalo pakabinamą šviesos sistemą iš dviejų dalių – 144,81 Eur, 5 pakabinami šviestuvai – 101,37 Eur, židinys – 289,62 Eur, svetainės minkštųjų baldų komplektas – 550,28 Eur, pakabinamas šviestuvas – 57,92 Eur, šviestuvas – 26,07 Eur, lauko baldų komplektas – 347,54 Eur, šaldiklis ATLAS – 115,85 Eur, perforatorius FERM – 75,30 Eur, metalinis karutis – 28,96 Eur, 30 m³ malkų – 521,32 Eur, priekaba MAZ81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 115,85 Eur, dviratis STINGER – 43,44 Eur, išilginio pjūvio staklės – 115,85 Eur, 2 kirviai – 86,89 Eur, nešiojamasis kompiuteris „Asus“ – 289,62 Eur, televizorius SAMSUNG LED LCD UE26EH4500W – 579,24 Eur, 100 cm × 120 cm paveikslas – 144,81 Eur. Teismas priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise šį turtą: 50 cm x 60 cm paveikslą už 57,92 Eur, praustuvę su spintele CERSANIT už 173,77 Eur, veidrodį LHV 80 už 86,89 Eur, dušo kabiną BALTIJOS BRASTA su maišytuvu už 492,35 Eur, televizorių PHILIPS 42PFL3507H/12 už 485,69 Eur, židinį už 289,62 Eur, dvigulę lovą su spintelėmis ir dviem sieniniais šviestuvais už 405,47 Eur, pakabinamą šviestuvą (miegamojo) už 57,92 Eur, komodą už 173,77 Eur, lauko baldų komplektą (stalas ir keturi suolai su atlošais) už 347,54 Eur, šaldiklį ATLAS už 115,85 Eur, perforatorių FERM už 75,30 Eur, metalinį karutį už 28,96 Eur, priekabą MAZ81144, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už 115,85 Eur, išilginio pjūvio stakles už 115,85 Eur, dviratį STINGER už 43,44 Eur, 2 kirvius už 86,89 Eur, viso turto už 3 153,08 Eur. Teismas priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise šį turtą: pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 68 000 Eur vertės, pastatą – malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2 000 Eur vertės, esančius (duomenys neskelbtini), 70 cm x 70 cm paveikslą už 28,96 Eur, veidrodį su rėmais už 72,41 Eur, klozetą su bakeliu už 101,37 Eur, vonią JOANNA su sienele už 231,70 Eur, skalbimo mašiną AEG L60260FL už 347,54 Eur, integruotą šaldytuvą AEG SANTO CD7180050 už 390,70 Eur, dujinę viryklė su orkaite ELEKTROLUX už 373,61 Eur, medinę spintelę, batų spintelę ir rūbų kabyklą už 289,62 Eur, virtuvės baldų komplektą iš 2 pakabinamų spintelių, spintelės ir kriauklės už 1 303,29 Eur, baro stalą už 101,37 Eur, spintelę prie baro už 144,81 Eur, keturių dalių įmontuotą spintą už 695,09 Eur, indaplovę ELEKTROLUX už 347,54 Eur, gartraukį SCHLOSSER H72E/60 už 173,77 Eur, 3 baro stalo kėdes už 217,22 Eur, valgomojo stalą su 6 kėdėmis už 521,32 Eur, virš stalo pakabinamą šviesos sistemą iš dviejų dalių už 144,81 Eur, 5 pakabinamus šviestuvus už 101,37 Eur, svetainės minkštųjų baldų komplektą už 550,28 Eur, šviestuvą už 26,07 Eur, 30 m³ malkų už 521,32 Eur, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ už 289,62 Eur, televizorių SAMSUNG LED LCD UE26EH4500W už 579,24 Eur, 100 cm × 120 cm paveikslą už 144,81 Eur, viso turto už 7 697,85 Eur. Teismas nustatė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso šis turtas: tuščias akvariumas su spintele, puodų rinkinys SOLIGGER, aukšto slėgio vandens plovykla BERLAN, benzininis pjūklas STILL 230, plaunamas siurblys AEG 2ET85, 8 vnt. naudotų padangų, plastikinė valtis (duomenys neskelbtini), valties variklis YAMAHA 4, 2 vnt. alkūninių kopėčių, medžio skersavimo pjūklas, obliavimo staklės, kompresorius, suvirinimo aparatas ENKEL, suvirinimo aparatas CLARKE MIG90EN, 2 vnt. komplektų metalinių atsukimo raktų, kirvis, elektrinis maišytuvas MAKITA, 3 vnt. akumuliatorinių drėlių MAKITA, elektrinis grąžtas BLACK BECKER, benzininis pjūklas PARTNER, krūmapjovė POWER CRAFT, krūmapjovė RIOBB, 2 vnt. metalo pjaustymo - šlifavimo įrankių, plytelių pjaustymo staklės TOP-LINE, mobiliojo ryšio telefonas Nokia 6700 silver, dviratis (iš Norvegijos sendaikčių turgaus), dvi poros sportinių batelių, užpildytas dujų balionas ir įpareigojo atsakovę grąžinti visus šiuos kilnojamuosius daiktus ieškovui. Teismas pripažino, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dulkių siurblys MIELE S5211 ir mikrobangų krosnelė SHARP R-65ST. Teismas taip pat priteisė ieškovui iš atsakovės 37 272,39 Eur piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatant ją sumokėti ieškovui per dešimt mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, taip pat priteisė iš atsakovės ieškovui 353,70 Eur bylinėjimosi išlaidų bei 416,53 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas konstatavo, kad šalis nuo 2009 m. iki 2014 m. siejo jungtinės veiklos santykiai, nes šalys kartu tvarkė bendrą ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kūrė bendrą turtą. Dėl to teismas pripažino, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslu. Teismas konstatavo, jog ginčo gyvenamasis namas, kurio rinkos vertė 68 000 Eur ir malkinė, kurios rinkos vertė yra 2 000 Eur, šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl ginčo pastatus teismas priteisė atsakovei natūra ir iš jos priteisė ieškovui 35 000 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui priklausančią gyvenamojo namo ir malkinės 1/2 dalį. Teismas atsižvelgė į tai, kad žemės sklypo pagerinimas šalių lėšomis ir darbu kuriant namų valdą neturėjo esminės reikšmės jo rinkos vertės pokyčiui, todėl ieškinio reikalavimą dėl šio sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas atmetė. Teismas sprendė, kad ieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai buvo įgyti iš šalių bendrų lėšų jų bendriems poreikiams tenkinti, todėl teismas šiuos daiktus pripažino bendrąja daline nuosavybe ir atitinkamai padalino šalims natūra. Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė pasisavino jam asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, todėl ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė V. K. prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo dalį, kuria pripažinta, jog ieškovui ir atsakovei bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas - gyvenamasis namas ir pastatas – malkinė, esantys (duomenys neskelbtini) bei teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti kilnojamieji daiktai, taip pat iš bendrąja daline nuosavybe pripažintų daiktų priteista ieškovui teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyti kilnojamieji daiktai (iš viso už 3 153,08 Eur) bei priteista ieškovui iš atsakovės 37 272,39 Eur piniginė kompensacija už jai tenkančią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį, nustatant ją sumokėti ieškovui per dešimt mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir šioje dalyje atsakovė teismo prašo ieškinį atmesti. Atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias LR CPK nuostatas ir nepagrįstai pripažino ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir dalį kilnojamojo turto bendrąja daline šalių nuosavybe. Apeliantė teigė, kad šalys niekada bendro ūkio kartu nevedė ir neketino bendrai statyti namo bei jame gyventi. Atsakovės teigimu, šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai – Šilutės r. savivaldybės administracijos 2009-06-08 statinio projektavimo sąlygų sąvadas, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2009-11-23 pažyma, Šilutės r. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009-11-25 sprendimas išduoti statybos leidimą, 2013-04-02 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartis, 2013-07-30 ginčo pastatų draudimo sutartis bei deklaracija apie statybos užbaigimą, tačiau teismas šių rašytinių įrodymų tinkamai neįvertino. Atsakovė nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų R. K., P. K., J. K. bei L. I. parodymais, kurie patvirtina, jog atsakovė ginčo gyvenamąjį namą pastatė savo asmeninėmis, taip pat skolintomis ir dovanų gautomis lėšomis, o ieškovas savo lėšomis prie namo statybos neprisidėjo ir tik vykdė pastatų statybos darbus, už kuriuos jam buvo mokamas atlyginimas. Skunde nurodoma ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktas pasiūlymas sumokėti ieškovui 14 481 Eur dydžio kompensaciją teismo negalėjo būti vertinamas kaip ieškovo teisių į ginčo turtą pripažinimas.

