Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams A. A. ir P. R., išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo: 1) pripažinti, kad atsakovas P. R. nėra L. R. biologinis tėvas; 2) pripažinti, kad L. R. biologinis tėvas yra atsakovas A. A.; 3) panaikinti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) padarytą įrašą, kad L. R. tėvas yra P. R.. Teismo posėdžio metu ieškovė suformulavo papildomą reikalavimą – pakeisti L. R. pavardę iš „R“ į „A“.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji su atsakovu P. R. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką. Su atsakovu P. R. ji kartu, kaip šeima, gyveno iki 2021 m. pavasario. Po išsiskyrimo ieškovė netrukus pradėjo gyventi su atsakovu A. A., su kuriuo susilaukė dviejų dukrų: V. A., gimusios (duomenys neskelbtini), bei L. R., gimusios (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo P. R. santuoka buvo nutraukta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu, civilinėje byloje Nr. e2-1231-802/2022. Kadangi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-1231-802/2022 dukra V. A. jau buvo gimusi, šioje byloje buvo nuginčyta jos tėvystė, nustatant, kad biologinis tėvas yra ne P. R., o A. A.. Kadangi dukra L. R. gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo, jos gimimo įraše tėvu buvo įrašytas P. R., o ne A. A.. Ieškovė pažymėjo, kad su P. R. kartu negyveno jau nuo 2021 m. pavasario, bendro ūkio nevedė ir santuokinio gyvenimo nebegyveno, todėl jų santuoka buvo faktiškai iširusi. Su atsakovu A. A. ieškovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriuje įregistravo santuoką. Gimus L. R., atsakovas A. A. pripažino, kad ji yra jo dukra, ja rūpinosi ir rūpinasi, teikė ir teikia jai materialinį išlaikymą. Tuo tarpu atsakovas P. R. L. nesirūpino ir nesirūpina, jai materialinio išlaikymo neteikia.

Ieškovė A. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad reikalavimą palaiko. L. R. tėtis yra A. A.. L. gimusi (duomenys neskelbtini). Su P. R. 2021 metais nutrūko jų santykiai. L. yra antrasis vaikas, pirmajai V. taip pat buvo nuginčyta tėvystė. Gimus V. su P. R. jokių santykių neturėjo. Su P. R. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sudarė naują santuoką. L. tėvystė buvo įregistruota tik tuo pagrindu, kad nebuvo praėjęs tam tikras laikotarpis nuo santuokos nutraukimo su P. R..

Ieškovės A. A. atstovas advokato padėjėjas Laimutis Ramanauskas teismo posėdžio metu formulavo papildoma reikalavimą - pakeisti L. R. pavardę į A.. Ekspertizės neprašo skirti. Palaiko reikalavimus.

Atsakovas A. A. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. A. A. yra jo žmona. Nuo (duomenys neskelbtini) jie veda bendra ūkį nepertraukiamai iki šios dienos. Jų šeimoje gimė du nepilnamečiai vaikai – V. ir L.. V. duomenys buvo nuginčyti taip pat, nes buvo duomenys, kad tėvas P. R.. Žmona nebendravo su P. R. nuo 2020 metų. L. tėtis negali būti P. R.. Tokia situacija susiklostė dėl to, kad nepraėjo tam tikras laikotarpis nuo žmonos ir R. santuokos nutraukimo. P. R. nėra mergaitės prižiūrėjęs, teikęs išlaikymą, jis mergaitė prižiūri. (duomenys neskelbtini) jų santuoka sudaryta.

Atsakovas P. R. teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu sutinka. su A. bendro ūkio neveda nuo 2021 metų. Nuo tada iki šios dienos jokių santykių nebuvo. L. negali būti jo dukra. Kai L. gimė, jie nebuvo išsituokę ir nebuvo praėjęs laikas, todėl ir buvo įregistruota jo tėvystė.

Išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad įvertinus tai, kad ieškovė ir abu atsakovai nurodė, jog Atsakovas P. R. nėra vaiko biologinis tėvas, į tai, kad šioje civilinėje byloje reiškiamas reikalavimas dėl tėvystės nustatymo, nustatant, kad L. R. tėvas yra A. A., skyriaus nuomone, tėvystės nustatymas nepažeistų geriausių L. R. interesų.

Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Raminta Šindelmeizerytė nurodė, kad palaiko išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl tėvystės nuginčijimo

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad L. R. gimė (duomenys neskelbtini), jos tėvu įrašytas P. R.. Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1231-802/2022, nutarta: nutraukti P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nuginčyti tėvystę, t. y. pripažinti, kad atsakovas P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra V. R., gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o V. R. nėra P. R. biologinė dukra.Taigi, kaip seka iš byloje esančių duomenų ir šalių paaiškinimų, šalių teigimu, L. R. yra antrasis A. A. ir A. A. vaikas. Pirmojo – V. A. tėvystė taip pat buvo nuginčyta ir nustatyta minėtu teismo sprendimu.

Visuotinai pripažįstama, kad DNR ekspertizė yra patikimiausias ir objektyviausias įrodymų, galinčių patvirtinti arba paneigti spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologinį ryšį, šaltinis. Kita vertus, ekspertizės išvados nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, kuria gali būti patvirtintas ar paneigtas šis ryšys. CK 3.148 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo pagrindus, pirmojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK reglamentuotos įrodymų priemonės. Vadinasi, DNR ekspertizės išvados yra pripažįstamos reikšmingu, bet ne visa lemiančiu (galimybės pasirinkti įrodinėjimo priemones prasme (CPK 177 straipsnio 3 dalis)) įrodymu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas neturi skirti DNR ekspertizę spėjamo vaiko tėvo ir vaiko biologiniam ryšiui patvirtinti ar paneigti, jeigu vaiko tėvai, veikiantys kaip vaiko atstovai pagal įstatymą ir (ar) savo vardu (jeigu aptariamai ekspertizei atlikti reikalingi ir jų (vieno ir (ar) kito) kraujo mėginiai), išreiškia nesutikimą dėl tokios ekspertizės skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019). Pažymėtina ir tai, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu šalių nurodytas aplinkybes bei išdėstytą nuomonę, nebuvo tikslinga atlikti teismo medicininę DNR ekspertizę, nustatančią ar paneigiančią, kad atsakovas P. R. nėra nepilnametės L. R. tėvas, kadangi, teismo vertinimu, byloje pakanka kitų įrodymų, jog atsakovo P. R. tėvystė nepilnamečiam vaikui būtų nuginčyta, t. y. šalys išreiškė pozicijas patvirtinančias ieškinio dalyką, jokių nesutikimų ir/ar prieštaravimų nenustatyta, jau pirmojo A. A. ir A. A. vaiko V. tėvystės nuginčijimo/nustatymo klausimas buvo sprendžiamas teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškovės, atsakovų P. R. ir A. A. bei Skyriaus išdėstytas ir bylos duomenimis pagrįstas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visetą, taip pat šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė, o atsakovas P. R. patvirtino, kad jis nėra vaiko L. R. tėvas, todėl ieškovės A. A. reikalavimas dėl jos vaiko L. R. tėvystės P. R. nuginčijimo tenkinamas (CK 3.149 straipsnis, 3.150 straipsnis, CPK 178 straipsnis).

Dėl tėvystės nustatymo

Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisinę praktiką, yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376 straipsnis, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Remiantis ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, prie ieškinio pridėtais dokumentais ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo P. R. santuoka nutraukta Marijampolės apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Sprendime nurodyta, kad ieškovė ir P. R. bendro ūkio neveda ir kartu negyvena nuo 2021 m. pavasario. Taip pat nurodyta, kad ieškovė nuo atsakovo A. A. yra pagimdžiusi dukrą V.. L. R. gimė nepraėjus 300 dienų po santuokos nutraukimo ((duomenys neskelbtini)), todėl jos gimimo įraše tėvu buvo įrašytas ne A. A., o P. R.. Gimus L. R., atsakovas A. A. pripažino, kad L. yra jo dukra, ja rūpinasi, teikia jai materialinį išlaikymą. Atsakovas P. R. L. nesirūpino ir nesirūpina, jai materialinio išlaikymo neteikia. Šias aplinkybes ieškovė ir atsakovai patvirtino ir teismo posėdžio metu. Byloje nėra pateikta duomenų, paneigiančių minėtas ieškovės ir atsakovų nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad atsakovas A. A. nuo pat dukters L. gimimo rūpinosi vaiku, teikė ir teikia jai išlaikymą, o tarp vaiko ir biologinio tėvo formuojasi emocinis bei psichologinis ryšys. Teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovė ir atsakovai nuosekliai laikosi vieningos pozicijos, jog nepilnametis vaikas L. R. yra A. A. dukra, todėl teismas ieškovės ir atsakovų P. R. ir A. A. nurodytas aplinkybes laiko nustatytomis ir įrodytomis (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, jog atsakovas A. A. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiam vaikui, juo rūpinasi, teikia vaikui išlaikymą, taip pat į tai, jog atsakovas P. R. palaikė ieškinio reikalavimus, nurodė, kad jis nėra L. R. tėvas, vaiko interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, kad ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas A. A. pripažintinas biologiniu nepilnamečio vaiko L. R. tėvu (CK 3.148 straipsnis).

Dėl vaiko pavardės

Ieškovė teismo posėdyje pareiškė papildomą reikalavimą - pakeisti L. R. pavardę į A..

CK 3.167 straipsnis numato, kad kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė, o kai tėvų pavardės skirtingos – tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė, arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Nagrinėjamu atveju ieškovės dukrai L. R. suteikta atsakovo P. R. pavardė „R.“. Atsižvelgdamas į ieškovės prašymą ir atsakovo P. R. sutikimą, į tai, kad teismas tenkina ieškovės reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, teismas ieškovės prašymą tenkina, pakeičia ieškovės dukrai L. pavardę į „A.“ bei įpareigoja civilinės metrikacijos skyrių įrašyti L. R. (A.), gimusios (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą A. A..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00920 buvo atleista 100 proc. nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugpjūčio 25 d. pažyma Nr. APD-2025-09225 apie patirtas 206,66 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 93 straipsnis. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog: šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Taigi, CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagrindas, pagal kurį yra nustatoma laimėjusioji šalis ir atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, yra ieškiniu pareikštų materialiųjų subjektinių reikalavimų išsprendimo rezultatas.

CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo išimtį – teismas gali nukrypti nuo bendrųjų CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat esant kitoms aplinkybėms, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Aiškindamas CPK 93 straipsnio 4 dalį, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant CPK 93 straipsnio 4 dalį svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, tai yra vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145-403/2021, 29 punktas; 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-684/2023, 116 punktas).

Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nebuvo ginčo, atsakovai su ieškiniu visiškai sutiko, byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį, šalys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iš esmės naudojosi sąžiningai, bylos nevilkino, į tai, kad ieškovė kreipėsi į teismą tik dėl to, kad jos ir atsakovo A. A. dukra L. gimė nepraėjus 300 dienų nuo ieškovės ir atsakovo P. R. santuokos nutraukimo, taip pat į tai, kad tiek P. R., tiek A. A. turi materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, sprendžia, kad yra tikslinga nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir iš atsakovų lygiomis dalimis priteisti 25 proc. valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 26 Eur (206,66 Eur x 25 proc. / 2).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurias sudaro 31,72 Eur, viršija nustatytą minimalią 8 Eur dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl priteisiamos iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis, t. y. po 15,86 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr.1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-19/1K-2).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad atsakovas P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas ir panaikinti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduoto (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriaus, duomenis, kad jos tėvas yra P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), o nepilnametė L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra.

Pakeisti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini) pavardę į A..

Įpareigoti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyrių įrašyti L. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvą A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų banko sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį nurodant (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26 Eur (dvidešimt šešių eurų) bylinėjimosi išlaidas už ieškovei suteiktą nemokamą antrinę teisinę pagalbą, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, vieną iš surenkamųjų banko sąskaitų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtį nurodant (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5662.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo patvirtintą kopiją, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Personalo administravimo ir civilinės metrikacijos skyriui, kad šis Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir nustatymą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.