Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Petro Meidaus ir Danutės Švitinienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Rimos Matulionienės (toliau – ir Prokurorė), nuteistojo S. K. (toliau – ir Nuteistasis), nukentėjusiųjų V. B., D. B., I. S., G. S. (toliau – ir Nukentėjusieji) apeliacinius skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu skirta bausmė subendrintina su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams,

vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamąjį įsakymą,

vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje,

bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikui S. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta prisiartinti prie Nukentėjusiųjų arčiau nei 15 metrų atstumu, bet kokia forma bendrauti su Nukentėjusiaisiais, lankytis jų gyvenamosiose vietose,

iš S. K. priteista: D. B. – 800 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, I. S. – 600 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, V. B. – 600 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, G. S. – 300 Eur ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo šių asmenų patirtai neturtinei žalai atlyginti; G. S. – 200 Eur, V. B. – 500 Eur, D. B. – 100 Eur, I. S. – 500 Eur atstovavimo išlaidų,

atmestas S. K. gynėjo advokato padėjėjo L. J. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo.

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio 2022 m. kovo 18 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje dėl civilinių ieškinių (nuosprendžio 42 lapas) ir vietoje neteisingai nurodyto „teismas nukentėjusiosios D. B. dėl kaltinamojo S. K. neteisėtų veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška – 700 eurų suma, nukentėjusiosios I. S. dėl kaltinamojo S. K. neteisėtų veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška – 400 eurų suma“, įrašant teisingai „teismas nukentėjusiosios D. B. dėl kaltinamojo S. K. neteisėtų veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška – 800 eurų suma, nukentėjusiosios I. S. dėl kaltinamojo S. K. neteisėtų veiksmų patirtus išgyvenimus įvertina pinigine išraiška – 600 eurų suma“, nurodant šia nutartį laikyti sudėtine Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalimi.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Skundžiamu nuosprendžiu S. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. terorizavo ir, naudodamas psichinę prievartą, sistemingai baugino Nukentėjusiuosius, o būtent: 2019 m. rugsėjo 5 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), prie mamos L. K. namų, per kitą asmenį – tėvą S. K. grasino D. B., pasakydamas S. K., kad už 500 eurų atvažiuos iš R. ir sumuš D. B., kad D. B. gulės ligoninėje, kad ateis jo (S. K.) žmona ir suleis D. B. vaistų ir pastaroji taps „daržove“. Apie grasinimus iš S. K. sužinojus D. B. ir pastarajai atėjus prie L. K. namų, jis grasino D. B., sakydamas, kad dėl to, jog iškvietė policijos pareigūnus, tai jam kainuos ne 500 eurų, o 1000 eurų ir D. B. bus „daržovė“, kad ateis šalia stovinti žmona J., kuri suleis vaistų ir D. B. taps „daržove“, 2019 m. laikotarpiu nuo rugsėjo 28 d. 16.36 val., iki rugsėjo 29 d., 15.00 val., ikiteisminiu tyrimu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), užrakino P. B., kuriame gyvena V. B., sodybos vartus dvejomis grandinėmis ir dvejomis spynomis, 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 15.50 val., iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), per „Messenger“ programą atsiuntė V. B. į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), paveiksliuką, kuriame pavaizduotas degantis namas ir parašyti žodžiai „Koks yra gražiausias tavo matytas vaizdas?-Aišku, degantis kaimyno namas“, taip baugino V. B., nes V. B. žinojo apie netoliese padegtus pastatus, 2019 m. rugsėjo 30 d., apie 19.00 val., iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), per „Messenger“ programą atsiuntė D. B. į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), žinutes su tekstais „Domėjaisi apie mano žmona darbe, dabar aš domiuosi apie tavo dukra jos darbe, yra daug pažinčių“ ir kitą žinutę „Mano ir rami niekada nelindau į svetimus reikalus, bet jai čia puolat tai kaip sako reikia žiurkėms nuodu už pirkti pirma paės paskui pradės kristi“, 2019 m. spalio 1 d., ikiteisminiu tyrimu nenustatytu tiksliu laiku, iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsiuntė V. B. į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), SMS žinutę su tekstu „Gyvsidabris – bene nuodingiausias sunkusis metalas, galintis smarkiai paveikti nervų sistemą ir sukelti smegenų sutrikimus. Pavojingiausi yra jo garai. Pagal fizines savybes šis metalas aplinkoje pradeda garuoti aukštesnėje nei -38.8 temperatūroje ir ima skleisti garus – nuodingąsias ir labai pavojingas medžiagas, kurios į žmogaus organizmą patenka pro kvėpavimo takus. Per burną patekęs gyvsidabris dažniausiai iš žarnyno pašalinama ir didelio poveikio neturi. Patekęs pro kvėpavimo takus, jis spėja absorbuotis organizme, gali susikaupti parenchiminiuose organuose, smegenyse ir kauluose. Iš organizmo išsiskiria lėtai su šlapimu, seilėmis prakaitu, motinos pienu. Ūminių apsinuodijimų pasitaiko labai retai (avarijų metu), kai gyvsidabrio garų koncentracija ore…“, 2019 m. lapkričio 17 d., apie 18.15 val. (duomenys neskelbtini), važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pro P. B. sodybą ir matydamas, kad sodybos teritorijoje stovi I. S. automobilis, pristabdė vairuojamą automobilį ir tyčia švietė į sodybos namą, 2019 m. lapkričio 18 d., apie 00.10 val., iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsiuntė, G. S. į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), MMS žinutę su apdegusio automobilio (duomenys neskelbtini)nuotrauka, žinodamas, kad G. S. naudojasi (duomenys neskelbtini)markės automobiliu, o tą pačią naktį, apie 00.18 val., atsiuntęs iš savo telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), I. S. į telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), MMS žinutę su apdegusio automobilio (duomenys neskelbtini), nuotrauka, žinodamas, kad I. S. naudojasi (duomenys neskelbtini)markės automobiliu.

