Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2S-919-730/2016

2016 m. birželio 2 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės padėjėjos K. Š. neteisėtų veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė pirmosios instancijos teismui skundą dėl antstolės Redos Vizgaudienės padėjėjos K. Š. veiksmų. Nurodė aplinkybes, jog 2016-03-02 darbdavys informavo pareiškėją, kad gautas patvarkymas dėl priverstinio piniginių lėšų išieškojimo iš pareiškėjo darbo užmokesčio. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo įteikta jokių pranešimų ar raginimų įvykdyti sprendimą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-28 nutartimi konstatuota, jog antstolė Reda Vizgaudienė pažeidė vykdymo veiksmus reglamentuojančias teisės normas, kadangi neteisėtai išieškojo iš pareiškėjo pinigines lėšas, todėl prašė priteisti iš antstolės padėjėjos 142,37 Eur išieškotų vykdymo išlaidų bei 100,00 Eur neturinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi pareiškėjas nesilaikė įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

Atskirajame skunde pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad CPK 510 straipsnyje numatyta, kad skundas pateikiamas tam apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis.

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

Išankstinio skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka detaliai reglamentuojama CPK 510 straipsnio 2 dalyje: skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo), skundą antstolis turi išnagrinėti per penkias dienas nuo jo gavimo ir priimti atitinkamą patvarkymą patenkinti skundą arba atsisakyti patenkinti skundą; jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, jis turi skundą kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis).

Atskirajame skunde pareiškėjas pripažįsta, jog su skundu dėl antstolio veiksmų į antstolę Redą Vizgaudienę nesikreipė, tačiau su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi į pirmosios instancijos teismą. Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nesilaikė CPK 510 straipsnyje nustatytos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kadangi, vadovaujantis CPK 510 straipsnio 2, 3 dalyje nustatyta tvarka, skundas dėl antstolės Redos Vizgaudienės veiksmų (neveikimo) pirmiausia turėjo būti pateiktas antstolei Redai Vizgaudienei, dėl jo turėjo būti priimtas patvarkymas, kuriuo antstolė būtų patenkinusi skundą, o atsisakiusi patenkinti skundą, būtų perdavusi jį su vykdomąja byla nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant iš skundo turinio bei reikalavimų, pareiškėjas prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neišreiškė.

Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjas skundą dėl antstolio procesinių veiksmų pateikė nesilaikydamas šiai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti, skundą grąžino pareiškėjui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, CPK 510 straipsnio 2 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas (CPK 510 straipsnis, 512 straipsnis) ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį.