- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-03
- Bylos Nr.
- A12.-275-780/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00022-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Nutraukti bylą.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. R.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyba
- Advokatai
- Vytautas Kucevičius
- Kategorijos
- 12.29Medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas (ANK 290 str.)
- 21.3.3Aplinkybės, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negalima (ANK 591 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. R., jo atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui,
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos atstovams D. G.-B. ir D. J.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 5 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdyboje D. R. surašytas administracinio nusižengimo protokolas (toliau – protokolas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. lapkričio 29 d. apie 20 val. Lazdijų rajone (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelyje medžiojo tykojant ir apšviesdamas medžioklės plotus dirbtiniu šviesos šaltiniu (prožektoriumi) sumedžiojo vilką, kai vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.15 punktu medžiojant apšviesti medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais yra draudžiama (išskyrus medžiojant šernus).
Protokolą surašiusios institucijos atstovai paaiškino, kad protokolą D. R. surašė pagal laikraščių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei internetinio portalo (duomenys neskelbtini) straipsniuose nurodytus duomenis, kuriuose pats D. R. teigė, kad vilką nušovė apie 20 valandą iš 40-50 metrų atstumo. Kadangi lapkričio 29 d. tokiu laiku buvo tamsu, tai įžiūrėti vilką ir jį nušauti neapšviečiant šviesos šaltiniu neįmanoma. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuotraukoje pas D. R. rankoje matomas prožektorius, todėl juo šūvio metu jis galėjo pasišviesti laikydamas jį rankoje kartu su šautuvu, net ir nepritvirtinus prožektoriaus prie ginklo. Gautos pažymos apie meteorologines sąlygas patvirtina, kad 20 valandą buvo tamsu. Netiesiogiai D. R. kaltę patvirtina ir tai, kad jis prieš pat protokolo surašymą ginklą pardavė, nors žinojo, kad su juo kviečiamas atvykti. Atstovas D. J. patvirtino, kad ginklą ir prožektorių bei naktinio matymo prietaisą apžiūrėjo 2019-12-30, tačiau jų nepaėmė ir tuo metu grąžino D. R., o paėmimo protokolą surašė tik dėl medžioklės lapo paėmimo. Atstovas patvirtino, kad jokių kitų medžioklės taisyklių reikalavimų, išskyrus dirbtinio šviesos šaltinio naudojimą, D. R. nepažeidė.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 17 val. atėjo medžioti į bokštelį netoli namų. Netrukus krūmuose išgirdo traškesį ir pažiūrėjęs per naktinio matymo prietaisą pamatė kaip iš krūmų į pievą išėjo du vilkai. Per šautuvo optinį taikiklį įžvelgė stovintį vilką, nes jo akys blizgėjo. Paleido šūvį į vilką ir pasidėjęs ginklą paėmė prožektorių bei pašvietė į pievą pažiūrėti ar vilkas liko, ar nubėgo. Matė kaip vilkai nubėgo į šalia esantį mišką. Šūvio metu prožektoriaus nenaudojo ir juo nešvietė. Neradęs vilko parašė per VIBER programėlę būrelio vadovui A. V. ir paprašė padėti ieškoti vilko. Apie 20 val. atvyko būrelio vadovas kartu su medžiotoju Ž. Ž. ir jie kartu surado vilką griovyje prie miško. A. V. telefonu dar skambino apie 19 valandą ir tikslinosi, ar jis atvyks, o Ž. Ž. jam skambino išsiaiškinti į kurią vietą jiems atvažiuoti. A. V. telefono numeris yra (duomenys neskelbtini), o Ž. Ž. – (duomenys neskelbtini). Laikraščių straipsniuose nurodyta 20 valanda yra vilko suradimo, o ne nušovimo laikas. Vilką jis nušovė po 17 valandos, tačiau žurnalistams jis taip smulkiai nepasakojo įvykių eigos kaip teisme, todėl straipsniuose jie nurodė ne nušovimo laiką, o vilko suradimo laiką. Prožektorių naudojo tik ieškoti vilką po šūvio. Prožektorius nebuvo pritaikytas uždėti ant šautuvo, neturėjo specialių laikiklių. Ginklą formaliai pardavė G. C. 2020-02-03 pagal sutartį ginklų parduotuvėje (duomenys neskelbtini) Alytuje, nors faktiškai buvo išmainęs į automobilį dar 2019-11-13. Ginklo perleisti mainų būdu nenumato įstatymas, todėl jie sudarė dvi pardavimo sutartis – dėl automobilio ir dėl ginklo. Ginklą jam grąžino pats aplinkosaugos pareigūnas po to, kai 2019-12-30 apžiūrėjo ir jo nepaėmė.
Iš medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini), leidimo laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ginklo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijų matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas D. R. yra medžiotojas, medžiotojo stažas nuo 2004 m.; turi leidimą laikyti (nešioti) ginklą – graižtvinį šautuvą TIKKA T3x, .3006 Springfield, Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25).
Iš LMŽD Lazdijų skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio 2019 m. lapkričio 20 d. Medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad medžioklės vadovui (medžiotojui) D. R. leidžiama organizuoti medžioklę (medžioti) Lazdijų savivaldybėje esančiame (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete; leidžiama medžioti pagal Lietuvos Respublikos medžioklės taisykles; medžioklės lapas galioja nuo 2019 m. lapkričio 20 d. iki 2020 m. kovo 1 d.; lapą išdavė pirmininkas A. V.; lentelėje „Medžioklės ataskaita“ yra rankraštiniai įrašai: „Eil. Nr. – 1; medžioklės data, medžiotojo vardo raidė, pavardė – (duomenys neskelbtini); medžiotojo bilieto Nr. – (duomenys neskelbtini); medžiotojo parašas; medžioklės metu sumedžiota – vilkas, 1“; priedas pagal Medžioklės taisyklių 28 punkto reikalavimus – Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 3 priedas (2019.11.29) (b. l. 5–6).
Iš daiktų ir (ar) dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2019 m. gruodžio 30 d. iš D. R. paimtas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio Medžioklės lapas Nr. 35 (b. l. 23).
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Stebėjimų departamento Meteorologinių stebėjimų skyriaus 2020 m. sausio 22 d. pažymoje apie hidrometeorologines sąlygas Nr. (8.42-10)-B8-355 (b. l. 18) ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto 2020 m. sausio 23 d. pažymoje apie astronomines sąlygas Nr. 120000-S-15 (b. l. 20) nurodyta informacija apie meteorologines ir astronomines sąlygas Lazdijų r. sav., (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 29 d. ir nurodyta, kad 20 valandą buvo visiškai tamsu.
Iš straipsnio (duomenys neskelbtini) , spausdinto 2019 m. gruodžio 6 d. laikraštyje (duomenys neskelbtini) , matyti, kad D. R. straipsnio autorei paaiškino, kad bokštelyje laukė barsuko, o išbėgo du vilkai ir vieną iš jų jis nušovė; tai buvo apie 20 valandą; prožektoriumi švietė jau po šūvio, ieškodamas galimai sužeisto vilko (b. l. 11-12).
Iš (duomenys neskelbtini) žurnalisto R. P. straipsnio (pavadinimo ir publikacijos datos nėra) matyti, kad D. R. straipsnio autoriui paaiškino, kad tykodamas bokštelyje apie 20 valandą pamatė du vilkus; didesnis buvo už 40-50 metrų pievoje ir jis šovė; krito didesnis vilkas, o kitas pabėgo (b. l. 15-16).
Iš straipsnio (duomenys neskelbtini), publikuoto 2019 m. gruodžio 16 d. (duomenys neskelbtini) portale, matyti, kad pakartojami kitų leidinių straipsniuose publikuoti duomenys, o šio straipsnio autorei D. R. paaiškino, kad vilką sumedžiojo be jokių prožektorių, kad per gerą optiką galima be vargo įžiūrėti ką medžioti, ir dar pievoje, 30 metrų atstumu (b. l. 13-14).
Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos 2020 m. vasario 26 d. rašto Nr. (12.7)-ADS-3287 matyti, kad graižtvinis šautuvas TIKKA T3x, Nr. (duomenys neskelbtini), priklausęs D. R., nuo 2020 m. vasario 3 d. priklauso G. C. (b. l. 32–33).
Lietuvos juridinių asmenų registro išrašas patvirtina, kad Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas yra A. V., o valdybos narys Ž. Ž. (b. l. 30-31).
Iš 2019-11-12 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad D. R. pirko iš G. C. transporto priemonę už 100 Eur (b. l. 70).
Iš Telia Lietuva, AB sąskaitos išklotinė matyti, kad D. R. 2019-11-29, 19:21 val. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini), o 19:49 val. skambino abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 71).
Liudytojas A. V. patvirtino, kad 2019 m. lapkričio 29 d. apie 18 valandą D. R. programėlės VIBER žinute informavo, kad šovė į vilką ir paprašė padėti jo ieškoti, nes vilkas pabėgo. Apie 19 val. pas jį atvyko kitas medžiotojas Ž. Ž. ir jie nuvažiavo į mišką pas D. R.. Miške buvo apie 19.30 valandą. D. R. rankoje turėjo prožektorių, kuris nebuvo tinkamas tvirtinti prie ginklo, buvo be jokių laikiklių. Matomumas tuo metu buvo toks, kad žmogaus siluetą buvo galima matyti per 30-50 metrų atstumą be prožektoriaus. Vilką surado maždaug po 40 minučių, t. y. po 20 valandos. Liudytojas paaiškino, kad pašvietus prožektoriumi nušauti vilką labai sunku, nes nuo šviesos jis iš karto pabėgtų. Patvirtino, kad jo telefono numeris yra(duomenys neskelbtini).
Liudytojas Ž. Ž. patvirtino, kad apie nušautą vilką sužinojo iš būrelio vadovo A. V., kuris 2019 m. lapkričio 29 d. vakare paskambinęs pakvietė ieškoti vilko. Pas A. V. jis nuvažiavo apie 19 valandą ir jie abu nuvažiavo į mišką pas D. R. Važiuojant į mišką jis skambino D. R. iš savo telefono, kurio numeris (duomenys neskelbtini), kad paskaustų kur važiuoti. Miške jie buvo apie 20 valandą. D. R. turėjo rankoje prožektorių be laikiklių. Matomumas buvo toks, kad pievoje per 30-40 metrų siluetas buvo matomas. Negyvą vilką griovyje rado A. V..
Asmuo, kurio turtas gali būti konfiskuojamas, G. C. paaiškino, kad graižtvinį šautuvą TIKKA T3x, Nr. (duomenys neskelbtini) iš D. R. įgijo mainų būdu, tačiau kadangi tokio ginklo įgijimo būdo nenumato įstatymas, tai buvo įforminta automobilio pardavimo sutartimi, kuria jis savo automobilį perleido D. R. 2019-11-12, ir ginklo pardavimo sutartimi, kuria jis 2020-02-03 Alytaus ginklų parduotuvėje įgijo šautuvą iš D. R.. Sandorio vertė buvo 100 Eur, tačiau pinigų jie vienas kitam nemokėjo, nes faktiškai mainė daiktus. G. C. nurodė, kad 2020-02-03 pasirašydamas ginklo pirkimo sutartį jis nežinojo, kad būtent su šiuo ginklu D. R. yra nušovęs vilką ir dėl to yra atliekamas tyrimas. Apie tai sužinojo tik vėliau iš pareigūno, kuris jį klausinėjo dėl ginklo įsigijimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 290 straipsnio 5 dalyje nustatyta atsakomybė, be kita ko, už medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais, nustatytais Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse. Šios normos konstrukcija yra blanketinė, ji nukreipia į kitą teisės aktą – Medžioklės taisykles. Medžioklės taisyklių IX skyriaus, kuriame įtvirtinta su medžiokle susijusi draudžiama veikla, 58.15 papunktyje (redakcija, galiojusi iki 2020 m. gegužės 9 d.) nustatyta, kad draudžiama medžioti apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniais šviesos šaltiniais (išskyrus atvejį, kai medžiojami šernai tykojant).
