Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalies, kuria R. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu R. K. išteisintas dar ir pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokurorės apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. kad jis Visuotinio akcininku susirinkimo protokolu nuo 2005 m. spalio 26 d. būdamas paskirtas bei nuo 2005 m. lapkričio 15 d. dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymą (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) Nr. IX-574, kaip ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d. aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, neužtikrino, kad laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (tame tarpe ir už laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d.) pirkimų pardavimų dokumentai būtų apibendrinti apskaitos registruose, būtų vedami trumpalaikio ir ilgalaikio turto žiniaraščiai, ilgalaikio turto apskaitos kortelės bei kiti dokumentų ir apskaitos registrai, patvirtinantys ūkines operacijas ar ūkinius įvykius, dėl ko negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus, tokiu būdu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas, išteisindamas R. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, padarė nepagrįstą išvadą, kad R. K. nėra šios nusikalstamos veikos subjektas, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, t. y. vadovas yra atsakingas už tai, kad įmonės finansinėje atskaitomybėje būtų teisingai atspindėtas įmonės turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai, pajamos, sąnaudos, kad finansinė atskaitomybė atitiktų bendruosius apskaitos principus bei nustatyta formą. Įmonės vadovo teisė ir pareiga yra rinktis kompetentingus specialistus, kad būtų tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita. Jeigu įmonėje apskaita iš viso netvarkoma taip pat atsako įmonės vadovas. Todėl BK 223 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektu įmonės vadovas yra ne tik skundžiamame teismo nuosprendyje nurodytais atvejais, bet ir tada, kai netinkamai organizuoja buhalterinės apskaitos tvarkymą, t. y. kai turėdamas pareigą neparenka kompetentingų specialistų apskaitai tvarkyti ar iš viso neorganizuoja buhalterinėms apskaitos tvarkymo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) bei A. R. konsultacinės firmos 2007-02-08 sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, kurios 7.1. punkte buvo numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007-12-31, 2008 m. jau nebuvo vykdoma. Tai patvirtino pats R. K.. Jis parodė, kad 2007 m. pabaigoje, paaiškėjus, kad A. R. konsultacinė firma netinkamai atlieka sutartyje numatytus įsipareigojimus, pradėjo ieškoti kito asmens, arba įmonės, galinčios tinkamai sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau dėl to, kad A. R. firma nebuvo sutvarkiusi apskaitos bei nepateikė visų reikiamų dokumentų, tokio asmens negalėjo rasti. Teisme neginčijamai nustatyta, kad A. R. iki sutartyje nurodyto laikotarpio, t. y. iki 2007-12-01, buvo tinkamai pranešęs apie sutarties nutraukimą, nors to ir nepadarė raštu. Tai patvirtina ne tik A. R. parodymai, bet ir jo pateiktų elektroninių laiškų tarp jo, R. V., G. P. ir R. K. duomenys, iš kurių matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., vyko nuolatiniai susirašinėjimai dėl įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų perdavimo iš A. R. konsultacinės firmos bendrovei (duomenys neskelbtini) bei bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Šią aplinkybę patvirtina ir 2007-11-08 priėmimo perdavimo aktas, iš kurio matyti, kad A. R. konsultacinė firma perduoda R. V. finansinių konsultacijų ir apskaitos paslaugų įmonei, atstovaujamai R. V., UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus. Iš 2008-09-25 dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniai dokumentai jau anksčiau buvo perduoti liudytojai G. K. (P.), su kuria buvo tartasi dėl bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo. Todėl darytina išvada, kad nuo 2007 m. spalio - lapkričio mėnesio, nors ir nebuvo pilnai perduoti visi bendrovės (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentai, A. R. konsultacinė firma nebetvarkė šios bendrovės buhalterinės apskaitos. Byloje nustatyta, kad 2008 m. UAB (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą, buvo vykdomi pardavimai, tačiau šiuo laikotarpiu visiškai nebuvo tvarkoma buhalterinė apskaita, nes nebuvo surasti asmenys apskaitai tvarkyti. R. K., žinodamas, kad A. R. konsultacinė firma UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos nuo 2007 m. netvarko, kaip įmonės vadovas, vadovaujantis Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis, privalėjo organizuoti bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą 2008 metais, tačiau to nepadarė, nors turėjo galimybę ir privalėjo tai padaryti.

Be to, teismas neįvertino aplinkybės, kad nepavykus tinkamai sutvarkyti ankstesnio laikotarpio (iki 2007-12-31) bendrovės buhalterinės apskaitos, R. K. privalėjo tinkamai organizuoti tolesnio laikotarpio buhalterinę apskaitą, t. y. surasti kompetentingą specialistą ir pateikti visus būtinus apskaitai veisti dokumentus už 2008 m., tačiau šios įstatyme numatytos pareigos R. K. neįvykdė. Liudytoja G. K. (P.) parodė, kad nepavykus sutvarkyti buhalterinės apskaitos už laikotarpį iki 2007-12-31 dėl to, kad nebuvo pateikti visi dokumentai, 2008 m. rugpjūčio mėnesio viduryje į ją kreipėsi R. K. dėl buhalterinės apskaitos sutvarkymo už 2008 m. Direktoriui pateikus tik dalį dokumentų ir jai nustačius, kad trūksta pirminių apskaitos dokumentų, ji paprašė pateikti trūkstamus dokumentus, direktorius pažadėjo pateikti vėliau, tačiau to nepadarė.

Apeliantės nuomone, išdėstytos aplinkybės, leidžia konstatuoti, kad nuo 2008-01-01 R. K., kaip įmonės vadovas, privalėjo organizuoti bendrovės apskaitos tvarkymą bei buvo atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad nuo 2008-01-01 būtų tinkamai vedama bendrovės buhalterinė apskaita, dėl ko, atsižvelgiant į specialisto išvadą, negalima nustatyti bendrovės (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 m. Todėl šiuo atveju jis yra nusikalstamos veikos, numatytos BPK 223 straipsnyje, subjektas.

Išteisintasis R. K. ir jo gynėjas nesutiko su prokurorės apeliacinio skundo argumentais, tačiau neprieštaravo prokurorės pozicijai, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui baudžiamoji byla R. K. turi būti nutraukta.

Dėl baudžiamosios atsakomybės senaties instituto taikymo

Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas įtvirtintas baudžiamajame (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 327 straipsnio 1 punktas) įstatymuose. Nurodytos šių įstatymų normos inter alia suponuoja imperatyvus, kad BK įtvirtinti senaties terminai siejami ne su baudžiamosios bylos proceso pradžia, bet su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu: suėjus senaties terminui asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutrauktas, kaltumo klausimas nesprendžiamas ir apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas.

Pagal BK 95 straipsnio nuostatas asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo penkeri metai (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojo nuo 2003-05-01). Šioje byloje tirta veika padaryta laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. spalio 17 d. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas šioje baudžiamojoje byloje suėjo 2013 m. spalio 17 d.

Tačiau teismų praktikoje konstatuota, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimas po išteisinamojo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo nereiškia, jog turi būti palikti galioti neteisėti ir nepagrįsti išteisinamieji nuosprendžiai. Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas turi išnagrinėti visus byloje paduoto apeliacinio skundo esminius argumentus ir nustatęs, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis yra teisingas, palikti jį galioti, surašęs nutartį, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, o padaręs išvadą, kad šis nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, – jį panaikinti ir bylą nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2005, 2K-75/2006, 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013). Todėl nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija tikrina pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies, kurią skundžia prokurorė, teisėtumą bei pagrįstumą.

Motyvuojamoji dalis

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalies teisėtumo ir pagrįstumo

Nagrinėjamoje byloje R. K. buvo kaltinamas ir perduotas teismui pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, aplaidžiai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus, tokiu būdu, aplaidžiai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad R. K. negalėjo būti nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, subjektu, todėl jį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį išteisino, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Prokurorė nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, todėl padarė neteisingą išvadą dėl nusikalstamos veikos subjekto ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su tokiu apeliantės teiginiu ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs reikšmingas bylai aplinkybes ir ištyręs byloje surinktus įrodymus, neįvertino jų visumos, tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ir dėl to nepagrįstai išteisino R. K. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nusikalstamos veikos subjekto, iš esmės rėmėsi vienu bylos įrodymu – formaliai galiojančia 2007 m. vasario 8 d. Buhalterinės paslaugų teikimo sutartimi Nr. 8, sudaryta tarp A. R. konsultacinės firmos ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurią A. R. konsultacinė firma įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą (5 t. 15-17 b. l.), ir neįvertino šios sutarties kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų kontekste, todėl padarė neteisingą išvadą dėl nusikalstamos veikos subjekto.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. BK 223 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo – subjektu ūkio subjekto vadovas gali būti tik tada, kai jis pats tiesiogiai tvarko buhalterinę apskaitą arba ją aplaidžiai tvarko asmuo, nesusijęs su ūkio subjektu darbo santykiais, o tik žodžiu susitaręs su ūkio subjektu. Kitais atvejais aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą ūkio subjekto arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės darbuotajai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 10 ir 11 straipsniai) (kasacinės nutartys Nr. 2K-437/2012, 2K-134/2013).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2007 m. vasario 8 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. R. konsultacinės firmos ir buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, pagal kurią A. R. konsultacinė firma įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą. Šios sutarties 7.1 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos ir galioja iki 2007 m. gruodžio 31 d. Sutartis laikoma pratęsta vieneriems metams, jeigu nei viena iš šalių, likus 30 dienų iki sutarties termino pabaigos raštu nepraneša kitai šaliai apie ketinimą nutraukti sutartį (t. 5, b. l. 15-17).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad minėta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis teisiškai, t. y. laikantis sutarties 7.1 punkte numatytos sąlygos, nutraukta nebuvo, todėl formaliai ji galiojo iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tačiau kitos, byloje nustatytos faktinės aplinkybės akivaizdžiai liudija, kad nors 2007 m. vasario 8 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis raštu nutraukta nebuvo, ji faktiškai negaliojo, tai patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų bylos įrodymų visuma, kurią sudaro: išteisintojo R. K., liudytojų A. R. ir G. P. (K.) parodymai, priėmimo perdavimo aktas, elektroninių laiškų tarp A. R., R. V., G. P. ir R. K. suvestinės, Valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys ir dokumentai.

Išteisintasis R. K. pirmosios instancijos teisme apie 2007 m. vasario 8 d. sudarytos Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties galiojimo aplinkybes parodė, kad 2007 metų pabaigoje sutartis su A. R. konsultacine firma nebuvo nutraukta, tačiau paaiškėjus, kad įmonės buhalterinė apskaita vedama netinkamai, jis nusprendė surasti žmogų, kuris galėtų toliau tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, todėl paprašė A. R. atnešti visus įmonės buhalterinius dokumentus. 2008 metų pradžioje A. R. atnešė jiems dėžę su dokumentais ir paliko. Po to jis (R. K.) bandė surasti žmogų, kuris galėtų tinkamai sutvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą. Tarėsi su R. V. buhalterinių paslaugų įmone, tačiau ši, pamačiusi, kad bendrovės buhalterinė apskaita yra labai netvarkinga, atsisakė ją tvarkyti. Po to, tarėsi su G. P., kuri sutiko sutvarkyti bendrovės buhalterinę apskaitą, tačiau, visų pirma, norėjo peržiūrėti visus įmonės dokumentus ir tik tuomet, jeigu pagal juos bus galima normaliai sutvarkyti buhalteriją, pasirašyti sutartį dėl paslaugų teikimo. Paaiškėjus, kad A. R. perdavė ne visus dokumentus, tiek jis, tiek G. P. ne kartą elektroniniais laiškais bendravo su A. R., reikalavo jo perduoti įmonės dokumentus, tačiau šis vis delsė tai padaryti. Likusius dokumentus jie atgavo tik praėjus kažkuriam laikui. G. P., peržiūrėjusi dokumentus, pasakė, kad jie yra labai netvarkingi ir pagal juos ji negalės tinkamai sutvarkyti buhalterijos. Su G. P. sutartis dėl paslaugų teikimo sudaryta nebuvo. Po to jis dar ieškojo ir kito asmens, kuris tvarkytų buhalterinę apskaitą, tačiau niekas nesutiko atlikti šio darbo, arba užsiprašydavo tokį užmokestį, kurio jo įmonė mokėti negalėjo. Jis siekė, kad būtų tinkamai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita ir, neturėdamas pakankamai buhalterinių žinių, pats įmonės buhalterijos netvarkė, o samdė A. R. konsultacinę firmą, su kuria sutartis, taip kaip numatyta pačios sutarties sąlygose, pasibaigus 2007 metams, nutraukta nebuvo. Jis sutinka, kad įmonės buhalterinė apskaita buvo vykdoma netvarkingai, tačiau dėl to savo kaltę neigia (7 t. 2-12 b. l.).

Liudytojas A. R. patvirtino, kad jo konsultacinė firma su UAB (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi buhalterinių paslaugų teikimo sutartį, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nes turėjo labai daug sutarčių su kitomis įmonėmis ir dėl didelio darbo krūvio jam neužteko laiko tinkamai sutvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos. Pasibaigus sutartyje numatytam terminui, sutartis įstatymiškai nutraukta nebuvo. Tačiau jis 2008 metais UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos nebetvarkė, bet pas jį dar buvo dokumentai. Paskutinius dokumentus atidavė 2008 m. balandžio mėnesį. Jis dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų perdavimo iki 2008 m. balandžio mėnesio bendravo su R. K., R. V. ir G. P., kurios, kaip jis suprato, toliau tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą (7 t. 72-75 b. l.).

Liudytoja G. P. (K.) parodė, kad 2008 m. draugė paprašė padėti R. K. sutvarkyti buhalterinę apskaitą UAB (duomenys neskelbtini), po to paprašė ir R. K.. Jie keltino sudaryti sutartį dėl UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijos tvarkymo, tačiau peržiūrėjusi įmonės buhalterinius dokumentus, pamatė, kad dalies dokumentų trūksta, bendrovės buhalterinė apskaita yra nesutvarkyta, apleista, 2006 m., 2007 m. dokumentai nesuvesti, todėl pasakė R. K., kad negalės sutvarkyti įmonės buhalterinės apskaitos, nes nėra dokumentų, todėl jie sutarties nepasirašė. Tačiau ji surūšiavo pateiktus jai dokumentus, juos susegė į segtuvus, t.y. atliko kai kuriuos darbus dėl kurių ketino pasirašyti sutartį, tačiau sutarties nesudarė (7 t. 66-67 b. l.).

Iš priėmimo - perdavimo akto matyti, kad 2007 m. lapkričio 8 d. A. R. konsultacinė firma perdavė R. V. finansinių konsultacijų ir apskaitos paslaugų įmonei, atstovaujamai R. V., UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (t. 5, b. l. 18).

Pagal 2008-09-25 dokumentų pateikimo protokolą liudytoja G. P. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus (t. 5, b. l. 25-26).

Teisme pagal 2011-11-28 dokumentų pateikimo protokolą liudytojas A. R. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus bei A. R. susirašinėjimo su R. V., G. P. ir R. K. duomenis (t. 7, b. l. 78-108). Iš susirašinėjimo tarp minėtų asmenų elektroninių laiškų turinio matyti, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn., vyko nuolatiniai susirašinėjimai dėl įmonės (duomenys neskelbtini) buhalterinių duomenų perdavimo iš A. R. konsultacinės firmos bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) bei bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2007-03-13 Mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad šios sutarties VI dalies ,,Deklaracijas teikiantys asmenys ar asmens įgalioti asmenys“ 18.1 punkte nurodyta, kad asmuo galintis teikti asmens – UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijas elektroniniu būdu yra A. R. (8 t. 110-114 b. l.).

Iš teismui pateikto 2008-03-04 susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeisti anksčiau paminėtą mokesčių deklaracijų formų teikimo elektroniniu būdu sutartį matyti, kad 2008-03-04 buvo pakeistas Sutarties 18.1 punktas ir asmuo galintis teikti deklaracijas nurodytas R. K. (8 t. 115 b. l.).

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikto rašto matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2008-01-01 iki 2008-07-08 elektroniniu būdu pateikė 53 pirmines ir patikslintas deklaracijas. Penkias deklaracijas nuo 2008-01-01 iki 2008-03-04 elektroniniu būdu pateikė išorinis vartotojas – A. R., visas likusias nuo 2008-04-11 iki 2008-07-08 pateikė išorinis vartotojas R. K. (8 t. 111 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, aptartų bylos įrodymų visuma leidžia daryti vienareikšmę išvadą, kad 2007 m. vasario 8 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A.R. konsultacinės firmos sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr. 8, pagal kurią A. R. konsultacinė firma įsipareigojo tvarkyti UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, faktiškai nuo 2008 metų pradžios nebegaliojo. Bylos medžiaga patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. A. R. konsultacinė firma vykdė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinių dokumentų perdavimą: iš pradžių R. V. buhalterinių paslaugų įmonei, o po to G. P., kuri neoficialiai, t. y. be rašytinės sutarties, atliko kai kuriuos veiksmus, bandydama sutvarkyti aplaidžiai iki tol vedamą UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą, tačiau nepavykus to padaryti, buhalterinės apskaitos paslaugų tiekimo sutarties su UAB (duomenys neskelbtini) nepasirašė. Išteisintasis R. K. teisme patvirtino, kad nepavykus susitarti dėl buhalterinės apskaitos sutvarkymo su G. P., jis bandė ieškoti kitų tai galinčių padaryti asmenų ir firmų, tačiau to padaryti jam nepavyko. Tokios bylos aplinkybės liudija, kad nuo 2008 metų pradžios A. R. konsultacinė firma faktiškai nebevykdė Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutarties ir apie tai buvo žinoma R. K. Kito buhalterinę apskaitą tvarkančio subjekto, t. y. įmonės buhalterio arba pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, UAB (duomenys neskelbtini) neturėjo, todėl už tinkamą šios bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą šiuo laikotarpiu buvo atsakingas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro atliktoje 2009-08-17 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 140-167) konstatuota, kad byloje tirtu laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies reikalavimus, numatančius, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, dėl ko negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2008 metus.

Teisėjų kolegija, preziumuodama, jog R. K. baudžiamoji byla nagrinėjamos bylos kontekste nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, daro išvadą, jog šiame apeliaciniame procese nustatytos faktinės aplinkybės ir R. K. veiksmai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio dalis dėl R. K. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Tačiau nagrinėjamu atveju nustatytos veikos pripažinimas nusikalstama bei jos kvalifikavimas pagal konkretų Baudžiamojo kodekso straipsnį neišvengiamai reikštų asmens pripažinimą kaltu nepriėmus jo atžvilgiu apkaltinamojo nuosprendžio, kas pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) bei Lietuvoje susiformavusią teismų praktiką, nutraukiant baudžiamąją bylą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, pripažįstama nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu (EŽTT sprendimas Minelli; Englert; Nölkenbockhoff; Capeau v. Belgium, no. 42914/98, § 25, ECHR 2005-I; kasacinės nutartys 2K-7-114/2011, 2K-P-9/2012, 2K-7-81/2013). Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į EŽTT bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konstatuoja, kad šioje byloje nustatytų R. K. veiksmų baudžiamojo persekiojimo ir įvertinimo galimybė pasibaigė suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktyje nustatytas už nesunkų tyčinį nusikaltimą penkerių metų senaties terminas pasibaigė 2013 m. spalio 17 d.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. K. išteisinimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį naikintina ir baudžiamoji byla šioje dalyje R. K. nutrauktina, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. nuosprendžio dalį dėl R. K. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.