Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) S. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareikėjo S. L. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas S. L. 2017 m. sausio 9 d. kreipėsi į antstolės E. M. kontorą skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kuria yra apribojama skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems). Taip pat prašė, jei pagal patvarkymą yra nurašytos jam priklausančios lėšos, tokias lėšas grąžinti skolininkui arba panaikinti areštą tokioms lėšoms toje dalyje, kurioje apribota skolininko teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Reikalavimą grindė CPK 668 straipsnio 1 dalimi, Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 punktu, teismų praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-154-313/2016, teigdamas, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA.

Antstolė E. M. 2017 m. sausio 10 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė patenkinti skolininko S. L. skundą, motyvuodama tuo, jog skundas nepagrįstas, laisvės atėmimo vietos įstaiga piniginių lėšų į antstolės depozitinę sąskaitą nėra pervedusi, o skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad esančios įkalinimo įstaigos sąskaitoje piniginės lėšos, yra likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo, ar piniginės lėšos, į kurias įstatymas riboja ar draudžia nukreipti išieškojimą pagal CPK 739 straipsnį. Antstolė savo poziciją grindė tuo, jog skolininko lėšos, esančios įkalinimo įstaigoje, nepatenka į skolininko minimą CPK 668 straipsnio 1 dalies taikymo apimtį iš kurio negali būti išieškoma. Antstolė nurodė, jog skolininko skunde minimas Bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 1 dalis (toliau – BVK) ir Suėmimo vykdymo įstatymo 28 str. 1 d., antstolio atliekamų priverstinio vykdymo veiksmų niekaip neįtakoja, kadangi šitomis teisėmis suimtasis gali naudotis tiek, kiek jos neapribotos ar suvaržytos kitais įstatymais ar teisės aktais. Šiuo konkrečiu atveju, skolininko teisė naudotis BVK 92 straipsnio 1 dalimi įtvirtintomis piniginėmis lėšomis, esančiomis jo asmeninėje sąskaitoje, yra neįvykdytu jo skoliniu įsipareigojimu, todėl minėtomis įstatymo nuostatomis skolininkas be jokių suvaržymų galės naudotis tik tuo atveju, jei jo skolinis įsipareigojimas išieškotojui bus įvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto (pareiškėjo) S. L. atskirasis skundas tenkintinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Bylos duomenimis nustatyta, jog antstolės E. M. kontoroje antstolės E. M. kontoroje Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 960,06 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka valstybės naudai (21 v. b. l.). 2016 m. gruodžio 18 d. antstolė, nenustačiusi kliūčių, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini). Vykdymo eigoje antstolė nustatė, kad skolininkas atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, todėl 2016 m. gruodžio 29 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (8-9 b. l.). Antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje CPK 688 straipsnio pagrindu. Tuo pačiu patvarkymu, antstolė taikė areštą piniginėms lėšoms, esančioms skolininkui priklausančioje sąskaitoje. (10 b. l.). Visus dokumentus antstolė išsiuntė į skolininko laisvės atėmimo vietos įstaigą.

Skolininkas nesutiko su visos sąskaitos areštu, nepaliekant joje bent 20 procentų lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas skundą atmetė.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, areštuojant skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigoje, dėl ko jis negali įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų kalėjimo parduotuvėje nuteistiesiems, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pažymėtina, kad vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 straipsnio 1 dalis). Priėmęs vykdyti išduotą vykdomąjį raštą, antstolis patikrina, ar skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje. Nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (SVI, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. liepos 29 d., 4 punktas, patvarkymo forma priedas Nr. 11).

BVK 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat numato teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. Vadovaujantis šio straipsnio nuostatomis, perlaidomis gauti ir atnešti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti BVK ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. Pažymėtina, kad nei CPK, nei SVI nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje.

Nagrinėjamu atveju, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, iš vykdomosios bylos duomenų matyti, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2960,06 Eur žalos išieškojimo regreso tvarka iš apelianto pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (21 v. B. l.). Antstolė 2016 m. gruodžio 29 d. surašė raginimą įvykdyti sprendimą per 10 dienų nuo jo gavimo dienos (7 v. b. l.) ir tą pačią dieną paskaičiavo vykdymo išlaidas ir priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (10 v. b. l.), nurodant areštuotas 3153,98 Eur pinigines lėšas pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. Apeliantas įsitikinęs, kad antstolei areštavus jo visas lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, antstolė nesilaikė įstatymo nustatytų išieškojimo ribojimų, todėl buvo apribotos pareiškėjo galimybės pasinaudoti savo teisėmis – įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų laisvės atėmimo vietos parduotuvėje nuteistiesiems, kas suponuoja jo teisių pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto skundą dėl antstolės veiksmų, netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamą nutartį laikyti teisėta ir pagrįsta negalima dėl toliau nurodomų argumentų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

Pagal išieškojimą iš skolininko turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesio algos (toliau – MMA). Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, kurios 93.6 punkte nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Tačiau CPK 668 str. nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 str. 1 d. nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA).

CPK LI skyriuje (733–743 straipsniai) reglamentuojamas išieškojimas iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį, iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). CPK 736 straipsnio 3 dalyje nustatyti atvejai, kai išskaitoma dalis gali būti mažinama, CPK 738 straipsnyje – pajamos, iš kurių išieškoma išimtiniais įstatyme įvardytais atvejais, o CPK 739 straipsnyje – pinigų sumos, iš kurių išieškoti negalima.

Nesutiktina su antstole, kad areštuotos pareiškėjo iš artimųjų kaip parama į laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitą gaunamos lėšos nelaikytinos darbo užmokesčiu ar kitomis pajamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LI skyriaus normų prasme. Pagal kasacinio teismo išaiškinimą, pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje (pvz. gaunamos iš artimųjų) kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 733–743 straipsniai), kurių dydis, kaip jau buvo minėta, reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje.

Išdėstytos įstatymo nuostatos dėl išieškojimo iš skolininko pajamų tvarkos, paneigia pirmosios instancijos teismo išvadas, kad iš lėšų, kurios nepriskirtinos CPK 738 ir 739 straipsniuose nurodytoms lėšoms, o šiuo atveju, skolininkas nurodė, kad lėšas į skolininko sąskaitą perveda artimieji, išieškojimas galimas pilna apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų. Analogiškai taip minėtas teisės normas aiškina ir kasacinės instancijos teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016. Taigi, pagal formuojamą teismų praktiką, į skolininko sąskaitoje pataisos namuose įplaukiančias lėšas (pervedamos ar įnešamos artimųjų) išieškojimas gali būti nukreipiamas tik vadovaujantis CPK 736 str. nuostatomis. Tokios praktikos laikomasi ir Šiaulių apygardos teismo 2016 m. spalio 31 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-956-856/2016, Šiaulių apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-126-856/2017 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad antstolė E. M. skundžiamu patvarkymu areštavo skolininkui priklausančias lėšas, esančias Pravieniškių pataisos namų sąskaitoje, nurodydamas areštuotas lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, nesivadovaudama CPK 736 str. nustatytomis taisyklėmis, numatančiomis išskaitų dydžių ribojimus, atsižvelgiant į skolininko gaunamas išmokas (kai jos neviršija MMA ir viršija MMA), apie kurias pasisakyta šios nutarties 17 punkte. Todėl antstolės veiksmai pripažintini neteisėtais.

Apibendrinant konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 668 straipsnio 1 dalį, spręsdamas dėl ribojimų išieškoti iš laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens turto, ir šis procesinės teisės pažeidimas sąlygojo neteisingo sprendimo priėmimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės - antstolės veiksmai, 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, pripažįstami neteisėtais (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjo skundą tenkinti.

Pripažinti neteisėtais antstolės E. M. veiksmus priimant 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2016 m. gruodžio 29 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.