Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-02-01 · Administracinė byla Nr. eAS-101-556/2023

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-02-01Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI3-957-809/2024Sprendimas · 2024-01-11Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-02-01
Bylos Nr.
eAS-101-556/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-09767-2022-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
Administracinė byla Nr. eAS-101-556/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-09767-2022-8Procesinio sprendimo kategorija 22; 59.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. vasario 1 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti vykdyti (sustabdyti) atranką į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, kuri buvo pradėta 2022 m. lapkričio 21 d. paskelbus Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2022 m. lapkričio 21 d. įsakymą Nr. I-325 „Dėl pretendentų atrankos į laisvas Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas paskelbimo“.

Pareiškėjas prašymą grindė tuo, kad pareiškėjo įsitikinimu, skunde nurodytos aplinkybės įrodo, kad, nagrinėjamu atveju, egzistuoja reali grėsmė, jog, netaikius pareiškėjo nurodyto reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Šiuo metu vyksta atranka į Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro pareigas, kuri buvo pradėta 2022 m. lapkričio 21 d. paskelbus Įsakymą, todėl, įvykus nurodytai atrankai, bus padaryta neatitaisoma ir(arba) sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui, kadangi pareiškėjas negalės dalyvauti atrankoje, kuri privalomai turėjo būti surengta tarp prokurorų siekiančių būti perkeltais į lygiavertes ar žemesnes pareigas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo aktą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir nurodytas priežastis, atsižvelgdamas į keliamo ginčo pobūdį, į tai, kad pareiškėjas reikalavimo užtikrinimo priemonę grindžia galimai ateityje jam kilsiančia žala, t. y. tik prielaidomis dėl neigiamų pasekmių (žalos) ateityje. Teismas įvertinęs Įsakymo turinį, sprendė, kad juo pareiškėjui nėra užkirstas kelias pretenduoti užimti Vilniaus apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) skyriaus prokuroro pareigas. Priešingai, kaip nustatyta iš prie skundo pateiktų rašytinių įrodymų, pareiškėjas kviečiamas dalyvauti organizuojamoje atrankoje į siekiamas užimti pareigas. Teismo vertinimu, nei pati galimybė pareiškėjui pretenduoti į norimas užimti pareigas, atitinkamai ir galimybė laimėti konkursą Įsakymu niekaip nėra apribota. Tai, kad Įsakymu konkursas organizuojamas kitokia tvarka, nei nurodo pareiškėjas, nereiškia, kad pareiškėjas konkurso laimėti negalėtų.

Teismas, įvertinęs prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pobūdį, jos įtaką kitiems asmenims, sprendė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus siekiamam tikslui, pažeistų proporcingumo principą bei proceso šalių interesų pusiausvyrą, tuo labiau, kad, kaip jau minėta, pareiškėjas, esamoje faktinėje situacijoje, prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė vien tik prielaidomis.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir išspręsti klausimą iš esmės – pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo galiojimą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir skunde išdėstytame prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Papildomai pareiškėjas nurodo, kad ginčo esmė ir yra, ar pareiškėjui privalomai turėjo būti taikoma procedūra, kuri nebuvo pritaikyta dar iki skundžiamo Įsakymo priėmimo. Pareiškėjui akivaizdu, kad teismas priimdamas sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymo visiškai neįsigilino į skundo esmę ir nesuprato ginčo dalyko. Tokią išvadą, pareiškėjo nuomone, tik patvirtina teismo vertinimas, jog nei pati galimybė pareiškėjui pretenduoti į norimas užimti pareigas, atitinkamai ir galimybė laimėti konkursą Įsakymu niekaip nėra apribota.

Pareiškėjas nurodo, kad procedūra (prokurorų atrankos) buvo pažeista (dėl to vyksta teisinis ginčas), o teismo nurodomos galimybės niekaip nepaneigia pareigos laikytis teisės aktuose nurodomų procedūrų. Įvykus atrankai, pareiškėjui niekaip nebus galimybės realizuoti jo pažeistas teises, kurios numatytos teisės aktuose. Teisės aktai, kuriuos priėmė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, suteikė pareiškėjui teisėtą lūkestį dalyvauti atrankoje kaip pretendentui būti perkeltam į lygiavertes pareigas, todėl nesudarius galimybės dalyvauti atrankoje dėl perkėlimo į lygiavertes pareigas, pareiškėjo teisėti lūkesčiai bus pažeisti. Pareiškėjui nekyla abejonių, jog šiuo atveju reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga pareiškėjo keliamam reikalavimui byloje.

