- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- I1-9927-394/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02034-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jarūnė Sedalienė
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. Š. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1-12 b. l.), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – atsakovė), 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2021 m. spalio mėn. iki 2021 metų lapkričio mėn. buvo laikomas suimtas Šiaulių kalėjime perpildytose kamerose, jam buvo ribojama judėjimo laisvė, minimalus privatumas, neturėjo galimybės susikaupti rašydamas laiškus artimiesiems, raštus į teismus ar kitas valstybines įstaigas. Kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, norint išsikviesti pareigūną tekdavo belsti į duris. Nebuvo tinkamo asmeniniam naudojimui inventoriaus, t. y. spintelių asmeniniams daiktams susidėti, daiktus teko laikyti plastmasinėse dėžėse be dangčių, drabužiai bei kiti daiktai prisigerdavo kameroje esančių kvapų, su tokiais drabužiais turėdavo eiti pasivaikščioti, pas gydytojus bei administracijos darbuotojus. Kamerose nebuvo tinkamos ventiliacijos, langai atsidarydavo vos 20-30 cm, ant langų įrengtos grotos, kurios neleido jų atidaryti, dėl to nebuvo galima natūraliai vėdinti kameros. Šiaulių TI administracija nejungė oro ventiliavimo, taupė elektros energiją, todėl teko uosti nemalonius kvapus. Kamerose nebuvo tinkamo nei dirbtinio, nei natūralaus apšvietimo, dėl to negalėjo tinkamai skaityti knygų, rašyti laiškų. Langai iš lauko pusės buvo apsinešę dulkėmis, niekas jų nevalė. Kamerose sanitariniai mazgai buvo techniškai netvarkingi, sklido nepakeliama smarvė, klozetai tupimi, seni. Sanitarinių mazgų kabinos taip įrengtos, kad laikėsi drėgmė, ant sienų matėsi pelėsis. Sanitariniai mazgai nebuvo pilnai atitverti ir visas kvapas ėjo į kamerą, prie to kvapo teko valgyti. Sanitarinių mazgų durys buvo techniškai netvarkingos, atliekant gamtinius reikalus matydavo kiti suimtieji. Kamerose teko miegoti dviaukščių lovų pirmame aukšte, o nesant prie stalo įrengtų sėdimų vietų suimtieji, norėdami pavalgyti, parašyti laišką ar perskaityti laikraštį, turėjo sėdėti ant jo lovos, purvino patalynę. Maudantis antro aukšto rėžiminio korpuso dušo patalpose jį nuogą matydavo kiti duše buvę suimtieji, dėl kūno sudėjimo ne kartą teko girdėti žeminančių pasakymų. Dušo patalpų niekas netvarkė, ant žemės mėtydavosi tuščia parfumerijos tara, kitokios šiukšlės. Skambinant iš taksofono artimiesiems ar advokatui jo pakalbių klausydavosi pareigūnas, nes telefono aparatai įrengti prie pat stalo, taip pat girdėdavo kiti suimtieji, kurie būdavo šalia taksofonų. Dėl tokių netinkamų sąlygų patyrė įvairius nepatogumus, buvo žeminamas jo orumas.
Pareiškėjui apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (11, 79, 82 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (79 b. l.), pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė skundą nagrinėti jai nedalyvaujant (17-23 b. l.). Atsiliepime taip pat nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma ginčui aktualiu laikotarpiu buvo įtvirtinta Kalėjimų departamento direktoriaus 2021 m. rugsėjo 27 d. įsakyme Nr. V-317 „Dėl didžiausio laisvės atėmimo vietų įstaigose leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, nustatymo“ (galiojusi teisės akto redakcija nuo 2022 m. lapkričio 26 d. iki 2023 m. sausio 4 d.), kur 2.2 papunktyje nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pareiškėjui Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu kamerose teko nuo 3,95 iki 5,03 kv. m. Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma - 3,6 kv. m., - atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Atsakovė nurodo, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nei nurodytos taisyklės, nei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir - HN 134:2015) nereglamentuoja, ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau - Normos) 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“. Taigi tupimo tualeto įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Sanitarinis mazgas kamerose Nr. 59, 71 ir 76 atskirtas nuo bendros erdvės lubų nesiekiančia mūrine sienele, o praėjimas atitvertas durimis iš OSB plokštės, sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo sistema. Mechaninės patalpų vėdinimo sistemos įrengimas Šiaulių kalėjime negalimas, kadangi įstaigos rėžiminio korpuso pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Metalinių grotų įrengimas Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso gyvenamųjų kamerų languose negali būti laikomas aplinkybe, pažeidžiančia pareiškėjo teisę į saugias ir nekenksmingas sveikatai bausmės atlikimo sąlygas, nes grotų įrengimą ant langų numato Taisyklių 12.9 punktas. Ginčo laikotarpiu dirbtinė apšvieta Šiaulių TI kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, atitinka higienos normose nurodytą rodiklį. Siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.). Taip pat pažymėjo, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas kamerose vėdinant patalpas neturėjo užsistovėti.
Atsakovė nurodė, kad dušo patalpos įrengtos vadovaujantis Higienos normos HN 134:2015 ir Taisyklių reikalavimais. Šiaulių kalėjime laikomų nuteistųjų ir suimtųjų prausimuisi įrengtos penkios dušinės: dvi po aštuonias vietas ir trys po šešias vietas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos, dušai tarpusavyje atskirti pertvaromis. Nei Taisyklės, nei Higienos norma neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti uždarų dušo kabinų. Praustis į dušines vienu metu vedami toje pačioje kamerose laikomi suimtieji, t. y. tos pačios lyties asmenys. Dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija. Dušo patalpų įrengimas be atskirų kabinų yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo ir dušų patalpų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo. Šiaulių kalėjime šiuo aspektu suimtiesiems bei nuteistiesiems nėra sudarytos išimtinai kitokios (blogesnės) kalinimo sąlygos, negu likusiai visuomenės daliai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus dėl to, jog jį galėjo stebėti kiti asmenys, laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo konstatuoti atsakovės neteisėtus veiksmus ar žalos atsiradimą.
Atsakovė nurodo, kad Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso pastatas pastatytas 1911 metais, o 2003 m. įtrauktas į Kultūros vertybių registrą bei saugomų objektų sąrašą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktu, viešajam pažinimui ir naudojimui saugomame objekte draudžiama naikinti ar kitaip žaloti saugomo objekto vertingąsias savybes. Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11 p., kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Taisyklių 12.8 p. reglamentuoja, kad elektros instaliacija turi būti montuojama paslėptu būdu kameros sienose ir lubose, taigi tiesiant laidus iškvietimo sistemos įrengimui būtina kirsti vagas mūro sienose. Atsižvelgiant į tai, kad pagal parengtą investicijų projektą Šiauliuose planuojama pastatyti naują kamerų tipo įkalinimo įstaigą, Šiaulių kalėjimo administracija ieško racionalaus sprendimo ir techninių galimybių iškvietimo sistemai įrengti. Kol pareigūnų iškvietimo sistema neįrengta, Šiaulių kalėjime laikomiems asmenims užtikrinama galimybė, esant poreikiui, operatyviai kreiptis į pareigūnus, vykdančius įstaigoje laikomų asmenų priežiūrą. Tai įrodo, kad Šiaulių kalėjimo administracija vadovaujasi gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, veikia atidžiai ir rūpestingai bei stengiasi mažinti neigiamą poveikį, galintį kilti įstaigoje laikomiems asmenims dėl neįrengtos pareigūnų iškvietimo sistemos. Atkreipė dėmesį, kad kartais budintis pareigūnas negali nedelsiant prieiti prie kameros dėl tam tikrų aplinkybių, susijusių su priežiūros postuose vykdomomis funkcijomis. Tai nebūtinai išvengiama ir naudojantis iškvietimo sistema.
Atsakovė pažymėjo, kad Šiaulių kalėjimas pagal galimybes stengiasi užtikrinti patalpų aprūpinimą inventoriumi ir baldais, pagal numatytą planą remontuojamos ne tik kameros, bet ir atnaujinami jose esantys baldai. Stalai kamerose įrengiami patogiu atstumu nuo lovų. Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, laisva miegamoji vieta yra naudojama kameroje laikomų asmenų daiktams arba maisto produktams susidėti. Pareiškėjas, nepatenkintas tuo, kad ant jo miegamosios vietos atsisėda kiti kameroje laikomi suimtieji, galėjo, gavus įstaigos administracijos leidimą, užimti miegamąją vietą, esančią lovos antrame aukšte, paliekant laisvą vietą apačioje kameroje esančių asmenų sėdėjimui ir daiktų saugojimui. Kamerose prie sienos yra įrengta pakaba, turinti pakankamai kabliukų asmenų rūbams pakabinti. Taip pat esant laisviems gultams daiktus asmenys galėjo laikyti ir ant liekančio laisvo gulto, taip pat ir lentynoje po stalu, be to, kiekvienam asmeniui suteikiamos dėžės.
Atsakovė pažymėjo, kad skambinti ir kalbėti telefonu Šiaulių kalėjime vienu metu yra išvedama ne daugiau suimtųjų, negu atitinkamame rėžiminio korpuso aukšte yra įrengta telefonų aparatų. Nei Pataisos įstaigų taisyklių, nei kitų bausmių vykdymo sistemą reglamentuojančių teisės aktų nuostatos nenumato specialios patalpos įrengimo skambinti bausmės atlikimo vietų įstaigose (kalėjimuose). Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą, be to, aparatai įrengti tokiu atstumu vienas nuo kito, kuris neleidžia girdėti kitų asmenų pokalbių. Šiaulių kalėjimo pareigūnai ne tik privalo sudaryti galimybes suimtiesiems (nuteistiesiems) skambinti telefonu, tačiau ir įpareigojami užtikrinti, jog suimtieji (nuteistieji) nepažeistų skambinimo telefonu tvarkos, t. y. neskambintų neleistinais numeriais ir/ar asmenims, kuriems skambinti draudžia teisės aktai, todėl pareigūnai turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, kam ir kada skambina Šiaulių kalėjime esantys asmenys. Toks suimtojo (nuteistojo) stebėjimas nelaikytinas jo teisių pažeidimu, o teisės paskambinti telefonu ribojimas, jeigu jis yra numatytas įstatymu ir pagrįstas, pats savaime negali būti suprantamas, kaip teisės pažeidimas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas D. Š. nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad 2021 m. spalio – lapkričio mėn. Šiaulių kalėjime jis buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnio prasmę konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2023 m. sausio 4 d. galiojęs Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 6 d. įsakymas Nr. V-317 numatė, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose; 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose; 4,1 kv. m – Kauno tardymo izoliatoriuje laikomiems nepilnamečiams; 7 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose.
Iš byloje esančios 2023-09-07 pažymos Nr. SV-24-24835 (29 b. l.), matyti, kad pareiškėjas D. Š. nagrinėjamu laikotarpiu Šiaulių tardymo izoliatoriuje (Šiaulių kalėjime) buvo laikomas nuo 2021-10-28 iki 2021-11-10, viso 14 dienų, kamerose Nr. 76, 71 ir 59, su dar 1-4 asmenimis ir jam teko: nuo 4,62 iki 9,24 kv. m kameroje Nr. 76, nuo 5,03 iki 7,59 kv. m kameroje Nr. 71 ir nuo 3,95 iki 6,59 kv. m kameroje Nr. 59, taigi visas dienas pareiškėjui tenkanti gyvenamojo ploto norma atitiko minimalius reikalavimus.
Minėtame Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakyme nėra nurodyta, kad apskaičiuojant asmeniui tenkantį kameros plotą, pirmiausiai iš bendro ploto turėtų būti atimtas sanitariniu mazgu ar baldais užstatytas plotas, tačiau, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y., ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). EŽTT vertinimu, baldų užimamas plotas svarbus vertinant, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, išanalizavęs duomenis apie kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, dydį (29 b. l.), sanitarinių mazgų užimamą plotą (30-31 b. l.) bei kamerose buvusių asmenų skaičių (1-5) nustatė, kad kameroje Nr. 76, kai joje buvo laikomi daugiausia 2 asmenys, iš kameros ploto (9,24 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,62 kv. m) pareiškėjui teko 3,81 kv. m, kameroje Nr. 71, kai joje buvo laikomi daugiausia 3 asmenys, iš kameros ploto (15,09 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,081 kv. m) pareiškėjui teko 4,67 kv. m, ir kameroje Nr. 59, kai joje buvo laikomi daugiausia 5 asmenys, iš kameros ploto (19,78 kv. m) atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą (1,365 kv. m) pareiškėjui teko 3,68 kv. m, taigi visas laikymo Šiaulių TI dienas, netgi įvertinus sanitarinio mazgo užimamą plotą, pareiškėjui teko daugiau kaip 3,6 kv. m. Susipažinus su pažymos apie baldų užimamą plotą duomenimis (32-35 b. l.) bei apžiūrėjus į bylą pateiktas kamerų fotonuotraukas (38, 40-47 b. l.), nėra pagrindo laikyti, jog pareiškėjo galimybė judėti tarp baldų kamerose buvo suvaržyta ir jis dėl to galėjo patirti neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo tinkamo dirbtinio ir natūralaus apšvietimo, tinkamos ventiliacijos, ant langų įrengtos grotos, kurios neleido jų atidaryti, dėl to nebuvo galima natūraliai vėdinti kameros, laikėsi drėgmė, ant sienų matėsi pelėsis.
Visuomenės sveikatos saugos reikalavimus tardymo izoliatoriams nustato Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2018 m. lapkričio 1 d.). Šios normos 12 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, pagal 14 punktą, gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o 15 punktas numato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau kaip 24 val. Higienos normos 16 punktas reglamentuoja gyvenamųjų patalpų oro temperatūrą, kuri turi būti ne žemesnė kaip 18°C ir ne aukštesnė kaip 28°C, santykinę oro drėgmę, kuri turi būti nuo 35 iki 65 proc., bei oro judėjimo greitį šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15 - 0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05 – 0,15 m/s. Pagal Higienos normos 17 punktą, turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, jos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, o 39 punktas numato, kad ant gyvenamųjų ir bendro naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių.
Atsakovė į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių tardymo izoliatoriuje 2021 m. spalio 12 d. atlikto patikrinimo aktą Nr. PA-6101 (36-37 b. l.), iš kurio matosi, kad operatyviosios kontrolės metu, gavus skundą ir siekiant įvertinti skunde nurodytų faktinių aplinkybių atitiktį Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimams, buvo patikrinta gyvenamoji kamera Nr. 71, nustatyta, kad kameroje virš tualeto zonos ant sienų ir lubų yra vizualiai matomų pelėsių, pažeidžiamas higienos normos HN 134:2015 39 punktas.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galioja nuo 2020-12-22) numato, kad naujai įrengiamose arba rekonstruojamose kamerose turi būti įrengti langai, užtikrinantys natūralios dienos šviesos patekimą į patalpas. Iš lauko pusės (arba iš vidaus) ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Lauko apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens plieninius strypus. Įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas patalpas, įstatomi lygaus paviršiaus plieniniai strypai. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Langų grotų tvirtinimo ankeriai į sieną įtvirtinami ne mažesniame kaip 20 cm gylyje. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas (12.9.).
Taigi Lietuvos higienos normos HN 134:2015 39 punkto pažeidimas (pelėsis ant kameros sienų ir lubų) kameroje Nr. 71 nustatytas 2021 m. spalio 12 d., pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2021-10-29 iki 2021-11-05, byloje nėra duomenų, kad šis pažeidimas buvo pašalintas iki pareiškėjo patalpinimo į šią kamerą, todėl laikytina, kad pažeidimas buvo ir pareiškėjo laikymo šioje kameroje metu. Atsakovė nurodė, kad kitos pareiškėjo laikymo kameros nagrinėjamu laikotarpiu tikrintos nebuvo, nes kameros tikrinamos tik tuomet, kai gaunami skundai.
Įvertinus išdėstytas aplinkybes laikytina, kad pareiškėjas Šiaulių TI kameroje Nr. 71 buvo laikomas pažeidžiant higienos normos HN 134:2015 39 punkto reikalavimus, o tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Šiaulių TI pareigūnų veiksmus. Grotų įrengimą ant langų reglamentuoja nurodyti teisės aktai, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl grotų nepagrįstos, be to, byloje nėra duomenų, kad dėl negalėjimo atidaryti lango, jį išvalyti ar išvėdinti kamerą per langą pareiškėjas būtų skundęsis Šiaulių TI administracijai ar kitoms institucijoms. Atsakovė nurodė, kad siekiant pagerinti patalpų oro apykaitą ir kvapų ištraukimą Šiaulių kalėjime ištraukiamosios ventiliacijos ventiliatoriai buvo prijungti prie natūralios ventiliacijos kanalų (darbai baigti 2020 m. rugsėjo 25 d.), todėl laikyti, kad nebuvo galimybės išvėdinti patalpų, nėra pagrindo. Dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo pareiškėjas skundžiasi abstrakčiai, nenurodo, kurioje konkrečiai jo laikymo kameroje dirbtinis apšvietimas neatitiko reikalavimų, todėl jo pretenzijos dėl apšvietimo taip pat atmestinos.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose sanitariniai mazgai buvo techniškai netvarkingi, nebuvo pilnai atitverti, netvarkingos durys, visas kvapas ėjo į kamerą, atliekant gamtinius reikalaus jį matė kiti asmenys, įrengti tupimi klozetai.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose Nr. 59, 71 ir 76 atskirti nuo bendros erdvės lubų nesiekiančiomis mūrinėmis sienelėmis, o praėjimai atitverti durimis iš OSB plokštės, sanitariniai mazgai atitverti iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną. Iš sanitarinių mazgų zonų kamerose lentelės (30-31 b. l.) matosi, kad sanitarinių mazgų atitvėrimo konstrukcijos pareiškėjo laikymo kamerose mūrinės arba pagamintos iš OSB plokštės, sienelių aukštis nuo 1,81 m. iki 2,20 m.
Sanitarinių mazgų įrengimą gyvenamosiose tardymo izoliatorių kamerose pareiškėjo laikymo laikotarpiu reglamentavo Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, kurių 12.5. punkte įtvirtinta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m² matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, kad nurodytos Taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais. Teismas, sistemiškai vertindamas minėtas nuostatas, laiko, kad sanitarinio mazgo vieta nuo likusio kameros ploto lubas siekiančia pertvara turi būti atitverta tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras ir jeigu nėra techninių galimybių įrengti atskirą sanitarinio mazgo kabiną. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose sanitarinių mazgų įrengimas neatitiktų teisės aktų reikalavimų. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis teismas naujausiose išnagrinėtose tokio pobūdžio bylose (pvz. LVAT 2023-10-11 sprendimas administracinėje byloje Nr. eTA-442-575/2023 ir kt.).
Pareiškėjas privatumo pažeidimo nesieja su sanitarinio mazgo atitvėrimu iki lubų, tik nurodo, kad kamerų sanitariniuose mazguose durys buvo netvarkingos. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtų bylų praktiką, sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą (LVAT 2021 m. gegužės 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-318-968/2021, 2021 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-263-602/2021, 2022 m. gegužės 25 nutartys administracinėse bylose Nr. TA-214-415/2022, Nr. TA-360-662/2022 ir kt.), byloje nėra duomenų, to nenurodo ir pats pareiškėjas, kad dėl galimai netvarkingų durų jis būtų kreipęsis į Šiaulių TI administraciją ar kitas institucijas, todėl pareiškėjo teiginiai dėl privatumo pažeidimo atmestini, kaip nepagrįsti.
Pagal Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti sanitarinis mazgas: klozetas (gali būti ir tupimas), praustuvė. Iš byloje esančių fotonuotraukų matosi, kad pareiškėjo laikymo kamerose įrengti tupimi klozetai arba pastatomi unitazai. Kadangi tupimų klozetų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo pretenzijos dėl tupimų klozetų atmestinos, kaip nepagrįstos.
Dėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad kameroje laikėsi nemalonus kvapas iš sanitarinio mazgo pažymėtina, jog ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistema arba mechaninis vėdinimas. Atsakovė nurodo, kad kameros Šiaulių TI vėdinamos per langus, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. Šiaulių TI užbaigti darbai, susiję su oro ventiliacijos pagerinimu (šios aplinkybės nepaneigė ir pareiškėjas). Toks vėdinimo būdas numatytas ir Taisyklių 12.10 p., taip pat Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punkte. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, neteisėti atsakovės veiksmai nenustatyti ir šiuo aspektu.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo kėdžių atsisėsti prie stalo, spintelių asmeniniams daiktams susidėti.
