Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-03-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-57-594/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-21
Bylos Nr.
AN2-57-594/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01452-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Albinas Antanaitis
Pažeidėjas
L. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-57-594/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01452-2018-5Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 21 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto L. M. (toliau – L. M.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimo L. M. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. L. M. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 508 straipsnį už tai, kad jis 2018 m. rugpjūčio 31 d., apie 15.05 val., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini), prie PC „I.“, dėl nesuprantamų priežasčių plūdo policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tokiais veiksmais įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą. Už šio administracinio nusižengimo padarymą Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimu L. M. buvo paskirta 90 (devyniasdešimties) eurų bauda.

Šalies argumentai

2. Apeliaciniu skundu L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

2.1. L. M. teigimu, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir šališkai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, vertino ir rėmėsi tik administracinį protokolą surašiusių policijos pareigūnų parodymais, kurie buvo nenuoseklūs ir prieštaraujantys vieni kitiems, visiškai atmesdamas L. M. pateiktus įrodymus, nesugebėdamas iš prekybos centro „I.”, esančio (duomenys neskelbtini), išsireikalauti vaizdo įrašo, patenkinti jo prašymo iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato išsireikalauti policijos automobilyje įrengto registratoriaus vaizdo medžiagos, dėl ko neteisėtai ir nepagrįstai pripažino L. M. kaltu bei skyrė jam administracinę nuobaudą. Pasak L. M., apylinkės teismas visiškai nepagrįstai rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi policijos pareigūnų A. D. ir Ž. M. parodymais, kurie, be kita ko, nebuvo aiškūs, nuoseklūs ir detalūs, neatitiko kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų. Darydamas šią išvadą apeliantas pažymi, kad tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas Ž. M. nurodė, jog į įvykio vietą atvyko apie 15 val. ir iš karto iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau iš byloje pateiktos medžiagos matyti, jog tądien greitoji medicinos pagalba adresu (duomenys neskelbtini) buvo iškviesta tik 15.32 val. Tokiu atveju tikint policijos pareigūno Ž. M. tarnybiniu pranešimu ir liudijimu, jog greitoji medicinos pagalba buvo iškviesta tik atvykus pareigūnams, tai 15.05 val. jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo L. M. padaryti negalėjo.

2.2. Apeliaciniu skundu pažymima, kad pirmosios instancijos teismas iš policijos pareigūno Ž. M. nereikalavo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kada tiksliai buvo kviesta greitoji. Teismas rėmėsi vien pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybe, kad L. M. buvo agresyvus, tačiau nereikalavo pareigūno paaiškinti, kodėl tarnybiniame pranešime neminimas fizinės jėgos ir spec. priemonių panaudojimas, kodėl nuslepiamas faktas, kada tiksliai buvo iškviestas konvojavimo automobilis, kada tiksliai L. M. buvo pristatytas į policijos įstaigą ir, kas jį pristatė. Šiuo aspektu pažymima, kad pareigūno Ž. M. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės skiriasi nuo jo teisme duotų paaiškinimų. Remiantis Ž. M. pirmosios instancijos teisme duotais parodymais, L. M. kalbėdamas kramtė riešutus ir jam bekalbant jie netyčia užtiško, tačiau tyčia jis nespjovė. Šios Ž. M. išdėstytos aplinkybės kardinaliai skiriasi nuo jo tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių. Be to, apklausiamas teisme Ž. M. nurodė, kad prie L. M. jis buvo priėjęs vienas, tačiau tiek L. M., tiek ir liudytojos I. M. M. bei A. S. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo du pareigūnai, Ž. M. ir toliau stovėjęs D. N.. Pareigūnas A. D. pasirodė tik pačioje pabaigoje, kai L. M. jau buvo vedamas prie policijos pareigūnų tarnybinio automobilio, tačiau D. N. analizuojamu atveju apklaustas nebuvo, o L. M. pripažįstant kaltu remiamasi A. D. parodymais.

2.3. Pirmosios instancijos teismas, pasak L. M., nepagrįstai liudytojų I. M. M. bei A. S. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip siekį padėti L. M. išvengti administracinės atsakomybės. Nors pateiktus vaizdo ir garso įrašus iš įvykio vietos apylinkės teismas vertina kaip trumpalaikius ir neinformatyvius, tačiau jie parodo, kad replikuodamas L. M. policijos pareigūno Ž. M. atžvilgiu nevartojo jokių necenzūrinių žodžių, vedamas prie policijos automobilio išliko ramus ir nesipriešino. Įvykio metu L. M. buvo blaivus ir neatliko jokių nusikalstamų veikų, todėl šioje situacijoje buvo visiškai nesuprantamas policijos pareigūnų fizinės jėgos ir specialiųjų priemonių panaudojimas. Pastabą L. M. išreiškė Ž. M., kuris labai įsižeidė ir sodindamas apeliantą į automobilį pasakė, kad iškvies greitąją pagalbą ir padarys bylą, nes atsirado, kas čia jį mokys dėl munduro ir darbo veiksmų. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių vėlgi nevertino.

2.4. Apeliaciniu skundu pabrėžiama, kad administracinio nusižengimo tyrimo ir įrodymų rinkimo procesas iki bylą perduodant teismui buvo akivaizdžiai netinkamas, neobjektyvus, nebuvo apklausti pašaliniai asmenys, kurie buvo sąmoningai neįtraukti į liudytojų sąrašą, nepridėti vaizdo įrašai iš prekybos centro I., adresu (duomenys neskelbtini), policijos automobilyje įrengto registratoriaus vaizdo ir garso medžiaga, nors būtent policijos pareigūnams tenka atsakomybė pateikti teismui visus neginčijamus asmens kaltės įrodymus. Be to, esant prieštaringiems administracinį protokolą surašiusių pareigūnų, liudytojų ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymams, pirmosios instancijos teismas netyrė visų faktinių analizuojamo įvykio aplinkybių, nesiaiškino, ar pagrįstai jo veika kvalifikuota pagal ANK 508 straipsnį, ar patys policijos pareigūnai savo elgesiu neišprovokavo šio konflikto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. L. M. apeliacinis skundas tenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

5. Pagal ANK 508 straipsnį atsako tas, kas žodžiais, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu pažemino statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos ar žvalgybos pareigūno garbę ir orumą. Nagrinėjamu atveju L. M. buvo nubaustas už tai, kad jis plūdo policijos pareigūnus įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tokiais savo veiksmais įžeisdamas pareigūnų garbę ir orumą. Šiuo aspektu vis tik pažymėtina, kad įžeidimu laikytini žodžiai ar veiksmai, kuriais siekiama asmenį pažeminti, įskaudinti, pakenkti jo moraliniam prestižui. Įžeidimu žodžiais pripažįstamas neigiamas nepadorus asmens įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas.

6. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole, aprašant L. M. inkriminuojamo pažeidimo esmę, buvo nurodyta ir tai, jog jis „lengvai stumtelėjo vieną iš pareigūnų, kitą apspjovė sukramtytais riešutais“, tačiau skundžiame nutarime šie veiksmai nenurodyti, kas leidžia teigti, jog tokių tyčinių veiksmų teismas nenustatė. Nors skundžiamame nutarime galimai L. M. policijos pareigūnams išsakyti užgaulūs, įžeidžiantys ir jų garbę bei orumą žeminantys žodžiai išsamiau neaprašyti, tačiau jie pateikti 2018 m. rugpjūčio 31 d. administracinio nusižengimo protokole, pagal kurį, L. M. plūdo pareigūnus, sakydamas: „jūs pacukai bl** nieko čia na**** nesuprantat, negerbiat, na**** jokio munduro, asilai nieko nesuprantat“. Nors šių žodžių lingvistinis aiškinimas leidžia pagrįstai spręsti apie jų įžeidžiantį, užgaulų pobūdį, kas iš esmės atitinka aukščiau aptartame ANK 508 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius, tačiau šioje vietoje vis tik pažymėtina, kad, sprendžiant iš skundžiamo nutarimo motyvų, L. M. kaltė padarius komentuojamą administracinį nusižengimą faktiškai buvo grindžiama policijos pareigūnų Ž. M. ir A. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, Ž. M. tarnybiniame pranešime, surašytame 2018 m. rugpjūčio 31 d. (b. l. 2), užfiksuotomis aplinkybėmis ir administracinio nusižengimo protokolo, kuris, be kita ko, buvo surašytas pagal pareigūno Ž. M. tarnybinį pranešimą, duomenimis (b. l. 1), iš esmės nevertinant L. M. bei liudytojais apklaustų asmenų parodymų, ignoruojant L. M. bylos nagrinėjimo metu pateiktus vertinamo įvykio vaizdo ir garso įrašus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog skundžiamu nutarimu pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą bei jų tarpusavio sąsają, taip vertindamas įrodymus suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę ir tai lėmė nepagrįstą išvadą dėl L. M. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnyje.

