Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. 2S-2616-467/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
2S-2616-467/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03517-2014-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alma Urbanavičienė
Atsakovas
L. J.
Ieškovas
D. J.
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2616-467/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03517-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4.4.3; 3.1.18.1; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui D. J. dėl santuokos įrašo panaikinimo bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo, trečiasis asmuo – akcinė bendrovė SEB bankas, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovei L. J. dėl nepilnamečio sūnaus M. J., gim. 2011 m. kovo 4 d., nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės L. J. priešieškinį ieškovui D. J. dėl santuokos įrašo panaikinimo bei su tuo susijusių klausimų išsprendimo. Šioje byloje 2015 m. rugpjūčio 25 d. ieškovas D. J. pateikė teismui pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydamas įpareigoti atsakovę L. J. per dvi dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos perduoti šalių nepilnamečio vaiko M. J. pasą, galiojantį ne mažiau kaip 6 mėn., tikslu išvykti atostogų į Tenerifę. Prašymą grindė tuo, jog ieškovas teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi nustatyta tvarka ir sąlygomis informavo vaiko motiną apie būsimas jo ir vaiko atostogas, tačiau atsakovė atsisakė išleisti vaiką atostogų, motyvuodama vykstančiu teisminiu ginču.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino visiškai ir įpareigojo atsakovę L. J. per dvi dienas nuo pranešimo išsiuntimo dienos perduoti šalių nepilnamečio vaiko pasą, galiojantį ne mažiau kaip 6 mėn., vaiko tėvui, kuris po vaiko atostogų bus grąžintas vaiko motinai. Remdamasis 2014 m. rugpjūčio 20 d. teismo nutartimi, kuria nustatyta, jog tėvas, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o motina, pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti ir dalyvauti jį auklėjant, teismas sprendė, jog atsakovės veiksmai pažeidžia prioritetinius vaiko interesus. Teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovę sudaryti sąlygas nepilnamečio sūnaus tėvui maksimaliai bendrauti su sūnumi M. J. bei nustatė ieškovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką, nurodydamas, jog ieškovas turi teisę praleisti su sūnumi pusę savo kasmetinių atostogų, nepriklausomai ar Lietuvoje, ar užsienyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. J. prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą atmesti. Nurodo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neišsiaiškino realiai susiklosčiusios padėties ir laikinąsias apsaugos priemones taikė tik vadovaudamasis niekuo neparemtais ieškovo teiginiais. Ieškovas teigė teismui, kad atšaukė jau šeštas planuotas atostogas su vaiku, tačiau šio teiginio niekaip nepagrindė įrodymais. Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad pagal 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį tėvas su vaiku gali praleisti pusę savo kasmetinių atostogų nepriklausomai Lietuvoje ar užsienyje, nes nutartyje numatyta, jog jis šias atostogas gali praleisti, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Šalių sūnus lanko darželį, kuriame vyksta pamokėlės, įvairūs užsiėmimai, į tai ieškovas neatsižvelgia. Ieškovas turi tikslą vaiką išvežti į užsienį visam laikui, jau ilgą laiką diegia jam mintis, jog vaikas gyvens Tenerifėje, eis ten į mokyklą. Ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne tik nemotyvuotas, bet ir aiškiai nepagrįstas jokiais įrodymais.

Atsiliepimas

Atsiliepime ieškovas D. J. su atskiruoju skundu nesutinka. Nurodo, jog atsakovė piktybiškai neleidžia jam bendrauti su sūnumi ir išvykti jau ilgai planuotų atostogų pas vaiko močiutę. Teismo procesas vyksta jau pusantrų metų, tuo tarpu visą šį laiką tėvui yra trukdoma įgyvendinti jo teisę į atostogas su vaiku. Atsakovė savo atostogų metu vaiką buvo išsivežusi atostogauti į užsienį ir tuo metu ieškovo teisės matytis su vaiku buvo suvaržytos, tačiau jam to padaryti neleidžia.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnio tvarka priėmė ir ištyrė naujus įrodymus – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 20 d., 2014 m. rugpjūčio 25 d. ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis (99-105), šalių susirašinėjimo fotokopijas (b.l. 116-121).

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK suteikia teisę teismui taikyti ne tik jame ar kituose įstatymuose numatytas tačiau ir kitas būtinas ir pagrįstas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 str. 1 d. 13 p.). Tokias apsaugos priemones taikant šeimos bylose būtina atsižvelgti į vieną svarbiausių - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo, taip pat nepagrįstai ir neproporcingai varžomos tėvų teisės.

Nagrinėjamu atveju teismas ieškovo prašymu taikė laikinąją apsaugos priemonę ir įpareigojo atsakovę (nepilnamečio vaiko motiną) per dvi dienas nuo pareikalavimo perduoti galiojantį vaiko asmens dokumentą su tikslu išvykti atostogų į užsienį. Pagrindinis atsakovės argumentas, skundžiant tokią teismo nutartį, – ieškovo siekis išsivežti vaiką į užsienį visam laikui yra paremtas niekuo nepagrįstais apeliantės samprotavimais bei teiginiais, kurie nėra pagrįsti leistinais įrodymais, todėl atmesti. Tuo tarpu tėvo ir sūnaus laikinas bendravimas jau yra nustatytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi (nutartis patikslinta 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi ir išaiškinta 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi), kurioje įtvirtinta ieškovo teisė matytis su vaiku darbo dienomis bei savaitgaliais, taip pat praleisti pusę savo kasmetinių atostogų, atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Ta aplinkybė, jog nutartyje nėra įvardinta teisė tėvui išsivežti vaiką atostogoms į užsienį, dar nereiškia, jog tokia galimybė neegzistuoja. Pažymėtina, jog šalių teismo procesas vyksta jau daugiau nei pusantrų metų, todėl atsakovės elgesiu yra varžoma ne tik vaiko tėvo, tačiau ir artimo giminaičio – vaiko senelės, teisė bendrauti ir matytis su nepilnamečiu vaiku (aplinkybės, jog ieškovo motina pastoviai gyvena Tenerifėje, ieškovas neginčija). Negana to, vaikas, kuriam šiuo metu yra daugiau nei 4 metai, negali būti laikomas visiškai priklausomu nuo mamos, taip pat jis dar nelanko mokyklos, kuri galėtų apriboti jo galimybę keliauti. Be to ieškovas prašyme teismui pateikė informaciją, jog atsakovė savo atostogų metu su vaiku buvo išvykusi į užsienį ir šių atostogų metu vaikas neturėjo galimybės matytis su tėvu teismo nutartimi nustatytu jų bendravimo laiku. Atsakovė šios aplinkybės taip pat neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes sprendžia, jog, apribojus analogišką galimybę vaiko tėvui, būtų nepagrįstai pažeistas nepilnamečio vaiko tėvų lygiateisiškumo principas, vaiko teisių ir teisėtų interesų bei lūkesčių principas.

Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo. Šalių apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai taip pat nagrinėjamoje proceso stadijoje nėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Šie įrodymai, kaip ir bet kurie kiti byloje esantys įrodymais, bus analizuojami ir vertinami bylą nagrinėjant iš esmės ir priimant sprendimą.

Kadangi apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas atsakovės atskirąjį skundą, išsprendžia tik tarpinį proceso klausimą byloje, nesprendžiamas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, kuris turės būti išspręsdamas teismo sprendimu (CPK 270 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Alma Urbanavičienė