Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-21-576/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2025-01-08
Bylos Nr.: 1A-21-576/2025
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-30817-2023-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Mačionytė, Nida Vigelienė, Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Nuteistasis: V. G., I. K.
Nukentėjusysis: R. S.
Civilinis ieškovas: Vilniaus teritorinei ligonių kasai
Advokatai: Vidmantas Baumila, Anton Kviatovski

Kategorijos

14.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Baudžiamoji byla Nr. 1A-21-576/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30817-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 14.3.1.; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.3. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Sandrai Biziulevičienei,dalyvaujant prokurorei Lilijai Ambrulevičienei,nuteistajam V. G. (V. G.),jo gynėjui advokatui Antonui Kviatovskiui (Anton Kviatovski),nuteistojo I. K. (I. K.) gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo V. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta bausmių apėmimo būdu su trisdešimties parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės bausmės – laisvės atėmimo vieneriems metams aštuoniems mėnesiams pridėta dalis švelnesnės bausmės - trys mėnesiai laisvės atėmimo, paskirto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir V. G. nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams vienuolikai mėnesių.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas I. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Iš V. G. ir I. K. solidariai priteista nukentėjusiajam R. S. (R. S.) 416 Eur (keturi šimtai šešiolika eurų) turtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 55,13 Eur (penkiasdešimt penki eurai trylika euro centų), susiję su R. S. gydymo išlaidomis, ir 5 (penki) procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. G. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis ir I. K. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.53 val. Vilniuje, Sodų g. 13, veikdami kartu, priėjo prie R. S., kur V. G. atsistojo nuošaliau ir stebėjo aplinką, kol I. K. tuo metu papurškė ašarinių dujų R. S. į veidą, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis ir padarydamas R. S. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl cheminio abiejų akių ragenos ir junginės maišelio nudegimo, po to nutraukė nuo R. S. peties kuprinę (50 Eur vertės), perdavė kuprinę V. G., ir abu pasišalino, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą, R. S. priklausantį 50 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendį ir jį išteisinti arba sušvelninti jam paskirtą bausmę. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Skunde nuteistasis V. G. nepripažįsta savo kaltės. Teigia, kad tai buvo jo naivaus, neapgalvoto elgesio pasekmė, jis atsirado netinkamu laiku netinkamoje vietoje. Pripažįsta, kad įvykio dieną buvo netoli nusikaltimo vietos, tačiau jis neplanavo ką nors apiplėšti ir bendrininkauti.

2.2. V. G. toliau apeliaciniame skunde dėsto savo įvykių versiją, aptardamas, jo nuomone, reikšmingas faktines aplinkybes. Nurodo, kad įvykio dieną matė, kaip nukentėjusysis konfliktavo su mergina, matė, kad atsirado kitas asmuo – jam iš matymo pažįstamas I. K.. Jam pasidarė įdomu, kas vyksta. Pastebėjo, kad I. K. lyg ir papurškė dujų nukentėjusiajam, griebė jo kuprinę ir pradėjo bėgti; tuo metu jis (apeliantas) nuo įvykio vietos buvo maždaug 10-15 metrų atstumu, o pamatęs, kad I. K. bėga, instinktyviai taip pat pradėjo bėgti paskui jį. Tačiau I. K. pasuko už kampo, dėl ko jis I. K. pametė iš akiračio. Tada pradėjo jo ieškoti, rado kuprinę už viešbučio (kuprinėje nieko nebuvo), ją paėmė iš smalsumo ir apžiūrėjo, bet nieko nerado, užsidėjo ant peties ir toliau tęsė I. K. paiešką. Suvokė, kad pastarasis padarė nusikaltimą. Nepraėjus nei 10 minučių sutiko I. K., jį sustabdė, klausinėjo, tačiau I. K. pasakė, kad nieko kuprinėje nerado. Jis juo nepatikėjo, toliau klausinėjo, tačiau privažiavo policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Pabrėžia, kad jis pats nepadarė nusikaltimo, neužfiksuota, kad I. K. jam perdavė kuprinę. Jei jis būtų padėjęs I. K., kuprinės nebūtų nešęs, o būtų kuo greičiau pasišalinęs iš įvykio vietos. Mano, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

2.3. Teigia, kad nors yra daug kartų teistas, nereikėtų iš karto preziumuoti, kad ir šiuo atveju jis padarė nusikalstamą veiką. Be to, už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis teisiamas pirmą kartą, jis nėra linkęs apiplėšti žmonių. Paskirta bausmė vien už tai, kad jis stovėjo netoli įvykio vietos, yra per griežta.