7. Nesutinkant su skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais visų pirma pažymėtina, kad savo kaltės jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padaryme L. M. nepripažino, tačiau neneigė sukritikavęs į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų elgesį dėl to, kad šie neprisistatė, nepaaiškino savo atvykimo priežasties, vienas jų rankas laikė kišenėse ir „tujino“ jį, ir jo dukrą. Šias aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu iš esmės patvirtino ir komentuojamo įvykio metu įvykio vietoje buvusi I. M. M., nurodžiusi, jog į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai buvo priešiškai nusiteikę jos ir L. M. atžvilgiu, į juos kreipėsi „tu“, tuo metu, kai norėjo pareigūnams parodyti dokumentus dėl legaliai jų vykdytos prekybos, pareigūnas užsuko L. M. ranką už nugaros, uždėjo jam antrankius ir nuvedė jį į tarnybinį policijos automobilį. Iš aptarto seka, kad L. M. iš tiesų pateikė tam tikras pastabas į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, tačiau tai, sprendžiant iš apelianto pateiktos įvykių versijos, padarė korektiškai, o vien tik konstruktyvios kritikos išreiškimas pareigūnų atžvilgiu, nelaikytinas neteisėtu ir negali būti administracinės atsakomybės pagal ANK 508 straipsnį kilimo priežastimi. Nors I. M. M. yra L. M. dukra, kas neabejotinai suponuoja galimą jos suinteresuotumą nagrinėjamos baudžiamosios bylos baigtimi, tačiau vien tik šiuo pagrindu atmesti tiek jos, tiek ir L. M. parodymus, nevertinti jų sprendžiant L. M. kaltės klausimą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Jokiais objektyviais nagrinėjamos bylos duomenimis jie paneigti nebuvo.

8. Manyti priešingai aukštesnės instancijos teismui neleidžia ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų policijos pareigūnų A. D. ir Ž. M. parodymų visuma, kuri yra ganėtinai prieštaringa. A. D. teigimu, L. M. keikėsi necenzūriniais žodžiais, kėlė pavojų aplinkiniams, nepakluso pareigūnams (pareigūnų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas, numatytas ANK 506 straipsnyje, L. M. inkriminuotas nebuvo), sakė „pacukai, negerbiat, nieko nedarot“. Tuo tarpu, remiantis Ž. M. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu išdėstytomis analizuojamo įvykio aplinkybėmis, įvykio vietoje L. M. šaukė, reikalavo patraukti močiutę, į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodinėjo, ką daryti. Remiantis Ž. M. 2018 m. rugpjūčio 31 d. tarnybiniame pranešime užfiksuotomis aplinkybėmis, L. M. bendravo pakeltu tonu, pareigūnus koliojo necenzūriniais žodžiais „jūs pacukai bl** nieko čia na**** nesuprantat, negerbiat, na**** jokio munduro, asilai nieko nesuprantat“, tai pasakęs stumtelėjo vyr. patrulį D. N. (apie D. N. stumtelėjimą pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nutylėjo), apspjovė jį (Ž. M.) sukramtytais riešutais (b. l. 2).

9. Atsižvelgiant į tai, kad jų išdėstytos faktinės nagrinėjamo įvykio aplinkybės iš esmės nesutapo nei su L. M., nei su I. M. M. pateikta įvykių versija, iš esmės prieštaravo ir liudytojos A. S. teismo posėdžio metu duotiems parodymams, kad L. M. tiek bendraudamas su pareigūnais, tiek ir vedamas link tarnybinio pareigūnų automobilio, buvo ramus, remtis vien tik pareigūnų parodymais ir jų pagrindu pripažinti L. M. kaltu padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, nepašalinus visų byloje esančių prieštaravimų, nesiėmus jokių veiksmų jų eliminavimui, kaip tai iš esmės tai buvo padaryta skundžiamu nutarimu, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Vertinant aukščiau aptartus policijos pareigūnų parodymus, kurių pagrindu L. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 508 straipsnį, atkreiptinas dėmesys į L. M. nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas aplinkybes. Nors skundžiamu nutarimu šie įrašai buvo įvertinti kaip trumpalaikiai ir neinformatyvūs, tačiau aukštesnysis teismas su tokia apylinkės teismo išvada nesutinka, juo labiau, kad perduodant bylą teismui, jokie pareigūnų teiginius objektyviai galintys įrodymai (vaizdo/garso įrašai), kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, (tuo metu tokiai galimybei esant), pateikti nebuvo. Perklausius garso įrašą „20180831_152926“, girdima, kaip vyras (sprendžiant iš bylos medžiagos, L. M.) nurodo moteriai (sprendžiant iš bylos duomenų, I. M. M.) pasiimti dokumentus, moteris nurodo, kad surado, eina, sako, jog nesupranta, ką jie nori įrodinėti, girdisi, kaip moteris nurodo, jog jie turi tiek leidimus, tiek sutartis, o fone girdimas vyro balsas (L. M.), sakantis „išvis pareigūne, kaip jūs čia kalbat su mergina, rankas kišenėse laikot, nesąmonė kažkokia, net negerbia nei savęs, nei nieko, nei munduro, pasižiūrėk, rankas kišenėj laiko ir bendrauja su žmonėmis“, kas iš esmės patvirtina L. M. teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes apie jo kritiką pareigūnams. Tačiau šiame garso įraše, nors ir girdisi L. M. žodžiai apie „mundurą“, kurie, be kita ko, paminėti ir administracinio nusižengimo protokole, tačiau jokie necenzūriniai žodžiai, apie kuriuos teismo posėdžio metu tvirtino pareigūnai, komentuojamame garso įraše negirdimi. Po aptartų žodžių girdima, kaip vyras sako „išvis, ką jūs čia darot, ko jūs čia mane puolat“, girdimas moters balsas „paleiskit tėtį, paleiskit“, kas visumoje suponuoja pagrįstą išvadą, jog būtent tuo laiku L. M. buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir vedamas į tarnybinį pareigūnų automobilį. Tuo tarpu peržiūrėjus vaizdo įrašą „VID_20180831_153120“, jame matyti, kaip L. M. yra vedamas policijos pareigūnų į tarnybinį automobilį, tačiau ir čia jokiu agresyvių, neteisėtų L. M. veiksmų pareigūnų atžvilgiu aukštesnysis teismas vėlgi neįžvelgia (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys ir į pareigūnų teiginiuose esančius prieštaravimus dėl greitosios medicinos pagalbos iškvietimo momento. Kaip matyti iš L. M. pateiktos pažymos (b. l. 36), pagalba buvo kviesta 2018 m. rugpjūčio 31 d. 15.32 val., t. y. jau po L. M. sulaikymo, kuris, kaip matyti iš 2018 m. rugpjūčio 31 d. sulaikymo protokolo, buvo sulaikytas 15.10 val., tačiau ir nurodomas sulaikymo laikas neatitinka vaizdo įraše užfiksuoto laiko – 16.31 val., tuo tarpu vaizdo įrašo laikas iš esmės atitinka greitosios med. pagalbos iškvietimo laiką, o tuo pačiu ir L. M. teiginius.

11. Esant šių duomenų visumai, iš esmės patvirtinusiai L. M. ir I. M. M. pateiktą įvykių versiją, nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių ne visai nuoseklius ir tarpusavyje tam tikrose detalėse nesutampančius policijos pareigūnų parodymus, pripažinti L. M. kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, priešingai nei tai padaryta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, nebuvo jokio teisinio pagrindo. Darant šią išvadą vis tik pažymėtina, jog kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

12. Nustačius, jog analizuojamoje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių L. M. kaltę jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, abejones vertinant jo naudai, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

L. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 4 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną L. M. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėjas Albinas Antanaitis