- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-04
- Bylos Nr.
- e2-1017-862/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12067-2013-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- A. Ž.
- Advokatai
- Andrejaus Novikovas, Lina Novikienė
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė, sekretoriaujant Vilmai Aleksandravičiūtei, dalyvaujant ieškovei R. M. - Ž., ieškovės atstovams advokatui Andrejui Novikovui ir advokatei Linai Novikienei, atstovui A. Ž.,
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. M. - Ž. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pareikštą atsakovui A. Ž., ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, bendravimo su nepilnamečiais tvarkos nustatymo, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2016-05-22 teismui pateikė ieškinį, kurį 2016-08-08 tikslino ir kuriuo prašė nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieškovei sugrąžinti ikisantuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini); nustatyti, kad teismo sprendimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo 2013 metų rugsėjo mėn., t. y. kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium; priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 428. Iki santuokos sudarymo šalims gimė du vaikai: (duomenys neskelbtini) - sūnus A. Ž., (duomenys neskelbtini) - sūnus T.-V. Ž.. Paaiškino, kad santuoka iširo dėl atsakovo netinkamo elgesio, laisvo gyvenimo būdo. Dar iki santuokos sudarymo gyvenimas su atsakovu buvo komplikuotas ir ji neplanavo santuokos su atsakovu, tačiau, gimus pirmajam sūnui ir besilaukiant antrojo vaiko, atsakovas primygtinai prašė sudaryti santuoką. Ji iškėlė du reikalavimus: kad atsakovas nebevartotų alkoholinių gėrimų, būtų sudaryta ikivedybinė sutartis. Kadangi antrasis sūnus gimė anksčiau laiko, advokatas nespėjo parengti ikivedybinės sutarties, o sudarius santuoką atsakovas atsisakė sudaryti povedybinę sutartį. Po santuokos sudarymo atsakovas kokį mėnesį tęsėjo pažadą nevartoti alkoholinių gėrimų. Gyvenant santuokoje atsakovas dažnai priekaištaudavo, negerbdavo ieškovės nuomonės, dažnai vartojo alkoholį, naktimis nenakvodavo namuose, neatsiliepdavo į ieškovės skambučius. Išgėręs alkoholio atsakovas tampa agresyvus. Jos ir jos sūnaus iš pirmosios santuokos atžvilgiu naudojo psichologinį smurtą, kuris pasireikšdavo žeminimu, menkinimu. Dėl agresyvaus sutuoktinio elgesio kelis kartus buvo kviečiama policija, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti. Paaiškino, kad stengėsi išsaugoti šeimą, tačiau mėginimai baigdavosi nesėkme. Keletą kartų kreipėsi į šeimos psichologus, kvietė eiti ir atsakovą, kuris nuėjo tik į porą seansų. Atsakovas savo iniciatyva nedarė jokių realių veiksmų, kad situacija šeimoje pagerėtų, o tik žadėdavo nebevartoti alkoholinių gėrimų, pakeisti savo elgesį šeimoje. Ieškovė tikėjo atsakovo pažadais, jog situacija pasikeis, norėjo išsaugoti šeimą, todėl atsakovui atleisdavo. Situacijai negerėjant, bendras gyvenimas tapo nepakenčiamu. Su atsakovu neveda bendro ūkio, santuokinio gyvenimo negyvena nuo 2012 metų, o nuo 2013 metų atsakovas nebegyvena kartu su savo šeima, nesirūpina nei ieškove, nei vaikais. Pažymėjo, kad atsakovas, sudaręs santuoką su ieškove ir gyvendamas jai nuosavybės teise priklausančiame būste, juo visiškai nesirūpino, nemokėjo jokių komunalinių mokesčių. Santuokos metu 2013-08-30 ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams iš atsakovo priteisimo, nes atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Iš atsakovo buvo priteistas kiekvienam vaikui periodinis 500 Lt (144,81 EUR) dydžio išlaikymas. Kadangi atsakovas prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus nevykdė, vykdomasis raštas buvo pateiktas priverstiniam vykdymui. Atsakovo išlaikymo vaikams įsiskolinimas 2016-04-01 dienai buvo 3112,14 EUR. Nurodė, kad vaikų išlaikymo ir gyvenamosios vietos nustatymo klausimai jau yra išspręsti civilinėje byloje N2-2117-614/2014. Paaiškino, kad santuokoje neįgijo jokio turto, todėl šioje byloje dalintino turto nėra. Nurodė, kad ieškinio padavimo teismui metu tarp šalių vyko teisminiai ginčai ir teismuose nagrinėjamos šios bylos: civilinė byla Nr. 2-16545-803/2012 dėl skolos priteisimo, kurioje ieškovė iš atsakovo siekia prisiteisti jam paskolintus pinigus; civilinė byla Nr. 2A-1313-590/2016 pagal atsakovo ieškinį ieškovei ir jos sūnui B. B. dėl bendro gyvenimo metu įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, turto lygių dalių nustatymo ir 2012-02-07 dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių. Jokių kreditorinių įsipareigojimų ieškovė neturi, kiek jai buvo žinoma, gyvenant kartu su atsakovu, jis įsipareigojimų kreditoriams taip pat neturėjo. Apie atsakovo įsipareigojimus, šalims pradėjus gyventi skyrium, jai nėra žinoma. Papildomai paaiškino, kad 2008 metais, susilaukus pirmojo kūdikio, kilo mintis pirkti nekilnojamą turtą prie jūros, juolab, kad norėjo investuoti atliekamus pinigus. Tuo tarpu atsakovas nuo šio spendimo mėgino ieškovę atkalbėti, finansiškai neprisidėjo prie įsigijimo. Paaiškino, kad buto pirkimo-pardavimo Turkijoje sutartis buvo pasirašyta 2008-10-06 ir sumokėtas 13000 EUR avansas. Ieškovė likusią buto kainos dalį sumokėjo taip: 2008-11-04 buvo sumokėta 31000 EUR, o 2008-11-18 – 21000 EUR. Pažymėjo, kad perkant nekilnojamąjį turtą Turkijoje, užsieniečiai turi gauti leidimus iš Turkijos kariuomenės ir Vidaus reikalu ministerijos, o tai užtrunka 3-6 mėnesius. Ieškovė 2009 metų sausio mėnesį gavo informaciją, kad leidimai gauti ir ji turi atvažiuoti sutvarkyti likusių dokumentų, susijusių su buto įsigijimu, tačiau vykti į Turkiją tuomet negalėjo, nes laukėsi antrojo kūdikio, kurį turėjo gimdyti po mėnesio. Buvo sutarta, kad dokumentai bus tvarkomi po vaiko gimimo. Šios priežastys nulėmė, kad butas buvo įregistruotas tik 2009 metų gegužės mėnesį.
Atsiliepimas
Atsakovas 2016-07-08 pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nes jos neatitinka tikrovės, nėra pagrįstos įrodymais. Paaiškino, kad ieškovės nurodytas aplinkybes paneigia tai, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo šalys kartu gyveno apie 6 metus, t.y., nuo 2002 metų pabaigos – 2003 metų pradžios. Šalys vedė bendrą ūkį ir buvo partneriai, šeimos sukūrimo tikslu bendrai pasistatė namą ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype Nr. 68 B. B.. Ieškovės nurodomas aplinkybes apie ikivedybinę ir povedybinę sutartį paneigia jos pateikta šalių nepasirašyta povedybinė sutartis. Ieškovės nurodytas neigiamai atsakovą charakterizuojančias aplinkybes paneigia tai, kad šeima 2009 metų gegužės, spalio mėnesiais ir 2010 metų balandžio mėnesį atostogavo Turkijoje. Nurodė, kad jis jau daugelį metų nevartoja stiprių alkoholinių gėrimų, dėl alkoholio vartojimo nėra turėjęs jokių nuobaudų. Nėra pagrįsti ir ieškovės teiginiai apie jo psichologinį smurtą. Pažymėjo, kad per visą ieškovo ir atsakovės bendro gyvenimo laikotarpį policija į namus B. B., ieškovės iniciatyva buvo kviesta tik vieną kartą – 2013-08-04, ieškovei dirbtinai, turint kitų tikslų, suinscenizavus tariamą atsakovo smurtą artimoje aplinkoje, kai tuo tarpu ne jis, jį šeimos namuose užpuolė ir smurtinius veiksmus naudojo ieškovė su savo motina ir seserimi. Pažymėjo, kad šio įvykio metu ieškovė nenukentėjo, o atsakovui buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreipė dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pritaikytos kardomosios priemonės ir atsakovas turėjo palikti šeimos būstą. Ieškovė, atsakovui nežinant, 2012-02-07 savo sūnui padovanojo iki santuokos sudarymo sukurtą turtą: namą, esantį (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad ieškovė 2012 metų spalio mėnesį kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo, o atsakovas 2013 metų balandžio mėnesį teismui pateikė ieškinį ieškovei dėl dovanojimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe. Atsakovo nuomone, ieškovė buvo nelojali sutuoktiniui, veikė nesąžiningai atsakovo atžvilgiu santuokos metu, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą. Ieškovė savo elgesiu menkino ir pažemino atsakovą kaip vyrą. Nurodė, kad išlaikymą nepilnamečiams vaikams teikia pagal savo galimybes, nes atsakovo turtas yra areštuotas, atsakovui susirasti darbą dėl sveikatos stovio yra sudėtinga, todėl ir jo gaunamos pajamos yra minimalios. Nurodė, kad ieškovė gauna pajamas, nuomodama ieškovės ir atsakovo bendrai pastatytą namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad santuokos metu buvo įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Atsakovas 2016-08-16 pateikė priešieškinį, kuriuo prašo šalių santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė atsakovui turi sudaryti visas sąlygas matytis su savo nepilnamečiais bei galimybę bendrauti su atsakovo artimais giminaičiais laisvu grafiku, ieškovei ir atsakovui iš anksto suderinus datą, laiką ir terminą; nustatyti jo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką; nustatyti, kad po santuokos nutraukimo šalims atitenka po ½ dalį buto, esančio adresu esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo Nr. 172, namo Nr. 43), (duomenys neskelbtini); priteisti iš ieškovės atsakovui piniginę kompensaciją, lygią atitinkamai 2013 m. rugsėjo - 2016 m. rugpjūčio mėn. laikotarpiu ieškovės gautų namo nuomos pajamų daliai; priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, kad ieškovė nuolat šmeižė ir šmeižia atsakovą prieš kitus asmenis ir institucijas, paskutinius ketverius - penkerius metus, kai vyksta teisminiai procesai, teismas ir visiems asmenims viešai deklaravo, kad ji su atsakovu neturi nieko bendro. Atsakovas turi įtarimų, kad ieškovė palaiko itin artimus ryšius su „šeimos draugu“, kuris nuolat lankosi ir itin dažnai būna ieškovės namuose, o ieškovė naudojasi šios asmens vardu registruota transporto priemone. Kadangi namas esantis (duomenys neskelbtini), yra nuomojamas nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio, o Vilniaus apygardos teismo 2015-06-10 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-328-160/2015, šis nekilnojamasis turtas buvo pripažintas bendrąja daline atsakovo ir ieškovės nuosavybe, tai pajamos iš šio turto turėtų būti padalintos po santuokos nutraukimo. Pagal nekilnojamojo turto agentūros UAB „UAB NT partneriai“ pateiktus duomenis, (duomenys neskelbtini), ir kitose šalia esančiose gatvėse, Vilniuje, įrengtų panašaus ploto namų nuomos kaina: 2013 metais vidutinė nuomos kaina buvo 525 EUR/mėn.; 2014 metais - 600 EUR/mėn.; 2015 metais – 725 EUR/mėn.; 2016 metais – 725 EUR/mėn., todėl ieškovė per 36 mėnesius turėjo gauti maždaug 23800 EUR dydžio pajamas. Kadangi ieškovė nereiškia reikalavimo nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, atsakovas esant apsunkintam bendravimui su vaikais, prašo nustatyti jo siūlomą bendravimo tvarką, nes pageidauja maksimaliai bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Atsakovė taip pat turi sudaryti galimybę bendrauti nepilnamečiams vaikams su atsakovo giminaičiais.
