Šiaulių apygardos teismo nutartis

2019-04-02 · Civilinė byla Nr. e2A-194-267/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
e2A-194-267/2019
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-02674-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
Ieškovas
D. R., R. R.
Atsakovas
I. K., A. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-194-267/2019Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02674-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1.;2.4.2.13.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. R. ir R. R. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-6723-251/2018 pagal ieškovų D. R. ir R. R. patikslintą ieškinį atsakovams I. K. ir A. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, J. B. (ieškovų pusėje), Valstybės įmonei Registrų centras, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastro duomenų įregistravimo be bendraturčių sutikimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai ieškiniu kreipėsi į teismą prašydami pripažinti ieškovams D. R. ir R. R. teisę įregistruoti jų lėšomis pertvarkytų sujungimo būdu žemės sklypų, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pasikeitusius žemės sklypo kadastro duomenis, nustatytus pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. 2018 m. sausio 9 d. parengtą žemės sklypo, kurio bendras plotas 1021 m², kadastro duomenų bylą, įregistruojant ieškovų D. R. ir R. R. padidėjusią dalį, esančią bendrąja daline nuosavybe – 489/1021, atsakovų I. K. ir A. K. dalį – 248/1021, J. B. dalį – 284/1021 be bendraturčių I. K. ir A. K. sutikimo; nustatyti naudojimosi pertvarkytu žemės sklypu tvarką pagal IĮ „Geodezijos studija“ matininko R. B. parengtą „Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą M 1:500 kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Sklypo plotas 1021 m²“.

2. Nurodė, kad šalys su trečiuoju asmeniu J. B. yra žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,0830 ha (toliau – žemės sklypas), bendraturčiai. Ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 149/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0298 ha, atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 124/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0248 ha, trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklauso 142/415 dalys žemės sklypo, tai yra 0,0284 ha. Naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Ant žemės sklypo esantis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 231,71 kv. m. (toliau – Pastatas) yra suskirstytas į tris patalpas – butus. Ieškovei D. R. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovei I. K. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, adresu (duomenys neskelbtini). Trečiajam asmeniui J. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso butas – patalpa su pusrūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto – patalpos su pusrūsiu, kuriame ieškovai gyvena, lokaciją (kraštinis butas Nr. 3) bendrame Pastate, ieškovų naudojama žemės sklypo dalis ribojasi su 191 m² valstybinės žemės sklypu, kuris atitinka įsiterpusio valstybinės žemės sklypo sąvoką. Todėl ieškovai savo lėšomis parengė žemės sklypo ir įsiterpusio valstybinės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (toliau – Formavimo ir pertvarkymo projektas), kurį patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vedėjas 2017 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 31FPĮ- 36 – (14.31.124.). Tokiu būdu ieškovai pagal 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 6703/2017 iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įsigijo įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsiterpęs žemės sklypas), kuris ribojasi su žemės sklypu. Pirkdami Įsiterpusį žemės sklypą, ieškovai įsipareigojo įsigytą Įsiterpusį žemės sklypą per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos sujungti su žemės sklypu, kaip numatyta Formavimo ir pertvarkymo projekte. Paaiškino, kad trečiasis asmuo sutiko dėl Įsiterpusio žemės sklypo prijungimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo pagal ieškovų lėšomis parengtą naudojimo tvarkos planą, o atsakovų sutikimo nepavyko gauti, nes jie nerandami, išvykę į užsienį, santykiai su atsakovais yra konfliktiški. Mano, kad ieškovų iniciatyva parengtas naudojimosi tvarkos planas (toliau – Planas) maksimaliai užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyrą, atitinka nusistovėjusią naudojimosi tvarką, užtikrina bendraturčių patekimą į jiems nuosavybės teise priklausančius butus – patalpas pagal butų lokaciją statinyje bei atitinka turimas dalis, esančias bendrąja daline nuosavybe.

Atsiliepimas

3. Atsakovai su ieškiniu nesutiko nurodydami, kad jau daugiau kaip 10 metų gyvena užsienyje, tačiau nuolat grįžta į Lietuvą, į jiems nuosavybės teise priklausantį butą. Ieškovai sąmoningai neinformavo atsakovų, neprašė jų leidimo, žinodami, kad atsakovai nuolat gyvena ne Lietuvoje, dokumentus jiems siuntė deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, pranešimą laikraštyje skelbė formaliai, t. y. faktiškai nesilaikė įstatymo reikalavimų bendrosios nuosavybės teisės klausimus spręsti kartu, ieškant sutarimo. Toks ieškovų elgesys, atsakovų įsitikinimu, yra nesąžiningas, nepriimtinas. Atsakovų iniciatyva parengtas alternatyvus naudojimosi sklypu planas, kurio esminis skirtumas nuo ieškovų pateiktojo – mažesnis atskirų plotelių kiekis ir taisyklingos formos plotai. Nustatant naudojimosi tvarką, siekiant išvengti ar sumažinti konfliktus ateityje, turi būti siekiama, kad naudotis nustatomos dalys būtų maksimaliai izoliuotos viena nuo kitos arba bent sumažėtų sąlyčio taškų. Atsakovai prašo naudojimosi sklypu tvarką nustatyti pagal UAB „Kordimatas“ parengtą Žemės valdos padalijimo planą. Vien tai, jog atsakovai nuolat negyvena Lietuvoje, nėra pagrindas neatsižvelgti į atsakovų interesus ir paskirti jiems naudotis mažesnį žemės sklypo plotą ar jį suskaidyti į 2 dalis. Atsakovai planuoja ateityje parduoti jiems priklausantį butą su jam priskirtu žemės sklypu, o iki tol jie grįžę ketina naudotis B/74 sklypo dalimi, nes į tą pusę yra atsakovų rūsio 2 langai, šioje dalyje džiaus skalbinius.

Šalies argumentai

4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovų pusėje, J. B. su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog ji tribučiame pastate kartu su ieškovais gyvena ir žemės sklypu naudojasi 25 metus. Paaiškino, jog atsakovų parengtas naudojimosi žemės sklypu planas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, interesus, nes atsakovai pageidauja naudotis žemės sklypo dalimi, esančia po jos buto langais. Trečiojo asmens teigimu, atsakovai niekada netvarkė žemės sklypo, jo neprižiūrėjo, nepjovė žolės, negrėbė lapų, negenėjo krūmų, nevalė sniego. Mano, kad atsakovai pasiskirdami sau vientisą žemės sklypą, o ieškovams paskirdami du atskirus žemės sklypus, elgiasi nesąžiningai ir neteisingai, jų prašomas patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarka neatitinka faktinio žemės naudojimosi ir nusistovėjusios tvarkos.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Registrų centras nurodė, kad ieškovai nesikreipė į teritorinį registratorių dėl pertvarkyto žemės sklypo kadastrinių duomenų įregistravimo, todėl negali patvirtinti, jog patenkinus ieškinį nebus kliūčių jį įvykdyti, sprendimą prašė priimti teismo nuožiūra.

6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, teritorijų planavimo procedūros atliktos pagal įstatymų reikalavimus, byloje valstybė neturi suinteresuotumo, todėl prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė ir iš ieškovų priteisė bylinėjimosi išlaidas.

8. Teismas pažymėjo, kad prašymą pertvarkyti ir suformuoti naują žemės sklypą pateikė ne visi žemės sklypo bendraturčiai. Nustatant žemės sklypo ribas nedalyvavo atsakovai A. K. ir I. K., kiti bendraturčiai sutiko su žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu. Teismas pripažino, kad rengiant Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bei atliekant kadastrinius matavimus buvo laikytasi įstatymuose nustatytos tvarkos, tačiau atsakovai nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus, jie raštu sutikimo dėl žemės sklypo ribų paženklinimo bei dėl Įsiterpusio žemės sklypo prijungimo prie bendro žemės sklypo nedavė. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju sutikimas turėjo būti išreikštas aiškiai, nedviprasmiškai, žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, nes bendraturčio sutikimas dėl bendro daikto padidinimo yra sandoris. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad ieškovai neturėjo kitų bendraturčių atsakovų sutikimo dėl bendro daikto padidinimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovai reikalauja įregistruoti tik jų turto dalies padidėjimą, kitų bendraturčių dalys proporcingai nėra didinamos, todėl nustačius, jog ieškovai neturėjo atsakovų sutikimo padidinti bendrą daiktą, teismas pripažino, kad toks reikalavimas neatitinka CK 4.77 straipsnio 2 dalies sąlygų, ir atmetė pirmąjį ieškovų reikalavimą dėl teisės įregistruoti pasikeitusius kadastro duomenis ir ieškovų nurodytas bendras turto dalis.

