Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei E. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalys pradėjo gyventi ne kaip sutuoktiniai, bet labiau kaip geri kaimynai - naudojosi vienu gyvenamuoju plotu, tačiau realiai gyveno kiekvienas savo gyvenimą, rūpinosi tik savo asmeninių poreikių tenkinimu, tarp šalių niekada nebuvo sudarytas susitarimas dėl bendrų tikslų siekimo, bendro turto įsigijimo, šalys taip pat niekada nesiekė turėti bendrų vaikų, nors santuokoje gyveno apie 7 metus.

2023 m. vasarą ieškovas išsikėlė gyventi atskirai, o nuo 2024 m. sausio 7 d. išvyko dirbti į Jungtinę Karalystę, deklaruodamas savo išvykimą iš Lietuvos.

Šalys santuokoje neįgijo jokio nekilnojamojo turto, kuris turėtų būti padalintas tarp šalių nutraukiant santuoką. Taip pat šalims gyvenant santuokoje nebuvo įgyta jokių registruotinų kilnojamųjų daiktų.

Ieškovo žiniomis, šalys bendrų ir asmeninių įsipareigojimų kreditoriams neturi.

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Byloje nustatyta, kad santuoka tarp šalių sudaryta (duomenys neskelbtini) Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 31).

Santuokoms metu šalys vaikų nesusilaukė.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl pavardžių po santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo ir kitų, su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoką - sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Sutuoktinio kaltė yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. CK 3.61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad abiejų sutuoktinių kaltei dėl santuokos iširimo konstatuoti pakanka nustatyti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, t. y. vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).

Nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena. Ieškovo teigimu, abudu sutuoktiniai kalti dėl santuokos nutraukimo, kaltė pasireiškia jų abiejų nesutarimais. Ieškovas nurodė, kad ilgainiui gyvenant bendrą sutuoktinių gyvenimą ėmė ryškėti sutuoktinių skirtumai, skirtingas požiūris į šeimą, bendrą gyvenimą, ateities vizijas ir planus, sutuoktiniai ėmė vienas kitu nepasitikėti. Ieškovas iš atsakovės jautė nepagarbą, nepasitenkinimą ir nesupratimą ieškovo atžvilgiu. Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktus, patvirtinančius, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, t. y., neginčijo ieškovo nurodytų aplinkybių, lėmusių santuokos iširimą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo kalti abudu sutuoktiniai, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinių pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsnio 2 dalis). Teismas sprendžia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovui paliekama jo prigimtinė pavardė – N., o atsakovei jos santuokinė pavardė – Z. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl turto padalijimo

Bylos duomenimis šalys jokio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo.

Dėl kreditorinių įsipareigojimų

Bylos duomenimis šalys bendrų kreditorių neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, todėl iš atsakovės ieškovui priteistinos 110 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 23,79 Eur. Jos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411) „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumą (8,00 Eur), todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės.

Teismas vadovaudamasis CPK 93, 96, 185, 263-270, 385 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė

Ieškinį tenkinti pilnai.

Nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini). tarp A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 31, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. N. palikti jo prigimtinę pavardę – N., o E. Z. palikti pavardę – Z..

Priteisti iš atsakovės E. Z. 110 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui A. N..

Priteisti iš atsakovės E. Z. valstybei 23,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5662. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams (raštinei).

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Elektrėnų savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Įteikti atsakovei E. Z. skirtus procesinius dokumentus – 2025-02-17 sprendimo kopiją, viešo paskelbimo būdu, paskelbiant tokį pranešimą specialiame interneto tinklalapyje: „Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose 2025-02-17 priimtas sprendimas civilinėje byloje pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei E. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų (bylos Nr. e2-504-804/2025), kuriuo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus. Atsakovei procesiniai dokumentai (2025-02-17 sprendimas) laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną.“.