- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-04-14
- Bylos Nr.
- 1-22-1127/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43219-2021-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Maslauskaitė
- Kaltinamasis
- C. L.
- Nukentėjusysis
- K. L., R. V. M.
- Advokatai
- Mindaugas Vagonis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.15.1.1Turtinė žala
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.6.1Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 4 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.6.2Nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 5 d. ir kt.)
- 2.4.1.2Teisė apskųsti teismo nuosprendį apeliacine tvarka (BPK 312 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje C. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, turintis 3 grupės neįgalumą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
C. L. 2021 m. gruodžio 13 d. apie 17.40 val. atėjęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, atvirai rankoje laikydamas pneumatinį pistoletą, agresyviai nusiteikęs, vartodamas necenzūrinius žodžius, nukreipdamas pistoletą į K. L. ir į R. V. M., šaukė: „Jūs dar pamatysite, kas jums bus“, taip nukentėjusiąją K. L. ir nukentėjusįjį R. V. M. grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis C. L. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino ir parodė, kad viskas vyko seniai, naktimis neužmigdavo. Bute viskas girdisi. Gyvena pirmame aukšte, o nukentėjusieji gyvena antrame. Prieš įvykį buvo nuėjęs iki nukentėjusiųjų, kad juos sudrausmintų, nes buvo toks įspūdis, kad ten gyvena 9-10 žmonių, stumdo baldus. Po insulto nepakelia triukšmo. Kai ėjo antrą kartą, pasiėmė vaiko pistoletą, įsidėjo į kišenę. Eidamas manė, kad ten daug žmonių, norėjo juos pagąsdinti. Nuėjęs klausė, ką jie išdarinėja, o jie atidarė duris ir jas prieš pat nosį uždarė. Jam išėjus, nukentėjusieji iškvietė policiją. Pistoleto nukreipęs nebuvo, tai išsigalvoja nukentėjusieji. Ginklas yra neveikiantis, žaislinis. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėja viską rašė nukentėjusiųjų naudai, jokio incidento nebuvo, užtrenkė duris ir viskas. Nešaukė, tik liepė baigti triukšmauti. Prieš nueinant iki nukentėjusiųjų, R. V. M. buvo bute vienas, jis atrodė hiperaktyvus. Nukentėjusieji matė, kad jis turi pistoletą, parodė invalidumo pažymėjimą. Nukentėjusiesiems butą nuomoja jo sesuo, kuri gyvena Anglijoje. Pripažįsta, kad buvo su ginklu, o tai galėjo jiems sukelti baimę, kadangi jie nežinojo, kad ginklas netikras. Atėjus antrą kartą buto duris atidarė K. L., vėliau priėjo kitas nukentėjusysis, tačiau bute galėjo būti ir daugiau žmonių. Įvykio metu tik liepė baigti triukšmauti, negrasino, parodė pistoletą, įsidėjo į kišenę ir tuomet nukentėjusieji uždarė duris, o jis nulipo į apačią. Sakė, kad yra policijos pareigūnas. Kalbėjo su moterimi, nemoka angliškai, o nukentėjusioji nieko nevertė. Viskas vyko 21.00 val., išgėrė vaistus, įvykio metu buvo labai susijaudinęs. Parodymų neatitikimą galėjo lemti tai, kad buvo susinervinęs. Savo poelgį vertina blogai. Šiuo metu nedirba, nes svaigsta galva. Su nukentėjusiaisiais po įvykio nebendravo, neturėjo galimybės atsiprašyti. Civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi neturi pajamų. Jam pareikštą kaltinimą pripažįsta, gailisi. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 ir 4 dalių nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju C. L. parodė, kad prisimena ir patvirtina savo ankstesnius parodymus, apklausos metu sakė tiesą, tik nori patikslinti, nes paskui prisiminė, kad kai buvo nuėjęs į antrą aukštą pas kaimynus, konflikto metu, buvo iš kišenės paėmęs pistoletą į ranką ir gestikuliavo juo, nukreipdamas įvairiomis kryptimis. Labai gailisi, kad dėl tokio jo poelgio asmenys labai išsigando dėl savo gyvybės ir sveikatos, pasielgė labai neapgalvotai (1 t., b. l. 143). Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus C. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis juos patvirtino.
Kaltinamojo C. L. padaryta nusikalstama veika, be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalis, 290 straipsnis, 291 straipsnis).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti nukentėjusiosios K. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Nukentėjusioji K. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos draugas R. V. M., nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas., apie 2021 m. rugpjūčio pradžioje, ji dažniausiai būna tik savaitgaliais. Su kaimynais sutaria gerai ir kiek pamena yra buvęs tik vienas konfliktas su kaimynu iš pirmo aukšto, kai tik atsikraustė. 2021 m. gruodžio 13 d. apie 17.40 val., išgirdo beldimą į duris. R. V. M. atidarė duris, ir pamatė kad tai kaimynas iš pirmo aukšto, kurį žino iš matymo. Kaimynas pasirodė labai įpykęs, ir dešinėje laikė daiktą panašų į ginklą. Kaimynas kaire ranka atidarė duris ir atsistojęs tarpduryje, kad negalėtų uždaryti durų, pradėjo aiškinti jos draugui R. V. M., kad jis triukšmauja, nakties metu stumdo baldus ir taip trukdo jam miegoti, visa tai kalbėdamas kaimynas su ranka, kurioje laikė panašų daiktą į ginklą, gestikuliavo taip jį nukreipdamas į jos draugą ir ją. Toliau kaimynas kalbėjo pakeltu balsu, aiškino, kad yra buvęs policijos pareigūnas ir iš kišenės išsitraukęs piniginę rodė kažkokį pažymėjimą. Tuo metu iš gretimo buto išėjo kaimynė P. P., gyv. (duomenys neskelbtini), Kaunas, kuri paklausė kas nutiko, bet pamačiusi kaimyną, kuris turėjo daiktą panašų į ginklą atsitraukė ir viską stebėjo iš toliau. Kadangi jos draugas yra užsienio pilietis ir lietuvių kalbos nesupranta, ji pasakė kaimynui, kad jisai nieko nesupranta ir bandydama nuraminti kaimyną, atsiprašinėjo, sakė, kad gali susitarti ir viską išspręsti gražiuoju, tačiau kaimynas dėl to tik dar labiau įtūžo, pradėjo dar garsiau rėkti, aiškindamas, kad parodys kur jie stumdo baldus ir su kaire ranka parodė į gretimą kambarį. Kadangi kambaryje į kurį parodė kaimynas buvo jos sesuo L. L., bijodama, kad kaimynas nuėjęs į kambarį nepadarytų ko nors jos sesei, atsistojo tarp jo ir durų ir pasakė, kad jis čia nepraeis. Kaimynas buvo piktas, toliau kalbėjo, kad jie triukšmauja, trukdo jam gyventi ir ranka, kurioje turėjo daiktą panašų į ginklą nukreipė į ją. Kaimynas jai atrodė labai įpykęs, nežinojo, ką jisai gali padaryti, ji nuolatos atsiprašinėjo, bandė jį nuraminti, tačiau kaimynas nuolatos plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau bijojo, kad jisai nepanaudotų ginklo kurį yra nukreipęs į ją. Kaimynas toliau kalbėjo necenzūrinius žodžius, tačiau jau buvo šiek tiek nurimęs. Kalbėdamas, kad netriukšmautų ir netrukdytų jam gyventi, apsisuko ir išeidamas iš buto, rankoje laikydamas kaip jai tuo metu atrodė ginklą, pasakė, kad jei dar jie triukšmaus ir stumdys baldus, pamatys kas jiems bus. Iškart kai tik išėjo kaimynas, uždarė buto duris ir paskambino bendruoju pagalbos telefonu. Visą laiką, kurį kaimynas buvo namuose, ji bijojo dėl savo gyvybės, nes kaimynas buvo agresyvus, su juo buvo sunku kalbėti ir nežinojo kokių veiksmų gali imtis jos ar jos draugo atžvilgiu, kuris buvo kartu su ja (1 t., b. l. 9-12).
2021 m. gruodžio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Atvykus nurodytu adresu matomas dviejų kambarių butas. Įėjus pro duris į butą, patenkama į virtuvės patalpą, kurioje ant grindų sudėti krepšiai su įvairiais daiktais, rūbais. Dešinėje pusėje, prie sienos, stovi spintelė, ant kurios padėtas šaldytuvas, toliau yra viryklė ir virtuvės baldai. Prie kairės pusės sienos stovi stalas su įvairiais daiktais ant jo, apžiūrėjus įvykio vietą, objektų reikšmingų tyrimui nerasta, vaizdo fiksavimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 20-21). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 23-25).
Nukentėjusioji K. L. ikiteisminio tyrimo apklausos metu parodė, kad jos draugas R. V. M. nuomojasi butą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena ten maždaug nuo šių metų rugpjūčio mėn. Pas jį atvyksta pabūti dažniausiai tik savaitgaliais. Tame name iš viso yra keturi butai, namas dviejų aukštų, medinis. Butai nėra sunumeruoti. Draugas gyvena antrame aukšte. Su kaimynais jos draugas sutaria tikrai gerai, bet su vienu kaimynu iš pirmo aukšto, kuris gyvena po draugo butu, kilo konfliktai nuo pat atsikraustymo pradžios. Nežino to vyro anketinių duomenų, jis aukštas, stambaus kūno sudėjimo, praplikęs, maždaug 50-60 metų amžiaus. Kai jos draugas atsikraustė ten gyventi, po maždaug dviejų dienų, jam einant bendru koridoriumi jis sutiko tą vyresnio amžiaus vyrą ir vyras pradėjo ant jo šaukti, jos draugas kadangi nemoka lietuvių kalbos, nieko nesupranta, jis nesuprato kodėl ant jo šaukia. Draugas tuomet labai išsigando ir jai paskambino, įjungė garsiakalbį, kad pakalbėtų su tuo vyru. Tas kaimynas jai šaukė į ragelį, keikėsi necenzūriniais žodžiais, reiškė pretenzijas, kad draugas triukšmauja ir jis negali ilsėtis, girdėjosi, kad jis yra labai įpykęs. Jos draugas būdamas vienas ar kai jie būna kartu, tikrai bute netriukšmauja, tačiau kadangi namas medinis ir senas, tai viskas labai girdisi, net kai vaikščioja grindimis. Draugas studijuoja mediciną, todėl kartais mokosi naktimis, tačiau tikrai stengiasi tyliai vaikščioti, bet tikriausiai vis tiek viskas labai girdisi apačioje. Jie skambino namo šeimininkui, papasakojo apie tą kaimyną, jis juos patikino, kad jis tik šaukia, bet nėra pavojingas. Kiek jai pasakojo draugas, lyg iki 2021 m. gruodžio 13 d. daugiau su tuo kaimynu konfliktų nebuvo. 2021 m. gruodžio 13 d. buvo pas draugą namuose, su jais dar buvo jos sesuo L. L., bet ji buvo kitame kambaryje, to kambario durys buvo uždarytos. Apie 17.40 val., išgirdo beldimą į buto duris. Jos draugas pažiūrėjo per durų akutę, bet nieko nematė, koridoriuje buvo tamsu. Kai atidarė duris, jie pamatė, kad tai tas kaimynas iš pirmo aukšto. Kaimynas buvo labai įpykęs ir dešinėje rankoje laikė daiktą panašų į ginklą, ranką su ginklu pradžioje laikė nuleidęs prie kojos. Kaimynas kaire ranka atidarė duris ir atsistojo tarpduryje, kad draugas negalėtų uždaryti durų, pradėjo šaukti draugui, kad jis triukšmauja, nakties metu stumdo baldus ir taip trukdo jam miegoti, visa tai kalbėdamas kaimynas su ranka, kurioje laikė ginklą, gestikuliavo jį nukreipdamas tai į jos draugą, tai į ją. Toliau kaimynas kalbėjo pakeltu balsu, aiškino, kad yra buvęs policijos pareigūnas ir iš kišenės išsitraukęs piniginę rodė, kažkokį pažymėjimą. Kadangi ginklą laikė dešinėje rankoje, jis su tuo ginklu ir baksnojo į pažymėjimą, kaip su kokiu rodomuoju pirštu. Rodydamas pažymėjimą, jis dar buvo nukreipęs ginklą į draugą. Tuo metu iš gretimo buto išėjo kaimynė P. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, kuri paklausė kas nutiko, bet pamačiusi kaimyną, kuris turėjo ginklą, atsitraukė ir ji jos nebematė, bet nežino, ar ji grįžo į namus, ar stebėjo. Kadangi jos draugas yra užsienio pilietis ir lietuvių kalbos nesupranta, ji tai pasakė kaimynui, bandydama nuraminti kaimyną, atsiprašinėjo, sakė, kad galima susitarti ir viską išspręsti gražiuoju, tačiau kaimynas dėl to tik dar labiau pyko, pradėjo dar garsiau rėkti, aiškindamas, kad parodys, kur jie stumdo baldus ir su kaire ranka parodė į gretimą kambarį. Kadangi kambaryje, į kurį parodė kaimynas, buvo jos sesuo, bijodama, kad kaimynas nuėjęs į kambarį nepadarytų ko nors jos sesei, atsistojo tarp jo ir durų ir ramiai pasakė, kad jis čia eiti negali. Tuomet jis ginklą nukreipė tiesiai į ją, bet kadangi su juo ramiai kalbėjo, bijodama jo neišprovokuoti, kad jis nieko nedarytu su turėtu ginklu, jis po truputį rimo ir išėjo iš namų. Prieš išeidamas ir dar konflikto metu pasakė: „Jeigu dar stumdysite baldus ir triukšmausite, pamatysite kas jums bus“. Kai jis išėjo, jai pakirto kojas ir ji sukniubo ant grindų, tuomet iš kambario išėjo jos sesuo, pamačius ją ant grindų padėjo atsisėsti ant kėdės, o draugas šaukė, kad iškviestų policiją. Ji ir jos draugas labai išsigando, bijojo dėl savo gyvybės, tas vyras atrodė labai piktas ir neprognozuojamas. Jos draugas nusprendė artimiausiu metu pakeisti gyvenamąją vietą, nes bijo gyventi su tokiu kaimynu. Po šio įvykio patyrė didelį stresą, labai blogai jautėsi, buvo savaitei paėmusi biuletenį. Jos draugas taip pat buvo stipriai sukrėstas, jį kankino nemiga, negalėjo mokytis, susikaupti ir laikyti egzamino, taip pat pasiruošti svarbioms paskaitoms, dėl to net kreipėsi į universitetą, kad galėtų jam visa tai atidėti. Jos sesuo konflikto nematė ir negirdėjo, nes buvo kitame kambaryje, su ausinėmis klausėsi muzikos (1 t., b. l. 33-34)