Pagal Kalėjimų departamento prie teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, tardymo izoliatorių kamerose turi būti toks minimalus baldų kiekis: metalinės lovos (1 vnt. 1 asmeniui), spintelės (1 vnt. ne daugiau kaip 2 asmenims), stalas (1 vnt.), suolas arba kėdė, arba taburetė (1 sėdima vieta 1 asmeniui), maisto produktų spintelė arba lentyna (1 spintelė ne daugiau kaip 2 asmenims, lentynoje – viena sekcija 1 asmeniui), viršutinių drabužių pakaba (ne mažiau kaip 2 kabliukai 1 asmeniui), šiukšlių dėžė (1 vnt.), veidrodis (1 vnt.). Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės baldų įrengimo kamerose nereglamentuoja, tik 12.12. punkte nurodyta, kad visi baldai, esantys kamerose, pritvirtinami prie grindų ar sienų.
Iš byloje esančios pažymos apie gyvenamosiose kamerose esančių baldų užimamą plotą matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros buvo aprūpintos stalais, taburetėmis ir/arba suoliukais, gultais bei pastatomomis lentynomis. Pažymoje nurodyta, kad kameroje Nr. 59 yra tik viena taburetė, kameroje Nr. 71 – dvi taburetės, kameroje Nr. 76 – vienas suoliukas. Iš teismui pateiktų kamerų fotonuotraukų taip pat matosi, kad ne visose kamerose yra pakankamas taburečių arba suoliukų kiekis, nėra spintelių asmeniniams daiktams susidėti.
Taigi iš pateiktų dokumentų akivaizdžiai matosi, kad pareiškėjo laikymo kameros nebuvo tinkamai aprūpintos privalomu inventoriumi, konkrečiai imant, tokiu taburečių arba suoliukų kiekiu, kad užtektų atsisėsti prie stalo kiekvienam kameroje laikomam asmeniui (buvo laikoma ir po 5 asmenis) ir nereikėtų sėdėti ant kito asmens lovos valgant ar užsiimant kita veikla, taip pat spintelėmis asmeniniams daiktams susidėti, taigi atsakovas neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus privalėjo veikti, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti tam tikrus nepatogumus, o tuo pačiu ir neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose nebuvo iškvietimo mygtuko, norint išsikviesti pareigūną tekdavo belsti į duris.
Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 12.11. punktas numato, kad kamerose įrengiama priežiūrą vykdančio pareigūno iškvietimo sistema. Nors tiek Taisyklių 2 punkte pasakyta, kad veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais, atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių įrodymų, kad aliarminio iškvietimo įrengimui reikalinga atlikti darbus, kurie pagal teisės aktų nuostatas būtų priskiriami pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbams. Atsakovei neįrodžius minėtų aplinkybių, darytina išvada, jog teisės aktai Šiaulių TI numatė aliarminio iškvietimo (pareigūno iškvietimo) sistemos įrengimą, tačiau įstaiga nesilaikė šio reikalavimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1641-556/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.). Kita vertus, vien tai, kad nebuvo įrengtas iškvietimo mygtukas, nereiškia, jog tai yra toks pažeidimas dėl kuriuo pareiškėjui kilo neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2019 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-973-1062/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl nesudarytų sąlygų susisiekti su pareigūnais skundžiasi abstrakčiai, jo teiginiai nesusieti su konkrečia situacija, kada nebuvo galima išsikviesti pareigūno ir dėl to kilo konkrečios pasekmės, todėl tokie pareiškėjo teiginiai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas nurodo, kad skambinant iš taksofono artimiesiems ar advokatui jo pakalbių klausydavosi pareigūnas, taip pat girdėdavo kiti suimtieji.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės taksofonų įrengimo įkalinimo įstaigose nereglamentuoja.
Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (neteko galios nuo 2023-01-01) numatė, kad Pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems (suimtiesiems) skambinti telefonu. Paprastai suimtiesiems per dieną skambinti ir kalbėti telefonu leidžiama vieną kartą. Atsižvelgdama į sudarytas sąlygas paskambinti telefonu, skambinančiųjų skaičių, pataisos pareigūnų vykdomas funkcijas, suimtiesiems tardymo izoliatoriaus (pataisos įstaigos) administracija gali leisti skambinti ir kalbėti telefonu dažniau. Suimtajam leidžiama kalbėti telefonu tik pataisos pareigūnui įsitikinus, kad suimtasis nesurinko asmens, kuriam neleidžiama skambinti, telefono numerio. Pataisos pareigūnas gali pats surinkti abonento, kuriam paskambinti pageidauja suimtasis, numerį.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad Šiaulių kalėjime telefonų aparatai, skirti suimtiesiems ir nuteistiesiems, yra įrengti rėžiminio korpuso kiekvieno aukšto koridoriuose, telefonų aparatai atskirti šonine sienele, kas slopina garso sklidimą, be to, aparatai įrengti tokiu atstumu vienas nuo kito, kuris neleidžia girdėti kitų asmenų pokalbių. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta taksofonų fotonuotrauka (39 b. l.). Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pretenzijos dėl taksofonų įrengimo atmestinos, kaip nepagrįstos.
Pareiškėjas nurodo, kad dušai taip įrengti, jog kiti besimaudantys jį matydavo nuogą ir žemindavo dėl jo kūno sudėjimo, dušo patalpų niekas netvarkydavo, ant žemės mėtydavosi tuščia parfumerijos tara, kitokios šiukšlės
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu.
LR teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (galiojo iki 2023-01-01) 17.5. punktas numatė, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į dušą ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien.
Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 10 punktas numato, kad tardymo izoliatoriuose nuteistųjų ir suimtųjų gyvenamuosiuose korpusuose turi būti įrengiamos šios patalpos: kameros su sanitariniu mazgu; korpuso vyresniojo pareigūno kabinetas; socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas: esant techninėms galimybėms įrengiamas nuteistųjų ir suimtųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (pagal poreikį); pasivaikščiojimo kiemas; gali būti įrengiamos kitos paskirties patalpos.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908, 16 ir 18 punktuose keliami reikalavimai oro temperatūrai - prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė, kaip 20°C, taip pat numatytas privalomas karšto vandens į dušo patalpas tiekimas. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius.
Taigi tiek Taisyklės, tiek kiti nacionaliniai teisės aktai detalesnio dušo patalpų įrengimo pataisos įstaigose nereglamentuoja. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Šiaulių TI esančių dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, taip pat tose pačiose patalpose pastatyti suoliukai persirengimui (47-59 b. l.). Atsakovė nurodo, kad dušo patalpos yra valomos ir dezinfekuojamos po kiekvieno pasinaudojimo dušu, taip pat kasdien darbo pabaigoje atliekamas šių patalpų generalinis valymas ir dezinfekcija.
Taigi įvertinus išdėstytą teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, nėra pagrindo laikyti, kad Šiaulių TI administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus, t. y. atliko neteisėtus veiksmus ar neveikė taip, kaip privalėjo elgtis, o pareiškėjas galėjo dėl to patirti neturtinę žalą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020, 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1674-624/2020, 2022 m. birželio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinei žalai atlyginti.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad ginčo laikotarpiu būdamas Šiaulių kalėjime pareiškėjas dėl teisės aktuose numatytų reikalavimų pažeidimų (kamera Nr. 71 neatitiko higienos normos reikalavimų, pažeista kamerų aprūpinimo būtinuoju inventoriumi tvarka) patyrė neturtinę žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.
Iš administracinių teismų praktikos tokio pobūdžio bylose matyti, jog asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1567-624/2020; 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-463-492/2020 ir kt.). Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013 ir kt.).
Teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016).
Taigi teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą (pareiškėjas kameroje Nr. 71 buvo laikomas tik 7 dienas, o iš viso Šiaulių TI – 14 dienų), atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus bei į naujausią LVAT bei EŽTT praktiką (žr., pvz., LVAT 2022-11-23 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-857-968/2022, 2023-06-28 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-370-502/2023, EŽTT 2022 m. kovo 1 d. sprendimą byloje Einikis ir 4 kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 43277/20, 49994/20, 50514/20, 51079/20, 54383/20), vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Todėl pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime buvo pažeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. Š. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. Š. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Šiaulių kalėjime, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.