- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-10
- Bylos Nr.
- e2-190-1140/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01160-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintarė Bunikienė
- Ieškovas
- U. V.
- Atsakovas
- notarei Stasei Martinaitienei
- Trečiasis asmuo
- Ergo Insurance SE Lietuvos filialo
- Advokatai
- Jolanta Grigaliūnienė, Rasa Vaičekauskytė, Laura Augytė-Kamarauskienė, Laura Augytė
- Kategorijos
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 2.1.2.4.2.6Dėl suklydimo sudarytas sandoris
sekretoriaujant Ingai Janušauskienei, Danguolei Kučkienei, Indrei Mitkuvienei, Genovaitei Šetkauskienei,
trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovei advokatei Laurai Augytei-Kamarauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės U. V. patikslintą ieškinį notarei Stasei Martinaitienei dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Legal balance“, PlusPlus Capital AS, antstolė Elena Miliauskienė, Ergo Insurance SE Lietuvos filialas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė U. V., atstovaujama advokato padėjėjos Rasos Vaičekauskytės, kreipėsi į teismą ieškiniu, kurį patikslino (toliau – patikslintas ieškinys), prašydama pripažinti ieškovės 2022 m. rugsėjo 6 d. U. V. Akmenės rajono 2-o notarų biuro notarei Stasei Martinaitienei pateiktą pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos R. S. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus.
Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės motina R. S.. Ieškovė su motina kartu negyveno, artimai nebendravo, t. y. artimo ir šilto ryšio su motina niekada neturėjo, todėl ir apie motinos gyvenimą, apie jos turimą turtą, ar tuo labiau apie motinos turimus įsiskolinimus, Ieškovei nieko nebuvo žinoma. Ieškovės motina turėjo priklausomybę alkoholiui, o 2020 m. Ieškovės motinai diagnozavus vėžį, Ieškovės ir motinos bendravimas buvo labai apsunkintas dėl stipriai progresuojančios ligos ir dėl motinos vartojamų stiprių vaistų nuo skausmo. 2022 m. birželio 12 d. mirus motinai, Ieškovė kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, neplanavo, nes žinodama motinos gyvenimo būdą, jos nuolatinį piktnaudžiavimą alkoholiu bei jos finansinę situaciją, ypatingai jos paskutiniais gyvenimo metais, Ieškovė nesitikėjo ir negalėjo tikėtis, kad motina savo vardu būtų galėjusi turėti kokio nors turto, kurį galima būtų paveldėti. Ieškovė vis dėlto nusprendė kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo po motinos mirties, tikėdamasi bent kažkiek padengti motinos laidojimo išlaidas. Tačiau notarė ieškovės nesupažindino su galimais turto paveldėjimo variantais, nepasiūlė sudaryti turto apyrašo, todėl notarės išsamiai nesupažindinta su galimais turto paveldėjimo variantais ir jų pasekmėmis, niekada nesudarinėjusi tokio pobūdžio sandorių, o tik iš viešosios erdvės girdėjusi, kad įpėdinis už galimas palikėjo skolas, jeigu tokios paaiškėtų priėmus palikimą, atsako tik paveldėtu turtu, visiškai pasitikėdama notare, net neskaičiusi jai pateikto pareiškimo teksto, Akmenės rajono 2-o notarų biuro notarės Stasės Martinaitienės pateiktą 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pasirašė, įsitikinusi, jog palikimą po motinos mirties priima būtent šiuo būdu, kai įpėdinis už galimas palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tačiau po 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą pateikimo Ieškovė gavo antstolės Elenos Miliauskienės raštą, kuriuo antstolė informavo Ieškovę, kad jos kontoroje yra vykdomos 3 vykdomosios bylos, užvestos skolininkės R. S. atžvilgiu, kreditorių UAB Legal Balance ir PlusPlus Capital AS naudai dėl 16 107,16 Eur dydžio sumos išieškojimo ir 1000,63 Eur dydžio antstolio vykdymo išlaidų atlyginimo, iš viso dėl 17 107,79 Eur dydžio sumos, kurios išieškojimas yra nukreipiamas į Ieškovę kaip įpėdinę, priėmusią palikimą po R. S. mirties. Todėl 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą po motinos R. S. mirties Ieškovė pasirašė iš esmės suklydusi, nežinodama ir nesuprasdama 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo esmės ir teisinių pasekmių.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė Stasė Martinaitienė, atstovaujama advokatės Jolantos Grigaliūnienės, pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad ieškovė faktines aplinkybes, reikšmingas bylos nagrinėjimai nurodo prieštaringai. Taip pat nurodė, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Mano, kad ieškovės reikalavimas negali būti nagrinėjamas teisme, nes teismas negali pripažinti negaliojančiu dokumento. Notarė S. Martinaitienė turi pagrindo teigti, jog savo, kaip notarės, funkcijas ji atliko tinkamai, išaiškino ieškovei su tvirtinamu sandoriu susijusias teises, pareigas, pasekmes, galimą atsakomybę. Notarei nebuvo pagrindo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – atsisakyti tvirtinti ginčijamą vienašalį palikimo priėmimo sandorį, nes sandorio sudarymo metu nebuvo nustatyta sąlygų, dėl kurių sandorio nebūtų galima sudaryti ir patvirtinti, todėl bet koks teismo sprendimas šioje byloje neturėtų liesti notarės materialiųjų teisių ir pareigų. Notarė įsitikino ieškovės veiksnumu, patikrino duomenis registruose, įsitikino, kad palikėja yra mirusi, o ieškovė – jos dukra, kad palikėja nėra sudariusi testamento, nėra kitų įpėdinių, kurie būtų priėmę palikimą, įsitikino, kad nėra jokių kliūčių ieškovei priimti palikimą. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad notarė negali atsakyti pagal pareikštą ieškinį, be to, ji neturi jokio materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, be to, notarės vertinimu, suklydimą lėmė pačios ieškovės netinkami veiksmai ir didelis neatsargumas, neatidumas, todėl ieškinį atsakovės notarės Stasės Martinaitienės atžvilgiu prašome atmesti. Papildomai atsiliepimu notarė prašė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtraukti notarų profesinės civilinės atsakomybės draudiką ERGO Insurance SE Lietuvos filialą.
Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad notarė savo pareigas atliko tinkamai, atidžiai ir rūpestingai, todėl nėra sąlygų notarės deliktinei atsakomybei kilti, todėl prašo ieškovės ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Trečiasis asmuo PlusPlus Capital AS atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovė turėjo aiškią valią priimti palikimą, atsiradusį po motinos mirties, o pareiškimas dėl palikimo priėmimo pateiktas ne dėl ieškovės suklydimo, o dėl neatidaus ir nerūpestingos ieškovės elgesio, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Prašė bylą nagrinėti trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė pateiktame dublike nurodė, kad nesutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, jog ieškinio reikalavimas pripažinti pareiškimą negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus nenagrinėtinas teisme, nes toks reikalavimas yra tinkamas ir gali būti savarankišku reikalavimu teisme, kadangi yra aišku ir akivaizdu, kokio materialiojo teisinio rezultato ieškovė siekia. Taip pat nurodė, kad atsakovė savo kaip notarės funkcijas atliko netinkamai, nes pati nusprendė, kurį palikimo priėmimo būdą ieškovei pasirinkti, t. y. koks palikimo priėmimo būdas bus tinkamesnis ieškovei. Be to, iš 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą turinio aiškiai matyti, kad jo tekstas buvo paruoštas iš anksto ir ieškovei tik pateiktas pasirašyti. Tuo labiau, kad įstatymas notarą įpareigoja išaiškinti asmenims notarinių veiksmų prasmę bei pasekmes, todėl akivaizdu, kad jeigu notarė būtų tinkamai atlikusi savo pareigas, ieškovė nebūtų pasirašiusi pateikto pareiškimo ir palikimo būtų nepriėmusi. Taip pat dublike nurodyta, kad atsakovės argumentai, jog notarė yra netinkama ieškovė byloje, yra nepagrįsti, nes suinteresuotumo bylos baigtimi neturėjimas nereiškia, kad notaras neatsako už savo priimtus sprendimus.
Atsakovės notarės Stasės Martinaitienės teismui pateiktame triplike nurodoma, kad ieškovės reikalavimas pripažinti pareiškimą negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus, yra netikslus ieškinio reikalavimas, nes faktiškai ieškovė siekia ginčyti vienašalį sandorį, tačiau ginčija ne sandorį, o patį pareiškimą. Dėl notarės pareigų tinkamo atlikimo nurodė, jog ieškovė pati pasirinko būtent tokį palikimo priėmimo būdą, o notaras pagal įstatymą neturi jokio materialaus intereso ir negali daryti įtakos šalies, atliekančios notarinį veiksmą, valiai, nes tik tą valią patvirtina. Taip pat tripliku nesutinkama su ieškovės dublike nurodytu argumentu, kad notaras gali būti tinkamu atsakovu, nors ir neturi materialiojo suinteresuotumo bylos baigtimi, nes kasacinio teismo praktikoje yra suformuota taisyklė, kad asmenų procesinė padėtis byloje turi atitikti jų materialųjį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Triplike papildomai nurodoma, kad teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, todėl sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas iš esmės suklydus.
Šalies argumentai
Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad Sodroje sužinojo, kad mamai yra paskirta neįgalumo išmoka, iš viso yra apie 500 Eur, jai darbuotoja pasiūlė susitvarkyti šios išmokos gavimą paveldėjimo būdu. Tada ji pasiskambino į notarės biurą ir užsiregistravo vizitui. Nuvykus į notarės biurą dėl palikimo, ji pasakė, kad atvyko dėl paveldėjimo, dėl tų neįgalumo pinigų, kurie mamai buvo paskirti. Jos paklausė, kokie dokumentai reikalingi, tai tiesiog pasirašė iš notarės gautus dokumentus, o vėliau iš antstolės gavo dokumentus, kad išieškojimas dabar bus vykdomas iš jos. Prieš tai su notare buvo bendrauta telefonu ir notarės biuro administratorė pasakė, kad bus reikalinga atsinešti mirties liudijimą, bei suderino datą. Nuvykus į notarės biurą norėjo sužinoti, ar mamos banko sąskaitoje yra Sodros paskirta mamos invalidumo išmoka, tačiau negalvojo, kad taip iškart vos tik padėjus vieną parašą priims palikimą. Būdama pas notarę nežinojo nei apie mamos skolas, nei kad mama neturėjo turto. Taip pat notarė neįgarsino ir neišaiškino, kad paveldėjimas galimas dviem būdais, o tiesiog pasirašė notarės paduotus dokumentus. Jeigu būtų žinojusi apie palikimo apyrašo galimybę, būtų priėmusi kitokius sprendimus. Nurodė, kad notarės biure pareiškimas buvo iš dviejų lapų, jį pasirašyti padavė pati notarė, tačiau padavė tik antrą lapą, kuriame reikėjo padėti parašą. Kas buvo pirmame pareiškimo lape, nematė ir nežinojo, pirmas lapas nebuvo jai įgarsintas. Tai, kad pareiškimo buvo du lapai, sužinojo jau tik tada, kai nuvyko pas atstovę konsultacijai. Jeigu būtų turėjusi informaciją apie skolas pareiškimo padavimo dieną, nebūtų visai ėjusi pas notarę pateikti pareiškimo, nes tokia skola jai yra per didelė, o teisinių žinių dėl palikimo priėmimo neturi. Nežinojo, kad yra du palikimo priėmimo būdai, nežinojo, kas tai yra tas turto apyrašas ir kad galima tokiu būdu priimti palikimą ir taip apsisaugoti. Yra dar anksčiau pas notarę buvusi 2022 m. birželio mėn. dėl įgaliojimo, tuokart ji vežėsi notarę Staselę į ligoninę, tačiau mamos jai išrašytu įgaliojimu nespėjo pasinaudoti. Šiame įgaliojime buvo numatytas ir įgaliojimas naudotis mamos elektronine bankininkyste, bet jai to neprireikė ir ji nesinaudojo. Mama turėjo alkoholio vartojimo problemų, tarp jų su mama ryšio nebuvo. Ji pati yra įgijusi aukštąjį ekonominį išsilavinimą Šiaulių universitete, po studijų niekur nedirbo, baigė studijas su vienerių metų amžiaus vaiku, yra namų šeimininkė, augina tris vaikus. Studijuodama mokėsi ir teisės programą, gavo įskaitą, bet tai buvo prieš 10 metų. Iš antstolės sužinojo, kad yra skola. Ji klausė notarės ir notarė sakė, kad neturi tokių galimybių pateikti duomenų, ar mama turėjo kokių skolų. Ji norėtų, kad teismas pripažintų, kad ji suklydo, pasirašydama pareiškimą ir kad jos tinkamai notarė neinformavo apie galimus pasirinkimus. Ji norėjo, kad ją informuotų, kad garsiai perskaitytų, kad parodytų tą pirmąjį lapą, kuriame ten tiek buvo viskas aiškiai ir ryškiai parašyta, bet ji jo nematė. Notarė savo kabinete davė pasirašyti antrąjį lapą, kuriame buvo rekvizitai, ir kad ji, U. V., priima paveldėjimą. Ji sėdėjo prie stalo. Notarė ant savo stalo turėjo dar visokių lapų. Pirmo lapo ji nematė, tuokart neklausė, kur yra pirmas lapas, nes viskas greitai vyko, daugiau jokių klausimų nekilo, nieko jos nesvarstė ir ji išėjo namo, prieš tai susimokėjusi. Jai sakė, kad ją informuos, kai gaus iš banko išrašus, ar yra kažkokių piniginių lėšų. Turto apyrašas ją būtų išgelbėjęs, viskas, kas parašyta pirmame pareiškimo lape jai yra visiškai aiškus, bet tuokart jai niekas neakcentavo, kad yra turto apyrašas. Ji sakė notarei, kad mama neturi skolų, kai notarė paklausė. Kai buvo pas notarę, ji pritrūko 3 Eur susimokėti, kuriuos atnešė pačiai notarei po savaitės, tuokart atėjusi pas notarę nieko nekalbėjo, nieko neklausė. Ji su notare telefonu kalbėjo, po laiško iš antstolės gavimo. Tada su vyru atvyko pas notarę ir klausė notarės, ką būtų galima padaryti ir ar yra kažkokių galimybių, notarė pasiūlė susirasti advokatą. Ji suklydo, kad nebuvo jai pagarsinta ir ji neturėjo galimybės pasirinkti paveldėjimo pagal turto aprašą, ji nežinojo, ar mama turėjo skolų. Notarė jos neskubino, neragino pasirašant pareiškimą. Ji įsivaizdavo, kad priimdama palikimą atsako mamos turtu, o jei mama turto neturės, tai ji atsakys savo turtu. Ji suklydo, nes nežinojo, kad mama turi skolų, nesidomėjo mamos turtu ir turimomis skolomis, nes mama nieko nesakė. Ji į notarą, siekdama kažkiek padengti laidojimo išlaidas. Gavusi antstolės laišką ir sužinojusi, kad pasirašė be turto apyrašo, ji suprato, kad suklydo. Ji dar po mirties po labai jautri ir išsiderinusi, kad ir kokia mama buvo, ji gedėjo. Žinojo, kad per tris mėnesius reikia kreiptis į notarą.
Ieškovės atstovė advokato padėjėja Rasa Vaičekauskytė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės ir jos mamos santykiai nebuvo artimi, kas ieškovei neleido turėti pakankamos informacijos apie mamos turtinę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė beveik visą trijų mėnesių laikotarpį, skirtą pareiškimui dėl palikimo priėmimo pateikti, jokių aktyvių veiksmų, kad priimtų palikimą, neatliko ir tą padarė tik tuomet, kai tokius veiksmus atlikti jai nurodė valstybinių institucijų darbuotojai. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimo kaip vientiso dokumento turinys ieškovei tapo žinomas tik po pasikreipimo į atstovę dėl galimybės nuginčyti šį sandorį. Ieškovė anksčiau neturėjo jokios praktinės patirties palikimo priėmimo procese, todėl pas notarę ėjo tikėdamasi, kad viskas jai bus paaiškinta, o parašą, kuriuo pasirašė pareiškimą, suprato tik kaip formalumą, po kurio paveldėjimo proceso tik prasidės. Pats pareiškimas kelia nemažai abejonių, nes jis nėra tinkamai sunumeruotas, pirmajame jo lape nėra ieškovės parašo, nors jame yra speciali tam skirta vieta, kurioje pasirašydamas pareiškėjas patvirtina savo valią. Apie ieškovės mamos įsiskolinimus ne tik ieškovei, bet apskritai jokiems kitiems asmenims, net mamos sugyventiniui, kuris kartu gyveno su jos mama, nebuvo žinoma. Notarė teismui pateikė klaidinančią informaciją, kad pati notarė skambino ieškovei, nors faktiniai bylos duomenys rodo priešingai, iš ko darytina išvada, kad notarės pateikti parodymai teisme negali būti laikomi patikimais. Jeigu notarinis veiksmas būtų buvęs atliktas tinkamai, byloje nurodytos teisinės pasekmės niekada nebūtų kilusios. Įvertinus visą byloje esančią medžiagą ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, darytina išvada, kad vienašalis sandoris priimti palikimą sudarytas iš esmės suklydus, dėl ko pareiškimas dėl šio palikimo priėmimo pripažintinas negaliojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė Stasė Martinaitienė teismo posėdžio metu nurodė, kad dar prieš ieškovės mamos mirtį, kai vyko į ligoninę sudaryti įgaliojimo, ieškovei buvo pasakiusi, kad mirties atveju reikės atvykti pas notarę dėl palikimo, taigi šis klausimas buvo aptartas jau tada. Sprendžiant palikimo priėmimo klausimą, jai ieškovė buvo pasakiusi, kad turto nėra, gali būti tik pinigų banko sąskaitoje. Ieškovės buvo paklausta, ar mama neturėjo skolų ir jai buvo pasakyta, kad skolų nėra. Ieškovei pareiškimas pasirašyti buvo paduotas su visa palikimo priėmimo byla, įskaitant ne tik duomenis apie mirusįjį, bet ir visi duomenys apie turtą. Ieškovei žodžiu patvirtinus, kad mama skolų neturėjo, įspėjo ieškovę, kad jeigu skolų buvo, reikės už jas atsakyti ir savo turtu, todėl siekiant to išvengti reikėtų sudaryti palikimo apyrašą. Ieškovė tuo metu išreiškė valią, kad antstolio nereikia, nes viskas yra aišku. Tuo metu ieškovė atrodė normalios būsenos, neatrodė susijaudinusi ar kažkaip neįprastai. Ieškovė telefonu užsiregistravo laiką atvykimui į notarų biurą. Kai ji atvyko, jos notarės kabinete pasikalbėjo, kokiu tikslu žmogus atėjo, U. V. pasakė, kad yra likusios išmokos už mamos ligą, susirinko iš jos mirties pažymą ir asmens dokumentą, tada paprašė jos palaukti laukiamajame. Apie galimai buvusias ligos išmokas ji ir taip suprato, nes prieš tai buvo vykusi į ligoninę tvirtinti mamos jai išduodamą įgaliojimą. Tikslinosi U. V., ar tikrai ji žinanti, kad skolų nėra, ir ji atsakė, kad tikrai žino, kad nėra skolų, kad jokio turto neturi. Ji aiškino, kad jei yra skolų, reikės atsakyti savo pinigėliais. Aplinkybes dėl palikimo priėmimo būdo – su apyrašu ar be jo, ji iš ieškovės išsiaiškino prieš išeinant tikrinti dokumentus. U. V. žino tik iš to, kad važiavo tvirtinti įgaliojimą į ligoninę dar mamai esant gyvai. Tada ji perdavė dokumentus sekretoriato merginoms ir jos tikrino dokumentus, reikalinga patvirtinti asmenybę, veiksnumą, mirusįjį, tikrina visus registrus. Šiuo atveju Nekilnojamojo turto registrų netikrino, nes mirusioji nekilnojamojo turto neturėjo, turėjo tik pinigines lėšas. Kai viską sutikrino, suruošė bylą, vėl ją kvietė pas save į kabinetą ir tada aiškinosi. U. V. padavė suruoštą bylą, ji ją skaitė, žiūrėjo: tuomet byla susidarė iš pareiškimo palikimui priimti, pažymos Gyventojų registro, banko sąskaitų nebuvo, asmens duomenys apie U. V., pažymos iš neveiksnumo ir testamentų registrų, užklausa bankui. Kai U. V. susipažino su dokumentais, ji sakė, jei viskas aišku, kad pasirašytų. Ji dar kartą klausė, ar tikrai be apyrašo, ar tikrai nėra skolų, ar viskas aišku, kas surinkta byloje. U. V. išreiškė aiškiai savo valią, sakė, kad jai nereikia apyrašo, sudaromo pas antstolį. Jai dabar keista, kad ji sako, kad notarė nedavė pirmo lapo pasirašyti, kad ji kitų dokumentų nematė. U. V. buvo atvykusi viena. Po pareiškimo pasirašymo, ji U. V. pasakė, kad ši pasiskambintų po 10 dienų. Išrašė apmokėjimo už paslaugas dokumentą, U. V. sąskaitą apmokėjo grynais pinigais, iš viso 59,85 Eur. Originalus pareiškimo dėl palikimo priėmimo dokumentas sudarytas iš dviejų lapų, vieno egzemplioriaus, vykdomoji byla nėra užbaigta. Gavusi 2023 m. rugsėjo 23 d. išrašą iš banko, ji paskambino ieškovei ir pasakė apie skolas. Ieškovė ir jos sutuoktinis atvyko pas ją į biurą, sakė, kad yra didelė skola, ir klausė, ką jai daryti, ji pasiūlė kreiptis į teismą, nes tik teismas gali panaikinti pareiškimą.
Teisminio bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu atsakovės notarės Stasės Martinaitienės atstovė advokatė Jolanta Grigaliūnienė nurodė, jog išnagrinėjus bylą yra pagrindas pripažinti, kad ieškinys turi būti atmetamas. Byloje notarė negalėjo būti įtraukta kaip atsakovė, nes paveldėjimas yra vienašalis sandoris, kurio šalis notarė nėra. Esminė aplinkybė yra ta, kad ieškovė byloje neginčija paties vienašalio sandorio, t. y. paties palikimo, o ginčija tik formalų dokumentą. Tai yra procesinė kliūtis teismui spręsti ieškinio patenkinimo klausimą. Tačiau tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškinį pagrįstu, ieškinio dalykas yra suformuotas netinkamai, dėl ko teismas bet kuriuo atveju negali ieškinio tenkinti. Atsakovais šioje byloje galėjo būti kreditoriai, nes tik jie turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau tokio suinteresuotumo notarė neturi. Suklydimas gali būti pripažintas esminiu tik tada, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo tokio sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis, tačiau šiuo konkrečiu atveju tokių aplinkybių byloje nenustatyta. Taip pat byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė suklydo dėl savo didelio neatsargumo ir dėl aplinkybių, kurių riziką prisiėmė pati. Išnagrinėjus byloje esančią medžiagą, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti vienašalio sandorio negaliojančiu. Papildomai pažymėtina ir tai, kad ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas neturėtų būti tenkinamas, nes neatitinka Teisingumo ministro patvirtintų rekomenduojamų bylinėjimosi išlaidų dydžio, be to, šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai neatitinka teisės aktų reikalavimų.
Trečiojo asmens Ergo Insurance SE Lietuvos filialo atstovė advokatė Laura Augytė-Kamarauskienė teismo posėdžio metu nurodė, kad faktinių aplinkybių dėl pareiškimo sudarymo negali įvertinti, tačiau teisiškai gali įvertinti tik notarės veiksmus kaip jos civilinės atsakomybės draudikas. Ieškinys turėtų būti atmestas, nes teisiškai ieškinys yra nepagrįstas ir negalima pripažinti, kad pareiškimas pripažintinas negaliojančiu tuo pagrindu, jog sudarytas iš esmės suklydus. Byloje yra pakankamai duomenų patvirtinančių, kad ieškovė turėjo pakankami žinių ir patirties apie notaro funkcijas ir veiksmus. Byloje nėra duomenų, kad notarė tyčia ir sąmoningai nuslėpė pirmą pareiškimo lapą ir vengė parodyti ieškovei visą pareiškimo tekstą, todėl pagrindo abejoti notarinio veiksmo atlikimo teisėtumu nėra. Žinojimas arba nežinojimas apie paveldimo turto balansą nelaikytinas pagrindu pripažinti, kad sandoris sudarytas suklydus, nes ieškovei niekas netrukdė papildomai pasidomėti esama situacija. Tai, kad ieškovė apie skolas sužinojo jau po palikimo priėmimo negali atgaline tvarka pakeisti ieškovės valios, buvusios palikimo priėmimo metu. Tai, ar suklysta sudarant sandorį, vertintina pagal aplinkybes, buvusias palikimo priėmimo metus. Šiuo konkrečiu atveju ieškovės valia pasikeitė nuo aplinkybių, kurias ji sužinojo po palikimo priėmimo, nors faktiškai šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau ir ieškovė jų nežinojo tik dėl savo neveikimo.
Trečiasis asmuo UAB Legal Balance pateiktu pareiškimu prašė bylą nagrinėti teismo posėdyje trečiajam asmeniui nedalyvaujant.
Trečiasis asmuo antstolė Elena Miliauskienė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką jai pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Patikslintas ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieškovės U. V. motina R. S. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. Akmenės rajono 2 – ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei pateikė Pareiškimą dėl palikimo priėmimo, notarinio registro Nr. 5290. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 6 d. Gyventojų registro išrašo matyti, kad R. S. mirė ištuokoje, turėjo du nepilnamečius vaikus: U. V. ir R. G. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 6 d. Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo matyti, kad registre nėra duomenų apie U. V. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 6 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad nėra registruotų palikėjos R. S. sudarytų testamentų bei palikimo atsisakymo faktų. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 7 d. Pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad palikimo priėmimo faktas registre registruotas 2022 m. rugsėjo 7 d. 8.52 val.; palikimo priėmimo data – 2022 m. rugsėjo 6 d., palikėjas – R. S., palikimą priėmęs asmuo – U. V. Iš banko „Swedbank“, AB, 2022 m. rugsėjo 19 d. rašto, atsakymo į Stasės Martinaitienės 2022 m. rugsėjo 6 d. paklausimą (notarės biure gautas ir registruotas 2022 m. rugsėjo 23 d.), su priedu, matyti, kad R. S. banko sąskaitoje laikotarpiu nuo 2022 m. gegužės 23 d. iki 2022 m. gegužės 30 d. įregistruoti apribojimai; rezervacijų trijų vykdomųjų bylų Nr. 0009/18/01874, 0009/18/02533, 0009/17/03642 pagrindu iniciatorius Elena Miliauskienė; pensijų kaupimo sąskaitoje fondo vienetų likutis – 2 406,889 vnt. Iš antstolės Elenos Miliauskienės 2022 m. rugsėjo 27 d. rašto „Dėl reikalavimo pareiškimo“ matyti, kad U. V. informuota apie tai, kad antstolės Elenos Miliauskienės kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos, užvestos skolininkės R. S. atžvilgiu, su nurodymu informuoti apie 17 107,79 Eur reikalavimo patenkinimą, šią sumą pervedant į antstolės depozitinę sąskaitą.
Byloje keliamas ginčas dėl ieškovės pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu iš esmės suklydus. Esminį suklydimą ieškovė grindžia aplinkybėmis, jog ji nežinojo apie palikėjos skolas, o notarė ieškovės nesupažindino su galimais turto paveldėjimo variantais ir jų pasekmėmis, nepasiūlė sudaryti turto apyrašo, 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimą pasirašė nežinodama ir nesuprasdama pareiškimo esmės ir teisinių pasekmių, visiškai pasitikėdama notare, net neskaičiusi jai pateikto pareiškimo teksto, o žinodama apie mamos finansinius įsipareigojimus bei suprasdama pas notarę pasirašomų dokumentų esmę, būtų atsisakiusi priimti palikimą arba būtų priėmusi palikimą su apyrašu, šiuo metu dar nežino, kaip pasielgtų.
Bylos nagrinėjimo metu notarė Stasė Martinaitienė patvirtino, kad 2022 m. rugsėjo 6 d., tiek prieš ruošiant pareiškimą dėl palikimo priėmimo, tiek ir prieš ieškovei pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo, išsamiai paaiškino ieškovei palikimo priėmimo būdus, galimas pasekmes tiek priimant palikimą be apyrašo ir su apyrašu, tačiau ieškovė patikino, kad skolų tikrai nėra ir aiškiai pasirinko palikimo priėmimo būdą be apyrašo, nurodžiusi, kad į antstolį kreiptis nebūtina.
Teismas, įvertinęs ieškovės paaiškinimus, atsakovės paaiškinimus ir byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad palikimo priėmimas ieškovės prašomu pagrindu negali būti pripažintas negaliojančiu, taip pat nenustatyta ir kitų sandorio negaliojimo pagrindų.
Sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Taigi asmuo turi išreikšti valią dėl palikimo priėmimo, t. y. palikimą gali nustatyta tvarka ir terminais priimti (CK 5.50 straipsnis), ar atsisakyti priimti, t. y. aktyviais veiksmais CK 5.51 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, arba pasyviai elgdamasis, t. y. nesikreipti dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą.
Palikimo priėmimo sandoris pasižymi tam tikrais ypatumais. Pirma, įpėdinis, išreikšdamas valią priimti palikimą, neturi galimybės pasirinkti, kokį turtą ar jo dalį jis norėtų paveldėti, atsisakyti vykdyti tam tikras paveldimas palikėjo prievoles ir pan. Šuo atveju galioja imperatyvioji nuostata, kad palikimo negalima priimti su sąlygomis ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, apsisprendęs priimti palikimą, priima jį visą: ne tik tą turtą, kuris jam žinomas, bet ir tą, kuris priimant palikimą jam nežinomas, atitinkamai įpėdinis perima tiek jam žinomus, tiek nežinomus palikėjo reikalavimus bei skolas kitiems asmenims ir kitų asmenų (palikėjo kreditorių) reikalavimus (skolas) palikėjui. Įpėdiniui, siekiančiam paveldėti, tačiau kartu apsisaugoti nuo to, kad jam netektų atsakyti už palikėjo prievoles savo turtu, įstatyme nustatytas specialus palikimo priėmimo būdas, kuriuo pasinaudodamas, įpėdinis atsako už palikėjo skolas tik paveldėto turto verte (CK 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.53 straipsnio 1 dalis). Antra, palikimo priėmimo sandorio negalima atšaukti. Tai reiškia, kad asmuo, nustatyta tvarka išreiškęs savo valią priimti palikimo būdus, t. y. pagal turto apyrašą ir be apyrašo, jos vėliau negali pakeisti, t. y. atsisakyti priimto palikimo (CK 5.60 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, mirus jos motinai (duomenys neskelbtini), žinodama, kad pastaroji buvo įgijusi teisę į neįgalumo išmokas, ir kaip ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, tikėdamasi kažkiek padengti motinos laidojimo išlaidas, 2022 m. rugsėjo 6 d. kreipėsi pagal palikėjos paskutinę gyvenamąją vietą į Akmenės rajono 2 – ojo notaro biurą. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. notarei nurodė, jog mirusioji buvo įgijusi teisę į neįgalumo išmokas, pinigines lėšas, kito turto neturėjo, skolų neturėjo. Ieškovė 2022 m. rugsėjo 6 d. atvykusi į Akmenės rajono 2 – ojo notaro biurą, tą pačią dieną pasirašė Pareiškimą dėl palikimo priėmimo, be apyrašo, kurį paruošė ir patvirtino notarė Stasė Martinaitienė, notarinio registro Nr. 5290.
Iš 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo apie palikimo priėmimą (dokumentas sudarytas iš dviejų lapų) nustatyta, kad ieškovė U. V. 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškė, kad ji priima palikimą, atsiradusį (duomenys neskelbtini) mirus jos mamai R. S., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kad po mamos mirties liko turtas – visos piniginės lėšos, kad kiti įpėdiniai: mirusiosios sūnus R. G.. Šiame pareiškime taip pat nurodyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.52 str. turinys išaiškintas, kad už palikėjos skolas palikimo priėmėjas atsako visu savo turtu; kad yra žinoma, kad vadovaujantis CK 5.52 str. 1 d. priimdama palikimą, paduodama pareiškimą notarei ir neprašydama sudaryti paveldimo turto apyrašo, už palikėjos skolas atsako visu savo turtu, išskyrus Civiliniame kodekse numatytus atvejus; kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.53 str. turinys išaiškintas, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjos skolas atsako tik paveldėtu turtu; kad ji, U. V., palikimą priima be apyrašo; kad ji, U. V. pareiškia, kad jos asmens duomenys (asmens kodas, gyvenamoji vieta, asmens dokumentai) būtų tikrinami ir naudojami paveldėjimo bylai vesti, paveldėjimo teisės liudijimui gauti; kad prašymas jos perskaitytas, suprastas ir kaip atitinkantis jos valią, priimtinas ir pasirašytas. Pareiškimą apie palikimo priėmimą patvirtino Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarė Stasė Martinaitienė, notarinio registro Nr. 5290; dokumentas pasirašytas U. V. vardu ir notarės Stasės Martinaitienės vardu. Iš VĮ Registrų centro 2022 m. rugsėjo 7 d. Pranešimo apie palikimo priėmimo fakto įregistravimą testamentų registre matyti, kad palikimo priėmimo faktas registre registruotas 2022 m. rugsėjo 7 d. 8.52 val.; palikimo priėmimo data – 2022 m. rugsėjo 6 d., palikėjas – R. S., palikimą priėmęs asmuo – U. V.
Jeigu palikimo priėmimo sandoris sudarytas suklydus, jis gali būti pripažintas negaliojančiu bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iš esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iš tikrųjų patvirtina suklydimo faktą pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimą apibūdinančius kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-323-695/2019).
Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog, pirma, buvo suklysta, antra, suklydimas buvo esminis ir, trečia, buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2013). Aptariant suklydimą apibūdinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). <...> Suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų <...> ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).
Pabrėžtina kad asmuo negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus (CK 1.90 straipsnis), jeigu jis nežinojo palikimo sudėties. Pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo notarui tvarka nei CK, nei kituose teisės aktuose detaliai nereglamentuojama. Kadangi pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra sandoris, tai jis visų pirma turėtų atitikti bendruosius sandoriams keliamus reikalavimus. Remiantis bendrąja visiems notariniams veiksmams atlikti skirta Notariato įstatymo 31 straipsnio nuostata, asmuo, pateikdamas pareiškimą dėl palikimo, turi patvirtinti savo tapatybę, pateikdamas asmens dokumentą. Kadangi pareiškimu siekiama priimti palikimą, tai įpėdinis kartu turėtų pateikti palikėjo mirties liudijimą, giminystės ryšius su palikėju patvirtinančius dokumentus (atitinkamų asmenų gimimo ir santuokos liudijimus) ir duomenis apie paskutinę nuolatinę palikėjo gyvenamąją vietą <...>. Palikimo priėmimo, kaip ir bet kurio kito notarinio veiksmo atlikimo atveju, turėtų būti taikomas Notariato įstatymo 30 straipsnio reikalavimas išaiškinti atliekamo notarinio veiksmo prasmę ir padarinius. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, turėtų išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2012). Civiliniai santykiai yra grindžiami protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais (CK 1.5 straipsnis), kurie, be kita ko, įpareigoja asmenis, įgyvendinant savo interesus, elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo turimą paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).
Nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės ir byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės valia priimti jos motinos palikimą buvo aiškiai išreikšta: ieškovė, mirus jos motinai, kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjos paskutinę gyvenamąją vietą, notaro biuro darbuotojai pateikė palikėjos medicininį mirties liudijimą, savo asmens dokumentą, taip pat nurodė, jog kreipėsi dėl mamos įgytų neįgalumo išmokų, paaiškindama, kad jokio kito turto mama neturėjo, skolų nebuvo įgijusi.
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teismas nurodo, jog prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).
Ieškovė teigia, jog ji nesuprato paveldėjimo teisinių santykių ir pasirašydama pareiškimą dėl palikimo priėmimo nežinojo palikimo priėmimo būdų, pasirašė pareiškimo antrą lapą, nežino, nepamena, ar buvo dar antras lapas, jei buvo, tai jo neskaitė, nurodydama, kad pasitikėjo notare, kad viskas bus gerai. Teismas tokius argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Be abejonės, kad nežinodama ar nesuprasdama pareiškimo dėl palikimo priėmimo teisinių pasekmių, ieškovė turėjo domėtis, tikslintis ir išsiaiškinti, ar galės vėliau atsisakyti palikimo, jei paaiškėtų turimos skolos. Ir nors ieškovė teigia, jog apie tai, jai nebuvo paaiškinta, tačiau teismo posėdyje, davusi priesaikos tekstą, priešingas aplinkybes nurodė ir patvirtino notarė. Teismo vertinimu ieškovė pagal savo amžių, turimą išsilavinimą, turėjo ir galėjo suprasti 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo dėl palikimo priėmimo esmę. Nors ieškovė teigia, jog po mamos mirties buvo sutrikusi, pasimetusi, gedinti, tačiau šiame kontekste svarbu pabrėžti tai, jog ieškovė vienašalį sandorį sudarė ne iš karto po mamos mirties, o beveik suėjus trims mėnesiams, kai kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, taigi turėjo pakankamai laiko apsispręsti ar priimti palikimą, ar jo nepriimti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų tik sužinojusi apie palikėjos turėtas skolas, kaip pati paaiškino, jog apie galimą suklydimą suprato tik iš antstolės Elenos Miliauskienės 2022 m. rugsėjo 27 d. raštu gavusi informaciją apie mirusios motinos turėtus įsiskolinimus. Iki to laiko ieškovė nesiteiravo notarės, nesikreipė jokiu klausimu apie galimai mirusiosios vardu paaiškėsiančias prievoles. Byloje taip pat nenustatyta (nėra įrodymų), jog įpėdinė pasirašė notaro paruoštą pareiškimą ne laisva valia ar būdama neapsisprendusi.
Šiame kontekste pabrėžtina ir tai, jog pareiškimas buvo pasirašomas pas specialių subjektą, t. y. notarę, kuri materialinio suinteresuotumo dėl ginčo neturi, ji atlieka tik profesinę pareigą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato 30 straipsnio 1 dalimi notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Kaip minėta, notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, kurie nori juos atlikti. Atsižvelgiant į pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, notaras įpėdiniui, siekiančiam priimti palikimą, privalo išaiškinti, kad jis vėliau atsisakyti palikimo nebegalės ir, kad, priimdamas palikimą, paveldės visas palikėjo turėtas turtines (tam tikrais atvejais ir neturtines) teises ir prievoles, nepriklausomai nuo to, ar apie jas žinojo. Notaras, priėmęs ir nustatyta tvarka įregistravęs pareiškimą dėl palikimo priėmimo, per tris darbo dienas privalo pranešti Centrinei hipotekos įstaigai apie palikimo priėmimą (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). Palikimo priėmimas pagal apyrašą yra vienintelis palikimo priėmimo būdas, kuris sudaro sąlygas įpėdiniui apsisaugoti nuo rizikos, kad palikėjo skolos viršys paveldėtą turtą ir todėl įpėdiniui kils pareiga jas grąžinti iš asmeninio turto (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Ieškovė teigia, jog notarė šios pareigos neatliko, tačiau teismo posėdyje apklausta notarė nurodė, jog ieškovė buvo pakviesta į notarės kabinetą, kuriame notarė išaiškino sandorio turinį, jo pasekmes priėmus palikimą, tai, jog palikimo vėliau atsisakyti nebegalės. Teismas neturi pagrindo abejoti notarės, kaip specialaus subjekto, teiktais paaiškinimais. Pažymėtina, jog ieškovė ieškinyje nurodė, kad notarė jai padavė pasirašyti du atspausdintus lapus su tekstu, liepdama ieškovei pasirašyti antrame lape, kurių turinio ir prasmės net neišaiškino, o ji ir neskaitė, pareiškimą pasirašė įsitikinusi, kad palikimą priima būtent tuo būdu, kai įpėdinis už galimas palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovė aiškino, jog notarės kabinete jai buvo duotas pasirašyti antras pareiškimo lapas, kito nematė, neskaitė, ir nežinojo apie palikimo priėmimo būdus, tuo pačiu paaiškindama, kad pareiškimo pasirašymo metu viskas buvo aišku ir jokių klausimų nekilo, todėl teismas šiuos parodymus vertina kritiškai ir jais nesivadovauja. Kitų duomenų, jog notarė ieškovei neaiškino sandorio sudarymo pasekmių teismui nėra pateikta.
Ieškovės argumentas, kad ji nežinojo palikimo sudėties (apie mirusios motinos skolas ir jų dydžius) nagrinėjamu atveju yra teisiškai nereikšmingas, nes, kaip minėta, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad asmuo tokiu pagrindu negali reikalauti pripažinti palikimo priėmimo sandorį negaliojančiu kaip sudarytą suklydus. Tai, jog po ginčijamo sandorio sudarymo pasikeitė ieškovės valia, nes paaiškėjo, jog mirusioji turėjo skolų, neturi įtakos 2022 m. rugsėjo 6 d. pareiškimo galiojimui, ir nesudaro pagrindo jo pripažinti negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus.
Teismas neturi pagrindo netikėti atsakovės notarės S. Martinaitienės, kaip valstybės įgalioto asmens, argumentais, kad ieškovei buvo išaiškintos palikimo priėmimo teisinės pasekmės, palikimo priėmimo būdas ir kad ieškovė patvirtino jas supratusi. Paruoštą dokumentą - pareiškimą palikimui priimti ieškovė U. V. skaitė ir jį pasirašė. Įpėdinės valia priimti palikimą buvo išreikšta laisvai, jos apsisprendimas įgyti nuosavybės teises į žinomą mirusiosios turtą buvo akivaizdus ir aiškus. Teismas sprendžia, kad notarė S. Martinaitienė, prieš tai išaiškinusi ieškovei U. V. palikimo priėmimo budus, nepažeidė imperatyvios nuostatos, priimdama ir patvirtindama iš ieškovės palikimo priėmimo pareiškimą.
Ieškovė neteikė į bylą jokių jos sveikatos būklės sutrikimą patvirtinančių įrodymų. Taigi ieškovė, turėdama aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei gyvenimiškos patirties, esanti darbingo amžiaus, turėjo ir galėjo suprasti, kad į notaro biurą galėjo vykti trijų mėnesių laikotarpiu, o notarei išaiškinus palikimo priėmimo būdus, pasekmes, reikšmę, bei pasirašydama pareiškimą galėjo suprasti dokumentą, kurį pasirašė. Tai, kad, ieškovės teigimu, U. V. nepagalvojo ir nesuprato, kad jai tuo metu nebuvo žinoma apie mamos skolas, ir tai, kad ieškovė, pasirašydama pareiškimą, galimai neįsigilino į jo esmę, nedaro notarės S. Martinaitienės veiksmų prieštaraujančiais imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar sudaro pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo. Iš ieškinio turinio akivaizdu, kad ieškovė apie kitokį palikimo priėmimo pasirinkimo būdą nutarė po to, kai gavusi informaciją apie skolas iš antstolės, nuvyko pas notarę ir teiravosi, kaip tą padėtį būtų galima ištaisyti.
Kaip minėta įstatymas asmeniui suteikia veiksmų pasirinkimo laisvę, t. y. jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Įvertinus pareiškimo dėl palikimo priėmimo pasirašymo aplinkybes, taip pat tolimesnius ieškovės veiksmus – tai, kad kreipėsi į notarę tik gavus pranešimą iš antstolės Elenos Miliauskienės, galima teigti, jog ieškovės valia priimti jos motinos palikimą buvo aiškiai išreikšta, nes vadovaujantis normaliai atidaus ir protingo asmens etalonu analogiškomis aplinkybėmis protingas žmogus, nesiekdamas priimti palikimo, nenorėdamas faktiškai tapti paveldimo turto savininku, jokių veiksmų neatliktų.
Teismas sprendžia, jog byloje nustatytos aplinkybės ir pateikti įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovės valia priimti motinos palikimą buvo aiškiai išreikšta: ieškovė kreipėsi į notarų biurą pagal palikėjos paskutinę gyvenamąją vietą Lietuvoje, pateikė palikimui priimti reikalingus dokumentus, sutarė su notare, jog būtų ruošiami dokumentai palikimo priėmimui be aprašo, byloje nenuginčyta aplinkybė, kad ieškovei buvo išaiškinti palikimo priėmimo ir jo būdo padariniai, byloje nėra duomenų, jog ieškovė nesuprato pareiškimo dėl palikimo priėmimo teksto, jį patvirtino savo parašu. Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad ginčo pareiškimo prieš pasirašydama neskaitė. Šiuos ieškovės argumentus teismas vertina kritiškai, tačiau jei iš tiesų ieškovė pasirašė notarės tvirtinamą pareiškimą net nepaskaičiusi paties dokumento, tokia aplinkybė teismo vertinama kaip ieškovės didelis neatsargumas, veiksmai dėl kurių riziką ieškovė buvo prisiėmusi pati. Tokiu atveju suklydimas pagal CK 1.90 straipsnio 5 dalį, kaip minėta, negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės.
Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas daro išvadą, kad ieškovė pasirašė pareiškimą dėl palikimo priėmimo pas notarę laisva valia ir būdama apsisprendusi priimti palikimą be turto apyrašo, todėl pripažinti 2022 m. rugsėjo 6 d. U. V. pareiškimą apie palikimo priėmimą po R. S. mirties ((duomenys neskelbtini)), paduotą Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarei Stasei Martinaitienei, negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus, nėra teisinio ir faktinio pagrindo, todėl ieškinys atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).
Kiti šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Taip pat šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Byloje atsakovė notarė Stasė Martinaitienė patyrė iš viso 2 262 Eur išlaidų už advokatės teisinę pagalbą. Taip pat, byloje bylinėjimosi išlaidas patyrė ir notarės civilinės atsakomybės draudikas trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas (buvęs atsakovės pusėje) – 3 076,43 Eur už advokatės teisinę pagalbą. Išlaidas už teisinę pagalbą sudaro išlaidos už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, išlaidos yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatyto maksimalaus jų dydžio. Kadangi ieškinys atmestas, atsakovei ir trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 262 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovės Akmenės rajono 2-ojo notarų biuro notarės Stasės Martinaitienės naudai.
Priteisti iš ieškovės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 076,43 Eur (trijų tūkstančių septyniasdešimt šešių eurų 43 ct) bylinėjimosi išlaidas trečiojo asmens ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, juridinio asmens kodas 302912288, naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.