Atsiliepimas
Atsakovė 2017-03-20 pateikė atsiliepimą, kuriame prašo atsakovo priešiešikinį tenkinti iš dalies: nustatyti atsakovo siūlomą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (grafiką), galiojančią iki vaikų pilnametystės, išskyrus reikalavimų 8.3 punktą; pakeisti priešieškinio reikalavimo dėl bendravimo tvarkos nustatymo 8.3 punktą į „Atsakovas A. Ž. turi teisę praleisti laiką su savo nepilnamečiais vaikais kas antro vaikų gimtadienių ir savo gimtadienio metu, taip pat Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis). Ketinant kartu su vaikais švęsti jų gimtadienius, prieš 14 dienų informuoti ieškovę. Kitoje dalyje priešieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad ji niekada nėra šmeižusi atsakovo, o tai, kad tarp šalių vyksta teisiminiai procesai, negalima laikyti šmeižimu. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė jį šmeižė. Ieškovė ir toliau laikosi pozicijos, kad po santuokos sudarymo šalių gyvenimas tapo apsunkintas, nes atsakovas dažnai vartojo alkoholį, naktimis nenakvodavo namuose, neatsiliepdavo į skambučius, naudodavo psichologinį smurtą tiek ieškovės, tiek ieškovės sūnaus iš pirmos santuokos B. B. atžvilgiu. Kad atsakovas nenakvodavo namuose patvirtina banko sąskaitos, kur nurodyta, jog atsakovas mokėdavo už viešbučius ir juose nakvodavo. Paaiškino, kad ji nevarė atsakovo iš namų, o buvo sutarta kurį laiką pagyventi skyriumi, todėl ieškovė ir pati išsikraustė iš namo į jai nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovė neigia, kad palaiko artimus ryšius su šeimos draugu. Paaiškino, kad būtent šis asmuo ir supažindino šalis. Pats atsakovas, nusprendus kurį laiką pagyventi atskirai, pradėjo gyventi su kita moterimi, vardu Evelina. Minėta moteris ne kartą skambino ir necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo ieškovę, bei telefonu siuntė grasinančio pobūdžio žinutes. Pakartotinai paaiškino, kad sudarant buto Turkijoje pirkimo-pardavimo sutartį, buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įsigyti šį turtą kaip asmeninę nuosavybę, nes pirkimo-pardavimo sutartis, visi atsiskaitymai už įsigyjamą turtą, tiek įsigyto buto perdavimas ieškovei, perduodant buto raktus, buvo atlikti iki santuokos sudarymo, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo butą Turkijoje laikyti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė neigia atsakovo argumentus, kad bendrai pastatytas namas nuo 2013-09-01 buvo išnuomotas, nes pajamų negavo, o su nuomininkais buvo sutarta, jog jie gyvens name ir rūpinsis namu bei aplinka. Atsakovas priešieškinyje meluoja, jog ieškovė trukdo atsakovui matytis ir bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais. Priešingai, ieškovė yra suinteresuota, jog sūnūs bendrautų su tėvu.
Išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai, vystymuisi reikalinga abiejų tėvų parama, rūpestis. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Skyriaus nuomone, atsakovo A. Ž. siūloma jo bendravimo su sūnumis tvarka atitinka vaikų interesus bendrauti su abiem tėvais ir įstatymo nuostatas dėl lygių tėvų teisių bei pareigų auklėjant vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.
Byloje esantis gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus A. Ž.. Gimimo liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtina, kad šalims (duomenys neskelbtini) gimė sūnus T. V. Ž..
Byloje esantis santuokos liudijimas AA Nr. 280984 patvirtina, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 428.
Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas šeimoje elgėsi netinkamai, gyveno laisvą gyvenimą, vartojo alkoholinius gėrimus ko pasekoje tapdavo agresyvus, prieš ieškovę ir jos sūnų iš pirmosios santuokos naudojo psichologinį smurtą. Atsakovas prašo nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, nes ji buvo nelojali sutuoktiniui, prieš atsakovą naudojo fizinį smurtą.
Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-03-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010-05-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).
Kaip matyti iš aukščiau išdėstytų šalių paaiškinimų, abu sutuoktiniai vienas kitą kaltina nelojalumu, nepakankama pagarba. Ieškovė atsakovą kaltina prieš ja naudojus psichologinį smurtą, tačiau atsakovas tai neigia, kitų įrodymų byloje nėra. Byloje esančios Valstybės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 590/13 (01) bei Nr. G2504/13(1), taip pat Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2013-10-02 nutarimas patvirtina, kad 2013 metais tarp šalių yra ne kartą kilę šeimyniniai konfliktai, kurių metu tiek ieškovė, tiek atsakovas tikėtina naudojo fizinį smurtą.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. N2-1519-235/2011, informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad dar 2010-07-26 ieškovė kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. N2-2117-614/2014 bei informacinės sistemos Liteko duomenys patvirtina, kad ieškovė 2013-08-30 teismui pateikė ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Informacinės sistemos Liteko duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovė 2012-09-14 teismui pateikė ieškinį dėl skolos iš atsakovo priteisimo, kurio pagrindu buvo iškelta civilinė byla Nr. 2-965-803/2013 (procesinis Nr. 2-01-3-13027-2012-4), o atsakovas 2013-04-09 pateikė teismui ieškinį, kuriuo reiškė reikalavimus ieškovei ir jos sūnui iš pirmosios santuokos dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir kt.
Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad sutuoktinių santykiai ėmė blogėti ne 2013 metais, ar tuo metu kai buvo iškelta ši byla, o gerokai anksčiau. Įvykiai, vykę 2013 metais, laikytini momentu, kai abu sutuoktiniai nebedėjo pastangų santuokos išsaugojimui, todėl jie negali būti laikomi santuokos iširimo priežastimi.
Kadangi abu sutuoktiniai nurodo aplinkybes, kurios leidžia daryti išvadą, kad tarp sutuoktinių nebuvo darnių santykių, abipusio supratimo, ar siekio jį rasti, todėl darytina išvada, kad abu sutuoktiniai netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Nustačius abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos iširimo, nėra tikslinga nustatinėti aplinkybių, kad vieno sutuoktinio kaltė (kaltės laipsnis) dėl santuokos iširimo būtų didesnė negu kito. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Kadangi nagrinėdamas bylą teismas įsitikino, kad santuoka faktiškai iširo ir nėra jokios vilties, kad sutuoktiniai atnaujintų vedybinį gyvenimą, šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.61 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė pareiškė reikalavimą po santuokos nutraukimo grąžinti jai ikisantuokinę pavardę. Su šiuo reikalavimu atsakovas sutinka, todėl po santuokos nutraukimo ieškovės pavardė keistina į „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.61 straipsnio 3 dalis, 3.69 straipsnis).
CK 3.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamas pagal įstatymus ir pagal sutartis nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas. CK 3.82 straipsnyje nustatyta, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, jų turtui taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. Byloje nėra pateikta duomenų, kad šalys būtų sudariusios vedybinę sutartį, todėl nagrinėjamu atveju šalių turtui, kuris įgytas santuokoje, taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas. CK 3.87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
CK 3.67 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi.
Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės, todėl nėra pagrindo įtvirtinto CK 3.67 straipsnyje draudžiančio nustatyti jog turtinės santuokos nutraukimo pasekmės kilo nuo tos dienos, kai šalys faktiškai ėmė gyventi skyriumi. Ieškovė pareiškė prašymą turtines santuokos nutraukimo pasekmes taikyti nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio.
Tarp šalių nėra ginčo, kad šalys skyriumi pradėjo gyventi 2013 metų rugpjūčio mėnesį. Šalių paaiškinimai, aukščiau nurodytos bylos, vykusios 2013 metais, leidžia daryti išvadą, kad nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio šalių nebesiejo tiek emociniai, tiek buities ryšiai, jos realiai gyveno skyriumi, todėl yra pagrindas tenkinti ieškovės prašymą ir laikyti jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio.
Byloje esantys nekilnojamojo turto registro 2016-05-24, 2016-05-16 išrašai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-868/2016 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1), kad šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise (CPK 3.88 straipsnis) Lietuvos Respublikoje nekilnojamojo turto neįgijo.
VĮ Regitra 2016-05-16 pažyma Nr. 1.6-S3-1148 bei 2016-05-24 išrašai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-83-430/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1), nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad šalys transporto priemonių bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo. Šalys nepateikė įrodymų, kad bendrosios jungtinės nuosavybės teise būtų įgytas kitas turtas, o atsakovo pateikti AB SEB banko sąskaitos išrašai nuo 2009-05-18 iki 2009-10-21, ieškovei neigiant atsakovo nurodyta aplinkybes apie kilnojamųjų daiktų įsigijimą, nėra pakankami įrodymai išvadai, kad panaudojant lėšas, esančias bendrąja jungtine nuosavybe, buvo įgyti santuokos nutraukimo byloje dalintini daiktai. Be to šalys nėra pareiškusios reikalavimų dėl kilnojamojo turto padalijimo ir įrodymų, patvirtinančių kito turto įsigijimą.
Atsakovas prašo šalims lygiomis dalimis padalinti butą, esantį Turkijoje. Ieškovės pateikti įrodymai: SEB banko sąskaitos išrašai nuo 2008-01-01 iki 2009-07-01, 2008-10-06 pirkimo pardavimo sutartis, 2008-11-04 kvitas, 2008-11-18 tarptautinio mokėjimo nurodymas, ieškovės paaiškinimai paneigia atsakovo argumentus, kad butas Turkijoje įsigytas santuokos metu ir yra sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Minėti įrodymai bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-28 sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-83-430/2014 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-12067-2013-1), nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovė šį nekilnojamąjį turtą įsigijo asmeninės nuosavybės teise iki šalių santuokos sudarymo (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4.393 straipsnio 4 dalis).
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad šalys turto, kuris dalintinas santuokos nutraukimo byloje nėra įgijusios.
Šalys nenurodė nei bendrų, nei asmeninių kreditorių, dėl kurių prievolių pobūdžio reikalinga pasisakyti santuokos nutraukimo byloje. Aplinkybė, kad atsakovas turi vykdytiną prievolę ieškovei pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017-09-07 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-916/2017 (teisminio proceso Nr. 2-01-3-13027-2012-4), nesudaro pagrindo pasisakyti dėl šios prievolės pobūdžio ir vykdymo, nes akivaizdu, kad tai asmeninė atsakovo prievolė ieškovei, o ne tretiesiems asmenims.
Atsakovas yra pareiškęs reikalavimą priteisti iš atsakovės gautas nuomos pajamas, išnuomojus namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo nurodytas aplinkybes apie gaunamas nuomos pajamas paneigia ieškovės paaiškinimai, byloje esanti 2013-09-01 nuomos sutartis bei byloje esančios Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016-08-25 pateiktos teismui (DOK -201156, T3 b. l. 3-16) ieškovės metinės pajamų deklaracijos už 2012 – 2015 metus. Atsižvelgiant į išdėstytą atsakovo reikalavimas dėl kompensacijos priteisimo atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).
Byloje esanti, minėta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. N2-2117-614/2014, patvirtina, kad šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta šioje byloje, ta pačia nutartimi iš atsakovo nepilnamečiams vaikams yra priteistas periodinis išlaikymas, todėl šiais klausimais teismas nepasisako.
Atsakovas priešieškinyje yra išdėstęs du reikalavimus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Jis prašo nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė R. M. - Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) A. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) turi sudaryti visas sąlygas matytis su savo nepilnamečiais vaikais A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) taip pat galimybę bendrauti su atsakovo A. Ž. artimais giminaičiais laisvu grafiku, ieškovei ir atsakovui iš anksto suderinus datą, laiką ir terminą.
Kitu reikalavimu atsakovas prašo nepaisant aukščiau nurodyto minėto laisvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais grafiko, nustatyti pagrindinę bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (grafiką), galiojančią iki vaikų pilnametystės, kuri bendru šalių sutarimu ar teismine tvarka, atsižvelgiant į vaikų interesus, gali būti keičiama:
1. Atsakovas A. Ž. turi teisę bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas antrą savaitgalį, paimant vaikus penktadienį 18.00 vai. ir grąžinant juos sekmadienį 19.00 vai. jų gyvenamosios vietos adresu.
2. Atsakovas A. Ž. turi teisę paimti savo nepilnamečius vaikus A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž.(gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir su jais bendrauti bent vieną kartą per savaitę darbo dienomis, ne mažiau nei 3 (trims)valandoms, atitinkamą bendravimą derinant prie vaikų ugdymo ir užimtumo grafiko, apie vaikų paėmimą informuojant vaikų motiną atsakovę R. M. - Ž..
3. Atsakovas A. Ž. turi teisę praleisti laiką su savo nepilnamečiais vaikais A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) jų ir savo gimtadienių metu, taip pat Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis).
4. Atsakovas A. Ž. turi teisę paimti savo nepilnamečius vaikus A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž.(gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir su jais bendrauti savo atostogų laikotarpiu, apie planuojamas atostogas ir jų trukmę įspėjus vaikų motiną prieš 14 (keturiolika) dienų.
5. Atsakovas A. Ž. turi teisę kas antrą kasmetinę valstybinę šventę (pradedant nuo šventės, einančios po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) paimti savo nepilnamečius vaikus A. Ž. (gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir T. V. Ž.(gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) darbo dienos prieš valstybinę šventę vakare 18.00 val., juos grąžinant motinai valstybinės šventės dienos vakare iki 19.00 vai. Valstybinėmis šventėmis pagal nustatytą bendravimo tvarką, laikomos: sausio 1-oji - Naujųjų metų diena; vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienos; gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena; birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena; liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena); lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena; gruodžio 24 - oji - Šv. Kūčios; gruodžio 25-26 - oji - Šv. Kalėdos.
6. Tuo atveju, kai valstybinės šventės trunka daugiau nei vieną dieną, kiekvienas iš tėvų su nepilnamečiais vaikais praleidžia vienodą laiką (po vieną šventinę dieną).
7. Ieškovė R. M. - Ž. privalo pranešti atsakovui A. Ž. apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.
8. Ieškovė R. M. - Ž. privalo iš anksto pranešti atsakovui A. Ž. tuo atveju, jeigu susitikimas/ bendravimas su vaikais nustatytu laiku dėl pateisinamų priežasčių negali įvykti. Neįvykusio bendravimo laikas turi būti kompensuojamas kitu šalių suderintu laiku.
Atsakovo pirmasis reikalavimas, kuriuo prašoma nustatyti laisvą atsakovo ir jo giminaičių bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką atmetamas, nes esant dviem bendravimo tvarkoms būtų sudaryta galimybė kilti naujiems šalių ginčams. Atsakovas pats turi teisę ir pareigą, o ne ieškovė pareigą, užtikrinti savo nepilnamečių vaikų bendravimą su savo artimaisiais giminaičiais. Be to, pagal CK 3.176 straipsnį artimieji giminaičiai turi teisę patys reikšti reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo, jeigu nepilnamečių vaikų tėvai nesudaro galimybės jiems bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, kad teismas neturi teisės pasisakyti dėl teisių ir pareigų asmenų, kurie nėra byloje dalyvaujantys asmenys.
Kaip matyti iš ieškovės paaiškinimų ji iš esmės sutiko su atsakovo pasiūlyta detalia bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka. Ieškovė posėdyje papildomai išdėstė savo poziciją dėl bendravimo tvarkos, todėl atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka koreguotina, atsižvelgiant į ieškovės teismo posėdyje išsakytas pastabas, argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose ir nepilnamečių vaikų interesus (CK 3.175 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatytina tokia atsakovo ir skyrium gyvensiančios jo nepilnametės dukters bendravimo tvarka:
Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant pirmąjį savaitgalį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių suderintos vietos ir grąžinti juos sekmadienį 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais bent vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Dėl šių atsakovo ir nepilnamečių susitikimų (jų kiekio bei trukmės ateinančiai savaitei) atsakovas turi pareigą informuojant ieškovę - vaikų motiną, kiekvienos savaitės sekmadienį, suderinant vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą.Atsakovas turi teisę praleisti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą vaikų gimtadienį ir savo gimtadienį, Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis). Ketinant kartu su vaikais švęsti jų gimtadienius atsakovas turi pareigą apie tai informuoti ieškovę prieš 14 dienų.Atsakovas turi teisę ir pareigą su savo nepilnamečiais vaikais praleisti 14 dienų vasaros laikotarpiu. Atsakovas apie savo ir nepilnamečių vaikų atostogų laiką vasaros metu privalo informuoti ieškovę ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Vasaros atostogų laiku šios tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.Atsakovas turi teisę kas antrą kasmetinę valstybinę šventę (pradedant nuo šventės, einančios po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) paimti savo nepilnamečius darbo dienos prieš valstybinę šventę vakare 18.00 val., juos grąžinant motinai valstybinės šventės dienos vakare iki 19.00 val. Valstybinėmis šventėmis pagal nustatytą bendravimo tvarką, laikomos: sausio 1-oji - Naujųjų metų diena; vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienos; gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena; birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena; liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena); lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena; gruodžio 24 - oji - Šv. Kūčios; gruodžio 25-26 - oji - Šv. Kalėdos. Atsakovui neatvykus pasiimti nepilnamečių vaikų šios tvarkos 1-5 punktuose nurodytu laiku arba šioje tvarkoje nustatytu terminu nesuderinus su ieškovę nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko ir vietų, atsakovas atitinkamai praranda teisę pagal bendravimo tvarkos 1-5 punktus atitinkamą dieną (savaitgalį, darbo dieną, šventėms, atostogoms) pasiimti nepilnamečius vaikus, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos.Ieškovė privalo pranešti atsakovui apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Teismo sprendimui įsiteisėjus naikintina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartimi pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė, kuria nustatyta laikinoji atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka.
Teismas atskirai nepasisako dėl kitų šalių paaiškinimų, rašytinių įrodymų, laikydamas, kad jie nėra svarbūs sprendžiant šalių ginčą.
Ieškovė už ieškinį sumokėjo 31 EUR žyminį mokestį, patyrė 150 EUR dydžio atstovavimo išlaidas. Atsakovas už ieškinį sumokėjo 50 EUR žyminį mokestį. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartimi jam buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies 715,57 EUR sumokėjimas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šaliai iš kitos šalies sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą nutraukti santuoką nepriteisimas. Atmetus atsakovo turtinius reikalavimus iš atsakovo valstybei priteistinas 715,57 EUR žyminis mokestis. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės iš atsakovo ieškovei priteistina 50 procentų jos patirtų atstovavimo išlaidų, t.y. 75 EUR. (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis).
Bylos nagrinėjimo metu patirta 13,06 EUR pašto išlaidų. Santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, šios išlaidos valstybei priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis, t.y., po 6,53 EUR (CPK 88, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.
Ieškovės R. M. - Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašas Nr. 428, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Nutraukus santuoką, ieškovės R. M. - Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuokoje turėtą pavardę pakeisti į iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardės nekeisti.
Nustatyti, kad sutuoktinių R. M. - Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turtinėms teisėms ir pareigoms teisines pasekmes kilo nuo 2013 metų rugsėjo mėnesio.
Nustatyti atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (toliau tvarkoje – atsakovas), ir nepilnamečių vaikų A. Ž., asmens kodas 5071210221, ir T. V. Žilinsko, asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau tvarkoje – nepilnamečiai vaikai) bendravimo tvarką:
Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą savaitgalį (pirmuoju bendravimo savaitgaliu laikant pirmąjį savaitgalį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos), paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos atsakovo ir ieškovės R. M. - Ž. suderintos vietos ir grąžinti juos sekmadienį 19.00 val. į jų gyvenamąją vietą. Atsakovas turi teisę ir pareigą bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais bent vieną kartą per savaitę darbo dienomis. Dėl šių atsakovo ir nepilnamečių susitikimų (jų kiekio bei trukmės ateinančiai savaitei) atsakovas turi pareigą informuojant ieškovę R. M. - Ž. kiekvienos savaitės sekmadienį, suderinant vaikų paėmimo ir grąžinimo laiką bei vietą.Atsakovas turi teisę praleisti su savo nepilnamečiais vaikais kas antrą vaikų gimtadienį ir savo gimtadienį, Tėvo dieną (pirmasis birželio sekmadienis). Ketinant kartu su vaikais švęsti jų gimtadienius atsakovas turi pareigą apie tai informuoti ieškovę R. M. - Ž. prieš 14 dienų.Atsakovas turi teisę ir pareigą su savo nepilnamečiais vaikais praleisti 14 dienų vasaros laikotarpiu. Atsakovas apie savo ir nepilnamečių vaikų atostogų laiką vasaros metu privalo informuoti ieškovę R. M. - Ž. ne vėliau kaip iki kiekvienų metų gegužės mėnesio 1 dienos. Vasaros atostogų laiku šios tvarkos 1 ir 2 punktai netaikomi.Atsakovas turi teisę kas antrą kasmetinę valstybinę šventę (pradedant nuo šventės, einančios po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) paimti savo nepilnamečius vaikus darbo dienos prieš valstybinę šventę vakare 18.00 val., juos grąžinti į R. M. - Ž. valstybinės šventės dienos vakare iki 19.00 val. Valstybinėmis šventėmis pagal nustatytą bendravimo tvarką, laikomos: sausio 1-oji - Naujųjų metų diena; vasario 16-oji - Lietuvos valstybės atkūrimo diena; kovo 11-oji - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų dienos; gegužės 1-oji - Tarptautinė darbo diena; birželio 24-oji - Rasos ir Joninių diena; liepos 6-oji - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena; rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena); lapkričio 1-oji - Visų Šventųjų diena; gruodžio 24 - oji - šv. Kūčios; gruodžio 25-26 - oji - šv. Kalėdos. Atsakovui neatvykus pasiimti nepilnamečių vaikų šios tvarkos 1-5 punktuose nurodytu laiku, arba šioje tvarkoje nustatytu terminu nesuderinus su ieškovę nepilnamečių vaikų paėmimo ir grąžinimo laiko ir vietų atsakovas atitinkamai praranda teisę pagal bendravimo tvarkos 1-5 punktus atitinkamą dieną (savaitgalį, darbo dieną, šventėms, atostogoms) pasiimti nepilnamečius vaikus, laikant, jog jis savanoriškai atsisakė įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Šios dienos atsakovui nekompensuojamos.Ieškovė R. M. - Ž. privalo pranešti atsakovui apie nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą.
Kitus priešieškinio reikalavimus atmesti.
Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-08-17 nutartimi pritaikytą laikinąją apsaugos priemonę – laikiną atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei R. M. - Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 EUR (septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 722,10 EUR (septynis šimtus dvidešimt du eurus ir 10 centų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22.
Priteisti iš ieškovės R. M. - Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 6,53 EUR (šešis eurus ir 53 centus) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22.
Įsiteisėjusio sprendimo patvirtintą kopiją siųsti civilinės metrikacijos skyriui, įregistravusiam santuoką, vedybų sutarčių registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.