9. Nenustatęs, kad šalys aktyviai ieškojo kompromiso dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, jo nesiekė nagrinėjant šią civilinę bylą, siūlomos nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarkos neatitinka esminių įstatymuose ir teismų praktikoje nustatytų naudojimosi tvarkos kriterijų, teismas netenkino nė vienos iš šalių prašymo patvirtinti siūlomą Žemės klypo naudojimosi tvarką. Atsižvelgęs į tai, ieškinio dalį dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10. Apeliaciniu skundu ieškovai D. R. ir R. R. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai arba panaikinti skundžiamą sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad teismas neatskleidė bylos esmės, rėmėsi kasacinio teismo praktika, kurios ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, nepagrįstai išdalijo tarp bendraturčių apeliantų nuosavybę, supainiojo užbaigtas administracines procedūras su ieškinio reikalavimais.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai I. K. ir A. K. prašo apeliantų apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teisingai sprendė teismas, kad pagal teisinį reglamentavimą vien tai, kad bendras ieškovų, atsakovų ir trečiojo asmens turtas padidintas ieškovų lėšomis ir pastangomis, savaime reiškia, jog padidėja tik ieškovų turto dalis bendrame turte. Ginčo dėl to, kad bendras daiktas padidintas laikantis įstatymų nustatytų taisyklių (pagal atitinkamas administracines procedūras) ir ieškovų lėšomis, nėra. Tačiau bendraturčių sutikimo ieškovai negavo. Šiuo atveju ieškovai ne tik neprašė atsakovų sutikimo, numatyto įstatyme, bet net ir atsakovams siūlant jį duoti bei išspręsti kitus su tuo susijusius klausimus (naudojimosi tvarką, bylinėjimosi išlaidų paskirstymą), į derybas nėjo, ne kartą nurodė, kad ginčas spręstinas teismo, tuo pažeisdami bendraturčių bendradarbiavimo, kooperavimosi ir kitus principus. Nors minimoje kasacinio teismo byloje iš tiesų buvo kitokios aplinkybės nei nagrinėjamoje, tačiau tai savaime nereiškia, kad teismo išaiškinimais negali būti vadovaujamasi ir nagrinėjamoje byloje. Teismas pateikė skaičiavimus, kaip pagal teisinį reglamentavimą turėtų būti paskirstytos nuosavybės dalys bendrame turte, ir nurodė, kad pagal susiklosčiusią situaciją proporcingai padidinus bendrasavininkių bendrosios nuosavybės teise turimas dalis būtų gaunamas kitoks rezultatas, nei nurodo ieškovai, ir pateikia atitinkamus skaičiavimus. Kadangi nebuvo tenkintas pirmasis ieškinio reikalavimas, teismas neturėjo pagrindo spręsti ir dėl reikalavimo nustatyti sklypo naudojimosi tvarką. Be to, ieškovai į teismą kreipėsi nesant tam reikiamų sąlygų, t. y. nesant atsakovų atsisakymo išduoti sutikimą ar vengimo tokį sutikimą duoti ir neišnaudoję galimybių nustatyti naudojimosi sklypu tvarką bendru sutarimu, todėl teismas ieškinį atmetė pagrįstai.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo J. B. sutinka su ieškovų apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti. Nurodo, kad atsakovai minėtu adresu negyvena, bendrai naudojamo žemės sklypo niekada netvarkė, neprižiūrėjo.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su apeliacinius skundu nesutinka. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies, esančios bendrojąja daline nuosavybe padidinimo nebūtų buvę galima įteisinti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, šalims nesudarius notariškai patvirtinto sandorio dėl įsiterpusio žemės sklypo ir bendrąja daline nuosavybe valdomo žemės sklypo sujungimo. Bendrosios dalinės nuosavybės padidinimas su atsakovais I. K. ir A. K. turėjo būti suderintas, todėl šiuo atveju turėtų būti taikoma CK 4.77 straipsnio 2 dalis. Teismas byloje pagrįstai konstatavo, kad bendraturčių sutikimo (pritarimas) padidinti bendraturčio dalį, esančią bendrąją daline nuosavybe, nebuvo. Netenkinus ieškinio reikalavimo dėl ieškovams priklausančios žemės sklypo dalies, esančios bendrąja daline nuosavybe padidinimo, nebus galima įgyvendinti ir Sutarties 5.3. punkte numatytos sąlygos – sujungti nupirktą įsiterpusį žemės sklypą su pirkėjui nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) į vieną žemės sklypą, todėl turės būti nutraukta 2017-11-23 Įsiterpusio valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria ieškovė iš valstybės įsigijo 0,0191 ha žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

14. Byloje kilo ginčas dėl ieškovų įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo turimo bendrąja daline nuosavybe ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

15. Teisėjų kolegija įvertinusi skundžiamo sprendimo išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimą, pasikeitimą, todėl netinkamai nusistatė bylos nagrinėjimo ribas, nesiaiškino svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių, taigi, neatskleidė bylos esmės. Padaryti esminiai proceso teisės normų, taip pat materialiosios teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

16. Pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškinio reikalavimą dėl ieškovų įsigyto įsiterpusio valstybinės žemės sklypo prijungimo prie žemės sklypo turimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje šalių teisinius santykius vertino taikydamas CK 4.77 straipsnio nuostatas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę.

17. CK 4.77 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu bendraturtis, turėdamas kitų bendraturčių sutikimą ir laikydamasis įstatymų nustatytų taisyklių, savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę, tai šio bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje ir naudojimosi bendruoju daiktu tvarka turi būti atitinkamai pakeičiamos.

18. Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso šiems bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise: 124/415 dalys žemės sklypo pagal 2017-10-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5733/2017 priklauso I. K. ir A. K., 142/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-12-10 Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GŠ-8325 ir priėmimo-pardavimo aktą Nr. 31SU-312 priklauso J. B. ir 149/415 dalys žemės sklypo pagal 2015-06-18 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. GŠ-3711 ir priėmimo-perdavimo aktą Nr. 31SU-162 priklauso D. R. (el. b. l 28–29 ). Be to, ieškovei pagal 1997-08-08 dovanojimo sutartį Nr. 4065 priklauso 784/24500 pastato tvarto, esančio (duomenys neskelbtini), o J. B. pagal 1995-10-12 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7557 priklauso 32/1000 dalys minėto pastato (el. b. l. 30–35). Be to, J. B. nuosavybės teise nuo 1993-06-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), I. K. nuosavybės teise nuo 2000-04-05 priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir 25/100 dalys ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), D. R. nuo 1997-08-08 nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. 39–45). Nagrinėjamu atveju nėra jokių duomenų, kad ieškovė D. R., kaip žemės ir pastatų bendrasavininkė, savo lėšomis būtų padidinusi kurį nors iš šiame punkte nurodytų bendrųjų daiktų ar jų vertę, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti CK 4.77 straipsnio 2 dalyje nustatytų bendraturčio dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo (padidinimo) sąlygų.

19. Byloje nustatyta, kad pagal 2017-11-23 pirkimo-pardavimo sutartį ieškovė D. R. nusipirko iš valstybės 0.0191 ha ploto žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 20–26 ) (toliau – Įsiterpęs žemės sklypas), jį ieškovė įsipareigojo per 6 mėnesius nuo sutarties sudarymo sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą. Ieškovės D. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu R. R. įsigytas Įsiterpęs žemės sklypas yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, atsakovai I. K., A. K. ir trečiasis asmuo J. B. nuosavybės teisių į šį turtą neįgijo, o aplinkybė, jog šį valstybinės žemės sklypą ieškovai nori sujungti su bendrąja daline nuosavybe valdomu kitu žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), negali lemti atsakovų ir trečiojo asmens dalių bendrojoje dalinėje nuosavybėje pakeitimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai byloje taikė įstatymo nuostatas dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę.

20. Nagrinėjamu atveju 2018-04-26 nutartimi, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas iš esmės suklaidino ieškovus, išaiškindamas, kad ieškinys turi būti reiškiamas CK 4.77 straipsnio pagrindu – dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, siekdama iš valstybės įsigytą Įsiterpusį žemės sklypą sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu ir bendrąja daline nuosavybe su atsakovais ir trečiuoju asmeniu valdomu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą, pirmiausia turi atidalyti žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 str.).

21. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. CK 4.72 straipsnio 1 dalis numato, kad nuosavybės teisė gali būti bendroji, tai yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 4.80 straipsnio 1–2 dalimis, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 26 punktas). Civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Nutrūkus bendrosios dalinės nuosavybės teisiniams santykiams, akivaizdžiai palengvėja ir supaprastėja subjektinių teisių, sudarančių nuosavybės teisės turinį, įgyvendinimas, nes bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas po (visiško) atidalijimo (natūra) tampa atskirais asmeninės nuosavybės objektais ir tada kiekvienas turto savininkas skyrium sprendžia, kaip įgyvendinti savo nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255-248/2018, 25 punktas).

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė. Šią teisę, jis įgyvendina laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Nagrinėjamu atveju 2018-04-26 nutartimi, kuria ieškovams buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pirmosios instancijos teismas iš esmės suklaidino ieškovus, išaiškindamas, kad ieškinys turi būti reiškiamas CK 4.77 straipsnio pagrindu – dėl bendraturčių teisių pasikeitimo padidinus bendrąją dalinę nuosavybę, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai nevertino ir neatskleidė, koks civilinių teisių gynybos būdas šiuo atveju turi būti taikomas.

23. Įvertinusi išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįvertino visų teisingam bylos išsprendimui reikšmingų faktinių ir teisinių aplinkybių. Kadangi pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, o pareikšti reikalavimai tikslinami tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, be to, turi būti teikiami nekilnojamojo turto atidalijimo projektiniai siūlymai, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šie pažeidimai yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis). Iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismas turėtų pasiūlyti ieškovams patikslinti ieškinį, nes šiuo atveju ieškovė, siekdama iš valstybės įsigytą Įsiterpusį žemės sklypą sujungti su jai nuosavybės teise priklausančiu besiribojančiu ir bendrąja daline nuosavybe priklausančiu žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į vieną žemės sklypą, pirmiausia turi reikšti reikalavimą dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nuo ieškinio priėmimo stadijos.

Teisėjai Danutė BurbulienėVytautas KursevičiusBirutė Simonaitienė