Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-11-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-333-817/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-28
Bylos Nr.
1S-333-817/2022
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ieva Gavelytė-Kalytienė
Nuteistasis
R. D.
Kategorijos
Skundo Nr. 1S-333-817/2022
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. D. (R. D.) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. D.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. R. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-103-804/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį – keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2013 m. vasario 14 d. iki 2013 m. vasario 15 d.

2. R. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-140-634/2014 pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – galutine subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausme. Į bausmę įskaičiuotas laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2013 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio paskelbimo. Minėtu Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

3. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-133-785/2014, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendžiu ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuota atliktos bausmės dalis pagal Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį.

4. Be to, R. D. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-26-231/2015, iš dalies pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį – subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 5 d. Į bausmę įskaityta visa pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 25 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis.

5. Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-260-231/2015, patikslinta Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi teikimo byloje Nr. T-281-231/2015, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, subendrintos nuteistajam R. D. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi ir Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam R. D. paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaičiuota atliktos bausmės dalis pagal Kauno apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutartį bei Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. nuosprendį. Vadovaujantis BK 27 straipsniu nuteistasis R. D. pripažintas pavojingu recidyvistu.

6. Bausmės vykdymo pradžia – 2013 m. birželio 14 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. gruodžio 12 d. Nuteistasis 2/3 jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2021 m. spalio 12 d., neatliktos bausmės dalis 2022 m. rugsėjo 13 d. yra 3 metai, 2 mėnesiai ir 29 dienos.

7. Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus (Komisijos posėdžio, įvykusio 2022 m. rugsėjo 13 d. Vilniaus pataisos namuose, protokolas Nr. (duomenys neskelbtini)), 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam R. D. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo nuteistajam tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą.

8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi R. D. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam R. D.“ panaikinimo atmetė.

II. Skundo prašymai ir argumentai

9. Nuteistasis R. D. skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

9.1. Nuteistojo vertinimu, skundžiama nutartis yra neobjektyvi, ją priimant visapusiškai neatsižvelgta į faktines aplinkybes. Skundžiama nutartimi yra sukurtas ydingas, bendriesiems teisės principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintiems principams prieštaraujantis precedentas.

9.2. Nuteistasis akcentuoja, jog jam iki bausmės pabaigos (skundo nagrinėjimo metu) liko 3 metai, jis jau atliko didžiąją jam paskirtos laisvės bausmės dalį. Nuteistojo vertinimu skundžiamos nutarties teiginys „Lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo“ tiesiogiai prieštarauja BK 41 straipsnio 2 daliai ir Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai.

9.3. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino reabilitacijos pažangos ir nuteistojo elgesio, charakterio bruožų. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi nusikaltimo pobūdžiu ir pavojingumo laipsniu, kadangi nusikaltimo pavojingumo laipsnis jau buvo įvertintas skiriant jam bausmę. Taip pat, pirmosios instancijos teismas neskyrė dėmesio į resocializacijos ir integracijos svarbą, kas padėtų jam lengviau adaptuotis laisvėje. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į teigiamas nuteistojo charakteristikas, tačiau priėmė priešingą, teisiniais argumentais nemotyvuotą nutartį. Pirmosios instancijos teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad nuteistasis dėl savo nusikaltimo kaltę pripažįsta ir visiškai prisiima atsakomybę, turi ganėtinai aiškiai suformuotus tikslus ir siekius. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o yra kitokia bausmės forma, kai asmens pataisa vykdoma švelnesnėmis už laisvės atėmimą sąlygomis, esant asmens laisvės suvaržymams, apribojimams ir priežiūrai.

9.4. Nuteistasis pažymi, kad jam neaišku, kokius kriterijus jis turi atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Skunde nurodoma, kad 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija (įsigaliojusi 2015 m. rugsėjo 1 d.) numato taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus.

9.5. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija teismų instancinės sistemos paskirties bei teisingumo principo svarbos priimant baigiamuosius teismo aktus kontekste. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pradines byloje keliamų klausimų sprendimo sąlygas, nesivadovavo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais dėl teismo precedento (2006 m. kovo 28 d. nutarimas).

9.6. Nuteistasis, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) sprendimu byloje O. prieš Lenkiją (Nr. 17885/04), kuriame pažymėta, kad valstybė privalo atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos, jog būtų sumažintas įkalintų asmenų skaičius arba įdiegti alternatyvių bausmės priemonių sistemą, skunde teigia, kad lygtinis paleidimas priklauso alternatyvių bausmės priemonių sistemai. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad įkalinimo sąlygos Lietuvoje yra nepriimtinos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – EŽTK) 3 straipsnio prasme.

9.7. Remdamasis teismų praktika, nuteistasis teigia, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Nuteistojo vertinimu teismo precedentai bylose Nr. 1S-806-175/2012, 1S-796-658/2012, 1S-1006-478/2012, 1S-854-133/2012 yra galiojantys, todėl privalomi. Be to, skunde nurodoma, kad teismų precedentų kolizija yra neleistina (EŽTT sprendimas byloje E. prieš Lietuvą, Nr. 50208/06), o jei tokia kolizija įvyko – turi būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.

9.8. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepaneigė faktų, jog egzistuoja formalios lygtinio paleidimo sąlygos, jog jis yra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jog jis yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti, bei nenurodė nė vienos konkrečios aplinkybės, pagrindžiančios teismo daromą išvadą, kad nėra galimybių nuteistąjį toliau taisyti neizoliavus nuo visuomenės. Dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir priimtinas sprendimas, numatytas BPK 364 straipsnio 8 dalies 2 punkte.

Atsiliepimas

10. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo skundas atmestinas.

11. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga ir skundo argumentais, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta ir teisėta, jos keisti ar naikinti nėra pagrindo.

12. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

13. Nagrinėjamu atveju R. D. yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, nuteistasis atitinka formaliąsias lyginio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas. Vis dėlto, pažymėtina tai, kad įstatymų leidėjas šio instituto taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, esant minėtoms formalioms sąlygoms kiekvienam nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybę nuteistajam būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertinant tai, svarbu atsižvelgti į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos išsprendimui svarbi socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, tam, kad nuteistojo atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, jis turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai pataisos įstaigoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų siekti būtų galima taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pastebėtina tai, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo nuteistąjį paleisti iš pataisos įstaigos taikydamas jam lygtinį paleidimą reglamentuojančias teisės normas.

14. Nuteistojo R. D. vertinimu, Komisija nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, nes tai jau buvo įvertinta skiriant nuteistajam bausmę ir pakartotinis šių aplinkybių vertinimas iš esmės yra laikomas baudimu antrą kartą. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą vertinamas, tiksliau – prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau prognozės negali būti padaromos neatsižvelgus į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, todėl įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą jis atlieka bausmę, koks nuteistojo paties požiūris į padarytas nusikalstamas veikas, taip pat tai, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Šių aplinkybių, kurios apibūdina nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras jo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taigi, tai, jog Komisija ir teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą vertino ir nusikalstamų veikų, už kurias R. D. buvo nuteistas, pavojingumą ir bausmių griežtumą, nereiškia, kad buvo pažeistas dvigubo baudžiamumo draudimas.

15. Analizuojant, ar nuteistasis atitinka materialųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, svarbu tai, kad Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus 2021 m. gruodžio 28 d. Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, jog atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, buvo nustatyta aukšta R. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nustatyti 12 dinaminių veiksnių, kuriuos, priešingai nei statinius, nuteistasis galėjo keisti savo elgesiu, tokiu būdu darydamas pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tačiau iš 2022 m. rugpjūčio 23 d. Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus Socialinio tyrimo išvados matyti, kad atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą, taikant „OASys“ metodiką, nebuvo nustatyta reikšmingų rizikos valdymo pokyčių ir nustatyta išliekanti aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (nustatyta 11 dinaminių kriminogeninių veiksnių). Taigi, lyginant nuteistajam atliktų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų socialinių tyrimų išvadas matyti, kad nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių iš esmės nesumažėjo. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, todėl nuteistojo R. D. elgesio korekcija teigiama linkme yra galima, tačiau nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nuteistasis nededa maksimalių pastangų šiuos veiksnius ar bent dalį iš jų pašalinti. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad yra neaišku, kokius bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kad būtų galimas lygtinis paleidimas. Socialinio tyrimo išvadoje aprašyti neigiami nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie turi būti keistini, kad būtų matomas akivaizdus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas.

16. Iš nuteistojo R. D. asmens bylos matyti, kad jis buvo svarstomas dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo antrą kartą. 2022 m. vasario 9 d. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatė šias socialinės reabilitacijos ir (ar) nuteistojo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas: psichologo konsultacijas; tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą. Nustatyta, kad nuteistasis pateiktų rekomendacijų nevykdė. Tai sustiprina aukštesniojo teismo įsitikinimą, kad nuteistasis nėra pilnai pasiryžęs keisti savo elgesio ir gyvenimo būdo, nėra suinteresuotas dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimu ir jų mažinimu, taigi nededa pakankamai pastangų, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika mažėtų.

17. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra būtent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 27 d. buvo atliktas ir nuteistojo smurto rizikos vertinimas, taikant „HCR-20“ metodiką, ir nustatyta, kad pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra vidutinė, tačiau esant su jo nusikalstamu elgesiu siejamų kriminogeninių poreikių valdymo stokai (ypatingai tęsiant alkoholio vartojimą), smurto rizika gali turėti didėjimo tendencijas.

18. Iš aptartų duomenų matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka aukšta, jis laisvės atėmimo bausmę atlieka ilgiau nei devynerius metus, dėl to, atsižvelgiant į vis dar didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių kiekį, R. D. pažanga nevertintina kaip esminė. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė akivaizdžios nuteistojo R. D. pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

19. Nuteistojo skundo argumentas, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas išdėstė argumentus, pagrindžiančius lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, tačiau priėmė priešingą sprendimą, yra nepagrįstas, nes iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad joje pateikiami motyvai, paneigiantys galimybę R. D. taikyti lygtinį paleidimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, apylinkės teismas nuodugniai išanalizavo nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos ir jos pokyčio klausimus, išsamiai aptarė teigiamai ir neigiamai nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, padarė teisingas išvadas dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam. Nėra pagrindo pritarti nuteistojo skundo argumentams, kad apylinkės teismo nutartis yra neobjektyvi ir priimta neatsižvelgus į faktines aplinkybes.

20. Nors skunde pateikiami teismų sprendimų pavyzdžiai, kai lygtinio paleidimo institutas buvo taikomas, pažymėtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, t. y. į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Skunde nurodoma Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-806-175/2012, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-796-658/2012, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-610-870/2016 negali būti laikomi precedentais šioje byloje, kadangi skiriasi nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės (Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-806-175/2012 nurodyta, kad nuteistasis Pataisos įstaigos administracijos buvo charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką nuteistasis vidaus tvarką pažeidė vieną kartą, už gerą elgesį, sąžiningą darbą ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje nuteistasis skatintas septyniolika kartų, be to Pataisos namų psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, kad griežtose pataisos įstaigos sąlygose nuteistasis sugebėjo kryptingai koreguoti savo elgesį pagal pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, mokėsi būti atsakingesnis, todėl daroma išvada, jog tikėtina gera nuteistojo integracija į visuomenę, Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-796-658/2012 konstatuota, kad nuteistasis Pataisos namų administracijos buvo charakterizuojamas teigiamai, per visą bausmės atlikimo laiką nebaustas, už gerą elgesį, pavyzdingą darbą bei aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose skatintas du kartus, bausmės atlikimo dirba, mokėsi, Pataisos įstaigos administracijos pateiktoje nuteistojo charakteristikoje pažymėta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu atsakingai ir principingai žvelgė į jam Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymais nustatytus draudimus ir pareigas, Psichologinės tarnybos išvadoje konstatuota, kad, jeigu nuteistasis įsidarbins, turės legalų pragyvenimo šaltinį, išlaikys motyvaciją nevartoti alkoholio bei pakartotinai nebenusikalsti, o taip pat nepasiduos neigiamai kitų asmenų įtakai, tikėtina adekvati nuteistojo integracija į visuomenės gyvenimą, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-610-870/2016 nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys programą buvo žema, nuteistasis vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, laisvėje turės nuolatinę gyvenamąją vietą bei darbą, jo nuostatos į priežiūrą yra iš esmės teigiamos, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, o visi jo ateities planai nukreipti į šeimą, jos gerovės kūrimą, nusikaltimų nedarymą).

21. Nuteistasis skunde teigia, kad 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcijoje numatyta reali galimybė taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutą, jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina, nes 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 84 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies išdėstymas yra pakeičiamas į: „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymu ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Prašymų lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikimo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, tik formalus lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų reikalavimų atitikimas nėra laikomas imperatyvu visais atvejais automatiškai taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, todėl šis nuteistojo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad nuteistasis R. D. nedaro esminės pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jis turi galimybes ją mažinti, orientuodamasis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas. Tiek Komisija, tiek ir žemesnysis teismas, atsižvelgdami į anksčiau aptartų duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo konstatuoti nuteistojo R. D. akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl jam, kaip neatitinkančiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai. Šios aplinkybės sudaro pagrindą nuteistojo skundą atmesti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria ;

atmesti nuteistojo R. D. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėja Ieva Gavelytė-Kalytienė