II. Apeliacinių skundų argumentai

2. Apeliaciniu skundu Prokurorė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendžio dalį, kuria atidėtas Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymas ir paskirti S. K. galutinę subendrintą 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti pataisos namuose, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1.1. Nurodo, jog teismas, atidedamas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, neteisingai išsprendė S. K. baudžiamosios atsakomybės klausimą.

1.2. Teigia, kad teismas nedetalizavo, kodėl yra pakankamas pagrindas manymui, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o tik pakartotinai, kaip ir skirdamas laisvės atėmimo bausmę, įvertino duomenis apie veikos pavojingumą, atsižvelgė į Nuteistojo asmenybę, kuri charakterizuojama neigiamai.

1.3. Cituoja skundžiamu nuosprendžiu nustatytas nusikaltimo aplinkybes ir tvirtina, jog bauginimo ir terorizavimo veiksmai atlikti nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d., šie veiksmai sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, juos sieja bendras sumanymas sukelti Nukentėjusiesiems baimę ir nesaugumo jausmą. S. K. kaltės nepripažino, jo elgesio motyvas nežinomas, nėra aišku, ar jo tikslai buvo pasiekti, todėl nėra pagrindo išvadai, jog Nuteistasis, būdamas laisvėje, nedarys naujų analogiškų nusikalstamų veikų. Pažymi, kad bausmė skiriama ne tik siekiant nubausti asmenį, bet ir tam, kad jis, atlikdamas bausmę, jis susimąstytų dėl savo elgesio žalingumo.

1.4. Atkreipia dėmesį, kad žmogaus terorizavimas, sistemingas bauginimas padaromi ne tik bendraujant su nukentėjusiuoju, artinantis prie jo ar lankantis nukentėjusiojo gyvenamojoje vietoje, tačiau ir kitais būdais, priemonėmis, kuriuos sudėtinga nustatyti ir įrodyti, todėl nėra pagrindo išvadai, kad, paskyrus tik BK 72¹ straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę, bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

2. Apeliaciniu skundu Nukentėjusieji prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir S. K. atžvilgiu netaikyti BK 75 straipsnio nuostatų, visiškai patenkinti Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, priteisti iš Nuteistojo visas bylinėjimosi išlaidas, kurias Nukentėjusieji patyrė ir patirs nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

2.1. Teigia, kad, atidėjus S. K. paskirtos bausmės vykdymą, nebus pasiekti bausmės tikslai ir jis toliau sieks pats ar per kitus asmenis jiems kerštauti, ką jis darė tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Be to, Nuteistasis viso proceso metu nepripažino savo kaltės, nesigailėjo ir jų neatsiprašė, netgi atvirkščiai – jis nuolat bando sumenkinti jam pateiktą kaltinimą ir kaltę verčia jiems (Nukentėjusiesiems).

2.2. Nurodo, jog jaučiasi įbauginti ir nukentėję nuo neprognozuojamo S. K. elgesio – akivaizdu, jog to jis ir siekė bei sieks ir toliau, ką rodo jo negatyvus nusiteikimas ir agresyvus elgesys jų atžvilgiu. Vykstant teismo procesui, net po nuosprendžio paskelbimo, S. K. žmona nuolat rašo skundus įvairioms institucijoms ir kaltina nebūtais dalykais tiek S. K. tėvą, tiek jo faktinę žmoną D. B.. Jis ir toliau atvažiuoja į kaimą neva pas savo motiną, nors ji jau seniai tame kaime negyvena. Po jo atvykimo D. B. ir S. K. pastebėjo, jog nuvartyti elektrinio piemens stulpeliai aptvertoje ganykloje. Taip pat 2022 m. kovo 5 d., tamsiu paros metu, automobilio šviesomis vėl buvo šviečiama į D. B. namų langus, po to buvo išjungta elektra iš prie stulpo esančios skydinės, o, atjungus elektrą ir neveikiant vaizdo kameroms, iš traktoriaus padangų buvo išleistas oras. S. K. netoli D. B. ir S. K. namų buvo atvykęs ir 2021 m. spalio 15 d., tai fiksavo vaizdo kameros, tuo metu jis švietė į namų langus, spaudė automobilio akseleratorių taip, kad D. B. ir S. K. pabudo bei dėl to labai išsigando. V. B. ir D. B. 2021 m., dar nepasibaigus teisminiam procesui, gavo pranešimus apie neva jų vardu užsakytas prekes ir paslaugas, kreipėsi į policiją dėl galimo jų duomenų panaudojimo ir sukčiavimo, tačiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Po to buvo subadytos V. B. automobilio padangos. Nukentėjusieji yra įsitikinę, kad tai yra S. K. darbas, o jo tikslas – toliau grasinti ir bauginti asmenis, kurie nuo jo jau yra nukentėję, tik pastaruoju metu tai daro labiau apgalvotai ir suplanuotai.

2.3. Teigia, jog teismas buvo informuotas apie besitęsiančius neteisėtus Nuteistojo veiksmus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu šiam asmeniui, kuris jau anksčiau buvo teistas, tame tarpe ir už grasinimus kitam asmeniui, neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės. Nukentėjusieji nurodo nesuprantantys tokio teismo sprendimo, kadangi akivaizdu, jog S. K. nedaro ir nesiruošia daryti jokių išvadų dėl savo elgesio. Pabrėžia, jog, teikdami apeliacinį skundą, tikisi, kad Nuteistajam bus skirta reali laisvės atėmimo bausmė, priešingu atveju jis ir toliau nesiliaus jų terorizuoti. Nors pirmosios instancijos teismo prašė, kad S. K. būtų uždrausta prie jų artintis 10 km atstumu, tačiau jis ir toliau lieka laisvėje.

2.4. Taip pat teigia turintys informacijos, jog S. K., atvykęs į (duomenys neskelbtini), juokiasi iš skundžiamo nuosprendžio, sakydamas, kad jie nieko nepešė, o teismas iš jo priteisė tik „kapeikas“. Tai rodo, jog, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, bausmės tikslai akivaizdžiai nebus pasiekti.

