Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracine tvarka nubausto D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresniojo specialisto V. M. 2013-08-16 sprendimo Nr. 40-AP-933 panaikinimo bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vadas E. P. 2013-04-05 D. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124(2) straipsnio 2 dalį, kuriame nurodė, kad D. B. 2013 m. balandžio 5 d. apie 22.40 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais D. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p. reikalavimus.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialistas Virginijus Čėsna 2013-04-16 priėmė nutarimą Nr. 40N-2496220-13, pagal kurį D. B. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124(2) straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 1 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro vyresnysis specialistas V. M. 2013-08-16 priėmė sprendimą Nr. 40-AP-933, kuriuo atsisakė pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

2013-09-02 Šiaulių apylinkės teisme gautas D. B. skundas dėl minėto sprendimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas paaiškino, kad tiek Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras, tiek teismai - Šiaulių apylinkės teismas bei Šiaulių apygardos teismas konstatavo, kad jis administracinį teisės pažeidimą padarė iš chuliganiškų paskatų, tyčia. Mano, kad priimdamos tokius sprendimus (nutartis), institucijos netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, ko pasekoje buvo priimti neteisėti nutarimai. Tiek Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos biuras, tiek teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, įtvirtintas ATPK 256, 257 straipsniuose, ATPK 276, 248, 252, 284, 10 straipsnius bei nusižengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai teisminei praktikai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis buvo surašytas už tai, kad pažeidė KET 9 punkte keliamus reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (adm. byla Nr. 2AT-10/2012) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kaltininkui inkriminuojant KET punktų pažeidimus pagal KET 9 p., inkriminuojami pažeidimai apibrėžia administraciniu teisės pažeidimo (kaltinimo) ribas, todėl turi būti įrodinėjami. Atsižvelgiant į tai, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. KET 9 punktas, nustatantis bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems <..->, nekelti pavojaus <...>. Tačiau šis KET punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas šioje situacijoje. Be to, tiek Šiaulių apylinkės teismas, tiek Šiaulių apygardos teismas nagrinėjamoje byloje konstatavo faktą, jog liudytojai davė melagingus parodymus. Daryti prielaidą dėl melagingų liudytojų parodymų teismai galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų įsiteisėjęs šį faktą patvirtinantis teismo nuosprendis, todėl ir šiuo atveju teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Vertinant visą bylos medžiagą ir įvertinant naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjo įsitikinimu, atnaujinus bylą, byloje turi būti konstatuotas teisės įvykio pažeidimo ir sudėties nebuvimas, dėl ko teisės pažeidimo byla turi būti nutraukta.

Teismo posėdyje institucijos, priėmusios skundžiamą sprendimą, atstovas prašė D. B. skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ATPK 124(2) str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, –užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų tūkstančių penkių šimtų iki trijų tūkstančių penkių šimtų litų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek nutarime dėl administracinių nuobaudų paskyrimo konstatuota, kad D. B. 2013-04-05 Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 p. nuostatas.

KET 9 p. įtvirtinta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-12 nutartyje, kuri buvo priimta adm. byloje Nr. 2AT-10/2012, išdėstyti teiginiai dėl KET 9 p. nuostatų nesudaro pagrindo nagrinėtiną situaciją vertinti kitaip nei ji buvo vertinta kas liečia D. B. atliktus veiksmus 2013-04-05 vairuojant automobilį. Visų pirma, minėtoje nutartyje buvo vertinama, ar asmens veikoje buvo visai kitų teisės pažeidimų (numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.) sudėties požymiai ir būtent buvo padaryta išvada, kad KET 9 p. be nuorodos į konkrečius pažeistus KET punktus negali būti administracinės atsakomybės pagal ATPK pagrindas būtent toje byloje. Gi D. B. buvo nubaustas už chuliganišką vairavimą pagal ATPK 124(2) str. 2 d., t. y. pagal visai kitą ATPK straipsnį ir pačiam pažeidimui esant formalaus pobūdžio (priešingai nei pagal ATPK 127 str. 2 d. nuostatas, kiek tai buvo analizuota minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje). Iš kitos, susiklosčiusi teisminė praktika patvirtina, kad KET 9 p. pažeidimas sudaro pagrindą taikyti administracinę atsakomybę pagal ATPK 124(2) str. 2 d. (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-26 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-518/2012; Kauno apygardos teismo 2013-07-09 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-726-397/2013; Klaipėdos apygardos teismo 2013-09-04 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-618-417/2013 ir kt.).

Kaip pagrįstai buvo pažymėta skundžiamame sprendime, D. B. nenurodo jokių su administraciniu teisės pažeidimu susijusių naujų aplinkybių. Vien tik jo subjektyvus manymas, kad policija ir teismai, nagrinėję jo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai taikė atitinkamas teisės normas, nesudaro nei faktinio, nei juridinio pagrindo pradėti tyrimą. Tiek policijos pareigūnai, tiek teismai, nagrinėję administracinio teisės pažeidimo bylą, išsamiai ištyrė faktines aplinkybes, pripažindami, kad KET 9 p. pažeidimas šiuo atveju yra pagrindas kilti administracinei atsakomybei pagal ATPK 124(2) str. 2 d.

Teismas šiuo atveju nevertina procese apklaustų liudytojų parodymų teisingumo, kadangi byloje nėra jokių naujų įrodymų, kurie leistų daryti priešingas išvadas apie jų duotus parodymus ir tų parodymų teisingumą. Todėl pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, kad „daryti prielaidą dėl melagingų liudytojų parodymų teismai galėjo tik tuo atveju, jeigu būtų įsiteisėjęs šį faktą patvirtinantis teismo nuosprendis, todėl ir šiuo atveju teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos” yra laikytinas teisiškai nereikšmingu kas liečia nagrinėjamo klausimą sprendimą.

Kitų aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą tenkinti D. B. paduotą skundą, teisme nenustatyta.

Taigi, įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2013-08-16 sprendimas atsisakyti pradėti tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių iš esmės yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302(20) str. 2 d., 3 d., teisėjas

nutarė:

D. B. skundo netenkinti.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą Nr. 40-AP-933, kuriuo buvo atsisakyta pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, palikti nepakeistą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.