Alytaus apylinkės teismo nutartis

2021-12-14 · Civilinė byla Nr. 2YT-6066-393/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-14
Bylos Nr.
2YT-6066-393/2021
Teisminio proceso Nr.
2-27-3-00455-2021-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Pareiškėjas
A. T.
Suinteresuotas asmuo
A. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-6066-393/2021Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00455-2021-3Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.19; 3.2.7.1.; 3.2.7.2.; (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASN U T A R T I S2021 m. gruodžio 14 d.Lazdijai
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė,sekretoriaujant Jurgitai Petrauskienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T., pareiškėjos atstovui advokatui Albinui Miliauskui,suinteresuotajam asmeniui A. M.,

žodinio proceso tvarka iš­nagrinėjo civilinę bylą dėl termino atnaujinimo pagal pareiškėjos A. T. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. M. dėl praleisto termino priimti palikimą atnaujinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškimu pareiškėja prašo atnaujinti A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal testamentą priimti po motinos – R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), gyvenusios (duomenys neskelbtini).

Pareiškimas grindžiamas ir pareiškėja paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina R. M., kuri iki mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini). R. M. turėjo sūnų A. M., su kuriuo iki mirties gyveno kartu (duomenys neskelbtini) esančiame name. Daugiau vaikų neturėjo. Iki motinos mirties pareiškėja kartu su motina negyveno. Motinai R. M. priklausė 5/8 gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, su namų valdos žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Kitą 1/2 šio gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, su namų valdos žemės sklypu, dalį po tėvo A. M. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjo pareiškėjos brolis A. M.. Kadangi po tėvo mirties brolis A. M., paveldėjo tėvui priklausiusio turto dalį, todėl pareiškėja buvo įsitikinusi, kad po motinos mirties paveldės brolis A. M., kuris tuo metu kai mirė motina su ja gyveno. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo bei teisinių žinių, tačiau buvo girdėjusi iš brolio, kad dėl palikimo priėmimo pas notarą reikia kreiptis per šešis mėnesius, todėl buvo įsitikinusi, kad brolis A. M. tai padarys per šešis mėnesius. 2021 m. rugsėjo pradžioje brolis A. M. pareiškėjai pranešė, jog tvarkydamas motinos paliktus daiktus ir dokumentus surado testamentą, kuriuo motina R. M. po savo mirties jai priklausančias 4/8 dalis turto: gyvenamojo namo, ūkio pastatų į kiemo statinių, su namų valdos žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), palieka pareiškėjai A. T., o 1/8 jai priklausančio turto: gyvenamojo namo, ūkio pastatų ir kiemo statinių, su namų valdos žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), palieka broliui A. M.. Po to brolis kreipėsi į Lazdijų savivaldybės 3-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo bylos pradėjimo, tačiau notarė jam paaiškino, kad paveldėjimo bylos užvesti negali, nes jau praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Sužinojusi, kad jau praleistas įstatymu nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti į notarą net nesikreipė, kadangi notarė broliui paaiškino, jog reikia kreiptis į teismą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Nurodytos priežastys pripažintinos svarbiomis ir jos duoda pagrindą atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą teisinę reikšmę turintiems veiksmams atlikti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. M. pateikė atsiliepimą ir su pareiškimu sutinka. Posėdžio metu taip pat su pareiškimu sutiko, nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Mano, kad išdėstytų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo konstatuoti, jog nustatytu terminu nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo, A. T. elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, juolab, kad praleistas terminas nėra neprotingai didelis. Pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės lėmė, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą. Sužinojusi apie esantį motinos testamentą ji pakankamai operatyviai ir rūpestingai ėmėsi priemonių, siekdama mirusios motinos turtą paveldėti. Terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškimą ir A. T. atnaujintų praleistą terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais: medicininiu mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), testamentu, pažyma apie deklaruotą gyvenamąją vietą, santuokos liudijimu, gimimo liudijimu, santuokos liudijimu, ištuokos liudijimu, Lazdijų rajono savivaldybės 3- ojo notaro biuro liudijimu, VĮ „Registrų centras“ raštu, VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais, patvirtinama, kad R. M. priklauso anksčiau nurodytas turtas.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjos elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar ji buvo pakankamai atidi, sąžininga ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Šį terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). R. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl įstatymo nustatytas terminas pirmosios eilės įpėdiniui palikimui priimti yra pasibaigęs. Pareiškėja prašo šį terminą atnaujinti, svarbiomis šio termino praleidimo priežastimis nurodydama, kad dėl teisinių žinių neturėjimo ir sudėtingo paveldėjimo teisinių santykių reglamentavimo, sąžiningai suklydo. Nemažą įtaką turėjo ir tai, kad ji nesitikėjo, kad motinos testamentas gali būti sudarytas ir jai gali būti palikta turto dalis, nes ji su motina jau negyveno, su motina gyveno jos brolis. Kadangi įstatyme svarbios priežastys nėra įvardintos, spręstina, ar pareiškėjos nurodomos priežastys, dėl kurių ji praleido įstatymų nustatytą terminą, yra svarbios.

Terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtis yra dvejopa, nustatyta abiejų šalių interesais, nes nustatant terminą sudaromos realios galimybės asmenims jų teisėms realizuoti, tačiau kartu ir užtikrinamas civilinių santykių stabilumas, asmenys skatinami būti atidūs ir rūpestingi, savo teises realizuoti per kuo trumpesnį laiką. Vertinant pareiškėjos elgesį, kai palikimas buvo nepriimtas per tris mėnesius, pažymėtina, kad asmenys, įgyvendindami savo teises, privalo elgtis sąžiningai. Objektyviuoju požiūriu sąžiningas yra toks asmuo, kuris veikia rūpestingai, teisingai. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nustatomas, sprendžiant, ar asmuo galėjo ką nors žinoti, daryti ar nedaryti, atsižvelgiant į jo amžių, išsimokslinimą, išprusimą, gyvenimo patirtį. Vertinant subjektyvias pareiškėjos elgesį sąlygojusias aplinkybes, pažymėtina, kad pareiškėja, nebūdama susidūrusi su palikimo priėmimo teisiniais santykiais, neturėdama tam gyvenimiškos patirties ir teisinių žinių, galėjo tinkamai neįvertinti šio teisinio santykio aplinkybių svarbos.

Įvertinus šiuos argumentus, pareiškėjos nurodytos įstatymo nustatytos termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pa­kan­kamą pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti, todėl pareiškimas tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnis), nepažeistų kitų šio teisinio santykio dalyvių teisių ir pareigų. Siekiant užtikrinti civilinių santykių stabilumą terminas pratęstinas konkrečiam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi CPK 290 291, 578 straipsniais, teisėja

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Atnaujinti A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal testamentą priimti po motinos R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), VšĮ „Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninėje“, gyvenusios (duomenys neskelbtini) ir pratęsti jį trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

Dėl nutarties per 7 dienas gali būti duodamas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.

Teisėja Irma Blekaitienė