Nukentėjusysis R. V. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Ten gyveno nuo 2021 m. rugsėjo mėn. pradžios. Tame name iš viso yra 4 butai, du butai apačioje ir du butai antrame aukšte. Gyveno antrame aukšte. Butas numerio neturėjo. Ten gyveno su savo draugės seserimi L. L., nes ji turėjo kažkokių problemų su namiškiais, o jo draugė K. L. atvykdavo tik juos aplankyti. Jo bute jokių vakarėlių ar vienu metu daug žmonių niekada nėra buvę, per visą laikotarpį, kai ten gyveno, buvo gal pora kartų atėjęs draugas. Kai atsikraustė, maždaug po poros dienų sutiko kaimyną, kuris gyveno pirmame aukšte, kaimynas pradėjo kažką sakyti pakeltu tonu, rėkti, vartojo rusiškus keiksmažodžius, kuriuos gyvendamas Lietuvoje žinojo, bet daugiau nieko nesuprato, nes nesupranta lietuvių kalbos. Tuomet paskambino K. L., įjungė garsiakalbį ir paklausė jos, kodėl tas kaimynas ant jo šaukia. Ji kažkiek su juo pabendravo ir paaiškino, kad jis pyksta dėl jo bute keliamo triukšmo. Tuo tas konfliktas ir baigėsi. Bet specialiai savo bute jokio triukšmo nekėlė, tiesiog namas senas, grindys medinės ir dėl to jis, matyt, viską labai girdėdavo savo bute, bet kadangi buvo ką tik atsikraustęs, tiesiog įsikūrinėjo, daiktus, rūbus dėliojosi į vietas. Daugiau su tuo vyru susitikęs nebuvo iki 2021 m. gruodžio 13 d., kai jis atėjo pas jį į namus. Buvo vakaras, apie 19 val., buvo namuose, kartu su juo buvo K. L. ir L. L.. Jie ramiai leido laiką, gaminosi valgyti, jis mokėsi. Kažkas pastukseno į buto duris. Kadangi namo apačioje yra automobilių taisykla, galvojo, kad gal kažkas pasiklydo ir ieško mechaniko. Pažiūrėjo per durų akutę, bet koridoriuje buvo visiškai tamsu. Atidarė duris, pamatė, kad prie jo durų stovėjo tas kaimynas iš pirmo aukšto. Kai tik pravėrė duris, jis ar ranka ar koja užblokavo duris, kad negalėtų jų uždaryti ir pamatė, kad jis rankoje laiko daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Jis pilnai įėjo į jo butą. Tas vyras buvo labai piktas, balsas pakeltas, veidas buvo išraudęs, įtaria, kad jis buvo neblaivus, bet alkoholio kvapo nejautė. Nesuprato ką jis kalba, tik girdėjo žodį „Londonas“. Jis rankoje laikė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą, ranka kuria gestikuliavo, kartais nukreipdavo ginklą į jį ir į K. L.. L. L. tuo metu buvo kambaryje už uždarų durų. Labai išsigando, tikrai manė, kad tas vyras bet kurią sekundę gali iššauti į kažkurį iš jų, nes buvo tikras, kad ginklas yra tikras. Vyras kažkuriuo metu žengė žingsnį link kambario, kur buvo L. L., bet K. L. stovėjo prie to kambario durų ir paskui paaiškino, kad jis norėjo užeiti į tą kambarį, bet K. L. jam neleido. Viso to kaimyno buvimo jo bute metu, jis šaukė, buvo piktas, bet ką jis sakė, nesuprato, juolab, buvo susikoncentravęs į ginklą, nes labai bijojo, kad jis nešautų. Jis dar jiems rodė savo piniginę ir joje esantį kažkokį dokumentą. Ar jis rodė į dokumentą pirštu ar ginklu, neprisimena. K. L. kažką su juo kalbėjo, kaip suprato iš tono, bandė jį nuraminti. Kažkuriuo metu iš buto šalimais, buvo išėjusi kaimynė ir matė tą kaimyną, bet kiek prisimena, ji jam nieko nesakė, kaimynas jai taip pat nieko nesakė. Dar po kiek laiko, tas kaimynas kažkiek nurimo ir tiesiog išėjo iš buto pats. Kai jis išėjo iš buto, užrakino duris ir iš kambario išėjo L. L., pamatė, kad K. L. verkia, jie jai paaiškino kas nutiko ir tuomet L. L. iškvietė policiją. Jie su K. L. tikrai labai išsigando dėl savo sveikatos ir gyvybės. Po šio įvykio bijodamas gyventi viename name su tokiu žmogumi, tą patį vakarą susidėjo visus savo daiktus ir po kelių dienų išsikraustė gyventi kitu adresu (1 t., b. l. 52-53).
Liudytoja P. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad namas, kuriame gyvena yra dviejų aukštų, gyvena antrame aukšte. Kiekviename aukšte yra po du butus. Antrame aukšte gyvena vaikinas iš (duomenys neskelbtini), nuomojasi ten butą. 2021 m. gruodžio 13 d. dirbo namuose, buvo vakaras, jei gerai prisimena apie 18 val. Išgirdo, kad kažkas koridoriuje stipriai šaukia. Atidarė buto duris ir pamatė, kad kaimynas iš pirmo aukšto stovi tarpduryje pas (duomenys neskelbtini) į butą ir stipriai šaukia, keikiasi. Kokius keiksmažodžius išsakė, dabar neprisimena. Jis rėkė, kad jie triukšmauja ir neleidžia jam miegoti. Vyras buvo labai piktas ir agresyviai nusiteikęs. (duomenys neskelbtini) bute matė patį (duomenys neskelbtini) ir dvi merginas. Kadangi su jais nebendrauja, kokie merginų vardai, nežino. Pamatė, kad tas vyras rankoje laiko daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Ginklą buvo nuleidęs žemyn, į nieką nukreipęs nebuvo, tik šaukdamas ir gestikuliuodamas rankomis, judino ir ginklą. Labai išsigando, tai jam neištarė nei žodžio, jis buvo į ją atsisukęs, bet jai nieko nepasakė. Jį stebėjo iki pat, kol jis išėjo į pirmą aukštą. Eidamas žemyn jis vis dar šaukė, tik neprisimena ką. Galimai sakė kažką panašaus, kad parodys kažkam, bet tiksliai neprisimena. Iš pažiūros vyras atrodė neblaivus. Kiek prisimena, jis pilnai į tą butą įėjęs nebuvo, bet nėra tikra. Kai tas kaimynas išėjo, užėjo pas juos į namus, viena mergina buvo pakankamai rami, o kita buvo labai išsigandusi, o (duomenys neskelbtini) sakė, kad iš čia išsikraustys, kad čia nebegyvens. Tarp jos ir to kaimyno iš pirmo aukšto jokių konfliktų nėra buvę (1 t., b. l. 79-80).