Atsiliepimas

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, V. G. ir gynybai, vadovaujantis BPK 255 straipsniu, buvo pranešta apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, tokiomis veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, kurios nurodytos pareikštame V. G. kaltinime ir nuosprendyje, sprendžiant, ar V. G. galėjo veikti kaip padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis, 180 straipsnio 1 dalis). V. G. nurodė, kad kaltės pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį nepripažįsta, nieko papildyti nenori. Prašė vadovautis tais parodymais, kuriuos jis jau yra davęs. Papildomai apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis V. G. pamatė, kai jį atvežė policija. Pastarasis turėjo jo kuprinę, prieš tai jis V. G. nematė.

5. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis savo nuomonės dėl apeliacinio skundo neišreiškė.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. G. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Žemesnės instancijos teismas

6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde.

7. Nuosprendis keistinas, nes netinkamai pritaikytas įstatymas kaltininko nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje

8. BK 180 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pagrindinė plėšimo sudėtis, t. y. atsakomybė nustatyta tam, kas, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis, pagrobė svetimą turtą.

9. Nuteistasis V. G. nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad jis, veikdamas tyčia, kartu su I. K. įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, ir prašo jį išteisinti. Pažymi, jog jis tik buvo netoli nusikaltimo vietos, tačiau nieko neplanavo apiplėšti.

Žemesnės instancijos teismas

10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad aptariamą nusikaltimą V. G. padarė kartu su I. K., papurškusiu ašarinių dujų R. S. į veidą ir nutraukusiu nuo R. S. peties kuprinę, bei, kad V. G. atsistojo nuošaliau ir stebėjo aplinką tuo metu, kai I. K. papurškė dujų nukentėjusiajam ir atėmė galimybę jam priešintis bei nutraukė nuo peties kuprinę ir vėliau kuprinę perdavė V. G.. Taigi, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad abu nuteistieji veikė kaip vykdytojai ir bendrais veiksmais, atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė svetimą, R. S. priklausantį, turtą. Skundžiamame nuosprendyje V. G. veika kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

11. Nuteistasis V. G. kaltės dėl jam inkriminuojamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, nepripažino. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, sprendžia, kad byloje pakanka duomenų, patvirtinančių V. G. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme:

11.1. 2023 m. rugpjūčio 16 d. kitų objektų apžiūros protokole aprašytos pareigūnų ,,Body“ kameromis užfiksuotos aplinkybės. Nustatyta, kad nukentėjusysis atvykusiems pareigūnams nurodė, jog jį užpuolė asmenys, pripurškė ašarinių dujų į akis, pavogė jo kuprinę ir pabėgo (1 t., b. l. 69–70).

11.2. 2023 m. rugpjūčio 16 d. apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.40 val. atėjo iki automobilių stovėjimo aikštelės adresu Sodų g. 13, Vilnius, ir tuo metu prie jo priėjo mergina, paklausė, ar jis turi cigaretę. Tuomet priėjo vyras - apie 1.80 ūgio (gal net žemesnis) galbūt 30-35 metų amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo (daugiau jo bruožų neįsiminė). Kol kalbėjosi su vyru, prie jo vėl priėjo ta pati moteris, jam trenkė ir kažkur nubėgo, o jis vyro, buvusio šalia, paklausė, ar jam iš galvos nebėga kraujas. Po to vyras priėjo arčiau, išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė jam balionėliu į akis. Kai vyras papurškė jam dujų į akis, nuo jo pečių nuėmė kuprinę ir kažkuria kryptimi pasišalino. Jam labai skaudėjo akis ir negalėjo gerai matyti, bet pamena, kad į įvykio vietą atvyko medikai ir pareigūnai, kurie jam ir suteikė pagalbą. Jis gerai neįsiminė įvykio detalių, tačiau vyrą, kuris papurškė ašarinių dujų, ir moterį, kuri jam trenkė, atpažinti galėtų. Įvykio metu buvo tik vienas vyras (1 t., b. l. 22–24).

