Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą dėl Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties, kuria prašymas taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti paskirtą bausmę buvo tenkintas iš dalies,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. M. Š. atžvilgiu šiuo metu vykdomi šie nuosprendžiai ir nutartys:

1.1. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendis, kuriuo M. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 189 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

1.2. 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuriuo M. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį 6 (šešių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta – galutinė 4 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimas nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki 2018 m. vasario 27 d.;

1.3. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartimi subendrintos bausmės paskirtos 2019 m. birželio 19 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų ir 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiais, ir M. Š. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 8 mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytos bausmės, atliktos pagal Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. birželio 19 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendį;

2. Marijampolės apylinkės teisme 2023 m. birželio 6 d. gautas nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio prašymas, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, 55 straipsniu, BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. XIV-1925 (toliau ir - 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925) 55 straipsniu, perkvalifikuoti nuteistojo M. Š. padarytą veiką, kuri Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu kvalifikuota kaip didelės vertės svetimo turto vagystė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), į BK 178 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir sušvelninti minėtu nuosprendžiu paskirtą bausmę, neskiriant bausmės, susijusios su realiu laisvės atėmimu. Iš naujo subendrinus bausmes įskaityti į galutinę subendrintą bausmę M. Š. realiai atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį bei pripažinti, kad bausmė pagal įsiteisėjusį Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendį yra atlikta, o nuo likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės dalies – atleisti.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.2. Nuteistojo M. Š. gynėjo vertinimu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 29 d. nutartyje teikimo medžiagoje Nr. T-385-610/2023 nepagrįstai nesivadovauta paties teismo nurodomu šaltiniu – Teisėjų tarybos 2023 m. birželio 6 d. rašte Nr. 36P-56-(7.1.10. Mr) „Dėl BK pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1925 įgyvendinimo“ įtvirtinta nuostata, kad kai asmuo yra nuteistas keliais skirtingų teismų nuosprendžiais, byloje pagal BPK 362¹ straipsnį, atsižvelgiant ir į BPK 229, 347 straipsniuose įtvirtintus principus, reikalinga spręsti klausimą dėl bylos ar visų su nagrinėjimu asmeniu susijusių bylų perdavimo BPK 229 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėti tam pirmosios instancijos teismui, kurio apkaltinamasis nuosprendis pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei pradėtas vykdyti vėliausiai. Vadovaujantis šia nuostata bei BPK 362¹ straipsnio 1 dalimi, aptariamą prašymą turėjo spręsti būtent paskutinįjį nuosprendį (2021 m. birželio 3 d.) priėmę Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai, juolab, kad būtent šis teismas bendrino bausmes, paskirtas ankstesniais nuosprendžiais. Tačiau, anot gynėjo, nepagrįstai vadovautasi argumentu, kad 2019 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos nuosprendžiu M. Š. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, 181 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, o nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję BK pakeitimai dalyje dėl veikos, numatytos BK 180 straipsnio 3 dalyje, padarymo gali turėti įtakos nuteistojo teisinei padėčiai, be to, nuteistojo gynėjas yra pateikęs prašymą ir Kauno apygardos teismui dėl minėto nuosprendžio peržiūrėjimo. Skunde nurodoma, kad visos galimos imperatyvių teismingumo taisyklių išimtys yra įtvirtintos BPK 229 straipsnio 1 dalyje, tačiau nė viena iš šių išlygų netaikytina nagrinėjamu atveju, kadangi nėra jokių svarbių valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesų, sudarančių pagrindus nukrypti nuo imperatyvių teismingumo taisyklių. Taigi, skundo autoriaus vertinimu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai privalėjo nagrinėti gynėjo pateiktą prašymą, neperduodami jo kitam teismui (kito teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui), tad vien šis motyvas (prašymas išnagrinėtas ne to teismo, kuriam buvo teismingas) sudaro pagrindą naikinti skundžiamą Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį ir perduoti prašymus perkvalifikuoti nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas ir skirti naujas bausmes atitinkamiems teismams atskirai. Būtent tas teismas, kuris priėmė nuosprendį pirmąja instancija (paprastai, net ir tos pačios sudėties, jeigu teisėjas tebetęsia tarnybą tame pačiame teisme), geriausiai, advokato manymu, gali atsižvelgti į įstatymo pasikeitimą ir įvertinti tokio pasikeitimo įtaką galutinei bausmei. Gynėjo vertinimu, netinkama ir aptariamo (gynėjo) prašymo, adresuoto Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams, perdavimo nagrinėti kitam – Kauno apygardos, teismui forma (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2023 m. liepos 12 d. rezoliucija), kadangi nagrinėjamas klausimas turėjo būti išspręstas rašytine nutartimi.

6.5. Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu M. Š. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 180 straipsnio 3 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija), jam skiriant 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose. Tiek aptariama, tiek šiuo metu galiojanti BK 180 straipsnio 3 dalies redakcija numatė vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 2 iki 8 metų. Pirmosios instancijos teismas perkvalifikavo aptariamą M. Š. padarytą veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir nors motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad bausmės, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, yra mažinamos vienu trečdaliu, tačiau, nuteistojo gynėjo vertinimu, tai arba išvis niekaip neatsispindėjo, arba tik labai nežymiai keitė M. Š. teisinę padėtį, kadangi bausmės subendrinimu siekta išlaikyti iš esmės nepasikeitusią nuteistojo M. Š. teisinę padėtį.

6.6. Skunde aukštesniajam teismui pažymima, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendis buvo pakeistas Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, kuriuo, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo pripažinta M. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis atlygino nukentėjusiajam nusikaltimu patirtą žalą. Tai, kad nuteistasis visiškai prisipažino, buvo nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Taigi, skundo autoriaus manymu, šioje dalyje skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis neatitinka įstatymų leidėjo valios, pagal kurią naujausios redakcijos BK yra numatytos kelios (švelnesnės už terminuoto laisvės atėmimo bausmę) bausmių rūšys, tačiau skundžiama nutartimi nuteistajam skirtos bausmės rūšis nebuvo keičiama, o jos terminas sumažintas nežymiai.

6.7. Nuteistojo M. Š. gynėjas taip pat nesutinka su skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties motyvais, kuriais gynėjo prašymas atleisti M. Š. nuo likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės buvo atmestas nenustačius įstatyminio pagrindo nagrinėtoje byloje spręsti lygtinio atleidimo nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą taikymo klausimo. Advokato teigimu, jis neprašė teismo nuteistajam pritaikyti lygtinį paleidimą. Nepaisant to, skunde pažymima, kad ne kas kitas, o teismai sprendžia bausmės atlikimo vietų ar šių įstaigų atitinkamų komisijų nutarimų teisėtumo klausimus BPK 360 straipsnio pagrindais ir tvarka. Gynėjo teigimu, teismo prašyta nuteistąjį M. Š. atleisti nuo likusios bausmės, esant BPK 362¹ straipsnio 4 dalyje numatytoms aplinkybėms – nustatant naują subendrintą bausmę ir, subendrinus bausmes, įskaitant į galutinę subendrintą bausmę M. Š. realiai atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį bei pripažįstant, kad bausmė pagal įsiteisėjusius Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalį ir pagal Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio dalį yra atlikta, o nuo likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės M. Š. atleidžiant. Aptariama galimybė, taikant BK 3 straipsnio 2 dalį, atleisti nuteistąjį nuo bausmės, skundo autoriaus vertinimu, yra tiesiogiai įtvirtinta baudžiamojo proceso įstatyme, todėl Kauno apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti M. Š. gynėjo prašymą šioje dalyje.

6.8. Likusių skundžiamos nutarties dalių, kuriomis nuteistojo M. Š. veikos perkvalifikuotos pagal atitinkamus BK (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) straipsnius (jų dalis) bei pritaikytos nuteistojo M. Š. atsakomybę lengvinančios normos, skunde prašoma nekeisti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundas atmetamas

7. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su nuteistojo M. Š. gynėjo skundu, skundžiama nutartimi ir gauta bylos medžiaga, taip pat LITEKO sistemoje esančiais duomenimis konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis, kuria M. Š. gynėjo prašymas dėl nuteistajam paskirtos bausmės peržiūrėjimo, pritaikant įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį nuteistojo teisinę padėtį, buvo tenkintas iš dalies yra pagrįsta ir teisėta. Kauno apygardos teismas tinkamai aiškino baudžiamojo įstatymo nuostatų pakeitimus ir pagrįstai dalyje juos pritaikė (kitoje dalyje – atsisakė pritaikyti) nuteistojo M. Š. atžvilgiu.

8. Skunde aukštesniajam teismui nuteistojo gynėjas teigia, jog M. Š. buvo nuteistas daugiau nei vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu, todėl su prašymais perkvalifikuoti nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, paskirti bausmes ir iš naujo jas subendrinti buvo kreiptasi į Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus (dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžio) bei į Kauno apygardos teismą (dėl Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio). Gynėjo manymu, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. liepos 29 d. neskundžiama nutartimi teikimo medžiagoje Nr. T-385-610/2023 nepagrįstai nutarė kreiptis į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl prašymo perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui, o Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas rezoliucija nepagrįstai perdavė abu prašymus nagrinėti Kauno apygardos teismui. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aptariami, pabrėžtina, neskundžiami teismų procesiniai sprendimai – Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. liepos 29 d. nutartis ir 2023 m. liepos 5 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sprendimas (rezoliucijos forma) – yra teisėti ir pagrįsti, o M. Š. gynėjo prašymų nagrinėjimo teismingumo klausimai buvo išspręsti tinkamai.

9. Įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija (BPK 362¹ straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kuomet asmuo yra nuteistas keliais skirtingų teismų nuosprendžiais, byloje pagal BPK 362¹ straipsnį, atsižvelgiant ir į BPK 229, 347 straipsniuose įtvirtintus principus, spręstinas klausimas dėl bylos ar visų su nagrinėjamu asmeniu susijusių bylų perdavimo BPK 229 straipsnio nustatyta tvarka nagrinėti tam pirmosios instancijos teismui, kurio apkaltinamasis nuosprendis pagal 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatas gali būti peržiūrėtas ir yra įsiteisėjęs bei pradėtas vykdyti vėliausiai. Tačiau pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK pakeitimų besiformuojančią teismų praktiką tais atvejais, kuomet bent vieną iš nuosprendžių kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, yra sprendžiamas klausimas dėl bylos perdavimo nagrinėti iš apylinkės teismo apygardos teismui. Teisė perduoti bylą iš apylinkės teismo nagrinėti apygardos teismui kyla iš BPK 225 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos apygardos teismo teisės priimti savo žinion kiekvieną baudžiamąją bylą, kuri teisminga tos apygardos apylinkės teismui, taip pat BPK 229 straipsnyje reglamentuotų baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams atvejų ir sąlygų.

10. Kaip matyti iš teikimo medžiagos, neskundžiama Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2023 m. liepos 29 d. nutartimi teismas motyvuotai, t. y. vadovaudamasis operatyvumo ir teisingumo principais, BPK 229 ir 362¹ straipsniais, kreipėsi į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką dėl nuteistojo M. Š. gynėjo prašymo dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir nuteistojo teisinės padėties palengvinimo perdavimo nagrinėti Kauno apygardos teismui, kaip aukštesniajam teismui, kuris pirmąja instancija išnagrinėjo vieną iš nuteistojo M. Š. baudžiamųjų bylų, kurioje priimtas vykdytinas nuosprendis, kuriam gali turėti įtakos 2023 m. birželio 1 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgdami į BPK 229 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtinta, kad siekiant užtikrinti, be kita ko, teisingumo interesus, baudžiamoji byla gali būti perduota iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams tol, kol ji nepradėta nagrinėti teisiamajame posėdyje, taip pat į didelį po 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., teismų gaunamų prašymų pritaikyti įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, skaičių, siekdami, kad nurodomi prašymai dėl to paties asmens nepasklistų po skirtingus teismus, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai pagrįstai kreipėsi į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką. Aukštesnysis teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su deklaratyviu skundo teiginiu, jog Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas negalėjo nuteistojo M. Š. gynėjo prašymų dėl BPK 362¹ straipsnio nagrinėjimo teismingumo išspręsti rezoliucija. Kaip aptarta ankščiau nutartyje, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams priėmus motyvuotą nutartį kreiptis į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, taip pat BPK 229 straipsnyje įstatymų leidėjui nenumačius baudžiamosios bylos perdavimo iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui arba kitiems teismo rūmams formos, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, atsižvelgdamas į labai didelį teismų gaunamų prašymų dėl BPK 362¹ straipsnio kiekį ir siekdamas sprendimus priimti operatyviai, sutikdamas su aptariamoje motyvuotoje nutartyje nurodomais bylos perdavimo kitam teismui pagrindais, pagrįstai, t. y. pagal nusistovėjusią teismų praktiką, išsprendė nuteistojo M. Š. gynėjo prašymo nagrinėjimo teismingumo klausimą rezoliucija.

11. Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas (BK 3 straipsnio 1 dalis). Veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

12. Kauno apygardos teismas skundžiama 2023 m. liepos 13 d. nutartimi tinkamai aiškino ir taikė 2023 m. balandžio 27 d. įstatyme Nr. XIV-1925 įtvirtintus BK pakeitimus, įsigaliojusius nuo 2023 m. birželio 1 d. Kaip matyti iš skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties, teismas, spręsdamas dėl 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 įtakos nuteistojo M. Š. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, paskirtoms bausmėms bei nuteistojo teisinei padėčiai, peržiūrėjo ne tik gynėjo prašymuose nurodytus, bet visus nuteistojo M. Š. atžvilgiu priimtus vykdomus teismų nuosprendžius ir nutartis baudžiamosiose byloje. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Taigi, kaip teisingai pastebėta nuteistojo M. Š. gynėjo skunde aukštesniajam teismui, Kauno apygardos teismas savo iniciatyva neturėjo teisės peržiūrėti tų nusikalstamų veikų kvalifikacijos bei už jas skiriamų bausmių, kurių M. Š. gynėjo prašymu neprašyta peržiūrėti. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs skundžiama nutartimi Kauno apygardos teismo atliktą nuteistojo M. Š. padarytų nusikalstamų veikų perkvalifikavimą, taip pat iš naujo paskirtas ir subendrintas bausmes, daro išvadą, kad aptariama aplinkybė nelaikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu ir nedaro įtakos Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties galiojimui. Juolab nepažeidžia nuteistojo M. Š. teisių (be kita ko, neblogina nuteistojo padėties).

13. Perkvalifikavęs nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai aptarė iš naujo M. Š. skiriamų laisvės atėmimo bausmių ir jų dydžių parinkimo motyvus, įskaitant pasikeitusio teisinio reglamentavimo, rūšinio nusikalstamų veikų pavojingumo, nustatytos kaltės formos, nusikalstamos veikos tikslų bei motyvų, bausmės tikslų, kaltininką charakterizuojančių aplinkybių, jo vaidmens nusikalstamų veikų padaryme, nusikalstamomis veikomis sukeltų pasekmių ir kitų bylos aplinkybių įtaką parenkamai bausmės rūšiai ir dydžiui. Nuteistojo M. Š. gynėjo argumentai, kad skundžiama nutartimi spręsdamas dėl baudžiamojo įstatymo pokyčių įtakos nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikavimui, bausmės sušvelninimui ar kitokiam nuteistojo teisinės padėties palengvinimui Kauno apygardos teismas privalėjo remtis minimaliojo gyvenimo lygio (MGL) dydžiu, taikomu nuo baudžiamojo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo (t. y. galiojančiu 2023 m. birželio 1 d.), o ne dydžiu, kuris buvo nustatytas nusikalstamos veikos padarymo metu, taip pat atmestini kaip deklaratyvūs ir nedarantys įtakos nuteistojo padarytų nusikaltimų kvalifikacijai ar bausmės švelninimui. Vertinant nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas (pagrobto, užvaldyto ar prievartauto turto vertę) tiek atsižvelgiant į nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį MGL dydį, tiek atsižvelgiant į šiuo metu galiojantį MGL dydį padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacija (atitinkamai ir bausmė bei nuteistojo teisinė padėtis) nesikeistų.

14. Priešingai nei teigiama skunde, Kauno apygardos teismas, subendrindamas skundžiama nutartimi iš naujo paskirtas bausmes, nepažeidė baudžiamojo proceso imperatyvų ir nesudarė dvigubo baudimo draudimo pažeidimo, kadangi BPK 362¹ straipsnio 4 dalis tiesiogiai numato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl veikos perkvalifikavimo ir bausmės sušvelninimo, jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi BK 63 ar 64 straipsniais, nustato naują subendrintą bausmę. Taigi, skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi nuteistojo M. Š. padarytos nusikalstamos veikos perkvalifikuotos, už jas naujos bausmės paskirtos ir subendrintos tinkamai, laikantis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės normų.

15. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus taip pat atmeta nuteistojo M. Š. gynėjo skundo argumentus, jog Kauno apygardos teismas skundžiama nutartimi neva nepagrįstai atmetė gynėjo prašymą atleisti M. Š. nuo likusios nuosprendžiu paskirtos bausmės. Kaip matyti iš Vilniaus kalėjimo 2023 m. gegužės 19 d. pažymėjimo apie nuteistojo paleidimą (teikimo nagrinėjimo medžiagos l. 23-24), M. Š. Vilniaus kalėjimo viršininko 2023 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. NĮ-25-404, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 3 dalimi, 2023 m. gegužės 19 d. buvo paleistas iš laisvės atėmimo įstaigos lygtinai (taikant intensyvią priežiūrą), neatlikus 1 metų 3 mėnesių 17 dienų teismo paskirtos bausmės. Aukštesnysis teismas, atsižvelgęs į šią aplinkybę, taip pat į skundžiamoje nutartyje išdėstytus bausmių rūšių ir jų dydžių nuteistajam M. Š. parinkimo ir paskyrimo motyvus, vertina, kad nagrinėjamoje byloje nėra įstatyminio pagrindo atleisti M. Š. nuo likusios bausmės dalies.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹ straipsniu, 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo M. Š. gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.