Liudytojas D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2021 m. gruodžio 13 d. patruliavo nustatytame maršrute radijo šaukiniu „1738“ su vyriausiuoju patruliu M. N.. Apie 17.00 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Kaune, kaimynas iš pirmo aukšto nuėjo pas kaimynus į antrą aukštą ir jiems grasino, rankoje laikydamas šautuvą. Nuvykus nurodytu adresu, juos prie namo tvoros pasitiko jauna mergina, ji pasakė, kad jos sesei ir draugui grasino kaimynas, kad ji pati nieko nematė. Tuomet jie trise pakilo į antrą namo aukštą, bute dar buvo mergina ir užsienietis vaikinas, kuris lietuviškai nekalbėjo. Bute esanti mergina buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, pasakodama apie įsiveržusį į butą kaimyną labai jaudinosi, buvo susigraudinus. Ji paaiškino, kad jiems trims būnant namuose, kažkas pasibeldė į duris. Kažkuriam iš jų atidarius duris, pamatė, kad už durų stovi kaimynas iš pirmo aukšto, vyresnio amžiaus vyras, stambaus kūno sudėjimo. Vyras rankoje laikė šautuvą. Vyras įėjo pas juos į namus, šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, mosavo šautuvu jį nukreipdamas tai į merginą, tai į vaikiną. Tiksliai šiuo metu neprisimena, ką anot merginos kalbėjo vyras, tik prisimena, kad sakė, jog sudaužys vaikinui galvą. Dar anot merginos, vyras skundėsi, kad jie labai triukšmauja, stumdo baldus. Taip pat sakė, kad vyras bandė įeiti į kambarį, kuriame buvo merginos sesuo, tačiau ji jam įeiti neleido. Užsienietis vaikinas jiems nieko nepasakojo, tik kalbėjosi anglų kalba su merginomis, o jos išvertė į lietuvių kalbą, kad kažkada tas kaimynas jau yra žodžiu užsipuolęs vaikiną. Pats vaikinas atrodė pasimetęs, išsigandęs. Mergina jiems nurodė, kad kaimynas gyvena pirmame aukšte, tačiau nei kaimyno vardo, nei tikslaus buto numerio nežinojo. Jie su kolega išėjo į lauką ir ieškojo per kur jiems patekti į pirmo aukšto butą, nes namas medinis, senas, su keliais įėjimais. Rasti varteliai buvo uždaryti, tačiau ne už ilgo prie namo atvažiavo vyras, prisistatęs namo šeimininku, jis pasakė, kad jam paskambino nuomininkai, kad tas grasinęs vyras yra jo dėdė. Vyras atidarė vartelius ir parodė, kur gyvena jo dėdė. Į nurodytas duris beldėsi kelis kartus, bet niekas durų neatidarė. Kadangi baiginėsi jų darbo pamaina, netrukus juos pakeitė kiti kolegos ir jie išvažiavo (1 t., b. l. 83-84).
Liudytoja L. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Gyveno bute kartu su sesės, K. L. draugu užsieniečiu R. V. M.. Sesė kartu negyveno, ji tik atvažiuodavo pas juos kartais pabūti. Neprisimena tiksliai kuri tai buvo diena, bet tai gali būti 2021 m. gruodžio 13 d., vakarop, buvo savo kambaryje, kambario durys buvo uždarytos. Virtuvėje buvo R. V. M. su K. L.. Savo kambaryje kalbėjosi per kompiuterio programą su savo draugu, buvo užsidėjusi ausines. Bekalbant su draugu, išgirdo, kad virtuvėje kažkas vyksta, lyg kažkas garsiai šneka. Pirma šovusi į galvą mintis, kad atėjo buto nuomotojas, tai nekreipė dėmesio ir pažiūrėti nėjo. Bet po kiek laiko išgirdo, kad balsai stiprėja, girdėjo vyrišką ir moterišką (savo sesės) balsus, girdėjo, kad vyriškas balsas šaukė, bet ką jis sakė, atkartoti negali, tiksliai negirdėjo. Truputį sunerimo, nusiėmė ausines ir priėjo prie durų patyliukais, iš lėto pradėjo atidarinėti kambario duris ir pamatė, kad prie kambario durų stovi R. V. M., jis išsigandęs pasakė, kad iškviestų policiją, nes buvo atėjęs žmogus su šautuvu. Tuo tarpu jos sesuo sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir verkė, buvo labai išsigandus. Savo telefonu iškvietė policiją ir ramino sesę, o R. V. M. nervingai vaikščiojo virtuvėje ratais. Atvyko policija ir jie viską jiems papasakojo. Sesė su R. V. M. pasakė, kad buvo atėjęs kaimynas su šautuvu iš pirmo aukšto, bet pati to kaimyno nematė nei tuo metu, kai jis buvo atėjęs, nei kažkada anksčiau. Po to, kai jau tas kaimynas buvo išėjęs iš jų namų, pas juos buvo atėjusi kaimynė iš antro aukšto, jauna mergina, jie visi aptarė šią situaciją ir pasibaisėjo, kaip taip gali ateiti žmogus į namus, su šautuvu ir šaukti. R. V. M. po šio incidento savaitės bėgyje išsikraustė iš to buto, nes labai išsigando to kaimyno. Kadangi R. V. M. išsikraustė iš to buto, tai buvo priversta išsikraustyti ir ji (1 t., b. l. 86-87).
2021 m. gruodžio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. apie 17.40 val., adresu, (duomenys neskelbtini), Kaunas, į namus atėjo neblaivus kaimynas C. L., kuris, rankoje laikydamas daiktą panašų į ginklą, nukreipė į K. L., pradėjo elgtis agresyviai, plūdosi necenzūriniais žodžiais ir grasino, kad susidoros. Šiuos kaimyno veiksmus K. L. suvokė kaip realią grėsmę savo sveikatai ir gyvybei. Pas C. L. rastas ir išimtas galimai pneumatinis šratinis pistoletas M84 be šratų ir suspaustų dujų balionėlio. Nesant suėmimo pagrindų C. L. nesulaikytas, jam nustatytas 1,30 promilės neblaivumas, įteiktas šaukimas (1 t., b. l. 89).
2021 m. gruodžio 13 d. M. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. patruliavo radijo šaukiniu „1738“ kartu su vyr. patruliu D. T.. 17.05 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas nurodymas nuvykti (duomenys neskelbtini), Kaunas, kur atėjo kaimynas iš pirmo aukšto ir įsiveržęs į butą pradėjo grasinti, rankose turėjo šautuvą. Nuvykus nurodytu adresu, antrame aukšte, pasitiko pranešėja K. L., mergina aiškino, kad šiandien apie 17.00 val. iš pirmo aušto atėjo kaimynas, jo duomenų nežino, stambaus kūno sudėjimo apie 60 metų amžiaus ir įsiveržęs į pranešėjos nuomojamą butą pradėjo rėkti, kad jie netriukšmautų, nestumdytų baldų, vyriškis rankoje laikė panašų į ginklą daiktą. Daiktas, kaip nurodė pranešėja, buvo nedidelis, laikydamas ginklą, jis jį buvo priglaudęs prie juosmens ir buvo nukreipęs į pranešėją K. L., mergina matydama tokius vyriškio veiksmus susijaudino ir išsigandusi iškvietė pareigūnus. Mergina nurodė, kad bute buvo dar jos užsienietis draugas R. V. M., ant kurio vyriškis taip pat rėkė, tačiau negrasino, mergina nurodė, kad kaimynas gyvena pirmame aukšte, galimai antrame bute. Jiems nuėjus su D. T. prie nurodyto buto, pasibeldus niekas neatidarė, buto languose buvo tamsu ir durys užrakintos. Apie minėtą įvykį buvo informuotas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojas ir įvykis perduotas kolegoms r. š. „1716“ (1 t., b. l. 91).
Policijos ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. 17.50 val. buvo gautas pranešimas, jog šiandien apie 17.00 val. iš pirmo aukšto atėjo kaimynas, stambaus kūno sudėjimo, apie 60 metų amžiaus ir įsiveržęs į pranešėjos nuomojamą butą pradėjo rėkti netriukšmauti, nestumdyti baldų, vyriškis rankoje laikė daiktą, panašų į ginklą, daiktas buvo nedidelis. Ginklą buvo nukreipęs į pranešėją. Kaimynas taip pat rėkė ant M. R., kuris buvo bute, tačiau negrasino. Kaimynas gyvena pirmame aukšte (1 t., b. l. 27).
2021 m. gruodžio 13 d. R. S. tarnybiniame pranešime dėl gauto pranešimo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 13 d. apie 18.29 val. patruliuojant kartu su vyr. patrule R. K. r. š. „K 1716“ iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pas pranešėją į butą atėjo kaimynas iš 2 aukšto su šautuvu rankose. Piktybiškai pagrasino, apsisuko ir išėjo. Pranešėja laukia viduje. Atvykus apie 18 val. 47 min., adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, Žaliakalnio sen. Kauno miesto sav. pakeitė kolegas K1738. Apie 19 val. 34 min. atvyko nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnai K1015. Kartu su nusikalstamų veikų registravimo skyriaus pareigūnais nuėjus ir pabeldus į pirmame aukšte esančio buto duris, jas atidarė C. L., kuris perdavė jiems ginklą, kuris galimai panašus į airsoft ginklą, kuris buvo perduotas nusikalstamų veikų registravimo skyriaus K1015 pareigūnams. Taip pat patikrinus C. L. blaivumą alkotesteriu „DRAGER Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0402 patikros sertifikato Nr. 1542121 buvo nustatytas 1,30 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 93).
2022 m. sausio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad tirti pateiktas pistoletas yra D kategorijos nešaunamasis ginklas. Tai Kinijos pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinis, M84 modelio pistoletas Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 4,5 mm kalibro, rutulio formos (BB tipo) sviediniais-kulkomis. Pistoletas tirti pateiktas be suspaustų dujų balionėlio, kuris būtinas šūviui atlikti. Dėl šios priežasties jis šaudyti netinkamas. Nustatyti, ar iš pateikto pistoleto buvo šaudyta, jei taip, tai kada, nėra galimybės, nes nėra tokios tyrimo metodikos. Kartu pateikta dėtuvė yra šio ar kito tokio pat pistoleto dalis. Ji nėra šaunamojo ginklo dalis (1 t., b. l. 103-108).
2022 m. vasario 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti septyni pareigūnų „Body“ kameros Nr. B0F1EC5F0088 vaizdo įrašai. Pirmame vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Atvykus prie namo, prie vartelių ateina jauna mergina, kviečia pareigūnus užeiti. Pareigūnai paprašo paaiškinti, kas nutiko. Mergina pasako, kad nematė visos situacijos, kad geriau jie užeitų, bet pareigūnams dar kartą paprašius paaiškinti, mergina pasisako, kad buvo kitame kambaryje, kai atėjo kaimynas, gyvenantis apačioje, turėjo šautuvą, rėkė dėl stumdomų baldų, o šautuvą buvo nukreipęs į jos sesę. Pareigūnai pasiteirauja merginos, kas tai buvo per šautuvas, mergina atsako, kad nežino, nes nematė. Pareigūnai pasiteirauja, ar asmuo buvo girtas ar blaivus, mergina atsako nežinanti. Pareigūnai kartu su mergina nueina į namo antrą aukštą. Užeina į butą. Bute matoma kita mergina (ikiteisminiame tyrime pripažinta nukentėjusiąja K. L.) ir vaikinas (ikiteisminiame tyrime pripažintas nukentėjusiuoju R. M.). K. L. atrodo išsigandus, pasimetus ir susijaudinus. Nukentėjusioji paaiškino, kad buvo atėjęs kaimynas iš apačios, pabeldė, koridoriuje buvo išjungta šviesa, todėl nematė kaimyno, atidarė duris ir kaimynas įsibrovė su ginklu. Ginklas buvo mažas. Kaimynas sakė, kad jie stumdo baldus, neleidžia miegoti. Kaimynas mosavo ginklu ir draugui R. V. M. sakė, kad sudaužys galvą, kaimynas norėjo eiti į kambarį, kuriame buvo jos sesuo, kad parodytų, ką stumdo, tačiau ji to padaryti neleido. Vyras yra stambus, didelis, galėjo būti neblaivus. Pareigūnai pasiteirauja, kur tiksliai asmuo gyvena, paklausia K. L. amžiaus ir paprašo jos asmens dokumento. Dar pareigūnas pasiteirauja, ar anksčiau yra buvę konfliktų, užsienietis vaikinas kažką pasakoja anglų kalba, tuomet K. L. paaiškina, kai užsienietis draugas buvo neseniai atsikraustęs, kaimynas jį sutiko apačioje, grasino, šaukė, bet užsienietis draugas nesuprato apie ką vyras šneka, paskambino jai, ji pasikalbėjo su kaimynu, jis nusiramino ir atsitraukė, o šį kartą, įėjo į vidų. K. L. paaiškina, kad jie butą nuomoja, bet ji pati čia negyvena. Taip pat pasako, kad jie paskambino ir pranešė apie šiandieninį įvykį buto savininkui, iš kurio nuomoja butą. Pareigūnas užsirašo jos kontaktinius duomenis. Antrame vaizdo įraše matoma ta pati vieta, kaip ir pirmame vaizdo įraše. K. L. pareigūnams pasako, kad kaimynas gyvena pirmame aukšte, vardo nežino. Užsienietis vaikinas jį apibūdina kaip 50-60 metų amžiaus. Pareigūnai išeina iš buto, nueina į lauką, ieško įėjimo į pirmą aukštą, pabendrauja su vienu kaimynu iš pirmo aukšto, jis paaiškina ir paskui parodo, kur rasti kitą kaimyną, gyvenantį taip pat pirmame aukšte, tačiau parodyti varteliai uždaryti. Trečiame vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai stovi lauke, prie namo, vėliau išeina iš kiemo, prie gatvės. Po kiek laiko prie namo atvyksta vyras, nurodo, kad jis yra viso namo savininkas, kad žmogus, kurio ieško pareigūnai, yra jo dėdė. Pareigūnai paklausia vyro, ar anksčiau yra buvę konfliktų, vyras atsako, kad būtent tokių nėra buvę. Yra buvę, kad jo dėdė rėkavo, bet su ginklu, įvykių nėra buvę. Pasvarsto, kad gal jis yra neblaivus. Tuomet nueina su pareigūnais iš kitos namo pusės, atidaro vartelius ir nurodo duris, kur konkrečiai gyvena jo dėdė. Pareigūnas paskambina durų skambučiu į duris, tačiau niekas durų neatidaro. Girdima, kad namo savininkas pasako, kad jis neturi laiko, todėl turi išvykti. Ketvirtame vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai vis dar šalia namo, girdima, kad atsisveikina su namo savininku. Pareigūnas dar pora kartų paskambina į duris, tačiau niekas durų neatidaro. Penktame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota. Šeštame vaizdo įraše matoma, kad pareigūnai grįžta pas pranešėjus į namus. Pareigūnas pasitikslina, ar kai kaimynas atėjo į jų butą ar iškart išsitraukė ginklą. K. L. nurodo, kad jis ginklą jau laikė rankoje. Pareigūnas paprašė, kad K. L. pakartotų, ką konkrečiai kaimynas sakė, atėjęs pas juos į butą. Mergina pasako, kad iškart atėjęs į butą jis daug rėkė. Mergina pasakodama susijaudina, susigraudina. Toliau tęsia, kad kaimynas sakė, kad jie per garsiai vaikšto, stumdo baldus, kad dauš į galvą (ranka mosteli link užsieniečio vaikino), taip pat nurodo, kad kaimynas neišsakė tokių žodžių, kad juos nušaus, taip pat nesakė, kad panaudos ginklą, tačiau buvo nukreipęs ginklą į ją pačią. Pareigūnas paprašo parodyti, kaip kaimynas buvo nukreipęs ginklą, mergina parodo. Dar K. L. pasakoja, kad atėjęs kaimynas pasakė, kad jis yra pareigūnas, išsitraukė kažkokius dokumentus, o betraukiant dokumentus ir mosuojant ginklu, buvo nukreipęs ir į užsienietį vaikiną. Pareigūnas pasiteirauja, ar dar kaimynas grasino užsieniečiui vaikinui. Mergina pasako, kad kaimynas, žiūrėdamas į ją, kadangi ji kalba lietuviškai, pasakė, kad jis vaikinui dauš į galvą ir kad kažkam paskųs. Pareigūnas dar pasitikslina, ar kaimynas buvo nukreipęs ginklą į vaikiną, mergina pasako, kad ne tiesiogiai, bet mosuojant ranka, kurioje laikė ginklą, nukreipdavo ir į vaikiną. Dar mergina pasako, kad įvykį taip pat matė ir kaimynė. Septintame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 120-122). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 124-125).
2022 m. vasario 17 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas prie ikiteisminio tyrimo pateiktas garso įrašas. Įraše girdimas bendrojo pagalbos centro operatorės, skambinančiosios – L. L., vyro ir kitos moters balsai. Kol operatorė atsiliepia į skambutį, fone girdimas moters balsas, galimai moteris verkia. L. L. nurodo, kad buvo atėjęs kaimynas su šautuvu. Viskas vyko (duomenys neskelbtini), Kaune, antrame bute. Šiuo metu kaimynas yra išėjęs, tačiau tuo metu, kai buvo atėjęs, juos gąsdino. Kaimyno vardo nežino, tačiau tai ne pirmas kartas, kuomet kaimynas rėkė ant jų. Medikų pagalba niekam nereikalinga (1 t., b. l. 129-131).
Veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis yra grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018). Vertinant, ar grasinimai atitinka BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-203-489/2018).
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, C. L. atvirai rankoje laikydamas pneumatinį pistoletą, agresyviai nusiteikęs, vartodamas necenzūrinius žodžius, nukreipdamas pistoletą į K. L. ir į R. V. M., šaukė: „Jūs dar pamatysite, kas jums bus“, taip nukentėjusiuosius grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jų sveikatą, esant pakankam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
C. L. pripažino kaltę, parodė, kad buvo nuėjęs iki kaimynų, kadangi pastarieji triukšmavo, kartu pasiėmė ginklą, buvo iš kišenės paėmęs pistoletą į ranką ir gestikuliavo juo, nukreipdamas įvairiomis kryptimis. C. L. kaltę padarius BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, patvirtina pačių nukentėjusiųjų K. L. ir R. V. M. parodymai, kurie buvo nuoseklūs viso ikiteisminio tyrimo metu, tiek bendraujant su tik ką atvykusiais pareigūnais, tiek duodant parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis atėjo iki jų buto, R. V. M. atidarė duris, o C. L. neleido jų vėl uždaryti, rėkė ant nukentėjusiųjų, kad jie triukšmauja, grasino R. V. M. duoti į galvą ir mosavo rankoje turimu ginklu jį nukreipdamas tai į K. L. tai į R. V. M.; taip pat liudytojų P. P., D. T. ir L. L. parodymai, kurie patvirtina, kad nukentėjusieji buvo itin išsigandę, nukentėjusysis R. V. M. net išsikraustė iš gyvenamosios vietos, kadangi bijojo C. L.. Kaltinamojo C. L. kaltę taip pat patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai: peržiūrėjus pareigūnų „Body“ vaizdo kamerų vaizdo įrašus matyti, kad bendraujant su nukentėjusiaisiais, jie buvo susijaudinę, išsigandę, aiškino, kad kaimynas buvo atėjęs ir grasino ginklu. Specialisto išvada patvirtina, kad kaltinamasis C. L. turėjo pistoletą D kategorijos nešaunamąjį ginklą, taigi akivaizdu, kad nukentėjusiesiems daiktas, kurį kaltinamasis turėjo rankose atrodė, kaip realus ginklas, kuriuo galima nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.
Nors kaltinamasis teigė, jog ginklas, kurį nešėsi į nukentėjusiųjų butą, tėra žaislinis, iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad tai yra D kategorijos nešaunamasis ginklas, pramoninės gamybos, 4,5 mm kalibro, pneumatinis, M84 modelio pistoletas. Nukentėjusiųjų teigimu, ginklas jiems atrodė tikras, jį kaltinamasis buvo nukreipęs tiek į K. L., tiek ir jos draugą, kaip parodė, juo vis gestikuliavo. Nors konkrečių grasinimų nužudyti ar sutrikdyti sveikatą kaltinamasis, kaip matyti, žodžiu neišsakė, tačiau jo elgesys – agresyvus nusiteikimas, necenzūrinių žodžių vartojimas ir ginklo nukreipimas į nukentėjusiuosius, vertintinas kaip poveikis kito žmogaus psichikai, o esant tokiam poveikiui nukentėjusieji bijojo, kad tolesni kaltinamojo veiksmai gali sukelti neigiamus padarinius, taigi, nukentėjusieji turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Aplinkybę, kad nukentėjusieji išsigando dėl savo saugumo, be paminėtų liudytojų parodymų, patvirtina ir tai, kad buvo priimtas sprendimas iš kaltinime nurodytos gyvenamosios vietos išsikraustyti, kaip matyti, dar tą patį vakarą jie susidėjo daiktus ir po kelių dienų išsikėlė.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad C. L. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Baudžiamojoje byloje kaltinamojo sutuoktinė I. R. L. pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Prašyme nurodė, kad pagal asmenines savybes turi galimybę daryti teigiamą įtaką sutuoktiniui, kad jis ateityje nebenusikalstų. Per 35 santuokos metus C. L. pažino kaip gerą, labai atsakingą, darbštų, pareigingą žmogų, rūpestingą sutuoktinį, tėvą bei senelį. Šeimoje visais klausimais pasitaria, o jis visuomet atsižvelgia į jos nuomonę. C. L. visuomet pasižymėjo kaip labai atsakingas, ramus ir nekonfliktiškas žmogus. Todėl tai, kad jis padarė nusikaltimą, ją labai nustebino. Po įvykio su sutuoktiniu kalbėjo apie tai, kas atsitiko. Sutuoktinis itin kritiškai vertino savo spontanišką, neapgalvotą elgesį, nerimavo dėl to, kad jo elgesys buvo netinkamai suprastas ir kaimynams sukėlė neigiamų išgyvenimų, jam pačiam net pašlijo sveikata. Sutuoktinį pažįsta labai ilgai, todėl žino, kad toks spontaniškas elgesys yra vienkartinis ir jokiu būdu nerodo jo netinkamo požiūrio į visuomenėje nusistovėjusio elgesio taisyklių laikymąsi. Ji yra dirbanti, o sutuoktinis, dėl sveikatos būklės, yra nedarbingas (2 t., b. l. 74-75). Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad C. L. gailisi, galimai prie to prisidėjo liga, prarado darbingumą. Sutuoktinis yra normalus, ramus žmogus, sutaria gerai, bendrai priima sprendimus. Tikrai gali daryti sutuoktiniui įtaką, jis supranta, kad toks elgesys yra nepriimtinas. Yra neteista, bausta administracine tvarka.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas tik esant šių sąlygų visumai: asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Kaltinamasis C. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, yra teisiamas pirmą kartą, kaltę dėl padarytos veikos pripažino. Nors kaltinamojo pozicija proceso metu nebuvo visiškai nuosekli, kaltę dėl esminių veikos padarymo aplinkybių pripažino, be to, išreiškė kritišką savo elgesio vertinimą, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų bei kilusių padarinių. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose nurodytas sąlygas.
Baudžiamojoje byloje yra pareikšti civiliniai ieškiniai: nukentėjusioji K. L. pareiškė civilinį ieškinį dėl 91,45 Eur turtinės žalos ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusysis R. V. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinę žalos atlyginimo.
Kaip minėta, viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų – konstatavimas, kad asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jei tokia buvo padaryta. Nagrinėjamu atveju, iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos kaltinamasis nebuvo atlyginęs net dalies žalos. Iš kaltinamojo pateiktos pozicijos matyti, kad nors jis nesutinka su civilinių ieškinių dydžiais, tačiau neginčija paties žalos nukentėjusiesiems padarymo fakto. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, jog dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota tokią žalą atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018).
Kaip minėta, C. L. nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs, kaltę dėl inkriminuojamos veikos pripažino, dėl savo veiksmų gailisi, sutuoktinės charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip ramus, nekonfliktiškas žmogus. Tokios nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, jog be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).
Teismui pateikti dokumentai ir gauti duomenys patvirtina, kad kaltinamojo sutuoktinė I. R. L. yra neteista, administracine tvarka bausta už kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau nusižengimai savo pobūdžiu nėra itin šiurkštūs. Santykius su vyru apibūdino kaip glaudžius, jie kartu rūpinasi namu, priimdami sprendimus pasitaria. I. R. L. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, taip pat jos ir sutuoktinio tarpusavio santykiai leidžia teismui vertinti, kad I. R. L. yra teismo vertas pasitikėjimo asmuo jos įtaka sutuoktinio elgesiui yra reali.
Konstatuotina, kad yra visos sąlygos ir pagrindai, nustatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje, leidžiantys atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, todėl kaltinamasis C. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduotinas laiduotojai I. R. L., kaip vertam pasitikėjimo asmeniui, jos atsakomybei pagal laidavimą, o baudžiamoji byla nutrauktina. Įvertinus aukščiau nurodytas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, laiduotojos finansinę padėtį, spręstina, jog laidavimas taikytinas minimaliam terminui, be užstato.
Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Byloje yra pareikštas K. L. civilinis ieškinys dėl 91,45 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Civilinį ieškinį grindžia tuo, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos net 10 darbo dienų gydėsi Vilniaus miesto psichiatrijos ligoninės krizių intervencijos skyriuje, dėl to buvo nedarbinga ir prarado reikšmingą dalį uždirbamų pajamų. Turtinė žala susidarė kaip negautos pajamos. Turtinė žala apskaičiuota nustatant vienos darbo dienos vertę, ją padauginant iš 10 darbo dienų, kurias nukentėjusioji buvo nedarbinga ir atimant gautą ligos išmoką. Lietuvos teismų praktikoje nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ir maksimumas. Neturtinės žalos dydis yra vertinamas pagal kiekvieną situaciją. Kaltinamojo nusikalstama veika pasireiškė psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Kaltinamasis civilinei ieškovei sukėlė itin daug neigiamų psichologinių padarinių. Ji patyrė didelį psichologinį diskomfortą ir stresą, pažeminimą, baimės jausmą dėl pasikėsinimo į jos sveikatą ir gyvybę. Svarbu ir tai, kad nusikaltimas buvo padarytas ne viešoje vietoje, tačiau ieškovės vaikino bute. Tai lėmė tai, jog civilinė ieškovė jaučiasi nesaugi ne tik viešose vietose, bet ir savo namuose. Po nusikalstamos veikos bijo viena likti namuose. Be to, kaltinamasis į butą įsibrovė rankose laikydamas šaunamąjį ginklą, kuris buvo tiesiogiai nukreiptas į ieškovę, todėl ji neturėjo galimybės priešintis, pasijuto visiškai bejėgiškos būsenos, o tai sukėlė stiprų asmenybės sukrėtimą. Nukentėjusiajai dar ir dabar gėda dėl savo bejėgiškos būsenos, nuolatinės baimės, jai tapo sunku pasitikėti kitais žmonėmis, todėl ji atsiribojo nuo savo socialinės aplinkos. Iki nusikalstamos veikos ieškovė sirgo depresija, o po veikos liga pablogėjo, nuolat kankindavo neigiamos mintys apie mirtį ir pavojų gyvybei, buvo jaučiamas beprasmybės ir beviltiškumo jausmas, ji skundėsi nuolatine nemiga, itin stipriu nerimu dėl savo saugumo ir gyvybės. Kadangi 10 dienų gydėsi, ieškovė ne tik negalėjo dirbti, bet ir turėjo atsitraukti nuo savo įprastinės veiklos, o tai sukėlė papildomą stresą. Be to, baudžiamasis procesas vis dar tęsiasi ir ieškovei reikia vėl prisiminti buvusius įvykius, o turint omenyje jos ligą, ji labai jautriai reaguoja į vykstančius įvykius. Šio įvykio psichologinius padarinius ieškovė jaus dar ilgai, tai turės neigiamos įtakos jos elgesiui, santykiams su aplinkiniais, bendravimo įgūdžiams. Be to, ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie blogą kaltinamojo sveikatą ar finansinius įsipareigojimus (1 t., b. l. 42-48).
Byloje taip pat yra pareikštas R. V. M. civilinis ieškinys, kuriuo jis prašo priteisti 5 000 Eur neturtinę žalą. Ieškinyje nurodo, kad po šio įvykio sumažėjo jo darbingumas, negali susikaupti, praleido Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, jo studijuojamai programai privalomas paskaitas, seminarus bei praktinius užsiėmimus. Padidėjo baimės ir nesaugumo jausmas, atsirado nenutrūkstamas nerimas ne tik dėl dabarties, bet ir ateities, išryškėjo nemiga. Pradėjo bijoti savo kaimynų. Būdamas namuose nerimauja, kad pro duris vėl kažkas įsiverš, norėdamas pakenkti. Kai gatve eina vyresni vyrai, nedelsdamas pereina į kitą gatvės pusę. Nuolat bijo dėl savo gyvybės, bijo būti nušautas ar sužalotas. Susiduria su sunkumais užmiegant, naktį dažnai pabunda dėl nuolatinės baimės. Sumažėjo jo bendravimo galimybės, su juo nustojo bendrauti draugai, pasikeitė jų požiūris į jį, pats stengiasi kuo mažiau išeiti į lauką, kadangi jie sutelkia į jį nepageidaujamą dėmesį, kadangi yra nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos. Jį paliko mergina, kuri taip pat nukentėjo minėto įvykio metu. Po įvykio pablogėjo jo atmintis, tapo labiau išsiblaškęs, negali susikaupti, tapo uždaresnis. Dėl įvykio taip pat patyrė dvasinį sukrėtimą. Dėl įvykusio įvykio, kelios dienos po incidento apsistojo pas savo buvusią merginą iki kelionės į Švediją. Po šio įvykio buvo priverstas kreiptis pagalbos į psichologus. Jiems išsakė patirtus išgyvenimus, stresą, suicidines mintis bei emocinę depresiją ir visa tai atsirado dėl nusikalstamos veikos padarymo. Jo reakciją į nusikalstamos veikos sukeltus padarinius sustiprina jo turimas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas. Sergant šia liga ir įprastomis sąlygomis sunku prisitaikyti kasdieniame gyvenime, patyrus tokį įvykį, kurio metu yra grasinama nužudyti, psichikos liga tik paūmėja. Dėl nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė dvasinį sukrėtimą, nuolatinį išgyvenimą, nesaugumo ir nerimo jausmą, suicidinių minčių atsiradimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, nemigą bei paūmėjusį Aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, kurie kenkia jo kasdieniam gyvenimui (1 t., b. l. 61-75).
Kaip minėta, K. L. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 91,45 Eur turtinei žalai atlyginti, šį ieškinio reikalavimą grindė tuo, kad buvo laikinai nedarbinga ir prarado dalį pajamų.
Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį fiziniam asmeniui sveikatos sužalojimo atveju turi būti atlyginamos negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų buvusi sužalota. Negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų.
Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji K. L. nuo 2021 m. gruodžio 30 d. iki 2022 m. sausio 10 d. gydėsi VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre. Sodros duomenimis, per nurodytą laikotarpį jai buvo išmokėta 151,48 Eur ir 37,87 Eur ligos išmoka (1 t., b. l. 46, 47). Nors aptarti duomenys patvirtina, kad nukentėjusioji nurodytu laikotarpiu gydėsi ir buvo laikinai nedarbinga, teismo vertinimu, šie duomenys nepatvirtina, kad nukentėjusiosios gydymą sąlygojo būtent neteisėti kaltinamojo veiksmai. Į gydymo įstaigą, kaip matyti, K. L. kreipėsi praėjus kuriam laikui po įvykio (buvo gydoma nuo 2021 m. gruodžio 30 d.). Iš 2022 m. vasario 11 d. VšĮ Šeškinės poliklinikos išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 13 d. skirta gydytojo psichiatro konsultacija, diagnozuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas, skirtas gydymas (1 t., b. l. 48). Tokie duomenys rodo, kad nukentėjusioji sveikatos problemų turėjo dar iki nusikaltimo padarymo, tuo tarpu, kad buvo gydyta 10 dienų būtent dėl sveikatos sutrikimų, galėjusių atsirasti po aptariamo įvykio, duomenų nepateikta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo netenkinamas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.
Nukentėjusieji prašė iš kaltinamojo priteisti po 5 000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti.
Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis C. L. grasino nukentėjusiuosius nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą. Dėl šių grasinimų abu patyrė emocinių išgyvenimų, buvo stipriai sukrėsti.
Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio nustatyto nukentėjusiajai K. L., teismas įvertina veikos padarymo aplinkybes – kaltinamasis su ginklu atėjo pas K. L. ir jos draugą į namus, t. y. į aplinką, kurioje asmuo turėtų jaustis saugus, nekentėjusioji labai išsigando, turėjo pagrįstą baimę dėl sunkesnių pasekmių, taigi patyrė neigiamus išgyvenimus, sukrėtimą, buvo stipriai išsigandusi ir susijaudinusi. Ir nors, aptariant turtinės žalos padarymo aplinkybes, spręsta, kad pateikti duomenys nepatvirtina, jog nukentėjusiosios gydymas buvo tiesiogiai susijęs su kaltinamojo veiksmais, tačiau nėra pagrindo abejoti tuo, kad įvykio metu patirti išgyvenimai nukentėjusiajai tęsėsi kurį laiką, ypač įvertinus tai, kad, kaip pati nurodo, dėl turimos ligos į įvykius reaguoja jautriau, taip pat kad ji iki šiol jaučia baimę, atsiribojo nuo socialinės aplinkos.
Teismui taip pat nekyla abejonių dėl to, kad dėl kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusysis R. V. M. patyrė neigiamus besitęsiančius išgyvenimus, nepatogumus. Iš kartu su ieškiniu pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusysis nedalyvavo paskaitose dėl šio įvykio – jo draugė K. L. el. paštu kreipėsi į dėstytoją dėl galimybės neprisijungti į paskaitą nuotoliniu būdu, nurodant, kad R. V. M. reikalingas poilsis po minėtų išgyvenimų. Iš pateiktų medicinos dokumentų išrašų kopijų taip pat matyti, kad nukentėjusiajam diagnozuotas aktyvumo ir dėmesio sutrikimas, taigi nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, kad šis turimas sutrikimas sustiprino jo reakciją į neteisėtą kaltinamojo elgesį ir sukeltus padarinius.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad nukentėjusieji K. L. ir R. V. M. nusikalstamais kaltinamojo veiksmais patyrė neturtinę žalą, kuri atsirado dėl tyčinių neteisėtų kaltinamojo veiksmų.
Vis dėlto, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertintina ir tai, kad kaltinamojo veiksmais tiesioginė žala nukentėjusiųjų sveikatai nebuvo padaryta, pats įvykis truko pakankamai trunką laiką. Duomenų, kad dėl šios veikos padarymo abu nukentėjusieji patirtų ilgalaikes pasekmes, byloje nepateikta. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat svarbu įvertinti ir kaltinamojo turtinę padėtį - kaltinamasis šiuo metu niekur nedirba, turi neįgalumą, jų šeimą išlaiko sutuoktinė, kurios pajamos per mėnesį su daro apie 1 500 Eur. Taip pat, vertinant priteistinos žalos dydį atsižvelgiama ir į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir tai, kokio dydžio neturtinė žala yra priteisiama, kai yra padaryta nusikalstama veika numatyta BK 145 straipsnio 1 dalyje. Tokiose bylose turtinė žala svyruoja, kadangi nėra numatyta neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, tačiau, tokia žala prasideda nuo 400 Eur (Panevėžio apygardos teismo 2022 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-109-350/2022, Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-76-317/2021 ir Nr. 1A-614-658/2020).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, teismų formuojamą praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio šios kategorijos byloje, nukentėjusiosios K. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jai iš kaltinamojo priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, R. V. M. civilinis ieškinys taip pat tenkintinamas iš dalies ir jam iš kaltinamojo priteistina 600 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusioji K. L. civiliniame ieškinyje iš kaltinamojo taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško prievolių pagal jį įvykdymo. Šis ieškovės reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas pilna apimtimi.
Kaltinamajam C. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 146-147) iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina galioti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nuskalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti – CD diskas su vaizdo įrašu ir kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro garso įrašu (1 t., b. l. 119-128), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje, ginklas, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje (1 t., b. l. 113), konfiskuotinas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
nusprendė:
C. L., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, perduodant jį laiduotojos I. R. L. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
C. L. išaiškinti, kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jei tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojai, kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiosios K. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš C. L. 600 (šešis šimtus) Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos. Civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Nukentėjusiojo R. V. M. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš C. L. 600 (šešis šimtus) eurų nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu ir kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje, ginklą, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos licencijavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir perduoti ginklų fondui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.