11.3. 2023 m. rugsėjo 7 d. papildomai apklaustas nukentėjusysis R. S. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai jį privedė prie tarnybinio automobilio, kuriame sėdėjo du vyrai, iš kurių pirmąjį vyrą (nustatyta, kad tai I. K.) atpažino kaip asmenį, kuris papurškė jam į veidą dujų ir pavogė iš jo kuprinę. Antrasis vyras (nustatyta, kad tai V. G.) sėdėjo tarnybiniame automobilyje su iš jo pavogta kuprine, kurią buvo užsidėjęs ant pečių. Paaiškino, kad antrasis vyras įvykio metu buvo kartu su pirmuoju, tik stovėjo šone. Policijos pareigūnams parodė ir pasakė, kad pirmasis jam papurškė dujų ir pavogė kuprinę, o antrasis sėdi su jo kuprine (1 t., b. l. 32–34).

11.4. 2024 m. vasario 8 d. teisiamajame posėdyje nukentėjusysis R. S. parodė, kad įvykio dieną jį pagaliu puolė mergina, o priešais stovėjo I. K., kuris vėliau jam papurškė į akis dujų balionėliu, I. K. purškė jam į akis, o kitas asmuo turėjo jo kuprinę (antro kaltininko nematė) (2 t., b. l. 154–159).

11.5. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nukentėjusysis R. S. parodė, kad jis V. G. pamatė, kai jį atvežė policija. Pastarasis turėjo jo kuprinę, prieš tai jis V. G. nematė.

12. Pažymėtina, kad nors nukentėjusiojo R. S. parodymai, susiję su V. G., nebuvo nuoseklūs (būtina akcentuoti, kad pats nukentėjusysis parodė, jog įvykio metu buvo išgėręs, aplinkybę, kad nukentėjusysis buvo neblaivus, patvirtino liudytojas L. N. (L. N.) bei pareigūnas, sulaikęs nuteistuosius), tačiau nukentėjusysis patvirtino jo atžvilgiu įvykdyto plėšimo faktą, o tai, kad nusikalstamos veikos padaryme dalyvavo ir V. G., patvirtina ir kiti byloje ištirti įrodymai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo jais nesivadovauti.

12.1. Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad apie įvykį pranešė pašalinis asmuo (nustatyta, kad tai L. N., kuris pareigūnams 2023 m. rugpjūčio 15 d. 15.55 val. nurodė, kad prieš keletą minučių du nepažįstami asmenys pripurškė ašarinių dujų vyrui, pavogė portfelį ir pasišalino (1 t., b. l. 9, 71–72).

12.2. 2023 m. rugpjūčio 15 d. apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. apie 15.45 val. važiuodamas automobiliu netoli Sodų g. 13 pamatė prie parkavimo automato du stovinčius vyrus; nematė, ar vienas iš vyrų trenkė kitam, tačiau vyras staiga susilenkė, palinko į priekį, tuomet kitas vyras išplėšė iš jo rankos kuprinę ir ėmė bėgti link garažų, ir iškart prie jo prisijungė vyras, kuris stovėjo šiek tiek toliau tos vietos. Jie abu nubėgo link garažų. Pamena, kad vyras, kuris stovėjo toliau nuo įvykio vietos, vilkėjo šortus. Jis nuvažiavo link Halės turgavietės, nes manė, jog abu vyrai gali bėgti į tą pusę, tačiau jų niekur nebuvo. Tuomet jis grįžo į įvykio vietą. Priėjus prie vyro, stovėjusio prie parkavimo automato, jam vyras pasakė, kad stovėjo ir kalbėjosi su vyru, staiga jis papurškė jam ašarinių dujų į akis, po to atėmė kuprinę. Jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, bei nupirko jam vandens. Kai prie jo ir nukentėjusio asmens apytiksliai po pusvalandžio privažiavo policijos ekipažas, jie buvo sulaikę du vyrus; jo pareigūnai klausė, ar tai tie patys vyrai, tačiau jis negalėjo atsiminti ir pasakė, kad jeigu jie turi kuprinę, tuomet tai jie. Pareigūnai taip pat paklausė nukentėjusiojo, ar tai tie patys vyrai, ir jis patvirtino, kad tai jie (1 t., b. l. 45–47).

12.3. 2024 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. N. parodė, kad įvykio dieną privažiavo prie bankomato, matė, kaip kalbasi du asmenys, tačiau vienas iš jų pradėjo plėšti kitam asmeniui iš rankų kuprinę, ją paėmė ir nubėgo į viršų, kur buvo kitas asmuo, ir jie kartu pabėgo. Vienas asmuo nuo jo buvo 3 m atstumu (jis vilkėjo kelnes), o kitas, kuris stovėjo prie tvoros (prie kalniuko) – apie 5-6 m atstumu (asmuo buvo su šortais); stovėjęs prie tvoros asmuo vaikštinėjo, iš jo elgesio buvo matyti, kad jis žino, jog kuprinė bus pagrobta ir jis su kitu asmeniu pabėgs. Nukentėjusysis sakė, kad tie asmenys, kuriuos netrukus sulaikė pareigūnai, yra tie patys, kurie dalyvavo įvykyje (3 t., b. l. 28–32).

12.4. Vyriausiojo patrulio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad patruliuojant buvo gautas pranešimas, jog prieš keletą minučių du nepažįstami asmenys pripurškė ašarinių dujų vyrui; nustatyta, kad nukentėjusysis – R. S.. Atvykus adresu Pelesos g. 35 pamatė, kad pėsčiųjų tiltu ėjo du vyrai – V. G. ir I. K., jie buvo užsidėję kurpinę ant pečių. Vyrai sukėlė įtarimą, todėl buvo apžiūrėti, kuprinėje rastas ašarinių dujų balionėlis. Vyrai buvo nuvežti iki Sodų g. 13, kur jų laukė nukentėjusysis R. S.; jis atpažino savo kuprinę, bei vyrus, kurie pavogė jo kuprinę ir jam pripurškė ašarinių dujų į akis (1 t., b. l. 10).

12.5. 2023 m. spalio 17 d. apklausta liudytoja pareigūnė D. P. parodė, kad rugpjūčio 15 d. apie 15.55 val. patruliavo ir gavo pranešimą, kad prieš kelias minutes du nepažįstami asmenys pripurškė ašarinių dujų vyrui, pavogė kuprinę ir pasišalino. Vyrai rasti Pelesos g. 35, jie buvo pasodinti į V1747 transporto priemonės sulaikymo kamerą ir nuvežti į įvykio vietą, Sodų g. 13, Vilnius, kur jų laukė pranešėjas su nukentėjusiuoju R. S.. R. S. atpažino savo kuprinę ant sulaikyto V. G. pečių (1 t., b. l. 50–52).

12.6. 2024 m. vasario 22 d. teisiamajame posėdyje kaip liudytoja apklausta D. P. naujų, bylai reikšmingų aplinkybių, neparodė (3 t., b. l. 28–32).

13. Taigi liudytojas L. N. patvirtino, kad nusikaltimą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu vykdė du asmenys, vienas kurių, kaip nustatyta, buvo V. G.. Jis parodė, kad I. K. pagrobus kuprinę iš nukentėjusiojo rankų, prie pastarojo iš karto prisijungė dar vienas asmuo, vilkinis šortais – tai V. G., kuris stovėjo toliau, ir jie kartu nubėgo viena kryptimi. Nurodė, kad iš asmens su šortais (V. G.) elgesio buvo matyti, jog jis žinojo, kad kuprinė bus pagrobta, jis vis aplinkui vaikštinėjo. Taip pat liudytojas L. N. parodė, kad pareigūnams privežus sulaikytus nuteistuosius, juos atpažino pats nukentėjusysis R. S.. Atitinkamai įvykio dieną dirbusi pareigūnė D. P. parodė, kad R. S. atpažino savo kuprinę ant V. G. pečių. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, kad L. N. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar apkalbėti kaltinamus asmenis, jo parodymai iš esmės atitinka parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 45–47).

Žemesnės instancijos teismas

14. Be to, byloje yra vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota informacija taip pat leidžia daryti išvadą, jog nusikaltimą nukentėjusiojo atžvilgiu padarė ne tik I. K., bet ir V. G., savo veiksmais padėjęs I. K..

15. 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 2023 m. rugpjūčio 25 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrimi trys gauti vaizdo įrašai. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „2023-08-15-sODU G“ (data 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikas 15:44:34 val.) matyti, kad užfiksuotas Sodų-Gėlių gatvių vaizdas. Vaizdo įraše matomi asmuo Nr. 1 (moteris, apsirengusi dryžuotus marškinėlius bei juodos spalvos kelnes), asmuo Nr. 2 (vyras, apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos marškinius, juodos spalvos kelnes, turėjo juodos spalvos kuprinę bei mėlynos spalvos maišą) ir asmuo Nr. 3 (vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius, juodos spalvos liemenę bei juodos spalvos kelnes, rankose laikė lyg popierių). Matyti, kaip asmuo Nr. 1 eina paskui asmenį Nr. 2; asmenys tarpusavyje kalba, tačiau asmuo Nr. 1 bando užstoti kelią asmeniui Nr. 2, taip prasibraudama į priekį. Šalia jų nuolat stovėjo asmuo Nr. 3 ir stebėjo, kas vyksta. Kol asmenys kalba, prie jų prieina asmuo Nr. 4 (vyras, apsirengęs juodos spalvos marškinėlius bei juodos spalvos šortus). Asmuo Nr. 1 pradeda mosikuoti rankomis, bandydama lyg suduoti asmeniui Nr. 2. Asmuo Nr. 1 dešinėje rankoje laikė galimai šaką, su kuria mosikavo, o galiausiai kelis kartus sudavė asmeniui Nr. 2 į veido sritį. Tuomet, apie 15.49 val., asmuo Nr. 1 tiesiog išeina ir daugiau nepasirodo. Prie asmens Nr. 2 vis dar stovėjo asmuo Nr. 3, o asmuo Nr. 4 vaikščiojo aplinkui. Išėjus asmeniui Nr. 1 matyti, kaip asmuo Nr. 2 bendrauja su asmeniu Nr. 3. Matyti, kaip asmuo Nr. 3 pokalbio metu kažko ieško savo vidinėje liemenės kišenėje. Tuomet apie 15.52 val. matyti, kaip asmuo Nr. 3 stovėdamas papurškia kažko asmeniui Nr. 2 į veido sritį (matoma purškiamo skysčio dulksna). Tuomet asmuo Nr. 3 pasiima asmens Nr. 2 kuprinę ir nubėga link asmens Nr. 4, kuris laukė ant kalniuko, kur stovėjo automobiliai. Asmenys pabėga.

16. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „2023.08.15.15.56.08-2023.08.15.16.07.35“ (data 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikas 15:56:08 val., vaizdas fiksuoja Geležinkelio g. 6) matyti, kad apie 15.57 val. asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4 prabėga per pėsčiųjų perėją ir toliau eina gatve. Eidami asmenys nusuka į praėjimą, esantį už vaistinės. Ant asmens Nr. 4 pečių yra matoma iš asmens Nr. 2 paimta kuprinė. Daugiau asmenys šiame vaizdo įraše nepasirodo.

17. Apžiūrėjus vaizdo įrašą pavadinimu „2023-08-17-Tiltas“ (data 2023 m. rugpjūčio 15 d., laikas 16:09:26 val., vaizdas fiksuoja Pelesos g. pėsčiųjų tiltą per geležinkelį) matyti, kad apie 16.10 val. asmuo Nr. 3 ir asmuo Nr. 4 praeina pro tiltą. Iš asmens Nr. 2 paimta kuprinė yra užfiksuota ant asmens Nr. 4 pečių. Daugiau asmenys šiame vaizdo įraše nepasirodo (1 t., b. l. 48).

18. Remiantis vaizdo įrašu pavadinimu „2023-08-15-sODU G“ užfiksuota 2023 m. rugpjūčio 16 d. 15:49:04–15:49:44 (įrašo laikas) V. G., vilkintis juodos spalvos šortais, nuėjo netoli medžių, iš kur stebėjo situaciją įvykio vietoje, o pamatęs bėgantį I. K. su kuprine, pasišalino I. K. link (vaizdo įrašo laikas 15:52:33–15:52:36 val.). Kitame vaizdo įraše pavadinimu „2023.08.15.15.56.08-2023.08.15.16.07.35“ (įrašo laikas 15.57 val.) I. K. ir V. G. užfiksuoti einantys kartu (kartu prabėga per pėsčiųjų perėją, toliau eina gatve, abu pasuka į tą patį praėjimą, o ant V. G. pečių matosi kuprinė). Po to 16:09:26 val. (įrašo laikas), jie abu užfiksuoti einantys kartu per Pelesos g. pėsčiųjų tiltą per geležinkelį, ant V. G. pečių yra kuprinė. Šie objektyvūs duomenys paneigia V. G. versiją, kad jis kuprinę, su kuria buvo sulaikytas, rado po 5-10 minučių po matyto konflikto, už viešbučio pastato kampo, nes jis su kuprine užfiksuotas jau 15.57 val. bei versiją, kad jis I. K. sutiko tik eidamas link stoties, nes jie abu einantys kartu užfiksuoti iš karto po įvykio.

19. Be to, aptarti duomenys paneigia V. G. versiją, kad jis netoli nagrinėjamo įvykio vietos tik sėdėjo automobilių stovėjimo aikštelėje ir valgė, nematė jokių nusikalstamų veiksmų prieš nukentėjusįjį ar prabėgančio I. K.. Priešingai, anksčiau aptartos aplinkybės neleidžia abejoti, kad V. G. iš tos vietos, kur buvo, matė I. K. veiksmus ir jiems pritarė, matė pro jį prabėgantį I. K. ir kartu pasišalino iš nagrinėjamo įvykio vietos.

20. Išdėstyti vaizdo įrašai buvo peržiūrėti pirmosios instancijos teisme, juos taip pat analizavo teisėjų kolegija, kuri vaizdo įrašais užfiksuotas aplinkybes sugretino su kitų objektų apžiūros protokolo turiniu. Įvertinęs šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad vaizdo įraše užfiksuotas V. G. – pažymėtina, kad jis pats neneigė buvęs įvykio vietoje. Nustatyta, kad būtent V. G. vilkėjo šortus įvykio dieną, tai patvirtina ir liudytojo L. N. parodymus, kuris, įvardindamas plėšimą įvykdžiusius asmenis, nurodė ir asmenį, kuris vilkėjo šortus. V. G. neneigė, kad jis ėmė bėgti paskui I. K., tik teigė, kad tai darė instinktyviai, o kuprinę rado už pastato kampo. Vis dėlto, iš vaizdo įrašų matyti, kad V. G. vaikščiojo aplink įvykio vietą, kartais – labai mažu atstumu, po to jis atsistojo už medžių ir stebėjo I. K. bei R. S.. I. K. papurškus ašarinių dujų į nukentėjusiojo akis ir iš jo pagrobus kuprinę, V. G. laukė I. K., kuris pajudėjo link V. G. ir jie kartu su nukentėjusiojo kuprine nubėgo ta pačia kryptimi. Taigi, kaip jau minėta, tai paneigia apelianto argumentus, kad jis kuprinę rado kitoje vietoje ir kad I. K. sutiko tik maždaug po 10 minučių. Be to, nors nuteistasis V. G. pabrėžė, kad jis I. K. pažįsta tik iš matymo, o 2023 m. rugpjūčio 16 d. apklausiamas I. K. taip pat parodė, jog V. G. pažįsta iš matymo (1 t., b. l. 96–98), tačiau 2024 m. vasario 8 d. teisiamajame posėdyje parodė, kad pažįsta V. G. apie pusantrų metų, dažnai susitikdavo V. G. Naujininkuose, nes su broliu turėjo objektą, pakalbėdavo, parūkydavo (2 t., b. l. 154–159). Iš to matyti, kad V. G. ir I. K. vienas kitą pažinojo ne tik iš matymo – jų santykiai buvo artimesni.

21. Nusikalstamos veikos bendrininkai yra vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas (BK 24 straipsnio 2 dalis). Viena iš nusikaltimo bendrininkų rūšių yra padėjėjas (BK 24 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje konstatuota, kad padėjėjo, kaip vieno iš nusikalstamos veikos bendrininkų rūšių, ypatybė yra ta, jog jis tiesiogiai nerealizuoja nusikalstamos veikos sudėties, t. y. neatlieka veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, bet atlieka BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvina vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403-648/2016, 2K-53-222/2017, 2K-345-511/2018, 2K-144-693/2019). Padėjėjo pagalba visada nukreipta į konkrečios nusikalstamos veikos padarymą ir sudaro realias galimybes veikti kitiems bendrininkams. Padėjėjas padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą ir taip padėjėjo veiksmai prisideda prie bendros veiklos priežastinio ryšio su nusikalstamais padariniais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2/2014, 2K-403-648/2016, 2K-345-511/2018, 2K-24-654/2023).

22. Nagrinėjamu atveju iš byloje ištirtų ir aptartų įrodymų nustatyta, kad V. G. savo veiksmais padėjo I. K. padaryti nusikaltimą, tą suvokė ir to norėjo. Apelianto argumentai, kad jis neatliko jokių veiksmų ir nusikaltimo neįvykdė, nepagrįsti. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas sudaro sąlygas padaryti nusikalstamą veiką ar kitaip palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-70-895/2018, 2K-144-693/2019).2K-238-697/2024). Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad V. G. tiesiogiai nusikalstamos veikos sudėties nerealizavo, t. y. neatliko veiksmų, aprašytų nusikalstamos veikos dispozicijoje, tačiau atliko BK 24 straipsnio 6 dalyje išvardytus veiksmus, kuriais palengvino vykdytojui realizuoti nusikalstamos veikos sudėtį.

23. Konkrečiu atveju V. G. inkriminuoti ir nustatyti veiksmai - laukimas, stebėjimas, stovėjimas nedideliu atstumu nuo įvykio vietos, bėgimas kartu su I. K. su pavogtais nukentėjusiojo daiktais - nėra plėšimo sudėties objektyvieji požymiai, tačiau aptartais įrodymais nustatyta, kad V. G. šiuos veiksmus atliko ir jo veiksmai, nurodyti kaltinime ir nuosprendyje (stovėjimas nuošaliau, aplinkos stebėjimas, pasišalinimas kartu su I. K.) laikytini padėjimu. Apeliantas I. K. veiksmams neprieštaravo ir jiems pritarė, jų nutraukti nesistengė, laukė jo, vaikštinėjo aplink, stebėjo aplinką. Baudžiamasis įstatymas imperatyviai nurodo, kad organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas atsako pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką. Nustačius, kad vykdant plėšimą V. G. veikė ne kaip vykdytojas, o kaip padėjėjas, V. G. veika perkvalifikuojama iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės

24. Nuteistasis V. G. apeliaciniu skundu prašo jam sušvelninti bausmę, nurodo, kad paskirtoji bausmė yra per griežta. Perkvalifikavus nuteistojo V. G. veiksmus iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, iš naujo skiriama bausmė.

25. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014 ir kt.). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

26. Už BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama bausmė – areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia ir priskiriama apysunkiams nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis), nes už ją baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija šešerių metų laisvės atėmimo.

27. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad V. G. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas penkiolika kartų, daugiausia už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalys). Jam buvo skirtos laisvės apribojimo, laisvės atėmimo, arešto bausmės. Ne vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau esminės įtakos nuteistojo elgesiui ši aplinkybė neturėjo – jis ir vėl darė naujas nusikalstamas veikas. Taip pat nuteistasis buvo baustas administracine tvarka, tame tarpe ir už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 108 straipsnį (smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Šiuo atveju nagrinėjamas nusikaltimas buvo padarytas ne atsitiktinai ir ne nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Visa tai rodo, kad apeliantui būdingas nusikalstamas gyvenimo būdas, o pirmesniais nuosprendžiais V. G. paskirtos švelnesnės bausmės (laisvės apribojimas, areštas, terminuotas laisvės atėmimas atidedant bausmės vykdymą) teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo, jis ir toliau darė nusikaltimus, savo gyvenimo būdo nekeitė.

28. V. G. padarė vieną apysunkę nusikalstamą veiką iš savanaudiškų paskatų. Nusikaltimas padarytas veikiant tiesiogine tyčia. V. G. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė – jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Iš „Sodros“ išrašo matyti, jog V. G. iki suėmimo nedirbo, neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 36 – 37). Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į V. G. vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. G. paskyrus griežčiausios rūšies bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį – vienerius metus.

29. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu V. G. atžvilgiu įsiteisėję du teismo procesiniai sprendimai - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamasis įsakymas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendis.

30. Pagal teismų praktiką, jei, priėmus nuosprendį, teismai nustato, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką (veikas), paskyrę bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsnių nustatytų taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi, priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-351/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-6/2013, 2A-7-3/2014, 2A-2/2014).

31. Šiuo atveju nustatyta, kad V. G. nusikalstamą veiką padarė 2023 m. rugpjūčio 15 d., t. y. iki priimant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.

32. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinama bausmių apėmimo būdu su 30 parų arešto bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne bausme (laisvės atėmimas vieneriems metams) apimant švelnesnę (areštą 30 parų), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, ir V. G. skirtina subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams.

33. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė bendrintina dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės (laisvės atėmimas vieneriems metams) pridedant dalį švelnesnės (laisvės atėmimą trims mėnesiams), paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir V. G. nustatytina galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams. Švelnesnės bausmės dalis pridedama tokia pati, kokia buvo parinkta pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kadangi V. G. padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendyje įrodyta jo padaryta nusikalstama veika, nustatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, priskiriamos tai pačiai (apysunkių) nusikaltimų kategorijai, o nusikalstamos veikos pagal jų padarymo aplinkybes labai nesiskiria pagal pavojingumą, taikomas dalinis bausmių sudėjimo būdas.

34. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad bausmių bendrinimas atliekamas ta apimtimi, kuria bausmės buvo bendrintos pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, atsižvelgiant į apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas. Be to, byla apeliacine tvarka narinėjama tik pagal nuteistojo V. G. skundą, todėl jo teisinė padėtis negali būti bloginama. Įskaitytini į bausmę laikotarpiai teisingai nurodyti skundžiamame nuosprendyje, todėl ši nuosprendžio dalis nekeičiama ir plačiau dėl to nepasisakoma.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

35. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 24 d. nutartimi V. G.buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Antonas Kviatovskis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant V. G.yra 187,50 Eur, jos turi būti priteistos iš jo valstybei.

36. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

37. Atsižvelgtina ir į tai, jog šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo V. G. apeliacinį skundą, kuris tenkinamas iš dalies, tačiau būtinybė skirti nuteistajam V. G. gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo, kuris nustato, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Atsižvelgtina ir į nuteistojo turtinę padėtį. Antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas ir iš nuteistojo V. G. šiuo atveju neatitiktų proporcingumo reikalavimo ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo iš nuteistojo V. G. nepriteisiamos.

38. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 7 d. nutartimi I. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamojoje byloje parinktas gynėjas advokatas Vidmantas Baumila, nes paduotas V. G. apeliacinis skundas susijęs I. K. interesais. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme ginant I. K. yra 81,25 Eur, jos turi būti priteistos iš jo valstybei.

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta ir tai, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Nustatyta, kad I. K. atlieka bausmę Alytaus kalėjime, todėl iš jo antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

nuteistojo V. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 17 d. nuosprendį:

V. G. nusikalstamą veiką iš BK 180 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti bausmių apėmimo būdu su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, griežtesne bausme (laisvės atėmimas vieneriems metams) apimant švelnesnę (areštas 30 parų), ir V. G. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, prie griežtesnės (laisvės atėmimo vieneriems metams) pridėti dalį švelnesnės bausmės (tris mėnesius laisvės atėmimo), paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, ir V. G. nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams trims mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 187,50 Eur iš nuteistojo V. G. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų 81,25 Eur iš nuteistojo I. K. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjos Jurgita MačionytėSonata Raupėnaitė-LekarauskienėNida Vigelienė