Kauno apygardos teismo nutartis

2018-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-276-348/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-27
Bylos Nr.
AN2-276-348/2018
Teisminio proceso Nr.
4-20-3-00020-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Advokatai
Andrius Bambalas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-276-348/2018Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00020-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Institucija) direktoriaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjos 2018 m. balandžio 19 d. nutarimo K. T. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. T. 2018 m. sausio 22 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 290 straipsnio 2 dalį, nurodant, kad 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val., (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete, jis (pastarojo medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) kartu su J. G. (kurio medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini)) sumedžiojo briedžio patiną, 7 metų amžiaus, numetusį ragus, kai briedžio patinų medžioklės terminas yra pasibaigęs, t. y. sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. Vadovaujantis Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.1 punktu briedžio patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams). Protokole nurodyta, kad K. T. tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.2 punktą ir 58.23 punktą.Kauno apylinkės teismas, įvertinęs byloje rašytinių įrodymų visumą, apklaustų liudytojų J. G., D. M., D. J., T. B. duotus parodymus, konstatavo, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių ir jo kaltės dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, todėl 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį nutraukė. Institucija, nesutikdama su Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu prašo, skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą skiriant K. T. nuobaudą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.Skunde nurodo, jog apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad K. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, požymių ir jo kaltės dėl šio nusižengimo padarymo. Apelianto įsitikinimu K. T. padarytą pažeidimą įrodo administracinio nusižengimo protokolas, 2018 m. sausio 6 d. Medžioklės lapas Nr. 58, D. J., T. B. tarnybiniai pranešimai, 2018 m. sausio 6 d. patikrinimo aktas Nr. 6, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kaišiadorių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau - Kaišiadorių VMVT), 2018 m. sausio 8 d. Laukinio gyvūno apžiūros aktas, K. T., J. G., D. M., D. J., T. B. apaiškinimai ir parodymai duoti apylinkės teisme. Apelianto nuomone, apylinkės teismas klaidingai aiškino ir taikė Medžioklės taisyklių 15.3 punktą, nes toks taisyklių interpretavimas sudaro sąlygas medžiotojams piktnaudžiauti. Skunde pažymima, kad tiek J. G., tiek K. T. šūviai sekė vienas po kito, iškart tiksliai nustatyti, kurio medžiotojo šūviai mirtinai sužalojo briedė neturėjo galimybės nei vienas medžiotojas, tai paaiškėjo tik dorojimo metu lupykloje. Liudytojas T. B. patvirtino, kad abiejų medžiotojų šūviai buvo taiklūs, kas ir sukėlė mirtį. Taip pat skunde pažymima, kad versija apie sužeistą ir besikankinantį gyvūną atsirado ne tyrimo pradžioje, o vėliau, atliekant briedžio dorojimo veiksmus. Tiek J. G., tiek ir D. M. yra suinteresuoti duoti palankius parodymus K. T., nes ir jie yra aptraukti administracinėn atsakomybėn. Apeliantas pažymi, kad aplinkybės, kad dešinio šonkaulio lūžis sutampa su šautinės žaizdos vieta, todėl nėra sena, kad būtų galėjęs kelti ilgalaikes kančias. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad pūlinys būtų kėlęs ar galėjęs kelti briedžiui kančias. Apelianto nuomone byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. T. padarė šiurkštų Medžioklės taisyklių 74 punkte numatytą pažeidimą – sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės. K. T. atstovas advokatas Andrius Bambalas atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl prašo jį atmesti ir priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas už procesą apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Institucijos apeliacinis skundas atmetamas. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną K. T. atžvilgiu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, nurodydama, kad teismas ne visiškai ištyrė byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas dėl K. T. nekaltumo. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių K. T. kaltę padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, išsamiai motyvavo, kodėl jie nepagrindžia K. T. kaltės dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo priimtam procesiniam sprendimui, šiuo atveju Institucija naujų argumentų ar duomenų, kurių pagrindu būtų galima priimti priešingą sprendimą, teismui nepateikė, tokių nenustatė ir apygardos teismas. Pažymima, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.Byloje neabejotinai nustatyta, kad 2018 m. sausio 6 d. buvo sumedžiotas briedžio patinas, 7 metų amžiaus, numetęs ragus. Taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, kad tokiu laiku briedžių medžioklė su tam tikromis išimtimis yra draudžiama. Tiek liudytojų J. G., D. M. paaiškinimais, tiek jų parodymais duotais pirmosios instancijos teisme nustatyta, jog 2018 m. sausio 6 d. vykusios medžioklės su varomais metu, pastebėjęs briedį, pirmas du šūvius į jį šovė ir pataikė medžiotojas J. G.. Po to, K. T. į žvėrį šovė du šūvius, kadangi žvėris buvo sužeistas, po to, kai pirmas į žvėrį du taiklius šūvius buvo pataikęs medžiotojas J. G.. Nors Institucija apeliaciniame skunde akcentuoja, kad J. G., D. M. parodymai yra nepatikimi, nes jie yra suinteresuoti padėti K. T., tačiau tokių duomenų byloje nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis J. G. analogiškas aplinkybes aiškino ir jo administracinio nusižengimo byloje, kurioje jis nubaustas pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir ėmėsi visų būtinų priemonių įvykio aplinkybėms išsiaiškinti ir byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, apklausė visus asmenis susijusius su tiriamu įvykiu, ištyrė ir įvertino visus rašytinius įrodymus. Pažymima, kad duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. ANK 569 straipsnis įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis, teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis, asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutarimu teisingai taikė ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir pagrįstai K. T. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 8 dalyje, teiseną nutraukė. Naikinti šį procesinį sprendimą Institucijos skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.K. T. atstovas advokatas A. Bambalas atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą prašė priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas už procesą apeliacinės instancijos teisme. . Pagal ANK 666 straipsnį, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau - BPK) nuostatos. Vertinant šią teisės normą lingvistiškai, akivaizdu, kad komentuojamas ANK 666 straipsnis yra susijęs tik su ta BPK dalimi, kuri reglamentuoja proceso išlaidų priteisimą, t. y. BPK 103-106 straipsniais. BPK 105 straipsnio 6 dalis numato galimybę išteisintajam, jei byla pradėta tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, prisiteisti visas proceso išlaidas ar jų dalį iš asmens, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas. Šiuo atveju Institucija, kuri inicijavo administracinio nusižengimo bylos procesą, nėra nukentėjusioji, todėl iš jos priteisti proceso išlaidų nėra jokio pagrindo. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, jog BPK nenumato galimybės išteisintajam priteisti proceso išlaidas iš institucijos, kurios iniciatyva buvo pradėtas procesas. . Esant šioms aplinkybėms K. T. atstovo advokato A. Bambalo prašymas, priteisti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai bylinėjimosi išlaidas už procesą apeliacinės instancijos teisme, atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjo 2018 m. balandžio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė