Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Matuzevičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

pagal BK 243 straipsnį – areštu 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 5 dalimis, bausmės subendrintos jas apimant, ir M. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. S. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2023 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine subendrinta bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir M. S. galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams ir 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsniu, M. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – transporto priemonės „Volvo XC60“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalies, t. y. 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų), konfiskavimas.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą nustatyta skaičiuoti nuo šiuo nuosprendžiu M. S. paskirtos galutinės subendrintos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Priteista iš M. S. 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, o dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo kaltė dėl padarytų nusikalstamų veikų ir jų kvalifikavimas neginčijami, keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas.

6. Pažymima, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas kaltinamiesiems teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

7. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas M. S. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamų veikų pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Bylos duomenimis, M. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 281¹ straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 243 straipsnis, 12 straipsnis), nusikalstamos veikos yra baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. M. S. naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, t. y. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugpjūčio 3 d. baudžiamuoju įsakymu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, o to paties teismo 2021 m. spalio 11 d. nuosprendžiu teistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (1 t., b. l. 55–57, 59–67, 69–78), yra baustas administracine tvarka, keletą kartų baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, ir turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 94–98). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad naujas nusikalstamas veikas M. S. padarė nepraėjus nė mėnesiui po jo atžvilgiu 2023 m. kovo 24 d. priimto baudžiamojo įsakymo (1 t., b. l. 69–78). Tai rodo, kad M. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, priešingai, toliau pažeidinėja įstatymus. Be to, nuteistasis nedirba (1 t., b. l. 100), yra registruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 147), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į kurią pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė skirdamas M. S. bausmę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Pagal BK 243 straipsnį asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, o BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą pirmiau paminėtų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus M. S. už padarytą nusikaltimą, numatytą o BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, laisvės atėmimą, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje – areštą. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis nedirba, jam paskirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, skirti jam baudą būtų netikslinga. Įvertinus apelianto asmenybę, taip pat netikslinga būtų skirti ir arešto bausmę – iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniu nuosprendžiu už analogiškas nusikalstamas veikas M. S. buvo skirta būtent arešto bausmė, tačiau akivaizdu, kad tai jam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus.

9. Skundžiamu nuosprendžiu M. S. už jo padarytą nusikaltimą paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams – yra artima BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, bausmė (areštas 45 paroms) nuteistajam taip pat paskirta pagal sankcijos ribas. Už abi nusikalstamas veikas M. S. paskirtos bausmės subendrintos laikantis bausmių bendrinimo taisyklių, be to, subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Kadangi naujas nusikalstamas veikas M. S. padarė neatlikęs Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teismo 2023 m. kovo 24 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsniu, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams ir 34 MGL dydžio bauda, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra per griežta.

10. Minėta, kad nuteistasis ir jo gynėja prašė atidėti M. S. paskirtos bausmės vykdymą atsižvelgiant į tai, kad pastarasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, davė išsamius parodymus, turi sveikatos problemų – jo kūne rasta cistų, be to, jis prižiūri senyvo amžiaus ligotą motiną. Tenkinti šį apeliantų prašymą nėra pagrindo.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip 6 metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pagal BK 75 straipsnio 5 dalį, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje straipsnio dalyje nustatytas pareigas.

12. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnyje nustatytas bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo nustatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018). Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami ir su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti nebaudžiamumo prielaidų, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021, 2K-107-976/2021).

15. Nors šiuo atveju yra formalios sąlygos svarstyti BK 75 straipsnio nuostatų taikymo klausimą, tačiau, kaip minėta, bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, o ne pareiga, tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai, nurodyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip pirmiau minėta, M. S. dvi naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas anksčiau teistas tris kartus, iš jų du kartus teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vieną kartą – už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, yra baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti, be to, naujas nusikalstamas veikas padarė nepraėjus nė mėnesiui po jo atžvilgiu 2023 m. kovo 24 d. priimto baudžiamojo įsakymo. Paminėtos aplinkybės rodo, kad M. S. nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina, tinkamų išvadų nedaro, priešingai, toliau pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, vairuoja transporto priemones būdamas neblaivus, taip keldamas pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S., būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis), automobilį vairavo dienos metu, kai eismas yra gana intensyvus, gyvenamojoje teritorijoje (1 t., b. l. 12, 13–14), kaip jis pats nurodė teisiamajame posėdyje, suprasdamas, kad negali vairuoti automobilio būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, nes jos net nėra įgijęs (1 t., b. l. 151), automobiliu vežė dar vieną asmenį. Visa tai rodo didelį nuteistojo neatsakingumą, neįvertintą riziką ir abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu.

16. Esant visumai nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai M. S. bus pasiekti atidėjus jam paskirtos bausmės vykdymą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nors medicininė pažyma patvirtina, kad M. S. buvo paskirta gydytojo konsultacija (2 t., b. l. 18), tačiau duomenų, kad nuteistasis dėl sveikatos būklės negalėtų atlikti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bylos medžiagoje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo teiginį, kad M. S. gyvena su savo senyvo amžiaus ligota motina ir ja rūpinasi.

17. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu M. S. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Tenkinti nuteistojo ir jo gynėjos skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. S. ir jo gynėjos advokatės Jutos Kareivės apeliacinį skundą atmesti.