Kitu apeliaciniu skundu ieškovas V. R. prašo pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimą ir pripažinti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovo ir atsakovės nuosavybe bei priteisti šį žemės sklypą atsakovei natūra, taip pat priteisti ieškovui iš atsakovės papildomai 19 135,86 Eur dydžio kompensaciją už atsakovei tenkančią turto dalį. Ieškovas skunde nurodė, kad spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Ieškovas teigė, kad teismui pripažinus šalių susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, atsakovės tėvų dovanotas žemės sklypas turėjo būti vertinamas kaip atsakovės įnašas į bendrą jungtinę veiklą, kuris tapo bendrąja daline jungtinės veiklos partnerių nuosavybe ir turėjo būti atitinkamai padalintas. Ieškovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui kompensacijos už 1/2 dalį atsakovei atitekusių lauko pavėsinės, trinkelių dangos, tvoros ir kitų inžinerinių žemės sklypo įrenginių. Apeliantas teigė, kad pagal UAB „Kestartis“ atliktus skaičiavimus lauko pavėsinės, tvoros, trinkelių dangos ir inžinerinių tinklų bendra vertė yra 21 271,72 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti papildomai priteista 10 635,86 Eur kompensacija už šio turto 1/2 dalį. Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai nustatė ūkinio pastato – malkinės rinkos vertę ir dėl to teismo priteista kompensacija yra per maža. Ieškovas teigė, kad pagal byloje esančius įrodymus už ieškovo malkinės dalį jam turėjo būti priteista 3 500 Eur dydžio kompensacija.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovas V. R. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė V. K. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo.

Atsakovė skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias LR CPK nuostatas ir nepagrįstai pripažino ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį turtą ir dalį kilnojamojo turto bendrąja daline nuosavybe. Apeliantė teigė, kad šalys niekada bendro ūkio kartu nevedė ir neketino bendrai statyti namo bei jame gyventi. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011 ir kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių, kurie pagal nurodytą teismų praktiką atitinka jungtinės veiklos sutartinius santykius. Taigi nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyko dalį sudarė aplinkybės, susijusios su ieškovo ir atsakovės susitarimu vykdyti jungtinę veiklą sukuriant bendrą dalinę nuosavybę – ieškinyje nurodytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Atsakovė šioje byloje neigia tarp šalių buvus susitarimą vykdyti jungtinę veiklą sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę ir apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą dėl jungtinės veiklos sutarties tarp ginčo šalių egzistavimo. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog ieškovas ir atsakovė nuo 2002 metų bendravo kaip pora ir palaikė artimus santykius. Ieškovo paaiškinimais, teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymais, byloje esančiomis nuotraukomis ir kitais įrodymais nustatyta, kad šalys kartu švęsdavo šeimos ir draugų šventes, kartu atostogaudavo ir ilgą laikotarpį gyveno kaip šeima. Kolegijos nuomone, šalims 12 metų palaikant artimus santykius, nebūtų logiška, jeigu per šį laikotarpį tarp šalių nebūtų atsiradę jokių bendrų poreikių, interesų ir bendro gyvenimo tikslų. Dėl to įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes kolegija kritiškai vertina atsakovės atsikirtimus, jog šalys niekada bendro ūkio nevedė, o gyvenamasis namas buvo statomas išimtinai atsakovės interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir pasisakė dėl visų reikšmingų ginčui spręsti byloje esančių įrodymų. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje apklaustų liudytojų J. K., R. K., P. K., G. L., G. S., L. I., S. Š., R. R., V. S., V. S., D. R., A. R., E. J., Z. D., K. A. N., Č. A. parodymų visumą kartu su byloje surinktais rašytiniais įrodymais teismas sprendė, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), bei ieškinyje nurodyti kilnojamieji daiktai įgyti ieškovui ir atsakovei gyvenant kartu bei siekiant tenkinti jų bendrus poreikius. Įvertinusi byloje esančią medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų vertinimu, kurių pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovė buvo sudarę susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslu.