Pareiškėjas paaiškina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės padarė neteisingas išvadas sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo turėtų būti tenkinamas.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad jis nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad priimant Įsakymą buvo pažeistos teisės aktuose numatytos atrankos vykdymo procedūros ir argumentus išdėstė atsiliepime į skundą dėl Įsakymo teisėtumo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti pareiškėjo hipotetiniai pasvarstymai yra abstraktūs, deklaratyvūs, nukreipti į ateitį ir nepagrindžia tikimybės, kad įvykus atrankai nebus galimybės realizuoti pareiškėjo teisių. Pareiškėjas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad nesustabdžius nurodytos atrankos procedūros iš esmės pareiškėjo pasunkėti arba būtų neįmanomas būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje įvykdymas.

Atsakovo nuomone, taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, nes prašymas nemotyvuotas, nes pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad jų nepritaikius pareiškėjui ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Ginčas administracinėje byloje kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro Įsakymo, kurio pagrindu vykdomos prokurorų atrankos procedūros, teisėtumu ir pagrįstumu, kreipėsi į teismą. Skunde atsakovas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 3 dalies 3 punkto pagrindu prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikino sustabdymą. Pareiškėjas tokios priemonės pagrįstumą grindžia paties Įsakymo neteisėtumu ir tuo, kad jei nebus taikoma prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, jis vėliau negalės realizuoti savo teisių, t. y., pareiškėjas negalės dalyvauti atrankoje laikantis Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. I-63 „Dėl Prokurorų atrankos ir Vyriausiųjų prokurorų atrankos komisijų nuostatų patvirtinimo“ reikalavimų.

Taigi, pareiškėjo skunde ir atskirajame skunde prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės yra grindžiamas paties Įsakymo neteisėtumu ir nepagrįstumu, vadinasi tokiu atveju teismas atskirąjį skundą galėtų veiksmingai išnagrinėti tik iš esmės išnagrinėjęs skundą iš esmės dėl Įsakymo teisėtumo (pagrįstumo). Teisėjų kolegija pabrėžia, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirtis nėra prevenciškai apginti proceso dalyvio teises nuo įvykių, kurių eigą ateityje sudėtinga numatyti, pasekmių. Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisių prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų, negali būti tenkinami. Skundo reikalavimo užtikrinimo procesinis institutas teismui nesuteikia įgalinimų tenkinti tokio pobūdžio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-242/2009; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-799/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-922/2011; 2023 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-34-789/2023).

Atkreiptinas dėmesys, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepagrindė būtinumo byloje taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes reikalaujama priemonė nors ir susijusi su bylos reikalavimu, tačiau pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės būtinumo siejami su paties skundžiamo Įsakymo teisėtumo analize Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas atskiruoju skundu siekia išspręsti ginčą iš esmės. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog reikalavimo užtikrinimo priemonėmis negali būti sprendžiami ir užtikrinami tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai, t. y. ginčas išsprendžiamas iš esmės, nes tokie prašomi atlikti veiksmai neatitinka reikalavimo užtikrinimo priemonių paskirties ir tikslo, šalių pusiausvyros bei proporcingumo principų (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 1 d. administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021).

Įvertinusi bylos aplinkybių, susijusių su reikalavimo užtikrinimo priemone, visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas nepakankamai aiškiai suformulavo pačios žalos atsiradimo realumą, nenurodė aplinkybių, kad netenkinus reikalavimo užtikrinimo priemonės, tokia žala bus didelė ir ji realiai negalės būti atitaisoma ar sunkiai atitaisoma.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir laikinai sustabdyti skundžiamo Įsakymo galiojimą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius