Kauno apygardos teismo sprendimas

2021-06-08 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-338-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2021-06-08
Bylos Nr.
AN2-338-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00196-2021-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Pakeisti nutarimą, paskiriant švelnesnę nuobaudą arba nusprendžiant neskirti adm.nuobaudos.
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Pažeidėjas
E. D.
Institucija
Kauno teritorinės muitinės Teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-338-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00196-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 9.38.; 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 8 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno teritorinės muitinės (toliau – Institucija) Pažeidimų prevencijos skyriuje 2021 m. kovo 23 d. E. D. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 214 straipsnio 3 dalį, dėl to, kad kelio (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 17 d., 11.50 val. vairavo krovininį automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), ir gabeno tris naudotus automobilius, t. y. „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, VIN: (duomenys neskelbtini), neturėdamas jų įsigijimą ar gabenimą patvirtinančių dokumentų, kai neteisėtai gabentų prekių vertė, įkaitant privalomus sumokėti mokesčius - 12660 Eur, t. y. 253,2 baziniai bausmių ir nuobaudų dydžiai (toliau – BBND) (b. l. 1).

Žemesnės instancijos teismas

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 13 d. nutarimu E. D. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 214 straipsnio 3 dalyje, ir paskyrė jam administracinę nuobaudą - 1300 Eur baudą su automobilių Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini), „Audi A6“, VIN: (duomenys neskelbtini) ir „Renault Megane“, VIN: (duomenys neskelbtini), konfiskavimu. Byloje surinktais įrodymais nustatydamas, kad E. D. neteisėtai gabenamų prekių vertė yra 2908,20 Eur (58,164 BBND).

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde E. D. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, o netenkinus skundo bent jau pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant jam mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda be prekių konfiskavimo.

3.1. Skunde nurodoma, kad nors Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarime teigiama, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltės formą, asmenybę, administracinių nusižengimų pobūdį. Tačiau apeliantas su tuo sutikti negali, pažymėdamas, kad bauda paskirta jos neindividualizuojant, yra per griežta, neatitinka bausmės tikslų, taip pat paskirta visiškai neįvertinus faktinės aplinkybės, kad nors apeliantas su savimi neturėjo krovinio gabenimą ir įsigijimą patvirtinančių originalių dokumentų, tačiau turėjo elektroninius dokumentus, kuriuos nedelsiant pateikė jį sustabdžiusiems pareigūnams. Apelianto įsitikinimu, ši svarbi teisinė ir faktinė aplinkybė, nors ir nedekriminalizuoja apelianto padaryto administracinio nusižengimo, bet yra svarbi vertinant patį nusižengimo pobūdį bei skiriant nuobaudą.

3.2. Skunde pažymima, kad skiriant administracinę nuobaudą apeliantui E. D. nebuvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį - nusižengimas nebuvo piktybinis, padarytas dėl nerūpestingumo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nedelsiant pateikė elektroninius krovinio įsigijimą ir gabenimą patvirtinančius dokumentus. Taip pat buvo nepakankamai įvertinta apelianto asmenybė - anksčiau administracine tvarka už muitinės taisyklių pažeidimus nebaustas, taip pat neatsižvelgta į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda buvo per griežta, neatitiko administracinės nuobaudos tikslų (ANK 22 straipsnis), nes pastarieji neabejotinai būtų buvę pasiekti apeliantui E. D. paskyrus mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis) be prekių konfiskavimo.

3.3. Skunde teigiama, kad ši situacija, kuomet apeliantas teisėtai įgijęs bei gabenęs daiktus (automobilius), o dokumentus turėjęs elektroninėje formoje bei nedelsiant juos patikrinimo metu teikęs muitinės pareigūnams (tik atvažiavus į Muitinės skyrių aiškintis situacijos ir rašyti protokolo), neatitinka nei teisingumo, nei protingumo kriterijų. Juk automobilių apeliantas nei slėpė, nei kažką suklastojo, nevežė slapčia ar vogčiomis, pasisavindamas ar slėpdamas, todėl akivaizdu, jog šio pažeidimo kvalifikacija neatitinka jokios neteisėtos sudėties. Kartu pažymint, jog tai visiška nesąžininga socialine prasme, kadangi per karantino sąlygotą sunkmetį E. D. negali susirasti darbo pagal specialybę, mokosi, kelia kvalifikaciją, yra padorus ir teisiškai „švarus“ pilietis, registruotas užimtumo tarnyboje, o dabar turės ieškoti neįmanomų būdų gražinti draugams ir giminėms pasiskolintas lėšas už konfiskuotus automobilius, nes tik kompiuteryje E. D. turėti įgijimą patvirtinantys dokumentai, o artimiausioje vietoje atspausdinti jau esą nebetinkami, nors apeliantas rodė pareigūnams ir telefone skenuotas pirkimo sutartis, tačiau tai nepadėjo.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

4.1. Atsiliepime teigiama, kad nei administracinio nusižengimo tyrimo metu, nei administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu negauta įrodymų, kad E. D. prekių gabenimo metu turėjo elektroninį važtaraštį ar elektroninę PVM sąskaitą faktūrą, todėl Institucijos nuomone nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti visi įrodymai, patvirtinantys aplinkybę, kad E. D. 2021 m. kovo 17 d., gabendamas 3 automobilius, neturėjo prekių įsigijimą (gabenimą) patvirtinančių dokumentų.

4.2. Atsiliepime nurodoma, kad atsižvelgiant į vieną E. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jam buvo paskirta minimali administracinė nuobauda - 1300 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė - trijų gabentų transporto priemonių konfiskavimas. Institucijos nuomone, šiuo nagrinėjamu atveju, administracinio poveikio priemonės - administracinio nusižengimo padarymo priemonių konfiskavimo, kaip svarbios administracinės nuobaudos dalies, tikslai negali būti pasiekti, visiškai nepaskyrus ANK 214 straipsnio 4 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės - turto konfiskavimo už numatytą nusižengimą (ANK 214 straipsnio 3 dalis).

4.3. Atsiliepime taip pat teigiama, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą atsižvelgė į E. D. apeliaciniame skunde nurodomas aplinkybes, t. y. kad pažeidėjas dėl padaryto pažeidimo iš karto prisipažino ir gailėjosi, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą. Kartu pažymint, kad ANK 27 straipsnyje numatyta, jog administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui skiriama administracinio poveikio priemonė - turto konfiskavimas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nėra išimtinių aplinkybių, kuriomis remiantis E. D. galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos, nes neskyrus sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. E. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad E. D. kelia ne tik bausmės individualizavimo klausimą, bet nubaudimo pagrįstumo klausimą, nurodydamas, jog elektroninėje formoje turėtus dokumentus nedelsdamas dar patikrinimo metu teikė muitinės pareigūnams, tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą bei Institucijos atsiliepimą, sprendžia, jog byloje surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. D. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. gabeno prekes be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų, tačiau jam paskirta nuobauda nebuvo individualizuota tinkamai.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 214 straipsnio 3 dalyje padarymo

8. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

9. ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už prekių (krovinio), kurių vertė viršija 30 BBND, gabenimą Lietuvos Respublikos teritorijoje be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų ar su suklastotais dokumentais, kai nėra šio kodekso 208 straipsnyje (kontrabanda) numatytų administracinių nusižengimų požymių.

10. Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ANK 214 straipsnyje prekių gabenimo be jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų samprata reiškia, kad prekės gebamos kartu negabenant jų įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių dokumentų; asmens veikos kvalifikavimui neturi įtakos gabentų prekių įsigijimo ar gabenimo dokumentų pateikimas vėliau. Teismas pažymi, kad toks teisės aiškinimas atitinka susiformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N16 - 266/2007, Nr. N14-1220/2006, Nr. N62-2364/2010) ir nelaikytinas teisės normos plečiamuoju aiškinimu. Iš pirminio E. D. paaiškinimų matyti, jog vežė 3 automobilius iš Vokietijos ir su savimi neturėjo pirkimo-pardavimo sutarčių, kadangi pamiršo jas atsispausdinti, o pardavėjai siunčia jas jam elektroniniu paštu ir esant būtinybei gali pirkimo-pardavimo sutartis pristatyti elektroniniu būdu per 3 darbo dienas, ką jis 2021-03-18 ir padarė (b. l. 14). Todėl aukštesnysis teismas konstatuoja, kad E. D. veika atitinka ANK 214 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už šią veiką jis nubaustas pagrįstai.

Dėl nuobaudos individualizavimo

11. Skundžiamu nutarimu E. D. pagal ANK 214 straipsnio 3 dalį skirta minimali 1300 Eur bauda, konfiskuojant gabenamus automobilius, kurių vertė nustatyta pirmosios instancijos teisme, sudaro 2908,20 Eur (58,164 BBND). Apeliaciniu skundu E. D. prašo taikyti jam ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, negu ANK 214 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, ir neskirti administracinio poveikio priemonės – gabentų prekių konfiskavimo.

12. Administracinių nuobaudų, tame tarpe ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, kuriuo remiantis nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas, spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą/administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

13. Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tiek bauda, tiek administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

14. ANK 34 straipsnio 6 dalyje teismui yra nustatyta gana plati diskrecija švelninti administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę. Straipsnyje suformuluoti alternatyvūs teismo galimi administracinės atsakomybės švelninimo būdai: 1) mažesnė bauda, nei straipsnio sankcijoje nustatyta minimali; arba 2) švelnesnė administracinė nuobauda, nei nustatyta sankcijoje; arba 3) švelnesnė administracinio poveikio priemonė, negu nustatyta sankcijoje; arba 4) administracinės nuobaudos neskyrimas; arba 5) administracinio poveikio priemonės neskyrimas. Bet kuriuo atveju teismo diskrecija yra pasirinkti tik vieną iš nurodytų alternatyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-39-1073/2019).

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad iš byloje surinktų duomenų akivaizdu, kad prekių (automobilių), kurias gabeno E. D., įsigijimą patvirtinantys dokumentai realiai buvo, tačiau E. D. nusižengimo padarymo metu jų su savimi neturėjo. Be abejonės, tai nešalina apelianto administracinės atsakomybės, tačiau rodo mažesnį veikos pavojingumą, tuo labiau, kad E. D.. pirmą kartą baudžiamas už tokio pobūdžio pažeidimą. Bylos duomenimis jis yra jauno amžiaus, mokosi, kelia kvalifikaciją, yra registruotas Užimtumo tarnyboje, kaip ieškantis legalaus darbo ir siekiantis gauti pajamas pragyvenimui. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, pažeidimas nebuvo piktybinis, padarytas dėl nerūpestingumo, o gabenami automobiliai buvo įsigyti iš skolintų lėšų. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visas aplinkybes daro išvadą, jog yra pagrindas taikyti E. D. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

17. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims ne tik nubausti, o siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad tiek nuobaudos skyrimas, tiek administracinio poveikio priemonės turto konfiskavimo paskyrimas, šiam administracinį nusižengimą padariusiam jaunam asmeniui būtų pernelyg didelė finansinė našta, kadangi jis ne tik turės sumokėti paskirtą baudą, bet ir neteks automobilių, kurie kaip matyti iš pirkimo pardavimo sutarčių, priklauso jam. Šiuo atveju darytina išvada, kad prekių (automobilių) konfiskavimas, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga poveikio priemonė padarytam formaliam pažeidimui, todėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos taikytinos administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo atžvilgiu ir naikintina nutarimo dalis dėl turto konfiskavimo.

18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas taiko administracinio poveikio priemonės – konfiskavimo atžvilgiu, todėl taikyti šias nuostatas ir paskirtai E. D. minimaliai baudai, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

E. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. balandžio 13 d. nutarimą

E. D. administracinio nusižengimo byloje, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą.

Konfiskuotas prekes automobilius grąžinti savininkui E. D..

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė