Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio A. L. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-10700-841/2016, kuria iš dalies tenkintas skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu antstolis A. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino neteisėtais antstolio A. L. veiksmus, priimant patvarkymą Nr. S-16-159-42199 vykdyti išieškojimą iš skolininkei K. K. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, dalyje, kurioje nenurodytas išskaitų dydis, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, ir šioje dalyje 2016-09-28 patvarkymą Nr. S-16-159-42199 panaikino, ir priimti naują nutartį – pareiškėjos skundo netenkinti (14–17 b. l.).

Atskirajame skunde nurodo, kad CPK 737 straipsnyje yra pateikiamas baigtinis sąrašas pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui, iš kurių išieškojimui taikomos išieškojimo iš darbo užmokesčio taisyklės. Skolininkės lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, nepatenka į CPK 737 str. reguliuojamą sritį. Šios lėšos nepatenka ir į CPK 738-739 straipsniuose įvardintas pajamas, iš kurių išieškojimas yra negalimas arba yra ribojamas. Skolininkei priklausančios lėšos yra laikytinos kitomis skolininkės pajamomis, todėl nedraudžiama išieškoti iš šių lėšų visa apimtimi. Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje, forma yra nustatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede. Kadangi patvarkymo forma yra nustatyta teisės aktuose, nėra teisinio pagrindo antstolio patvarkymą net iš dalies pripažinti neteisėtu. Apeliantas atkreipė dėmesį, kad apylinkės teismo formuojama praktika yra ydinga, o padaryti teisės normų pažeidimai gali turėti įtakos priimant neteisėtus sprendimus ir nutartis ateityje nagrinėjamose bylose.

7. Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

8. Byloje nustatyta, kad antstolio A. L. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 50 Eur skolos išieškojimo iš K. K. išieškotojo valstybės naudai pagal 2013-07-29 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-2696-900/2013 ir vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 115 Eur skolos išieškojimo iš K. K. išieškotojo valstybės naudai pagal 2013-09-23 Šiaulių apylinkės teismo nutarimą Nr. A2.2.-3410-899/2013. Skolininkei gera valia nesumokėjus įsiskolinimo, antstolis A. L. išsiuntė Šiaulių tardymo izoliatoriui 2016-09-28 Patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Minėtu patvarkymu antstolis areštavo 165 Eur skolą ir 216,97 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 381,97 Eur iš skolininkei priklausančių lėšų, esančių Šiaulių tardymo izoliatoriaus sąskaitoje (v. b. Nr. (duomenys neskelbtini), 24–25 b. l.). Taigi, iš minėto antstolio patvarkymo matyti, kad išieškojimą antstolis nukreipė į visą skolos ir vykdymo išlaidų sumą, t. y. 381,97 Eur, o ne taip, kaip numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 736 straipsnio nuostatos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą pareiškėjui priklausančios lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, gaunamos iš artimųjų kvalifikuotinos kaip gaunamos kitos pajamos, todėl išskaitoms iš tokio pobūdžio pajamų taikomos proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko pajamų, kurių dydis reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje. Kad skolininkei artimųjų pervedamos lėšos laikytinos kitomis lėšomis, pripažino ir pats apeliantas atskirajame skunde, tačiau nepagrįstai nurodė, kad iš šių lėšų nedraudžiama išieškoti visa apimtimi.

9. Kasacinis teismas 2016 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 yra atkreipęs dėmesį į tai, kad civilinio proceso kodekso normos atskirai reglamentuoja išieškojimą iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).

10. CPK 736 straipsnio 1 dalis numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesio algos (toliau – ir MMA), išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą, ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki penkiasdešimties procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (1 p.); visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų (2 p.); pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (3 p.). Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.

11. Pažymėtina, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (CPK 4 straipsnis), todėl, nagrinėjant skundą dėl antstolio veiksmų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, suformuluotais išaiškinimais.

12. Iš antstolio A. L. 2016-09-28 Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, matyti, kad antstolis minėtą patvarkymą priėmė nesivadovaudamas CPK 736 straipsnio nuostatomis, todėl nėra pagrindo antstolio veiksmus priimant 2016-09-28 patvarkymą Nr. S-16-159-42199 laikyti teisėtais.

13. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias skolos išieškojimą iš skolininkui priklausančių pajamų, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje, bei pagrįstai tenkino skolininkės skundą panaikindamas antstolio A. L. 2016-09-28 patvarkymą. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.