2.5. Nesutikdami su priteistomis piniginėmis sumomis neturtinei žalai atlyginti, Nukentėjusieji nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad S. K. savo elgesiu viso proceso metu ir toliau juos žemino bei terorizavo, taip pat neteisingai vertino jų realiai patirtus ir toliau patiriamus dvasinius išgyvenimus. S. K. ieško progų jiems atkeršyti, todėl negali jaustis ramūs, toliau patiria išgyvenimus. Priteista kelių šimtų eurų dydžio kompensacija nėra pakankama patirtiems dvasiniams skausmams atlyginti. Kad priteista suma yra per maža, patvirtina ir minėti Nuteistojo teiginiai apie priteistas „kapeikas“.

3. Apeliaciniu skundu Nuteistasis prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį – nuosprendį, patirtas išlaidas gynybai pripažinti proceso išlaidomis ir išspręsti klausimą dėl jų atlyginimo iš valstybės lėšų.

3.1. Gausiai cituoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos, kitų teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus T. T. jurisprudenciją ir teigia, kad 2022 m. sausio 19 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu teismas informavo proceso dalyvius, jog dėl veikos D. B. atžvilgiu kaltinimą gali perkvalifikuoti iš BK 145 straipsnio 2 dalies į BK 145 straipsnio 1 dalį bei visas tris veikas, kurios nurodytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, sujungti į vieną kaltinimą. 2022 m. vasario 7 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu Prokurorė pateikė prašymą suformuluoti kaltinimą kaip vieną tęstinę veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Gynėjas šio posėdžio metu nurodė, kad jam reikalingas papildomas laikas pasirengti gynybai, taip pat būtina atlikti papildomus duomenų rinkimo veiksmus. Teismas byloje paskelbė tik 2 valandų pertrauką, po kurios gynėjas paaiškino, kad detaliai bylos analizei yra reikalinga ilgesnė pertrauka, tačiau teismas atmetė gynybos prašymą byloje skelbti bent trijų dienų pertrauką. Pažymi, kad 2022 m. sausio 19 d. vykusio posėdžio metu teismas gynybos neinformavo, jog bus keičiamas atskirų epizodų faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, nusikaltimo padarymo laikas, todėl buvo apribotos galimybės pasiruošti gynybai. Be to, dėl naujai pakeisto veikos padarymo laiko nebuvo apklausti nei Nukentėjusieji, nei liudytojai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo siekiama nušalinti bylą nagrinėjusią teisėją, tačiau protokoline nutartimi toks prašymas atmestas. Be to, teismas nepagrįstai ir kryptingai ne kartą atmetė gynybos prašymus apklausti papildomus liudytojus, atlikti lingvistinę ekspertizę. Nuosprendis yra paremtas samprotavimais, prielaidomis ir spėlionėmis, bet ne objektyvia kvalifikuoto specialisto išvada, pagrindžiančia arba paneigiančia kaltinime nurodytas aplinkybes.

3.2. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, tuo pačiu pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies a, b punktų, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 7 straipsnio, 10 straipsnio 2 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 5, 7 dalies, 255, 256 straipsnių nuostatas. Dėl šių pažeidimų buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos S. K. teisės. Konstatavus šias aplinkybes, yra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį kaip nepagrįstą ir neteisėtą.

3.3. Cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nes, esant pakeistam kaltinimui, papildomai neapklausė Nukentėjusiųjų, nepagristai nesirėmė teisinančiais įrodymais, klaidingai ir nemotyvuotai interpretavo nustatytas faktines bylos aplinkybes, sprendimą grindė prielaidomis ir išimtinai šališkais nukentėjusiųjų parodymais. Taip pat teismas vadovavosi subjektyviais Nukentėjusiųjų vertinimais apie rašytinės ir vaizdinės informacijos turinį, nors byloje turėjo skirti lingvistinę ekspertizę.

3.4. Teigia, jog viso baudžiamojo proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos, kuri iš esmės atitinka ir anksčiau ikiteisminį tyrimą kontroliavusių prokurorų pozicijas net du kartus nutraukti ikiteisminį tyrimą. Pažymi, kad jo veikoje nėra sistemingumo momento, taip pat atlikti veiksmai nėra tokio pavojingumo, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, byloje yra duomenų apie netinkamą pačių Nukentėjusiųjų elgesį. Taip pat jokiomis BPK nustatytomis priemonėmis nebuvo nustatytas I. S. pateiktų grandinės ir spynos tapatumas tiems daiktams, kuriuos įvykio vietoje matė pareigūnai. Atitinkamai, byloje pateiktas mokėjimo kvitas nėra niekaip susietas su Nuteistuoju, o teismas neišsireikalavo duomenų apie jo tuo metu turėtas bankines korteles, kuriomis galimai buvo apmokėta už pirkinius nagrinėjamu laikotarpiu. Nėra paneigta versija, kad I. S. galėjo pati nupirkti ir pateikti analogiškas spynas ir grandines. Be to, niekas nematė, kad tą dieną jis būtų lankęsis (duomenys neskelbtini)

3.5. Akcentuoja, jog teismas nenurodė, kaip jo D. B. siųstos žinutės galėjo įbauginti kitus nukentėjusiuosius, taip pat nepaneigė versijos, kad žinutė apie gyvsidabrį galėjo būti išsiųsta netyčia. Teismas nepagrįstai rėmėsi jo sutuoktinės parodymais, jog žinutės buvo siųstos dėl to, kad Nukentėjusieji nustotų rašyti jam. Pažymi, kad Nukentėjusiųjų teroras tęsiasi jau tris metus, sutuoktinė yra emociškai pavargusi – tai turėjo įtakos jos parodymams. Be to, byloje nustatyta, kad jį sekė pats V. B., o dėl S. K. elgesio pats kreipėsi į policiją. Teismas, analizuodamas siųstas žinutes, nevertino pačių Nukentėjusiųjų elgesio. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad jis būtų atlikęs kitus inkriminuojamus veiksmus – buvęs prie S. K. sodybos 2019 m. lapkričio 17 d., taip pat nerasti kaltinime nurodomo galingumo šviesos šaltiniai.

3.6. Aiškina, kad (duomenys neskelbtini) gyveno jo senyvo amžiaus motina, kurią dažnai lankydavo, siekdamas užtikrinti jos saugumą nuo galimų S. K. smurtinių veiksmų, kuriuos patvirtina televizijos laidos (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašas su užfiksuotu neblaivaus S. K. pasipriešinimu policijos pareigūnams, galimai siekiant išvengti atsakomybes už padarytą eismo įvykį. Šiame vaizdo įraše yra užfiksuotas policijos pareigūno komentaras, jog būtent S. K. galimai su automobiliu siekė taranuoti jo (S. K.) automobilį. Tai tik patvirtina Nukentėjusiųjų vykdomą jo persekiojimą.

3.7. Apibendrindamas Nuteistasis teigia, kad skundžiamas nuosprendis paremtas tik Nukentėjusiųjų parodymais ir interpretacijomis, priimtas pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą.

3.8. Ginčydamas paskirtą bausmę, apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu. Paskutiniuoju teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamąjį nusižengimą) paskirta bauda sumokėta 2020 m. kovo 30 d., todėl jis nėra laikomas turinčiu teistumą. Be to, teismas neturėjo pagrindo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrinti su Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, nes, kaip jau minėta, juo paskirtą bausmę yra atlikęs.

3.9. Taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai konstatavo esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams kilti civilinei atsakomybei. Teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį ir būtent jo (Nuteistojo) patirtas išlaidas gynybai priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos prokuratūros. Papildomai atkreipia dėmesį, kad skundžiamu nuosprendžiu jis yra išteisintas iš penkių jam pareikštų kaltinimų, tačiau teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atsisakė spręsti klausimą bent jau dėl dalies patirtų proceso išlaidų atlyginimo.

4. Teismo posėdyje Nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti S. K. apeliacinį skundą, o Prokurorės ir Nukentėjusiųjų apeliacinius skundus – atmesti, Nukentėjusieji ir jų atstovas bei Prokurorė prašė tenkinti jų apeliacinius skundus, o S. K. apeliacinį skundą – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, Nukentėjusiųjų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, neperžengdama šių skundų ribų.

Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

7. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendį keliais aspektais: teigia, kad teismas suvaržė jo teisę į gynybą, nes nesuteikė pakankamai laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu bei neinformavo, jog bus keičiamos atskirų epizodų faktinės aplinkybės, be to, esant pakeistam kaltinimui, papildomai neapklausė Nukentėjusiųjų ir liudytojų; nepagrįstai neskyrė byloje lingvistinės ekspertinės; priimdamas nuosprendį, vadovavosi samprotavimais, interpretacijomis, subjektyviais Nukentėjusiųjų parodymais bei nesirėmė jį teisinančiais įrodymais; taip pat Nuteistasis nurodo, kad jo veiksmai prieš Nukentėjusiuosius nebuvo sistemingi bei tokie pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog S. K. šio teismo nustatytomis aplinkybėmis ir būdu, naudodamas psichinę prievartą, tyčia sistemingai baugino ir terorizavo Nukentėjusiuosius.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Asmenų (liudytojų, nukentėjusiųjų) parodymai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia, be pašalinės įtakos, sugebant būti pakankamai objektyviems dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

10. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šių įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir S. K. kaltę padarius BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą tinkamai pagrindė nukentėjusiųjų D. B., V. B., I. S., G. S., liudytojų policijos pareigūnų M. R. ir D. P., iš dalies – paties Nuteistojo, jo sutuoktinės J. K. parodymais, apžiūrių protokolais, kitais rašytiniais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Skundžiamu nuosprendžiu taip pat buvo motyvuotai atmestos Nuteistojo keliamos versijos (kurios dėstomos ir apeliaciniame skunde), kad jo veiksmai nebuvo pasiekę tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, ar kad pačių Nukentėjusiųjų elgesys jo atžvilgiu buvo netinkamas, kas, Nuteistojo vertinimu, pateisina jo elgesį. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl Nuteistojo veiksmų sistemingumo ir jo kaltės yra nekeliančios jokių abejonių bei tinkamai motyvuotos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

11. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į gynybą, nes teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 19 d., metu neinformavo, kad bus keičiamos atskirų epizodų faktinės aplinkybės, nesuteikė pakankamai laiko susipažinti su pakeistu kaltinimu, apie kurį Prokurorė informavo 2022 m. vasario 7 d. vykusio teismo posėdžio metu, taip pat dėl pakeisto kaltinimo neapklausė nei Nukentėjusiųjų, nei liudytojų. Tokie argumentai yra prieštaraujantys bylos medžiagai bei nepagrįsti.

12. Iš Prokurorės pirmosios instancijos teismui perduoto kaltinamojo akto matyti, kad S. K. buvo kaltinimas 3 nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, padarymu, t. y. tuo, jog: 1) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2021 m. vasario 11 d. sistemingai baugino ir terorizavo V. B., 2) laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki lapkričio 20 d. sistemingai baugino bei terorizavo I. S. ir G. S., 3) laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki rugsėjo 30 d. sistemingai baugino ir terorizavo D. B. (t. 6, b. l. 93-109).

13. Vykstant bylos teisminiam nagrinėjimui, 2022 m. sausio 19 d. posėdžio metu pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 256 straipsnio nuostatomis, informavo proceso dalyvius apie tai, kad S. K. pareikštą kaltinimą dėl D. B. sistemingo bauginimo ir terorizavimo gali perkvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, taip pat visas tris kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas sujungti į vieną veiką, ją kvalifikuojant pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (t. 7, b. l. 167).

14. Teismo posėdžio, vykusio 2022 m. vasario 7 d., metu Prokurorė pateikė prašymą S. K. pareikštą kaltinimą išdėstyti kaip vieną veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje (t. 7, b. l. 172-173, t. 8, b. l. 1-19). Prokurorė tokį prašymą argumentavo tuo, kad, teismo posėdyje išklausiusi Nukentėjusiuosius, padarė išvadą, jog S. K. veikė vieninga tyčia, siekdamas įbauginti juos visus, kadangi jie artimai tarpusavyje bendrauja ir visi žinojo apie visus Nuteistojo bauginimus.

15. Nors S. K. apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo skirta 2 valandų pertrauka nebuvo pakankama susipažinti su Prokurorės pakeistu kaltinimu, tačiau tokį argumentą teisėjų kolegija vertina kaip iš esmės deklaratyvų, kadangi, įvertinus pirminio S. K. pareikšto kaltinimo bei vėliau pakeisto kaltinimo turinį, akivaizdu, kad visos, išskyrus vieną, patikslintame kaltinime nurodytos aplinkybės yra identiškos aplinkybėms, nurodytoms kaltinamajame akte, t. y. visi epizodai yra sujungti į vieną tęstinę nusikalstamą veiką, o vien 2019 m. rugsėjo 15 d. epizodo datos pakeitimas į 2019 m. spalio 15 d. neduoda pagrindo vertinimui, kad Nuteistajam ar jo gynėjui buvo reikalinga jų pageidaujama 3 dienų ar ilgesnė teismo posėdžio pertrauka gynybos strategijai pakeisti, juo labiau, kad apie kaltinimo keitimo galimybę buvo pranešta dar 2022 m. sausio 19 d. vykusiame teismo posėdyje. Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad, Prokurorei pateikus minėtą prašymą, S. K. teisinė padėtis pagerėjo, kadangi jis tapo kaltinamas ne kelių, o vienos nusikalstamos veikos padarymu.

16. Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo konstatavimui, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Nuteistojo teises, tame tarpe ir į gynybą.

17. Kitokios išvados nesuponuoja ir S. K. apeliacinio skundo argumentai, jog teismas neinformavo gynybos apie tai, kad bus keičiamos atskirų nusikaltimo epizodų faktinės aplinkybės.

18. Pažymėtina, kad iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad 2022 m. sausio 19 d. teismas informavo proceso dalyvius, jog gali keisti aplinkybę dėl namo, kuriame gyvena V. B., nuosavybės teisės, taip pat tikslinti, kad įvykio vieta yra ne (duomenys neskelbtini), po ko paskelbė pertrauką byloje (t. 7, b. l. 167). Taip pat skundžiamame nuosprendyje tikslindamas aplinkybes dėl to, kad sodyba, kurios vartus užrakino S. K., priklauso P. B., o ne V. B., spynų įsigijimo laiko, S. K. telefono numerio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios aplinkybės neblogina Nuteistojo padėties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti, kad tokiu būdu buvo kaip nors pažeistos Nuteistojo teisės į gynybą, nes BPK 256 straipsnis įpareigoja teismą iš anksto pranešti proceso dalyviams tik apie esmines faktines aplinkybes, o šiuo atveju minėtos aplinkybės tokios nėra.

19. Nuteistojo teigimu, apkaltinamasis nuosprendis nepagrįstai grindžiamas Nukentėjusiųjų parodymais, kurie yra šališki ir neteisingi. Tokie argumentai prieštarauja bylos medžiagai bei yra nepagrįsti.

20. Susipažinus su nukentėjusiosios D. B. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, turiniu, matyti, kad ji davė nuoseklius parodymus ir viso proceso metu nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 5 d. S. K. tėvui S. K., atėjusiam pasikalbėti dėl S. K. vykdomo N. Š. persekiojimo, sakė, kad už 500 eurų nebebus jos (D. B.), ją sumuš, o, atvykus iškviestam policijos ekipažui, jis tiesiogiai jai sakė, kad dabar ne 500 eurų, o 1000 eurų visa tai kainuos, jo žmona suleis jai vaistų, nuo ko ji liks gulėti kaip daržovė; duodama parodymus dėl 2019 m. rugsėjo 28-29 d. epizodo, D. B. nurodė, kad, nuvažiavusi į P. B. sodybą, pamatė, kad ant vartų užkabintos spynos; duodama parodymus dėl S. K. siųstų žinučių, D. B. nurodė, kad gavo iš S. K. žinutę su tekstu “domėjaisi mano žmona, aš pasidomėsiu tavo dukra”, paskui jis parašė apie žiurknuodžius, t. y. kad jeigu žiurkės puola, galima padėti žiurknuodžius ir nudvės – tas žinutes suprato, kaip grasinimą, nes santykiai su Nuteistuoju buvo įtempti, nedraugiški, todėl jo žinutės ją įbaugino; taip pat D. B. nurodė žinanti apie V. B., I. S. siųstas žinutes. Nukentėjusysis V. B., duodamas parodymus dėl 2019 m. rugsėjo 5 d. epizodo, nurodė, kad, žinutėmis bendraujant su S. K., jis nurodė, kad surado kažkokį žmogų, kuris už 500 eurų gali padaryti žmogui galą, grasino, kad padarys D. kaip daržovę, dėl ko D. B. perspėjo saugotis; duodamas parodymus dėl S. K. siųstų žinučių, V. B. nurodė, kad santykiai su S. K. buvo nedraugiški, įtempti, todėl jis, gavęs šias žinutes, labai išsigando, bijojo gerti vandenį iš šulinio; taip pat jis nurodė žinantis apie S. K. siųstas žinutes D. B. ir I. S.. Nukentėjusioji I. S., duodama parodymus dėl 2019 m. rugsėjo 28-29 d. epizodo, nurodė, kad grandinės ant vartų buvo 1 m, perkirptos per pusę ir uždėtos su dvejomis spynomis pavadinimu (duomenys neskelbtini), kurios, kaip išsiaiškino, pardavinėjamos tik parduotuvėje (duomenys neskelbtini), todėl nuvyko į šią parduotuvę ir iš pardavėjos sužinojo, kad iš vakaro parduotuvėje buvo pirkta 1 m grandinės ir dvi spynos; 2019 m. lapkričio 18 d., gavusi žinutes apie sudegusius automobilius, labai išsigando; 2019 m. lapkričio 17 d., apie 18 val., per virtuvės langą matė, kad nuo kelio pusės kažkas automobilio šviesomis šveičia į namą, matė, kad vėliau automobilis nuvažiavo link S. K. namų, o paskambinusi D. B. sužinojo, kad į langus švietė Nuteistasis su žmona; taip pat ji nurodė, kad abu su vyru gavo iš S. K. žinutes su sudegusių automobilių (duomenys neskelbtini), kokiais jie patys naudojasi, nuotraukomis bei žino apie S. K. siųstas žinutės D. B. ir V. B.. Nukentėjusysis G. S. nurodė, kad 2019 m. lapkričio 18 d. į jo ir jo žmonos telefonus S. K. atsiuntė nuotraukas su sudegusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu vairavo jis, ir sudegusiu automobiliu (duomenys neskelbtini), kurį tuo metu vairavo žmona; taip pat jis nurodė žinantis apie kitus kaltinime S. K. inkriminuotus veiksmus ir mano, kad buvo nukreipti į jų šeimą, t. y. (duomenys neskelbtini).

21. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti aptartų esminėmis detalėmis tarpusavyje sutampančių Nukentėjusiųjų parodymų patikimumu. Svarbu tai, kad juos pagrindžia ir kiti byloje surinkti įrodymai – liudytojo S. K., P. B., N. Š., policijos pareigūnų parodymai, apžiūrų protokolai, momentinės ekrano nuotraukos, duomenys iš parduotuvės (duomenys neskelbtini), J. K. parodymai, kurių nėra pagrindo laikyti neteisingais. Be to, ir pats Nuteistasis teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nurodė girdėjęs, kaip D. B. policijos pareigūnams sakė, jog už 500 eurų taps daržove.

22. Nors Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutikimą su jo atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu grindžia, jo manymu, įrodymų stoka byloje, teigdamas, kad byloje buvo reikalinga papildomai apklausti Nukentėjusiuosius apie pakeistą kaltinimą, skirti lingvistinę ekspertizę, surinkti duomenis apie I. S. pateiktos grandinės ir spynos tapatumą daiktams, kuriuos įvykio vietoje matė pareigūnai, nustatyti liudytojus, kurie atskirų epizodų metu būtų jį matę (duomenys neskelbtini). ir pan., tačiau teisėjų kolegija, atsakydama į tokius reikalavimus, pažymi, kad D. B. apie pakeistą kaltinimą dėl 2019 m. spalio 15 d. epizodo buvo papildomai apklausta pirmosios instancijos teisme, taip pat A. B. ir I. S. buvo apklaustos ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, o apklausti kitus nukentėjusiuosius nėra jokios būtinybės, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad jie jau yra davę išsamius parodymus dėl visų pakeistame kaltinime nurodytų aplinkybių, kurios yra analogiškos nurodytosioms kaltinamajame akte, todėl tai būtų perteklinis veiksmas, kuris jokios įtakos sprendimui negali turėti.

23. Tuo pačiu, atsakant į kitus prašymus, pažymėtina, kad įrodinėjimas nėra begalinis procesas ir turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Savo išvadas dėl S. K. kaltumo teismas padarė įvertinęs įrodymų visumą ir įsitikinęs, kad nebeliko jokių abejonių, jog niekas kitas, bet Nuteistasis atliko kaltinime jam inkriminuotus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo abejoti šia išvada ir konstatuoja, kad S. K. prašomi atlikti veiksmai būtų akivaizdžiai pertekliniai.

24. Apeliaciniame skunde Nuteistasis daug dėmesio skiri siekiui pagrįsti, kad jos veiksmai nebuvo sistemingi, pasiekę tokį pavojingumo laipsnį, kad būtų proporcinga taikyti baudžiamąją atsakomybę, juos Nuteistasis įvardija kaip atsaką į pačių Nukentėjusiųjų elgesį, taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kaip jo veiksmai siunčiant žinutes D. B. galėjo įbauginti kitus nukentėjusiuosius, nepaneigė versijos, kad žinutė apie gyvsidabrį galėjo būti išsiųsta netyčia. Taigi, Nuteistasis kelia klausimą dėl, jo manymu, nepagrįsto veikos kvalifikavimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

25. Sprendžiant dėl S. K. veiksmų sistemiškumo bei pavojingumo BK 145 straipsnio 2 dalies prasme, pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi įstatymo aiškinimo nuostatos, kad sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014, 2K-269-303/2020). Sistemingumo požymis baudžiamosios teisės teorijoje aiškinamas kaip grasinimas, pasikartojantis tris ar daugiau kartų, tačiau praktikoje galimi terorizavimo atvejai ir esant vienam, tačiau išreikštam aktyviais ir ilgesnį laiką trunkančiais veiksmais, kartui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-259-693/2018).

26. Byloje neginčijamai įrodyti 7 Nuteistojo veikos epizodai, kurie atlikti laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki lapkričio 18 d. ir yra tarpusavyje betarpiškai susiję. Pažymėtina, kad S. K. veiksmai (tiek nurodyti jam pareikštame kaltinime, tiek neįtraukti į kaltinimą, tačiau apibūdinti pačių Nukentėjusiųjų) prieš jo tėvo sugyventinę D. B., jos kaimynus V. B., I. S. (kuri yra V. B. sesuo) ir G. S. yra vykdomi pakankamai ilgą laiko tarpą ir sistemingai. Šių veiksmų turinys, pobūdis atkleidžia tai, kad S. K. siekia įbauginti visus Nukentėjusiuosius, žinodamas, kad, jam atlikus veiksmus prieš vieną iš Nukentėjusiųjų, apie tai bus informuoti kiti, kadangi D. B., V. B., I. S. ir G. S. dažnai tarpusavyje bendrauja bei vienas kitą perspėja apie S. K. pasirodymą (duomenys neskelbtini), taip siekdami vienas kitą apsaugoti nuo neadekvataus jo elgesio, ką patvirtina bylos medžiaga. Visiškai pritartina Prokurorės pirmosios instancijos teisme išsakytiems argumentams, jog S. K. veiksmus jungia bendra tyčia, nes jis neabejotinai suvokia, kad jo atlikti veiksmai prieš vieną iš Nukentėjusiųjų turi neigiamą poveikį ir kitiems. Toks S. K. veikimas atitinka BK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sistemingumo požymį.

27. Nors Nuteistasis ginčija šių veiksmų pavojingumą, tačiau bylos medžiagos analizė patvirtina, kad Nukentėjusieji yra įbauginti, ne kartą dėl S. K. veiksmų kreipėsi į policiją. Teisėjų kolegija, įvertinusi šių veiksmų pobūdį, konstatuoja, kad jie yra ne tik bauginančio pobūdžio, tačiau ir kryptingi, vykdomi turint vieningą tikslą bauginti visus Nukentėjusiuosius, sukurti jiems nesaugumo jausmą, todėl jų pavojingumas BK 145 straipsnio 2 dalies prasme yra akivaizdus.

28. Šioje vietoje pažymėtina, jog S. K. apeliaciniame skunde plačiai dėsto apie, jo manymu, netinkamą tėvo S. K. elgesį, tačiau pažymėtina, kad šioje byloje Nuteistasis nėra kaltinamas tėvo terorizavimu ir sistemingu bauginimu, todėl apeliacinio skundo argumentai apie tėvo elgesį, fiksuotą laidoje (duomenys neskelbtini)ir pan., niekaip nėra susiję su nagrinėjama byla. Kartu S. K. elgesys su Nuteistuoju negali būti laikomas sudarančiu pagrindą pastarajam bauginti šioje byloje nukentėjusiais pripažintų asmenų, kuo S. K. siekia įtikinti savo apeliaciniame skunde.

29. Esant visoms šioms aplinkybėms, S. K. apeliacinis skundas atmetamas (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

30. Apeliaciniame skunde Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį recidyvistu bei subendrino skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su bausme, paskirta Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu, kadangi šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudą jis sumokėjo 2020 m. kovo 30 d.

31. Atsakant į Nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų – toks asmuo yra recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis). Jei veiką padarė recidyvistas, tai pripažįstama atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

32. Susipažinus su duomenimis iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) bei Teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – ir LITEKO), matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas) 6 MGL, t. y. 225,96 Eur dydžio bauda, kuri iš Nuteistojo priverstine tvarka išieškota tik 2018 m. liepos 16 d.

33. BK 97 straipsnio 3 dalies a) punkte yra numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir 3 metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

34. Kadangi, kaip jau minėta, S. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę atliko tik 2018 m. liepos 15 d., todėl šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos metu – nuo 2019 m. rugsėjo 5 d. iki 2019 m. lapkričio 18 d. – jis turėjo neišnykusį teistumą, kadangi nuo baudos bausmės atlikimo nebuvo praėję 3 metai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino jį recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

35. Iš ĮKNR bei LITEKO duomenų taip pat matyti, jog Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (veika padaryta laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. rugsėjo mėnesio) 20 MGL, t. y. 1 000 Eur dydžio bauda, kurią jis sumokėjo 2020 m. kovo 30 d.

36. BK 63 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

37. Kadangi baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu (pirmuoju nuosprendžiu), S. K. įvykdė laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. gruodžio 12 d., t. y. šioje byloje nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai subendrino jam paskirtas bausmes BK 63 straipsnio 9 dalies pagrindu, į galutinę subendrintą bausmę įskaitydamas Panevėžio apylinkes teismo Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudos bausmę.

38. Prokurorė ir Nukentėjusieji apeliaciniais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėti S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

39. BK 75 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu <...> ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Toks sprendimas gali būti priimamas tik tuo atveju, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

40. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atidėdamas S. K. paskirtos 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, šį savo sprendimą argumentavo tuo, kad, atsižvelgus į Nuteistojo asmenybę, įvertinus duomenis apie veikos pavojingumą, bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

41. Teisėjų kolegija su tokiomis išvadomis visiškai nesutinka ir pabrėžia, jog, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį negali būti paneigti nukentėjusiųjų teisėti interesai. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016).

42. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos darymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-536/2014, 2K-132-942/2016).

43. Nagrinėju atveju nei Nuteistojo asmenybė, nei jo įvykdo nusikaltimo aplinkybės nesuteikia jokio pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės (jos dalies) atlikimo.

44. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad S. K. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 5 dienos baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį už analogiško pobūdžio nusikaltimą – už tai, kad savo buvusiai sugyventinei rašė grasinančio turinio žinutę, po ko atvyko prie jos namų ir, laikydamas rankoje peilį, matant sugyventinei, vaikščiojo aplink jos automobilį, po to su peiliu rankoje užėjo į namo laiptinę, t. y. grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą.

45. Šiuo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirta švelniausia BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, tačiau akivaizdu, kad tokios rūšies bausmė neturėjo jokios teigiamos įtakos, kadangi Nuteistasis ryžosi daryti naujas nusikalstamas veikas, tame tarpe ir iš esmės analogišką veiką, kurią nuteistas minėtu baudžiamuoju įsakymu: Panevėžio rūmų 2020 m. kovo 18 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 MGL dydžio bauda už tai, kad neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai užsiaugino 1,380 g kanapių (antžeminių dalių) bei šią narkotinę medžiagą laikė, o nagrinėjamoje byloje jis nuteistas už tai, kad terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius.

46. Ne ką mažiau svarbu ir tai, kad S. K. baustas administracine tvarka už chuliganišką elgesį – 2020 m. rugpjūčio 30 d., važiuodamas žvyrkeliu pro kelkraštyje stovinčius pėsčiuosius, padidino greitį ir pasuko vairą link stovinčių žmonių, 2020 m. birželio 21 d. nulaužė V. B. automobilio valytuvą; taip pat jis baustas už pėsčiojo nepraleidimą per perėją, narkotinių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo, leistino greičio viršijimą.

47. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos pirmiau paminėtos aplinkybės aiškiai rodo, kad S. K. savo elgesiu demonstruoja išskirtinai niekinamą požiūrį į įstatymų laikymąsi, yra nelinkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų, anksčiau jam skirtos švelnesnės už laisvės atėmimą bausmės nesulaikė Nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos, kuri pasižymi cinizmu bei aiškiai išreikštomis susiformavusiomis antivisuomeninėmis nuostatomis. Nuteistojo įvykdyto nusikaltimo pobūdis bei aplinkybės aiškiai rodo, kad šis nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, o yra dėsninga jo pasirinkto gyvenimo būdo ir elgesio.

48. Atsižvelgtina ir į tai, kad iš Nukentėjusiųjų paaiškinimų matyti, jog net ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo S. K. nesiliovė jiems kenkti bei aplinkiniams giriasi švelniai išsisukę nuo teisingumo, kas tik dar kartą patvirtina, kad pasiekti bausmės tikslus (BK 41 straipsnio 2 dalis), o ypatingai – apsaugoti Nukentėjusiuosius nuo neadekvataus S. K. elgesio – galima tik jam realiai atliekant laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Sprendimas atidėti bausmės vykdymą šiuo atveju tik dar labiau įtvirtintų S. K. niekinamą požiūrį į baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, o vien tik baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72¹ straipsnyje, paskyrimas tinkamai neapsaugotų Nukentėjusiųjų teisėtų interesų.

49. Esant šioms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl BK 75 straipsnio taikymo naikinama (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

Dėl Nukentėjusiųjų civilinių ieškinių

50. Nukentėjusieji pateikė civilinius ieškinius, kuriais prašė priteisti iš S. K.: V. B. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas (t. 6, b. l. 141–146), I. S. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas (t. 6, b. l. 148–152), G. S. – 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas (t. 6, b. l. 154–158), D. B. – 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei procesines palūkanas (t. 6, b. l. 160–165).

51. Skundžiamu nuosprendžiu, iš dalies patenkinus Nukentėjusiųjų civilinius ieškinius, S. K. priteista: D. B. – 800 Eur, I. S. – 600 Eur, V. B. – 600 Eur, G. S. – 300 Eur jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, taip pat 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

52. Nukentėjusieji su tokiomis priteistomis sumomis nesutinka, teigdami, jog jos nėra pakankamos patirtiems dvasiniams išgyvenimams atlyginti, todėl prašo civilinius ieškinius tenkinti visiškai.

53. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į kitas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes.

54. Nors apeliaciniame skunde Nuteistasis teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo esant CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindams kilti civilinei atsakomybei, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Iš Nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad dėl neteisėtų Nuteistojo veiksmų jie jaučia nuolatinę baimę, nesaugumo jausmą, D. B. ėmė vartoti raminančius vaistus. Atsižvelgiant į S. K. veikos pobūdį, abejoti šiais Nukentėjusiųjų parodymais nėra jokios pagrindo. Taigi, Nukentėjusiųjų emociniai ir dvasiniai išgyvenimai, sukelti S. K. nusikalstamų veiksmų, yra akivaizdūs, todėl jų patirtos neturtinės žalos atlyginimo motyvai yra įrodyti.

55. Spręsdamas dėl jiems priteistinų sumų dydžio, pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad dėl S. K. nusikalstamų veiksmų Nukentėjusieji jautė įtampą, nepatogumus, jausmą, jog yra sekami, baimę dėl savo sveikatos, gyvybės ir turto. Atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Nukentėjusiųjų prašomos priteisti sumos yra per didelės. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad visiškai tenkinti nukentėjusiųjų ieškinių nėra pagrindo, kadangi toks sprendimas būtų akivaizdžiai neproporcingas S. K. įvykdyto nusikaltimo aplinkybėms, tačiau vertina, kad Nukentėjusiesiems priteistos sumos nėra pakankama satisfakcija jų patirtiems išgyvenimams atlyginti.

56. Pažymėtina, kad Nukentėjusieji tiek civiliniame ieškinyje nurodė, tiek teismo posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, o D. B. bei I. S. – ir apeliacinės instancijos teisme patvirtino, kad dėl S. K. veiksmų pablogėjo jų emocinė būklė, jie yra priversti gyventi baimėje, jaučia didelį nesaugumo dėl savo turto, sveikatos ar net gyvybės jausmą, bijo vieni išeiti į kiemą. Esant tokiems dėl S. K. nusikaltimo kilusiems padariniams, yra pagrindas padidinti Nukentėjusiesiems priteistas sumas jų patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau iki mažesnės nei civiliniuose ieškiniuose bei apeliaciniame skunde reikalaujamos sumos, todėl šioje dalyje nuosprendis taip pat keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

57. Apeliaciniu skundu Nuteistasis prašo priteisti baudžiamojoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas advokato darbui apmokėti.

58. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ ir naujausia teismų praktika, tik teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį ir asmenį išteisinus dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas turi teisę nuspręsti kaltinamajam priteisti patirtų išlaidų atlyginimą advokato, kuris dalyvavo byloje kaip kaltinamojo gynėjas, paslaugoms apmokėti.

59. Šiuo atveju Nuteistojo atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, todėl nėra jokio pagrindo atlyginti jam patirtų bylinėjimosi išlaidų.

60. Nukentėjusieji patyrė išlaidas advokato A. Leonavičiaus teisinėms paslaugoms apmokėti: D. B. – 60 Eur, I. S. – 60 Eur, G. S. – 60 Eur, V. B. – 140 Eur (t. 8, b. l. 138-143). Šios išlaidos yra pagrįstos tinkamais rašytiniais įrodymais – grynųjų pinigų priėmimo ir, įvertinus advokato A. Leonavičiaus darbo sąnaudas atstovaujant Nukentėjusiuosius apeliacinės instancijos teisme, taip pat atsižvelgiant į nagrinėtos bylos apimtį bei joje keltus klausimus, nėra laikytinos per didelėmis ar neproporcingomis, todėl šios išlaidos Nukentėjusiųjų naudai priteistinos iš S. K. (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu, 2 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 17 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 punktais, S. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas ir skirta BK 72¹ straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

D. B. priteistą sumą neturtinei žalai atlyginti padidinti iki 1 000 Eur, I. S. – iki 1 000 Eur, V. B. – iki 800 Eur, G. S. – iki 500 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą ir S. K. apeliacinį skundą atmesti.

Priteisti iš S. K. apeliacinės instancijos teisme patirtas atstovavimo išlaidas: D. B. – 60 Eur, I. S. – 60 Eur, G. S. – 60 Eur, V. B. – 140 Eur.