- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-08
- Bylos Nr.
- 2A-151-828/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00168-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB „Pasvalio butų ūkis”
- Atsakovas
- V. U.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Pasvalio butų ūkis” apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal UAB „Pasvalio butų ūkis“ ieškinį atsakovui V. U. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašė priteisti iš atsakovo 450,20 Eur skolą, 16,04 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad UAB „Pasvalio butų ūkis“ 2018 m. rugpjūčio 27 d. „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu“ Nr. SP-14 ir butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu biuleteniu, už atliktus fasado dažymo darbus paskaičiuota 439,11 Eur suma.
3. Už atsakovo nuosavybės teise turimą 24,06 kv.m. ploto butą ieškovė kiekvieną mėnesį apskaičiuodavo mokestį. Kadangi atsakovas mokesčius nepilnai mokėjo, todėl iki 2021 m. vasario 28 d. susidarė 450,20 Eur skola. Ieškovė atsakovą informuodavo apie susidariusią skolą, siųsdama jam standartizuotos formos sąskaitas pranešimus, tačiau atsakovas prievolės neįvykdė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, Priteisė iš atsakovo 64,94 Eur skolą, 4,70 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (69,64 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. balandžio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – ieškovės naudai; priteisė iš ieškovės 1 447,76 Eur bylinėjimosi išlaidas - atsakovo naudai.
5. Nustatė, kad atsakovui V. U. nuosavybės teise priklauso 24,06 kv. m. naudingo ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas.
6. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. TI-183 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2007 m. rugsėjo 26 d. sprendimo Nr. T1-162 „Dėl UAB „Pasvalio butų ūkis“ teikiamų paslaugų tarifų nustatymo“ pakeitimo“, galiojančiu nuo 2015 m. sausio 1 d., nustatytas minimalus kaupiamųjų įmokų dydis 0,09 Eur. Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 22 d. sprendimu Nr. T1-185 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 18 d. sprendimo Nr. T1-292 „Dėl Pasvalio rajono daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų maksimalių administravimo mokesčių tarifų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, galiojančiu nuo 2015 m. sausio 1 d. ir Pasvalio rajono savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. T1-8 „Dėl Pasvalio rajono savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros maksimalių tarifų patvirtinimo“, galiojančiu nuo 2019 m. kovo 1 d., apskaičiuotas 0,0779 Eur (su PVM) už vieną kvadratinį metrą administravimo ir techninės priežiūros tarifas.
7. Nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai ir namo administratorė – ieškovė svarstė klausimus dėl namo fasado remonto ir perdažymo (apatinės dalies apkalimo dailylentėmis), stogo konstrukcijos remonto, stogo dangos keitimo. Ieškovės siūlomi sprendimai: sienų iš rastų remontas, rąstinių sienų išorinės pusės dalinis apkalimas lentomis, fasado dažymas, preliminari šių darbų suma 5 820,10 Eur; stogo konstrukcijos remontas, stogo dangos keitimas, preliminari šių darbų suma 10 200 Eur. Remiantis 2018 m. rugpjūčio 27 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. SP-14 duomenimis ieškovės siūlomiems sprendimams pritarė 5 butų iš 8 savininkai, tame tarpe ir atsakovas. Stogo konstrukcijos remonto, dangos keitimo darbų atlikimui buvo organizuotas konkursas, juos atliko kita įmonė, dėl apmokėjimo už šiuos darbus ir darbų kokybės ginčo nėra. Sienų iš rastų remonto, rąstinių sienų išorinės pusės dalinį apkalimą lentomis, fasado dažymo darbus atliko pati ieškovė.
8. Ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų (paskaičiavimų, sąmatos, tarifų ar pan.), kaip buvo paskaičiuota preliminari sienų remonto ir fasado dažymo darbų kaina, šias aplinkybes įrodinėjo savo atstovo paaiškinimais. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad gyventojams buvo taikomas fiksuotos kainos pasiūlymas, lokalinė sąmata buvo pateikta, nes norint pateikti pasiūlymą reikėjo sudaryti sąmatą, taip pat buvo priimtas sprendimas nedetalizuoti darbų, o atlikti visus reikiamus darbus už nurodytą sumą. Tačiau nei preliminarios lokalinės darbų sąmatos, nei sprendimo dėl darbų nedetalizavimo turinys teismui neatskleistas. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad patalpų savininkai pritarė fiksuotai kainai, kadangi tiek 2018 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokole, tiek balsavimo biuleteniuose aiškiai nurodyta, jog kaina yra preliminari.
9. 2018 m. spalio mėnesį buvo atlikti daugiabučio namo paprastojo remonto darbai, 2019 m. sausio mėnesį sudaryta lokalinė sąmata. Iš minėto dokumento matyti, kad atlikta: silikatinių blokų 120mm storio mūras, pamatų remontas, armatūra, vielos tinklas, sienų mažų plotų ir sudėtingų paviršių apkalimas dailylente (9 m2), rąstinių sienų remontas (8 m), angokraščių aptaisymas skardos lenktais profiliais. Bendra darbų vertė su PVM 451,33 Eur. 2019 m. sausio 31 d. surašytas atliktų darbų aktas. Šiems darbams apmokėti panaudotos patalpų savininkų kaupimo lėšos.
10. 2019 m. kovo mėnesį ieškovė atliko namo fasado dažymo darbus. 2019 m. rugsėjo mėnesį sudaryta lokalinė sąmata, pagal kurią buvo atlikti šie darbai: paviršių dažymo fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių darbai (350 m2), sienų iš rąstų remontas (12 m), ręstinių sienų išorinės pusės apkalimas obliuotomis lentomis (9,5 m2). Bendra darbų vertė 4 382 Eur (su PVM 5 302,22 Eur). 2019 m. spalio 31 d. surašytas atliktų darbų aktas Nr. 93, kuriame nurodyta, jog atliktas fasado dažymas pagal sąmatą 4 382 Eur (su PVM 5 302,22 Eur), nenurodant, jog buvo atlikti papildomi sienų remonto ir apkalimo darbai.
11. 2019 m. spalio 31 d. 5 302,22 Eur fasado dažymo suma paskaičiuota daugiabučio namo savininkams pagal plotą. Atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 528,86 Eur, panaudojama kaupimo lėšų dalis - 89,75 Eur, gyventojo mokama suma – 439,11 Eur. Iš ieškovės pateikto atsakovo įsiskolinimo paskaičiavimo nustatė, kad 2019 m. spalio mėnesį atsakovui be kitų ieškovės teikiamų paslaugų (bendrojo naudojimo objektų administravimas ir techninė priežiūra, kaupimo lėšų) priskaityta 439,11 Eur suma už fasado dažymą. Atsakovas iš esmės kas mėnesį mokėjo sumą, lygią jo butui tenkančiai daliai už bendrojo naudojimo objektų administravimą ir techninę priežiūrą, kaupiamąsias lėšas.
12. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad sumokėdamas jam kas mėnesį apskaičiuotas įmokas pareiškė, kokiai prievolei skiria įmoką, o neturėdama tokių duomenų ir nesant tarp šalių kitokio susitarimo, ieškovė atsakovo sumokėtomis įmokomis (įmokų dalimis) dengė seniausią skolą. Tačiau tai savaime nereiškia, kad atsakovas iki ieškovės kreipimosi į teismą dėl skolos priteisimo su ieškovės paskaičiavimais sutiko.
13. Iš atsakovo, liudytojos V. K. paaiškinimų, pateikto patalpų savininkų susirašinėjimo su ieškove nustatė, kad namo savininkai nuo pat pradžių reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų atlikimo, prašė pateikti, konkretizuoti atliktus darbus, sunaudotus medžiagų kiekius ir sumas, patikslinti dažytą namo plotą, teigė, jog faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina yra nepagrįsta, neatitinka paskaičiavimų. Gindami savo interesus patalpų savininkai ne kartą kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę.
14. Byloje buvo atlikta statybos techninė ekspertizė. 2021 m. spalio 21 d. Teismo ekspertizės akte ekspertizę atlikęs ekspertas V. Š. pateikė išvadas, kad ieškovės objekte, adresu (duomenys neskelbtini), atlikti darbai neatitinka faktiškai atliktų darbų, nurodytų 2019 m. rugsėjo lokalinėje sąmatoje. 2019 m. kovo mėnesį atliktų darbų (dažymo fasadiniais dažais, dirbant nuo pastolių,) apimtis yra 269 m² ir kaina yra 1 439,65 Eur. Sienų iš rąstų remontas ir rąstinių sienų išorės pusės apkalimas obliuotomis lentomis atliktas 2019 m. sausio mėnesį. 2019 m. rugsėjo lokalinėje sąmatoje sunaudotos medžiagos ir mechanizmai suskaičiuoti neteisingai. Teisingai ir faktiškai 2019 m. kovo mėnesį atliktų darbų kaina suskaičiuota ir pateikta ekspertizės akte (2021 m. spalio 15 d.) lokalinėje sąmatoje (Pav. 2.2). Ieškovė pagrįstai įtraukė į lokalinę sąmatą darbo užmokestį, tik jis nėra teisingas. Ieškovė neteisingai pritaikė ir įtraukė į lokalinę sąmatą tinkuotų paviršių taikymo įkainį (F15-5-4: paviršių dažymas fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių), todėl 2019 m. rugsėjo lokalinėje sąmatoje ir buvo neteisingai suskaičiuotas darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai. Įkainis (F15-5-4) naudojamas, kai paviršių dažymas fasadiniais dažais atliekamas paruošiant paviršių ir dirbant iš autobokštelių, todėl ir sąmatoje pridėti mechanizmai (281,45 Eur, be pridėtinių išlaidų ir PVM) yra neteisingi. Įkainis (F15-5-4) taikomas tinkuotiems fasadams, kai paviršius nuvalomas, įtrūkimai užtaisyti, atliktas ir šlifavimas, gruntavimas, dažymas du kartus. 2019 m. kovo mėnesio darbai atlikti neteisingai ir nekokybiškai. Paviršiaus paruošimas, dažymas ir apkalimas obliuotomis lentomis buvo atliktas 2019 m. sausio mėnesį pagal lokalinę sąmatą (2019-01; Pav. 1.1).
15. Ieškovės atstovas nesutiko su ekspertizės akto išvadomis, jau po ekspertizės atlikimo reikšdamas abejones eksperto kvalifikacija, nurodydamas, jog ekspertizės akte neteisingai nurodyti namo dažymui naudoti dažai, neaiškus kvadratūros paskaičiavimas, tačiau net ir po ekspertizės atlikimo ieškovė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų netiekė, teismo siūlymo ekspertą kviesti į teismo posėdį atsisakė. Teismas sutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ekspertizės akte neteisingai nurodyta aplinkybė, jog V. K. yra namo bendrasavininkė, Statybos techninis reglamentas 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ šiai dienai negalioja, tačiau nepripažinti šio dokumento įrodymu ir juo nesivadovauti teismas pagrindo nenustatė. Ekspertizės akte nurodyti taikyti metodai, kiti teisės aktai, kuriais vadovavosi ekspertas, atlikdamas ekspertizę, naudota UAB „Sistela“ programa. Dėl to, ekspertizės aktą teismas vertino kitų byloje esančių įrodymų kontekste.
16. Ekspertizės akte nurodyta, kad namo apdailos darbai (fasadinių sienų) sienų apdailos lentelių dažymas atliktas neparuošus (nenuvalyti seni dažai) dažymui, skylės, nelygumai neužtaisyti (1.5-2.1. pav.). Tai, kad paruošimo dažymui darbai realiai buvo atlikti, ieškovė įrodymų nepateikė.
Šalies argumentai
17. Ieškovės pateiktoje 2019 m. rugsėjo mėn. lokalinėje sąmatoje nurodytas dažomas plotas (350 m2) ir ekspertizės akte nurodytas dažomas plotas (269 m2) nesutampa. Nors ieškovės atstovas teigė, jog gyventojai priėmė sprendimą dėl tam tikrų detalių perdažymo, dėl ko dažomas plotas padidėjo, įrodymų, patvirtinančių patalpų savininkų sprendimą, o ir ieškovės teisę skaičiuoti atliktų darbų kiekį už didesnį plotą, nei yra faktinis plotas, nepateikta. Ekspertizės akte nurodytas darbų atlikimo plotas iš esmės sutampa su atsakovo pateiktose kitų įmonių sąmatose nurodytu plotu. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje nurodytais duomenimis plotas - 269,18 kv.m.
Žemesnės instancijos teismas
18. Atliekant ekspertizę nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį namo rąstinės sienos remontuotos nebuvo, naujų apdailos sienų apkalimo obliuotomis lentomis neatlikta, o anksčiau atlikti darbai paskaičiuoti 2019 m. sausio mėnesio sąmatoje ir apmokėti iš savininkų kaupiamų lėšų. 2019 m. spalio 31 d. ieškovės surašytame atliktų darbų akte Nr. 93 taip pat nenurodyta, jog buvo atlikti papildomi sienų remonto ir apkalimo darbai. Taigi, ieškovei į 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų aktą įtraukus tik fasado dažymo darbus jau vien dėl šios priežasties 2019 m. spalio mėnesį patalpų savininkams skirstoma suma turėjo būti mažesnė.
19. Teismas vadovavosi eksperto sudaryta lokaline sąmata pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas, kurioje nustatyta, kad faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina yra 1 439,65 Eur (su PVM). Pažymėjo, kad eksperto atlikti paskaičiavimai artimi, kitų įmonių MB „Saido Statyba“, UAB „Ekoroof“, UAB „Kagrė“, M. S. pateiktiems pasiūlymams dėl namo fasado dažymo darbų atlikimo, kuriais atsakovas įrodinėjo savo argumentus. Teismas laikė, jog būtent eksperto sudaryta lokalinė sąmata patikimesnis įrodymas ir juo vadovavosi.
20. Atsakovas įrodė, kad ieškovė nepagrįstai patalpų savininkams paskaičiavo 5 302,22 Eur sumą už fasado dažymo darbus ir ją paskirstė. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus ieškovės faktiškai atliktų dažymo darbų kaina yra 1 439,65 Eur. Atsakovui pagal jam nuosavybės teise priklausančio buto plotą (24,06 kv.m.), tenka 143,60 Eur šių išlaidų dalis. Iš šios sumos atėmus panaudotų kaupimo lėšų sumą - 89,75 Eur, atsakovo mokama suma sudaro (143,60 Eur – 89,75 Eur) 53,85 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas darė išvadą, kad ieškovė nepagrįstai į atsakovui pateikiamas sąskaitas įtraukė 385,26 Eur sumą (439,11 Eur – 53,85 Eur).
21. Atsakovas neginčija ieškovės paskaičiavimų už vamzdyno atšildymą, kaminų kanalų valymą, taip pat savo prievolės atsiskaityti su ieškove už faktiškai atliktus darbus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie paneigtų šių paslaugų suteikimo faktą ar apskaičiuotų mokesčių pagrįstumą. Atsakovo įsiskolinimas ieškovei sudaro 64,94 Eur (450,20 Eur - 385,26 Eur). Ieškovės reikalavimas šioje dalyje pagrįstas ir įrodytas, todėl 64,94 Eur suma už administravimo ir kitas paslaugas iš atsakovo ieškovei priteistina.
22. Nustačius, jog atsakovas nevykdė piniginės prievolės ieškovei, iš atsakovo priteisė delspinigius – 4,70 Eur (64,94 Eur x 0,04 proc. x 181 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
23. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė įrodymų vertinimą ir įrodinėjimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 176 str., 185 str.), taip pat įrodymų priėmimą, atsisakymą juos priimti bei jų tyrimą reglamentuojančias procesines teisės normas (CPK 180 str., 181 str., 183 str.). Pirmosios instancijos teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai neištyrė esminių bylos aplinkybių, nenustatė objektyvios tiesos bei visapusiškai nenustatė ir neįvertino visų aplinkybių, kuriomis šalys įrodinėjo reikalavimus ir teikė atsikirtimus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, netinkamai pritaikydamas procesines teisės normas, numatytas CPK 259 str., 263 str.
25. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, netesėtai ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atstovo teikiamus įrodymus, todėl negali teigti, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų (paskaičiavimų, sąmatos, tarifų ar pan.), kaip buvo paskaičiuota preliminari sienų remonto ir fasado dažymo darbų kainą.
26. Nesutinka su teismo išvada, kad nėra jokių įrodymų, kad patalpų savininkai pritarė fiksuotai kainai, kadangi 2021 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokole ir balsavimo biuleteniuose aiškiai nurodyta, kad kaina yra preliminari. Teismas nevertino įrodymų viseto, t.y. susirinkimo protokolo su šalių paaiškinimais, liudytojos V. K. parodymais, lokalinėmis sąmatomis. Gyventojams apmokėti už darbus buvo pateikta suma, dėl kurios buvo sutarta.
27. Teismas nurodė, kad namo gyventojai dėl darbų kainos ir jų kokybės kreipėsi į savivaldybę, meras dėl to buvo sudaręs komisiją ginčui išspręsti, iš savivaldybės jokios pagalbos negavo, taigi komisija gyventojų pretenzijas pripažino nepagrįstomis. Tačiau teismas nepagrįstai šią faktinę aplinkybę interpretuoja priešingai. Be to, nors vėliau teismas ir pažymi, kad liudytoja V. K. nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), bendrasavininkė, šiuo aspektu jos parodymų nepagrįstai nevertina kritiškai, nes liudytojos nuomonė nėra kitų bendrasavininkų nuomonė, be to jai nebūnant savininke, negali būti žinomos ir konkrečios darbų, jų kokybės aplinkybės. Taigi prieštaringai vertindamas liudytojos V. K. parodymus, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo nei įrodinėjimo taisyklėmis, numatytomis CPK 185 str. nei logikos dėsniais.
28. Nesutinka su teismo išvada, kad po ekspertizės atlikimo ieškovė jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų neteikė. Teismas visai neatsižvelgė į ieškovės teiktus rašytinius įrodymus - sąmatas, darbų atlikimo aktus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio apskaičiavimo žiniaraščius ir kt. rašytinius įrodymus.
29. Iš nepriimtų teismo įrodymų matyti, kad ekspertas neturi reikiamos kvalifikacijos būti gyvenamųjų statinių ekspertizės vadovu, todėl niekaip negalėjo atlikti teismo skirtos statybos ekspertizės. Pažymėtina, kad nuslėpdamas šią aplinkybę nuo teismo, duodamas sutikimą ekspertizei atlikti, ekspertas elgėsi nesąžiningai ir piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis.
30. Teismas padarė įstatymams prieštaraujančią išvadą, t.y., pripažino, kad Statybos techninis reglamentas 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“ šiai dienai negalioja, tačiau nepripažinti juo paremto ekspertizės akto įrodymu ir juo nesivadovauti teismas pagrindo nenustatė.
Šalies argumentai
31. Ieškovės atstovas teismui detaliai nurodė kaip buvo apskaičiuotas dažomo namo fasado plotas - iš sienų ploto nebuvo išskaičiuotas langų ir durų plotas, nes tokia metodika yra taikoma apskaičiuojant fasadų plotą, kuomet dažomi angokraščių. Be to, kaip matyti iš gyventojų prašymo dėl pakartotinio angokraščių dažymo, jie buvo dažomi du kartus, skirtingos spalvos dažais, todėl jų dažomas plotas padvigubėjo. Namo fasadas buvo dažomas du, o vietomis tris kartus. Be to, dažant fasadą buvo dažomos keturios įėjimo į namą durys iš abiejų pusių. Todėl visas dažomas namo sienų plotas sudarė būtent 350 kv. m. Sudarydamas darbų sąmatą, ekspertas šių plotų dažomų neapskaičiavo.
32. 2019 m. sausio mėn. lokalinėje sąmatoje ir 2019 m. spalio mėn. lokalinėse sąmatose ir atitinkamai 2019-01-31 atliktų darbų akte Nr. 16 ir 2019-10-31 atliktų darbų akte Nr. 93, priešingai nei teigia ekspertas, nurodyti skirtingi darbai. 2019 m. sausio mėn. buvo atlikti pamatų remonto, sienų remonto darbai 8 kv. m. plote - buvo nuimtos senos lentelės, sutvirtinta siena, išpjauti supuvę rastai, atliktas pamato betonavimas, dėta armatūra, mūrijami blokeliai, jie aptaisomi, naujos lentelės impregnuojamos, dalis lentelių buvo varžoma, rastinių sienų išorinės pusės apkalimo obliuotomis lentomis darbai 9 kv. m. plote - remontuojant namo fasadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės.
33. 2019 m. spalio mėn. buvo atlikti 12 m. sienų iš rastų remonto darbai - nuimant senas lenteles, remontuojant rastus juos tvirtinant, užtaisant tarpus, naudojant putas ir medieną, tada dedama difuzinė plėvelė ir 9,5 kv.km. rastinių sienų išorinės pusės apkalimo obliuotomis lentomis darbai - remontuojant namo fasadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Taip pat buvo keičiamos bei sutvirtinamos kitos fasado lentelės. Taigi 2019 m. sausio mėn. ir 2019 m. spalio mėn. atlikti sienų remonto darbai niekuo nesusiję, skirtingi, todėl buvo nurodyti skirtingų lokalinių sąmatų skirtingose eilutėse. Ekspertas šiuos darbus pripažino tapačiais ir jų kainą sumažino nepagrįstai.
34. Ekspertizės akte ekspertas padarė nepagrįstą išvadą, kuria rėmėsi ir pirmosios instancijos teismas, kad ieškovė neteisingai pritaikė ir įtraukė į lokalinę sąmatą tinkuotų paviršių dažymo įkainį (F15-5-4: paviršių dažymas fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių), todėl 2019 m. rugsėjo lokalinėje sąmatoje ir buvo neteisingai suskaičiuotas darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai. Atliekant ginčijamus dažymo darbus, dažai pilnai buvo nušveisti vielos šepečiais ir švitriniu popieriumi, pilnai nugrandyti, fasadas buvo dažomas du, o vietomis tris kartus, naudojant kasdieną perkeliamus pastolius, todėl įkainį FI15-5-4 ieškovė lokalinėse sąmatose nurodė pagrįstai ir pagrįstai juo remdamasi skaičiavo darbų kainą.
35. Eksperto sudarytoje sąmatoje fasado paruošimo ir dažymo darbams pritaikius įkainį R14-128 vietoje įkainio FI15-5-4, buvo nepagrįstai sumažinta darbų kaina. Pažymėtina, kad eksperto sudarytoje sąmatoje nenurodyti darbai, kurių kaina įtraukta į ieškovės sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytų darbų kainą: apdailos lentelių nuėmimo, prikalimo, naujų lentelių impregnavimo, difuzinės plėvelės klojimo darbų, nenurodžius šių darbų, eksperto sudarytos sąmatos kaina buvo nepagrįstai sumažinta.
36. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad administratorius atliko 5 302,22 Eur vertės namo fasado paprastojo remonto darbus. Atlikti darbai bei dėl jų patirtos išlaidos atitinka CK 4.240 str., 4,76 str., 4.82-4.85 str. nustatytus išlaidų bendrajai nuosavybei išlaikyti būtinumo ir protingumo kriterijus, todėl atsakovas privalo atlyginti ieškovui, jam tenkančią šių išlaidų dalį - 450, 20 Eur ir sumokėti 16,04 Eur delspinigių susidariusių delsiant sumokėti skolą.
Atsiliepimas
37. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. U. prašo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
38. Nors ieškovė teigia, kad atlikti fasado remonto darbai išvardinti 2018 m. spalio mėn. ir 2019 m. kovo mėn. lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose Nr. 16 ir Nr.93, tačiau teismas konstatavo, kad iš pateikto patalpų savininkų susirašinėjimo su ieškove nustatyta, kad namo savininkai nuo pat pradžių reiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų atlikimo, prašė pateikti, konkretizuoti atliktus darbus, sunaudotus medžiagų kiekius ir sumas, patikslinti dažytą namo plotą, teigė, jog faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina yra nepagrįsta, neatitinka paskaičiavimų. Gindami savo interesus patalpų savininkai ne kartą kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę. Teismas teisingai nustatė, kad buvo sudubliuoti darbai: 2018 m. spalio mėnesį ir 2019 m. kovo mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
39. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nemotyvuotai atsisakydamas priimti ieškovės atstovo teikiamus įrodymus, pagrindžiančius fasado remonto darbų kainą, užkirto kelią ieškovei teikti rašytinius. Teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovės atstovo teiktas fotonuotraukas, kadangi iš jų nebuvo galima nustatyti užfiksuoto vaizdo datos, kiti rašytiniai įrodymai buvo teikti nesavalaikiai, todėl jų teismas pagrįstai nepriėmė.
40. Teismas itin preciziškai įvertino visas bylos aplinkybes ir ištyrė visus byloje esančius įrodymus, sprendime pažymėjo, jog civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims, todėl ieškovės teiginys, jog teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą šalims yra nepagrįstas.
41. Teismas pagrįstai vadovavosi eksperto sudaryta lokaline sąmata pagal 2019 m. kovo mėnesio kainas, kurioje nustatyta, kad faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina yra 1 439,65 Eur (su PVM), ir šie eksperto atlikti paskaičiavimai artimi, kitų įmonių MB „Saido Statyba“, UAB „Ekoroof“, UAB „Kagrė“, M. S. pateiktiems pasiūlymams dėl namo fasado dažymo darbų atlikimo, kuriais atsakovas įrodinėjo savo argumentus. Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, kitas byloje nustatytas aplinkybes, būtent eksperto sudaryta lokalinę sąmatą, teisingai laikė patikimesniu įrodymu ir juo vadovavosi.
42. Ieškovė apeliaciniame skunde kelia daug klausimų dėl statybos darbų metodikos, tačiau į juos būtų atsakęs teismo ekspertas, jeigu ieškovės atstovas būtų pageidavęs, kad jis dalyvautų. Pirmos instancijos teismas vadovavosi byloje esančiais įrodymais, bylą išsprendė pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, todėl ir padarė pagrįstas išvadas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Pasvalio butų ūkis“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
44. Apeliacijos objektas – teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovo priteista dalis reikalautos skolos už daugiabučio namo remonto paslaugas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
45. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
46. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė į bylą naujus įrodymus – fotonuotraukas, 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymą, VĮ „Registrų centras“ išrašą, 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, išrašus iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registro, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo aktą.
47. CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį tie duomenys gali būti nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ekspertų išvadomis ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, be kita ko, reikia nustatyti, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012).
48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės pateiktas 2019 m. rugpjūčio 26 d. prašymas yra susijęs su kanalizacijos darbų atlikimu, o šioje byloje ginčas vyksta dėl fasado darbų. Todėl šis įrodymas nepriimtinas į bylą. Taip pat nepriimtinas ir VĮ „Registrų centras“ išrašas, nes jis jau yra pateiktas į bylą. Kitus įrodymus - 2019 m. rugpjūčio 22 d. prašymą, fotonuotraukas, išrašus iš statybos specialistų kvalifikacijos atestatų - pirmosios instancijos teismas vertino ir, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrįstai atsisakė priimti į bylą kaip neturinčius bylai reikšmės. Todėl apelianto teikiami įrodymai į bylą nepriimami, kaip neturintys esminės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl skundo argumentų
49. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. U. nuosavybės teise priklauso 24,06 kv. m. naudingo ploto butas, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25, 168-169). Ieškovė UAB „Pasvalio butų ūkis“ Pasvalio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. DV-391 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo Pasvalio rajono savivaldybėje“, 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. DV-389 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo termino pratęsimo“, ir 2020 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. DV-188 „Dėl administracijos direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. DV-391 „Dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus skyrimo Pasvalio rajono savivaldybėje“ pakeitimo, yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriumi ir teikia namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir techninės priežiūros paslaugas (b. l. 20-24). 2018 m. rugpjūčio mėnesį daugiabučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), gyventojai ir namo administratorė – ieškovė svarstė klausimus dėl namo fasado remonto ir perdažymo (apatinės dalies apkalimo dailylentėmis), stogo konstrukcijos remonto, stogo dangos keitimo. Ieškovės siūlomi sprendimai: sienų iš rastų remontas, rąstinių sienų išorinės pusės dalinis apkalimas lentomis, fasado dažymas, preliminari šių darbų suma 5 820,10 Eur; stogo konstrukcijos remontas, stogo dangos keitimas, preliminari šių darbų suma 10 200 Eur. Remiantis 2018 m. rugpjūčio 27 d. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. SP-14 duomenimis ieškovės siūlomiems sprendimams pritarė 5 butų iš 8 savininkai, tame tarpe atsakovas. Stogo konstrukcijos remonto, dangos keitimo darbų atlikimui buvo organizuotas konkursas, juos atliko kita įmonė, dėl apmokėjimo už šiuos darbus ir darbų kokybės ginčo nėra. Sienų iš rastų remontą, rąstinių sienų išorinės pusės dalinį apkalimą lentomis, fasado dažymo darbus atliko pati ieškovė.
50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Jeigu tam tikram faktui patvirtinti nėra tiesioginių įrodymų, o netiesioginiai įrodymai yra nepakankamos įrodomosios galios dėl to, kad jie yra faktinės būklės neatspindintys, apibendrinti duomenys, tai, jų nepatvirtinus pirminiais faktų šaltiniais, nesant kitų bylos aplinkybių, kurių visuma duotų pagrindą vertinti kitaip, turi būti vertinama, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės neįrodytos dėl įrodymų nepakankamumo (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012).
51. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, ieškovės apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš apskųsto sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktus įrodymus (šalių paaiškinimus, rašytinius įrodymus, liudytojų parodymus). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl šių įrodymų tinkamumo, įrodomosios reikšmės bei jais patvirtinamų aplinkybių. Ieškovės nurodytas aplinkybes, kuriomis buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, paneigia ištirtų įrodymų visetas. Tokia teismo išvada, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra tinkamai motyvuota, atitinka faktinius bylos duomenis bei padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.
52. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog pirmosios instancijos teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Todėl nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apeliantės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis ne tik apeliantės pateiktais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga.
53. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškovės atstovo teikiamus įrodymus, todėl negali teigti, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų (paskaičiavimų, sąmatos, tarifų ar pan.), kaip buvo paskaičiuota preliminari sienų remonto ir fasado dažymo darbų kaina. Pažymėtina, jog apeliantė į bylą nebuvo pateikusi jokių įrodymų dėl paskaičiuotos sąmatos, kai buvo skaičiuojama preliminari sienų remonto ir fasado dažymo darbų kaina.
54. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog ji su namo gyventojais buvo sutarusi dėl darbų kainos. Kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, 2021 m. rugpjūčio 27 d. susirinkimo protokole ir balsavimo biuleteniuose aiškiai nurodoma, kad kaina yra preliminari. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad su namo gyventojais buvo sutarta dėl galutinės konkrečios darbų kainos.
55. Apeliantė teigia, kad atlikti fasado remonto darbai yra išvardinti 2018 m. spalio mėn. ir 2019 m. kovo mėn. lokalinėse sąmatose ir atliktų darbų aktuose Nr. 16 ir Nr. 93; o būtent: silikatinių blokų mūras (atmosferos paveiktose rastinių sienų ir pamatų vietose); pamatų remontas; armatūros, vielos tinklo paklojimas (mūrytose vietose); rastinių sienų remontas; sienų paviršių apkalimas dailylente; angokraščių aptaisymas skardos lenktais profiliais; fasado dažymas fasadiniais dažiais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių. Tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad namo savininkai nuo pat pradžių reiškė abejones dėl ieškovės atliekamų darbų, prašė pateikti, konkretizuoti atliktus darbus, sunaudotus medžiagų kiekius ir sumas, patikslinti dažytą namo plotą, teigė, jog faktiškai ieškovės atliktų darbų kaina yra nepagrįsta, ieškovės paskaičiavimai neatitinka realių kiekių. Be to, butų savininkai gindami savo interesus ne kartą kreipėsi į Pasvalio rajono savivaldybę. Taigi, kaip matyti tarp šalių nuo pat pradžių kilo ginčas dėl atliktų darbų kiekio ir kokybės. Todėl pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgęs į šią aplinkybę, pagrįstai rėmėsi byloje atliktos ekspertizės išvadomis.
56. Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog teismo ekspertizė buvo atlikta nekvalifikuoto eksperto. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ekspertas turi reikiamą kvalifikaciją, jis yra įrašytas į teismo ekspertų sąrašą. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ekspertizę atliko nekompetentingas ekspertas. Be to, kaip teisingai yra nurodęs pirmosios instancijos teismas, abiem šalims buvo sudaryta galimybė reikšti pasiūlymus dėl eksperto kandidatūros, pateikti klausimus ekspertizei, tačiau ieškovė buvo pasyvi, savo pasiūlymų neteikė. Kita vertus, nesutikdama su ekspertize, ieškovė galėjo siūlyti atlikti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, tačiau vėl gi to nepadarė.
57. Apeliantė mano, kad teismas neturėjo vadovautis atlikta ekspertize, nes joje vadovautasi Statybos techniniu reglamentu 1.04.01:2005 „Esamų statinių tyrimai“, kuris šiai dienai nebegalioja. Tačiau, pažymėtina, jog, atliekant ekspertizę bei skaičiavimus, ekspertas rėmėsi bei vadovavosi galiojančiomis ir taikomomis Statybos taisyklėmis ST 12189567.06:2009. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo nesivadovauti atlikta ekspertize nėra.
58. Apeliantė nurodo kaip buvo apskaičiuotas dažomo namo fasado plotas - iš sienų ploto nebuvo išskaičiuotas langų ir durų plotas, nes tokia metodika yra taikoma apskaičiuojant fasadų plotą, kuomet dažomi angokraščių. Be to, pagal gyventojų prašymą angokraščiai buvo perdažomi skirtinga spalva, todėl dažomas plotas padvigubėjo. Taip pat nurodė, kad dažant fasadą buvo dažomos keturios įėjimo į namą durys iš abiejų pusių. Todėl visas dažomas namo sienų plotas sudarė būtent 350 kv. m., o, sudarydamas darbų sąmatą, ekspertas šių plotų dažomų neapskaičiavo.
59. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. kovo mėnesį ieškovė atliko namo fasado dažymo darbus. 2019 m. rugsėjo mėnesį sudaryta lokalinė sąmata (b. l. 124), kurioje nurodyti šie darbai: paviršių dažymo fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių darbai (350 m2), sienų iš rąstų remontas (12 m), ręstinių sienų išorinės pusės apkalimas obliuotomis lentomis (9,5 m2). Bendra darbų vertė 4 382 Eur (su PVM 5 302,22 Eur). 2019 m. spalio 31 d. surašytas atliktų darbų aktas Nr. 93, kuriame nurodyta, jog atliktas fasado dažymas pagal sąmatą 4 382 Eur (su PVM 5 302,22 Eur), nenurodant, jog buvo atlikti papildomi sienų remonto ir apkalimo darbai (b. l. 126). Taigi, kaip matyti, buvo atlikti tik paviršių dažymas fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių. Sąmatoje nėra nurodyta, jog papildomai buvo dažomos durys ar perdažomi angokraščiai. Apeliantė nepateikė į bylą papildomų įrodymų dėl dažomo ploto. Ta aplinkybė, jog namo gyventojai prašė nudažyti angokraščius ruda spalva, nesudaro pagrindo spręsti, kad namo angokraščiai buvo perdažomi papildomai ir už tai ieškovei turi būti atlyginta, kai dėl to teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo priimta namo savininkų atitinkamo sprendimo. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad faktinį dažomą plotą sudarė 269 m². Be to panašus plotas nurodomas namo dokumentacijoje. Panašų plotą nurodė ir kt. rangovai, teikdami pasiūlymus dėl darbų.
60. Apeliantė teigia, kad 2019 m. sausio mėn. lokalinėje sąmatoje ir 2019 m. spalio mėn. lokalinėse sąmatose ir atitinkamai 2019 m. sausio 31 d. atliktų darbų akte Nr. 16 ir 2019 m. spalio 31 d. atliktų darbų akte Nr. 93, nurodyti skirtingi darbai. Kaip jau minėta, 2019 m. spalio 31 d. surašytame atliktų darbų akte Nr. 93 nėra įtraukti ieškovės nurodyti darbai - 12 m. sienų iš rastų remonto darbai ir 9,5 kv.km. rastinių sienų išorinės pusės apkalimo obliuotomis lentomis darbai - remontuojant namo fasadą iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Atliktų darbų akte yra nurodyta tik fasado dažymo darbai. Taigi, pati ieškovė nurodė, kad sienų iš rąsto remonto ir rastinių sienų išorinės pusės apkalimo obliuotomis lentomis darbai buvo atlikti 2019 m. sausio mėnesį, ką patvirtino ir ekspertizė.
61. Apeliantė nesutinka su ekspertizės akto išvadomis, kad ieškovė neteisingai pritaikė ir įtraukė į lokalinę sąmatą tinkuotų paviršių dažymo įkainį (F15-5-4: paviršių dažymas fasadiniais dažais, paruošiant paviršių ir dirbant nuo pastolių), todėl 2019 m. rugsėjo lokalinėje sąmatoje ir buvo neteisingai suskaičiuotas darbo užmokestis, medžiagos ir mechanizmai. Apeliantė nurodo, kad atliekant ginčijamus dažymo darbus, dažai pilnai buvo nušveisti vielos šepečiais ir švitriniu popieriumi, pilnai nugrandyti, fasadas buvo dažomas du, o vietomis tris kartus, naudojant kasdieną perkeliamus pastolius. Iš ekspertizės akto, ir pateiktų fotonuotraukų matyti, kad fasadas nebuvo nušveistas, kaip kad nurodo apeliantė, dažoma buvo ant senų dažų, skylės nebuvo užtaisytos. Todėl ekspertas pagrįstai sudarytoje sąmatoje fasado paruošimo ir dažymo darbams pritaikė įkainį R14-128, N15P-1407-4 vietoje įkainio FI15-5-4. Nors apeliantė ir teigia, kad eksperto sudarytoje sąmatoje nenurodyti darbai, kurių kaina įtraukta į ieškovės sudarytose lokalinėse sąmatose nurodytų darbų kainą: apdailos lentelių nuėmimo, prikalimo, naujų lentelių impregnavimo, difuzinės plėvelės klojimo darbų, tačiau kaip jau minėti, šie darbai nėra įtraukti į atliktų darbų aktą Nr. 93, taip pat nėra nurodyti ir 2019 m. rugsėjo mėnesio lokalinėje sąmatoje. Todėl teismo pagrįstai pripažinta, kad eksperto sudarytos sąmatos kaina nebuvo nepagrįstai sumažinta.
62. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, nenukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, bylos aplinkybes vertino objektyviai ir visapusiškai. Įvertinęs aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
63. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą patyrė 400 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, atsakovui priteisiamos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės UAB „Pasvalio butų ūkis“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas - atsakovo V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.