Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Gytis Večerskas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo K. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimo K. M. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresnysis patrulis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą K. M. dėl to, kad pareiškėjas 2013-01-12, 0 val. 5 min. Kaune, Kaunakiemio Prietilčio g. chuliganiškai vairavo automobilį Mitsubishi Pajero, keldamas grėsmę eismo saugumui, demonstruodamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, darydamas tyčinį šoninį slydimą automobiliu sankryžoje sukdamas į kairę, nesuvaldė savo transporto priemonės, išslydo į priešpriešinio eismo juostą. Tokiais veiksmais pažeidė KET 9,19,28,106 straipsnius ir padarė teisės pažeidimą numatytą ATPK 124 ² str. 2 d. Už šį teisės pažeidimą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – Institucijos) viršininko 2013-01-25 nutarimu buvo paskirta 1000 litų bauda bei atimta teisė vairuoti transporto priemonę 12 mėnesių.

K. M. atstovui apskundus šį Institucijos nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2013-05-09 nutarimu jo skundas netenkintas. Tokį sprendimą teismas priėmė padaręs išvadą, kad K. M. kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, o jo veika kvalifikuota tinkamai.

Pareiškėjo nuomone, nenustatyta kuo pasireiškė chuliganiškas vairavimas, nenustatytos konkrečios įstatymuose numatyto pažeidimo pasekmės, o surinkti įrodymai ir jų analizė visiškai nepagrindžia teismo išvadų.

Pareiškėjo nuomone, natūralu, kad įvykį mačiusiems pareigūnams galėjo kilti abejonės dėl ko taip toli į priešingą eismo juostą nuslydo jo vairuojamas automobilis ir tai formavo jų manymą, jog vairuojama chuliganiškai, tačiau nesuprantama kodėl jie ir teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo paaiškinimus, jog važiuodamas posūkyje paprasčiausiai nepasirinko saugaus greičio ir bandant stabdyti buvo „užmestas“. Kadangi teismas nesiėmė priemonių panaikinti prieštaravimus tarp policijos darbuotojų ir pareiškėjo parodymų, jų nutarime neanalizavo, nenurodė, dėl kokių priežasčių vieni ar kiti faktiniai duomenys yra atmestini kaip nepatikimi, todėl liko neįrodyta jog tyčia, norėdamas įstatyme numatytų pasekmių pareiškėjas įvykdė inkriminuotą pažeidimą.

Kritikuotinas ir teismo motyvas dėl duomenų nebuvimo, kurie galimai rodytų pareigūnų siekimą pakenkti atsakomybėn trauktinam asmeniui, jokio ryšio su pažeidėju nebuvimu. Tačiau teismas byloje yra apklausęs ir liudytoją, kuris nurodė analogiškas kaip ir pareiškėjas aplinkybes, buvo nuoseklus, tačiau jo parodymai iš viso nebuvo vertinti ir tuo labiau neatmesti kaip nepagrįsti nurodant, jog šis asmuo iškraipo faktines aplinkybes, yra suinteresuotas bylos baigtimi ir taip siekia pakenkti tyrimui, kitaip sakant, teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių šis asmuo galėtų sakyti netiesą.

Teismas turėjo vertinti ne ryšių tarp pažeidėjo ir įvykio liudytojų buvimą, o paties įvykio faktinių aplinkybių tinkamą konstatavimą, paremtą logiška jų seka ir suformuota byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje išdėstytos aplinkybės yra pakankamos manyti, kad policijos patruliai sąžiningai klydo dėl jo padaryto administracinio pažeidimo ir netinkamai jį kvalifikavo, todėl priimtas nutarimas turi būti naikintinas nei administracinio teisės pažeidimo protokole nei teismo nutarime nesant nurodytiems jokiems chuliganiško vairavimo požymiams ir dėl to kilusioms pasekmėms.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismuose yra suformuota taisyklė, jog kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Iš pažeidėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis nesutinka su tuo, kad yra nubaustas pagal ATPK 124² str. 2 d., t. y. dėl chuliganiško vairavimo ir tuo pagrindu prašo panaikinti teismo nutarimą. Tačiau tenkinti K. M. apeliacinį skundą pagrindo nėra, nes jo skunde nurodyti argumentai, kuriais jis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuoto chuliganiško vairavimo, yra paneigti byloje esančiais įrodymais, rašytine bylos medžiaga, kurie teismui abejonių jų patikimumu nekelia, juo labiau, kad pareiškėjas nubaustas ne teismo nutarimu, o institucijos nutarimu, kurio pagrįstumą ir teisėtumą, apylinkės teismas tik patikrino.

ATPK 124² str. 2 d. numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 iki 2 metų.

Įrodymai (ATPK 256 str.) administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, taip pat kitokiais dokumentais.

Apygardos teismo teisėjas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl Institucijos nutarime nustatytos apelianto kaltės padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą pažeidimą, suponuotos duomenų visuma, įrodymai patikrinti ir įvertinti nepažeidžiant įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Tai, kad K. M. chuliganiškų vairavo automobilį, darydamas tyčinį šoninį slydimą automobiliu sankryžoje, sukdamas į kairę, nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės, išslydo į priešpriešinę eismo juostą, patvirtina byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų Aleksėjaus Jokubaičio, R. B. tarnybiniai pranešimai, kurių akivaizdoje buvo padarytas šis pažeidimas, iš dalies liudytojo L. B., važiavusio kartu K. M., parodymai duoti teismo posėdžio metu.

Pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nuosekliai nurodė, kad tai įvyko jų akivaizdoje apie 25 metrų atstumu, automobilis sustojo nuo policijos tarnybinio automobilio apie 5 metrų atstumu. Priėjus prie Mitsubishi, vairuotojui buvo paaiškintas jo padarytas pažeidimas ir paprašyti pateikti reikalingus dokumentus. Iš pateiktų dokumentų paaiškėjo, kad automobilį vairavo K. M., kuris iš pradžių savo pažeidimo neneigė, sakydamas kad nesitikėjo policijos pareigūnų šioje vietoje sutikti, bei norėdamas savo vairavimo sugebėjimus parodyti automobilyje buvusiam draugui, tačiau sužinojęs atsakomybę už tokį vairavimą, jis paklausė ar pareigūnai turi jo padaryto pažeidimo vaizdo įrašą, nes jeigu jo nėra tuomet jis su pažeidimu nesutinkantis ir jo padaryto pažeidimo pareigūnai neįrodys.

Netikėti šių liudytojų – policijos pareigūnų parodymais pagrindo nėra, nes jų parodymai nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaraujantys, duomenų, kad šie pareigūnai siekia pakenkti K. M., duodami tokius parodymus, byloje nėra. Tokių duomenų nenurodė ir pažeidėjas savo apeliaciniame skunde. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kuriais ginčijamas minėtų pareigūnų parodymų patikimumas ar tariamas prieštaringumas su jo draugo parodymais, yra atmetami. Apylinkės teismas pagrįstai neapklausė liudytojais policijos pareigūnų, kadangi jų pateikti tarnybiniai pranešimai pilnai informatyvūs ir jokių abejonių nekeliantys. Tuo tarpu liudytojas L. B. yra pažeidėjo draugas, todėl atsižvelgus į šią aplinkybę ir tai, kad jo parodymai prieštarauja aukščiau minėtų liudytojų policijos pareigūnų parodymams, daroma išvada, kad liudytojas L. B. apie įvykį siekė nurodyti taip aplinkybes, kad jo paaiškinimas padėtų K. M. išvengti gresiančios atsakomybės.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. M., vairuodamas automobilį, pavojingai manevravo ir nesiėmė visų atsargumo priemonių bei kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams, taip demonstruodamas nepagarbą visuomenei. Tai, kad tuo momentu neįvyko eismo įvykis, nulemta atsitiktinumo, o toks pažeidėjo elgesys visumoje yra nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 9 punkte įtvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tokiu būdu daroma išvada, kad apelianto automobilio vairavimas tinkamai įvertintas kaip chuliganiškas vairavimas, nes tokiais savo veiksmais K. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9 punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl jis pagrįstai pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 124² str. 2 d.

Apeliacinio skundo motyvai, kad pažeidėjas chuliganiškai automobilio nevairavo, niekam grėsmės nekėlė ir šio pažeidimo nepadarė, bei tai, kad yra byloje prieštaravimai, kurie turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, o jo kaltė neįrodyta, yra atmetami kaip paneigti bylos duomenimis. Aplinkybių, kurias apylinkės teismas turėtų pakartotinai tirti, nenustatyta.

Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, surinkti įrodymus ir duomenys įvertinti ir patikrinti tinkamai, todėl jį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutarė:

K. M. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.