Atsakovė skunde teigė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius rašytinius įrodymus, tai yra Šilutės r. savivaldybės administracijos 2009-06-08 statinio projektavimo sąlygų sąvadą, Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2009-11-23 pažymą, Šilutės r. savivaldybės nuolatinės statybos komisijos 2009-11-25 sprendimą išduoti statybos leidimą, 2013-04-02 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo sutartį, 2013-07-30 ginčo pastatų draudimo sutartį, taip pat deklaraciją apie statybos užbaigimą. Apeliantės teigimu, šie rašytiniai įrodymai paneigia buvus šalių susitarimą dėl jungtinės veiklos statant gyvenamąjį namą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Šilutės rajono savivaldybės administracija 2009-06-08 išdavė statinio projektavimo sąlygų sąvadą dėl ginčo gyvenamojo namo statybos, kuriame atsakovė yra nurodyta kaip namo statytoja (t. 1, b. l. 164-172). Be to, atsakovės vardu buvo išduota Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2009-11-23 statinių projektavimo dokumentų vertinimo pažyma, taip pat 2009-11-25 Šilutės rajono savivaldybės nuolatinės statybos komisijos sprendimas išduoti statybos leidimą. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovė 2013-04-02 su VĮ „Registrų centras“ sudarė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį dėl ginčo nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo, taip pat atsakovė su AB „Lietuvos draudimas“ sudarė ginčo pastatų draudimo sutartį. LR CPK 185 str. 1 d. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai negali būti vertinami fragmentiškai, todėl teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visumą ir tik iš jų visumos daryti išvadas apie įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Nors apeliantės nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina atsakovės dalyvavimą ginčo gyvenamojo namo statybos procese, tačiau kolegija pažymi, kad šie įrodymai negali būti vertinami atskirai nuo kitų byloje surinktų įrodymų. Teismo posėdžio metu apklaustos liudytojos V. S., E. J., R. R., M. T. teigė supratusios, kad šalys ginčo pastatus statėsi bendrai ir juose kaip turto savininkai kartu gyveno nuo 2012 m. iki 2014 m. Liudytoja V. S. teismo posėdyje teigė, kad atsakovė tvirtino, jog tai yra abiejų šalių namas. Namo projektuotoja M. T. teismo posėdžio metu parodė, kad į T. B. projektavimo įmonę kreipėsi abi šalys, abu rinkosi ir tarėsi dėl namo projekto, dažnai kartu ateidavo ir kiekvienas iš jų išreikšdavo savo pageidavimus dėl statybinių medžiagų, o pinigus už projektą šalys sumokėjo lygiomis dalimis. Ieškovas pateikė į bylą pinigų priėmimo kitus ir kitus pirkimo dokumentus bei mokėjimo kvitus, kurie patvirtina įvairių statybinių medžiagų įsigijimą (t. 1, b. l. 16-40, 53-56, t. 4, b. l. 3-25). Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat paaiškino, kad jis mokėdavo už ginčo pastatams tiekiamą elektros energiją ir pateikė tai patvirtinantį AB „Lesto“ išrašą (t. 3, b. l. 75). Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina, kad ieškovas pats atliko dalį ginčo pastatų statybos darbų – klojo pamatus, mūrijo sienas, atliko namo vidaus apdailą, klojo plyteles, sudėjo laiptus, langus, klojo santechniką, pastatė tvorą, pavėsinę, malkinę, tvarkė sodybos gruntą, sodino veją, medelius bei vykdė kitus darbus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, kurie paneigtų ieškovo dalyvavimą vykdant ginčo gyvenamojo namo statybos darbus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, įsitikinęs, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civ. bylose Nr. 3K-3-415/2011, 3K-3-94/2012 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir atsakovės susitarimą vykdyti jungtinę veiklą sukuriant ginčo statinius. Įvertinusi šias aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimą ir įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai jas kvalifikavo ir padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo pastatai jungtinės veiklos sutarties pagrindu buvo sukurti kaip bendroji dalinė ieškovo ir atsakovės nuosavybė.

Atsakovė skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų R. K., P. K., J. K. bei L. I. parodymais, kurie patvirtina, jog atsakovė ginčo gyvenamąjį namą pastatė savo, taip pat skolintomis ir dovanų gautomis lėšomis, o ieškovas savo lėšomis prie namo statybos neprisidėjo ir tik vykdė pastatų statybos darbus, už kuriuos jam buvo mokamas atlyginimas. Su šia skundo nuostata teismas nesutinka. Bylos duomenys patvirtina, jog bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės prašymu liudytojais buvo apklausti R. K., P. K., J. K. bei L. I.. Kolegija pažymi, kad vertinant šalių paaiškinimus, taip pat liudytojais byloje apklaustų asmenų parodymus pagal LR CPK 185 str. nuostatas, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad liudytoja R. K. yra atsakovės mama, liudytojas P. K. yra atsakovės tėvas, liudytoja J. K. yra jos sesuo, o liudytojas L. I. yra atsakovės sesers draugas. Nors artimas liudytojų ryšys su atsakove savaime nepaneigia teismo teisės remtis šių liudytojų parodymais, tačiau šių asmenų ryšys su atsakove nagrinėjamu atveju yra reikšminga aplinkybė vertinant jų parodymų patikimumą. Akivaizdu, jog duodami parodymus šie asmenys negali išlikti visiškai objektyvūs ir nešališki dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad liudytojų R. K., P. K., J. K. bei L. I. parodymai iš dalies prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Įvertinusi artimą atsakovės ir liudytojų ryšį kolegija daro išvada, kad esant prieštaravimų tarp liudytojų parodymų ir kitų byloje surinktų įrodymų, atsakovės nurodytų asmenų parodymai negali būti lemiami įrodymai teismui priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Skunde nurodoma ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovės pateiktas pasiūlymas sumokėti ieškovui 14 481 Eur dydžio kompensaciją teismo negalėjo būti vertinamas kaip ieškovo teisių į ginčo turtą pripažinimas. Su šia skundo nuostata galima sutikti tik iš dalies. LR CPK 140 str. 3 d. nustatyta, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Pažymėtina, kad šalių susitarimą užbaigti bylą taikos sutartimi gali paskatinti įvairūs motyvai, todėl vien atsakovo siekis sudaryti taikos sutartį negali būti vertinamas kaip ieškovo reikalavimų pripažinimas. Dėl to kolegija sutinka su atsakovės nuostata tuo apsektu, kad vykstant šalių deryboms dėl taikos sutarties sudarymo šalių pareiškimai ir pateikti pasiūlymai dėl taikos sutarties sąlygų negali būti vertinami kaip ieškinio reikalavimų pripažinimas. Kartu kolegija pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog atsakovės pasiūlymas dėl taikos sutarties sudarymo nebuvo esminė aplinkybė, lėmusi pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl šalių ginčo esmės. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas vertino visumą byloje esančių įrodymų ir sprendime pateikė savo išvadas dėl šių įrodymų vertinimo. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakovės pateiktą pasiūlymą dėl taikos sutarties sudarymo, tačiau teismo sprendime nurodyti motyvai ir pateiktos išvados neleidžia apeliacinės instancijos teismui konstatuoti, kad teismo sprendimo priėmimą šiuo atveju lėmė atsakovės pasiūlymas sumokėti ieškovui kompensaciją ir bylą baigti taikos sutartimi.

Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti atsakovės skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl ieškovo apeliacinio skundo.

Ieškovas skunde nurodė, kad spręsdamas dėl ginčo žemės sklypo pripažinimo bendrąja daline nuosavybe teismas netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir nepagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą. Ieškovas teigė, kad teismui pripažinus šalių susitarimą vykdyti jungtinę veiklą, atsakovės tėvų dovanotas žemės sklypas turėjo būti vertinamas kaip atsakovės įnašas į bendrą jungtinę veiklą, kuris tapo bendrąja daline jungtinės veiklos partnerių nuosavybe ir turėjo būti atitinkamai padalintas. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Kolegija pažymi, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu ir bendro ūkio vedimas savaime nėra pagrindas pripažinti, jog visas šių asmenų įgytas turtas yra jų bendroji dalinė nuosavybė, įgyta pagal jungtinės veiklos sutartį. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinimas, kad visas jungtinės veiklos sutarties galiojimo laikotarpiu įgytas turtas savaime pripažintinas bendrąja daline nuosavybe, pažeistų sutarčių laisvės principą, nes taip būtų paneigta šalių laisva valia susitarti dėl savo būsimų teisių ir pareigų, be to, nepagrįstai ir neteisėtai apribotų asmenų subjektines teises, visų pirma nuosavybės teisę. Tai reiškia, kad sprendžiant sugyventinių ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės – asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, – reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-134/2011). Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-04-27 dovanojimo sutartimi ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei padovanojo jos tėvai P. K. ir R. K.. Ieškovas byloje įrodinėjo, kad šalių bendro gyvenimo metu šis žemės sklypas buvo iš esmės pagerintas, nes žemės sklype buvo pastatyta lauko pavėsinė, tvora, taip pat kieme įrengta trinkelių danga, kiti inžineriniai tinklai. Kolegijos vertinimu, šių objektų sukūrimas bendromis šalių lėšomis ir darbu suteikia ieškovui teisę reikšti reikalavimus į dalį šių objektų kaip šalių jungtinės veiklos rezultatą, tačiau nepatvirtina ieškovo nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą. Kolegijos nuomone, vien ta aplinkybė, kad šiame žemės sklype vyko bendro gyvenamojo namo ir kitų statinių statyba nėra pakankama išvadai, kad tarp ginčo šalių buvo sudarytas susitarimas bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti žemės sklypą kaip jungtinės veiklos rezultatą ar iš esmės jį pagerinti. Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, kad žemės sklypo inžineriniai tinklai (vandentiekio, nuotekų sistemos, kitos komunikacijos) buvo įrengti ieškovo lėšomis. Be to, byloje nėra pateikta įrodymų ir apie tai, jog ieškovas savo asmeniniu darbu būtų reikšmingai prisidėjęs prie žemės sklypo infrastruktūros pagerinimo. Įvertinusi nustatytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad ieškovas neįrodė, jog jis jungtinės veiklos sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį ginčo žemės sklypo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškinio reikalavimą (LR CPK 178 str.).

Ieškovas nurodė ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovui kompensacijos už 1/2 dalį atsakovei atitekusių lauko pavėsinės, kiemo aikštelės trinkelių dangos, tvoros ir kitų inžinerinių žemės sklypo įrenginių. Apeliantas teigė, kad pagal UAB „Kestartis“ atliktus skaičiavimus lauko pavėsinės, tvoros, trinkelių dangos ir inžinerinių tinklų bendra vertė yra 21 271,72 Eur, todėl ieškovui iš atsakovės turėjo būti priteista 10 635,86 Eur kompensacija už šio turto 1/2 dalį. Su šia skundo nuostata galima iš dalies sutikti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, jog nustatydamas ginčo žemės sklypo ir gyvenamojo namo vertę teismas rėmėsi UAB „Aidila“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo rinkos vertė yra 10 000 Eur, gyvenamojo namo vertė - 68 000 Eur, malkinės vertė sudaro 2 000 Eur, o bendra nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė - 80 000 Eur. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje pažymėta, jog vertinamajame žemės sklype yra pastatyta pavėsinė, tvora, kieme trinkelėmis išklota aikštelė, tačiau vertintojas šių daiktų vertinti negalėjo, nes šių daiktų kadastriniai matavimai neatlikti ir jie nėra įregistruoti. Kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl to, jog žemės sklype yra pastatyta lauko pavėsinė, tvora, kiemo aikštelė išklota betono trinkelėmis. Šias aplinkybes taip pat patvirtina byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, UAB „Aidila“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, UAB „Kestartis“ sudarytos lokalinės sąmatos bei kiti įrodymai. Iš byloje esančių ieškovo paaiškinimų matyti, kad pardavęs iš senelio paveldėtą butą, gautus pinigus jis panaudojo kiemo trinkelėms. Ieškovo nurodytas aplinkybes patvirtina liudytojos Z. D. parodymai, kuri patvirtino, kad ieškovas senelių palikimą panaudojo kiemo trinkelėms, o liudytojas S. Š. teigė asmeniškai matęs kaip ieškovas atsiskaitė su darbininkais už trinkelių klojimą. Byloje nėra įrodymų, kurie iš esmės paneigtų ieškovo nurodytas aplinkybes dėl kiemo trinkelių įsigijimo aplinkybių. Iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių bei teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų taip pat matyti, jog atsakovė iš esmės neneigė ir to, kad ieškovas aptvėrė sklypą tvora bei kartu su atsakovės tėvu pastatė lauko pavėsinę. Nors ieškovas teigė, jog visi sklypo inžineriniai tinklai taip pat šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau byloje nėra įrodymų apie ieškovo panaudotas lėšas ar darbą įrengiant žemės sklypo inžinerinius tinklus. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovas savo darbu ir lėšomis prisidėjo prie lauko pavėsinės, kiemo aikštelės trinkelių dangos ir tvoros įrengimo. Dėl to galima sutikti su ieškovo nuostata, jog tarp šalių buvo susitarimas jų poreikiams tenkinti bendromis lėšomis ir jėgomis įsigyti ir sukurti šiuos daiktus kaip jungtinės veiklos rezultatą, todėl ieškovas įgijo nuosavybės teisę į 1/2 dalį šio turto. Iš ieškovo pateiktų UAB „Kestartis“ sudarytų lokalinių sąmatų matyti, kad 2014-11-28 dienai pagal 2014 m. kainų lygį tvoros statybos vertė sudarė 20 079 Lt (5 815,28 Eur), pavėsinės statybos vertė sudarė 4 253 Lt (1 231,75 Eur), o betono trinkelių grindinio įrengimo (su smėlio - žvyro mišinio pagrindo įrengimu) vertė sudarė 22 726,49 Lt (6 582,05 Eur). Iš byloje esančios Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM 2016-04-25 nuomonės matyti, kad žemės sklype esančių legaliai pastatytų statinių, iš jų ir pavėsinės, tvoros, trinkelių dangos, vertė gali būti nustatyta tiek nekilnojamojo turto vertintojui atliekant žemės sklypo priklausinių vertinimą ir nustatant šių objektų atkuriamąją vertę, tiek atestuotam statybos objektų sąmatų specialistui sudarant šių objektų statybos vertės sąmatą. Atsakovės pateiktoje UAB „Aidila“ parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nėra duomenų apie šių objektų vertę. Kitų įrodymų apie pavėsinės, tvoros, trinkelių dangos vertę į bylą taip pat nėra pateikta. Dėl to kolegija sprendžia, jog ieškovo pateiktos UAB „Kestartis“ sudarytos lokalinės sąmatos yra tinkami įrodymai pavėsinės, tvoros ir trinkelių dangos vertei nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios sklypo tvoros, lauko pavėsinės bei kiemo trinkelių bendra vertė pagal byloje esančius duomenis sudaro 13 629,08 Eur (5 815,28 Eur + 1 231,75 Eur + 6 582,05 Eur), todėl ieškovui iš atsakovės papildomai priteistina 6 814,54 Eur kompensacija už atsakovei natūra tenkančią ieškovo turto 1/2 dalį.

Skunde nurodoma ir tai, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas netinkamai nustatė ūkinio pastato – malkinės rinkos vertę ir dėl to teismo priteista kompensacija yra per maža. Ieškovas teigė, kad pagal byloje esančius įrodymus už ieškovui tenkančią malkinės dalį turėjo būti priteista papildomai 3 500 Eur dydžio kompensacija. Su šia skundo nuostata galima sutikti. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad nustatydamas pastato – malkinės vertę teismas rėmėsi UAB „Aidila“ parengta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog malkinės rinkos vertė yra 2 000 Eur. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad malkinė yra betoninių pamatų, medinėmis sienomis su karkasu, šlaitiniu medinių gegnių stogu, dengta beasbestiniu šiferiu. Malkinėje sudėti plastikiniai langai su stiklo paketu. Iš byloje esančio antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kartu pateiktos vaizdo medžiagos matyti, kad ginčo malkinė yra geros būklės, joje įrengtas garažas, ji nėra nusidėvėjusi. Kolegija atsižvelgia į tai, kad UAB „Aidila“ ataskaitoje nėra pateikta išsamesnių motyvų dėl nustatytos 2 000 Eur malkinės vertės. Pagal byloje esančius Nekilnojamojo turto registro duomenis matyti, jog šios malkinės statybos vertė 2013-04-11 sudarė 31 300 Lt (9 065,10 Eur), o rinkos vertė - 860 Eur. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia ir į tai, kad pagal UAB „Kestartis“ sudarytą lokalinę sąmatą malkinės statybos vertė sudaro 29 523 Lt (8 550,45 Eur). Būtina įvertinti ir tai, kad 2015-05-04 teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog ginčo malkinės vertė galėtų būti apie 30 000 Lt. Taigi akivaizdu, jog abi šalys sutaria, kad malkinės vertė yra didesnė, nei nustatyta UAB „Aidila“ parengtoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje. Įvertinusi UAB „Kestartis“ nurodytus duomenis apie malkinės vertę, taip pat šalių paaiškinimus bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, kolegija konstatuoja, jog pastato - malkinės vertė sudaro 8 550,45 Eur. Dėl to už atsakovei natūra tenkančią malkinės dalį ieškovui iš atsakovės priteista kompensacija nuo 1 000 Eur padidintina iki 4 275 Eur.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – pripažinti, kad ieškovas ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo lauko pavėsinę, tvorą ir betono trinkeles, priteisti šį turtą atsakovei, o ieškovui iš atsakovės už šį turtą priteisti papildomai 6 814,54 Eur kompensaciją, taip pat padidinti už malkinę ieškovui priteistos kompensacijos sumą nuo 1 000 Eur iki 4 275 Eur (LR CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Kadangi 1 000 Eur už pastatą – malkinę ieškovui jau yra priteista, papildomai už šį statinį priteisima 3 275 Eur, bendra ieškovui priteistina kompensacija už ginčo statinius sudaro 10 089 Eur (6 814,54 Eur + 3 275 Eur = 10 089 Eur). Bendra kompensacijos, priteistinos ieškovui, suma padidėja nuo 37 272,39 Eur iki 47 361,39 Eur.