ANK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti visus konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-648/2020 12 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad administracinio nusižengimo padarymo faktas negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamas administracinio nusižengimo sudėties požymis turi būti pagrįstas įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 17 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-495/2020 13 punktas). Nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad asmens kaltumas administracinio nusižengimo bylose gali būti konstatuotas, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019 17 punktas; 2019 m. birželio 11 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-36-788/2019 9 punktas; Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-276-348/2018 8.2 punktas; 2019 m. kovo 21 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-57-594/2019 11 punktas).
Nagrinėjamu atveju D. R. kaltinamas neteisėtu vilko sumedžiojimu, apšviečiant medžioklės plotus dirbtiniu šviesos šaltiniu - prožektoriumi. D. R. neneigia turėjęs prožektorių, tačiau nurodė, kad jį panaudojo tik po šūvio, ieškodamas galimai sužeisto vilko. Pažymėtina, kad skirtingai nei kai kurių kitų prietaisų turėjimo medžioklės metu atveju, turėti dirbtinį šviesos šaltinį medžioklės plotuose nėra draudžiama (Medžioklės taisyklių 58.5.9 papunktis). Tai reiškia, kad vien tik prožektoriaus turėjimas medžioklėje nėra Medžioklės taisyklių pažeidimas. Šioje byloje protokolą surašiusi institucija turi įrodyti ANK 209 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo būtinąjį objektyvųjį požymį - neteisėtą medžioklės būdą, kuris inkriminuotas protokole. Tai reiškia, kad įrodyti reikia faktą, jog D. R. atliko Medžioklės taisyklių 58.15 punktu draudžiamą veiksmą - turėtą prožektorių naudojo šūvio metu, apšviesdamas vilką, į kurį šovė.
Ištyrus visus įrodymus šioje byloje teismas konstatuoja, kad protokolą surašiusi institucija nepateikė nei vieno įrodymo, pagrindžiančio neteisėto medžioklės būdo panaudojimą, o savo kaltinimą grindžia tik prielaidomis ir subjektyviu, bet objektyviais įrodymais nepagrįstu tam tikrų aplinkybių vertinimu. Kaltinimas grindžiamas tik tuo, kad spaudos straipsniuose D. R. pats teigė, kad vilką nušovė apie 20 valandą iš 40-50 metrų atstumo, o kadangi tokiu laiku buvo tamsu, tai daroma išvada, kad įžiūrėti vilką ir jį nušauti neapšviečiant šviesos šaltiniu neįmanoma. Be to, kaltę grindžia tuo, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio nuotraukoje pas D. R. rankoje matomas prožektorius, todėl daro išvadą, kad šūvio metu D. R. juo galėjo pasišviesti laikydamas jį rankoje kartu su šautuvu, net ir nepritvirtinus prožektoriaus prie ginklo. Taip pat netiesioginiu D. R. kaltės įrodymu įvardija ir aplinkybę, kad jis prieš pat protokolo surašymą ginklą pardavė nors žinojo, kad su juo kviečiamas atvykti. Tačiau įrodymų pakankamumo prasme visos nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą tik spėlioti, kad galėjo būti taip, kaip aplinkybes interpretuoja institucija, surašiusi protokolą, bet nepatvirtina, kad būtent taip ir buvo.
Byloje nėra jokių įrodymų, kad šūvio metu D. R. naudojo turėtą prožektorių ir juo švietė į medžiojamą žvėrį. Nurodomuose spaudos straipsniuose D. R. nei karto neužsiminė, kad vilko sumedžiojimui panaudojo prožektorių. Priešingai, jis nurodė, kad su prožektoriumi švietė po šūvio, kai reikėjo ieškoti žvėries. Nors pirmuose straipsniuose nurodoma, kad D. R. teigia, jog vilką pamatė apie 20 valandą, tačiau vėliausiame (duomenys neskelbtini) straipsnyje jis patikslina, kad vilkas buvo nušautas prietemoje, o rastas tik po dviejų valandų. Teisme jis paaiškino, kad žurnalistams taip detaliai medžioklės eigos nepasakojo kaip teisme, todėl jie netiksliai suprato ir nurodė vilko nušovimo laiką, sutapatinę jį su jo suradimo laiku. Pažymėtina, kad šį D. R. paaiškinimą atitinka abiejų liudytojų parodymai teisme ir paties D. R. telefoninių skambučių išklotinė. Liudytojas A. V. patvirtino, kad D. R. programėlės VIBER žinute informavo, kad šovė į vilką apie 18 valandą, o miške liudytojas atsirado ir vilką surado jau po 20 valandos. Liudytojas Ž. Ž. patvirtino, kad apie nušautą vilką sužinojo iš A. V., pas kurį dėl to nuvažiavo apie 19 valandą, o į mišką abu atvažiavo apie 20 valandą. Taip pat patvirtino, kad važiuojant į mišką jis skambino D. R. iš savo telefono. Iš Telia Lietuva, AB sąskaitos išklotinės matyti, kad D. R. 2019-11-29, 19:21 val. kalbėjo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip patvirtino pats liudytojas, priklauso A. V., ir jų pokalbis truko 01:47 min., o 19:49 val. D. R. kalbėjo su abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris, kaip patvirtino pats liudytojas, priklauso Ž. Ž., ir jų pokalbis truko 00:55 min. Šie tarpusavyje sutampantys liudytojų parodymai ir telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina D. R. paaiškinimus dėl medžioklės laiko ir vilko suradimo laiko, o ne institucijos, surašiusios protokolą, atstovų argumentus dėl vilko nušovimo apie 20:00 valandą. Liudytojų parodymai patvirtina, kad D. R. jau apie 18 valandą pranešė medžiotojų būrelio vadovui, kad šovė į vilką, o jų telefoninių pokalbių laikas rodo, kad 19:49 val. liudytojai dar nebuvo atvykę pas D. R. į mišką, nes telefonu tikslinosi kaip jį surasti. Todėl protokole nurodytas šūvio laikas apie 20 valandą neatitinka įrodymų visumos ir nėra pagrįstas pakankamais įrodymais. Kita vertus, labai tikslus šūvio laikas įrodymų visumos kontekste neturi lemiamos reikšmės, nes D. R. kaltė grindžiama ne kokiais nors konkrečiais įrodymais, kad šūvio metu neabejotinai buvo panaudotas prožektorius, o tik prielaida, kad tamsiuoju paros metu be dirbtinio šviesos šaltinio neįmanoma įžiūrėti vilko iš 40-50 metrų atstumo. Tačiau asmens kaltę pagrįsti tik spėliojimais apie jo individualias asmens regėjimo galimybes negalima, nes kiekvienas žmogus pasižymi skirtingu regėjimus. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių D. R. paaiškinimą, kad atviroje vietoje (pievoje), net ir tamsiu paros metu, jis per optinį taikiklį įžiūrėjo vilką, o prožektoriaus vilkui apšviesti šūvio metu nenaudojo. Pažymose apie oro sąlygas pateikiami tik meteorologiniai ir astronominiai duomenys, tačiau jie negali paneigti ar patvirtinti konkrečioje vietoje, konkrečiu metu ir konkretaus asmens regėjimo galimybių. Tuo tarpu abu minėti liudytojai patvirtino, kad net ir 20 valandą žmogaus siluetą pievoje jie galėjo įžiūrėti už 30-50 metrų be prožektoriaus. Teismas neturi jokiais įrodymais pagrįsto pagrindo abejoti liudytojų parodymais vien dėl to, kad jie yra to paties būrelio medžiotojai. Pažymėtina, kad liudytojai parodymus davė teisme ir įspėti dėl atsakomybės už melagingus parodymus, o jų parodymai net nėra susiję su pačiu įvykiu, kurio jie nematė. Todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad liudytojai klaidina teismą dėl galimybės tamsiu paros metu konkrečioje vietoje įžiūrėti vilko siluetą iš 30-50 metrų atstumo be prožektoriaus.
Protokolą surašiusios intsitucijos atstovų nurodomas faktas, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio nuotraukoje pas D. R. rankoje matomas prožektorius netiesiogiai patvirtina jo kaltę taip pat yra tik prielaida, kuri nepagrįsta jokiais patikimais įrodymais. Pats institucijos atstovas teisme nurodė, kad iš nuotraukos jis daro išvadą, kad šūvio metu D. R. galėjo pasišviesti šiuo prožektoriumi, laikydamas jį rankoje kartu su šautuvu, net ir nepritvirtinus prožektoriaus prie ginklo. Akivaizdu, kad tai yra tik prielaida, jog taip galbūt yra įmanoma šauti, bet ši prielaida nėra pagrįsta jokiu kitu įrodymu, kad tokiu būdu kaip tik ir buvo šauta. Pažymėtina, kad liudytojai patvirtino, jog D. R. turėjo paprastą prožektorių, neprikaitytą uždėti ant ginklo, nes jis buvo be tam reikalingų laikiklių. Tai atitinka D. R. paaiškinimą, kad prožektorių jis turėjo ne medžioklės tikslu, o tik kaip pagalbinę priemonę pasišviesti kitiems tikslams.
Nepagrįstai netiesioginiu D. R. kaltės įrodymu institucija, surašiusi protokolą, įvardija ginklo pardavimo aplinkybes. Pats ginklo pardavimo sandoris nėra draudžiamas ir neteisėtas, nes šioje byloje D. R. niekada nebuvo pritaikyti jokie apribojimai disponuoti ginklu iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo byloje. Institucijos atstovas D. J. patvirtino, kad ginklą ir prožektorių bei naktinio matymo prietaisą jis apžiūrėjo 2019-12-30, tačiau jų nepaėmė ir pats grąžino D. R. Kadangi pati institucija nepasirūpino paimti iš nusižengimą galimai padariusio asmens nusižengimo priemonės iki bylos išnagrinėjimo, nors turėjo teisę tą padaryti ANK 599 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl jos savininkas neturėjo teisinio pagrindo saugoti savo turtą iki kokios nors konkrečios datos. Tai reiškia, kad ginklo perleidimas kitam asmeniui iki protokolo surašymo nėra neteisėtas ir negali būti traktuojamas kaip D. R. kaltės įrodymas. Pažymėtina, kad bijodamas būti nubaustas dėl jo tiriamų veiksmų D. R. galėjo ir pasiskubinti perleisti savo ginklą G. C. kol tyrimas nebuvo baigtas, tačiau tuo jis ne tik nepažeidė jokių įstatymų nuostatų, bet kartu tai niekaip neįrodo ir negali įrodyti, kad jis su tuo ginklu neteisėtai nušovė vilką.
Apibendrinant įrodymų vertinimą teismas pripažįsta, kad D. R. kaltė šioje byloje grindžiama tik protokolą surašiusios institucijos prielaidomis, daromomis iš atskirų aplinkybių subjektyvaus interpretavimo, bet ne pakankamų įrodymų visuma, kuri neginčijamai patvirtintų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Kaip jau minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą, todėl nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, tokias abejones teismas vertina traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai ir šią bylą nutraukia neįrodžius, kad buvo padaryta veika, turinti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 5 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2, 4 dalimis, 636 straipsniu,
nutaria:
Administracinio nusižengimo bylos teiseną D. R. dėl ANK 290 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.