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, perskirstytinos byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR CPK 93 str. 5 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme sudaro 680,71 Eur (2 350,37 Lt) sumokėtas žyminis mokestis bei 1 824,60 Eur dydžio kitos bylinėjimosi išlaidos, iš viso 2 505,31 Eur (t. 4, b. l. 26-40), o 953,61 Eur (3 292,63 Lt) žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovui atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro 1 738,86 Eur (t 4., b. l. 41). Pateikdamas apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 431 Eur žyminį mokestį bei patyrė 1 250 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pateikdama apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 150 Eur žyminį mokestį, o likusios 947 Eur dalies sumokėjimas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nutartimi atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Atsakovė taip pat patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byloje yra patenkinta 50 proc. ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimų. Dėl to proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 1 252,65 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų, o proporcingai atmestų reikalavimų daliai atsakovei iš ieškovo turi būti priteista 869,43 Eur pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteistina 383,22 Eur bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti (LR CPK 93 str. 2 d., 5 d.). Proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai valstybei iš ieškovo priteistina 476,80 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, o proporcingai patenkintų reikalavimų daliai valstybei iš atsakovės priteistinas 476,80 Eur žyminis mokestis, kurio mokėjimas ieškovui buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Kolegija atsižvelgia į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama 947 Eur žyminio mokesčio dalis, kurios sumokėjimas Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-12-22 nutartimi atsakovei atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad patenkinta ieškovo apeliacinio skundo reikalavimų dalis sudaro 53 proc., todėl ieškovui iš atsakovės turi būti priteista 890,93 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovei iš ieškovo – 493,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovės priteisiama 397,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LR CPK 324–331 str., teisėjų kolegija

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimą pakeisti.

Papildyti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo rezoliucinę dalį ir pripažinti, kad ieškovui V. R. ir atsakovei V. K. bendrosios jungtinės veiklos sutarties pagrindu bendrąja daline nuosavybės teise priklauso sklypo tvora 5 815,28 Eur vertės, lauko pavėsinė 1 231,75 Eur vertės, kiemo trinkelių danga 6 582,05 Eur vertės, esantys (duomenys neskelbtini) ir priteisti šį turtą atsakovei V. K. asmeninės nuosavybės teise bei nustatyti, kad ieškovui už šį turtą tenkanti kompensacija sudaro 6 814,54 Eur.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu ieškovui V. R. iš atsakovės V. K. priteistą kompensaciją už pastatą-malkinę padidinti nuo 1 000 Eur iki 4 275 Eur.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu ieškovui V. R. iš atsakovės V. K. priteistą 37 272,39 Eur kompensaciją padidinti iki 47 361,39 Eur.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu ieškovui V. R. iš atsakovės V. K. priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą nuo 353,70 Eur padidinti iki 383,22 Eur.

Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimu valstybei iš atsakovės V. K. priteistą žyminio mokesčio sumą nuo 416,53 Eur padidinti iki 476,80 Eur.

Priteisti valstybei iš ieškovo V. R. 476,80 Eur žyminio mokesčio.

Kitą Šilutės rajono apylinkės teismo 2015-11-20 sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. R. iš atsakovės V. K. 397,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.

Priteisti valstybei iš atsakovės V. K. 947 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Žydrūnas BertašiusKolegijos teisėjos Irma ČuchrajErika Misiūnienė