Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas netenkintas, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio vyresniojo specialisto V. M. 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2013-04-05 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį, kuriame nurodyta, kad D. B. 2013 m. balandžio 5 d., apie 22.40 val., Šiauliuose, Rūdės g. 14, vairavo automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viešoje vietoje dėl chuliganiškų paskatų kėlė pavojų eismo, savo ir kitų žmonių saugumui.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio specialisto 2013-04-16 nutarimu D. B. nubaustas dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, padarymo ir jam paskirta 1 600 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 20 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinio pobūdžio, įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai negali būti kvestionuojami, todėl nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, t. y. nustačius konkrečius įstatyme nurodytus proceso atnaujinimo pagrindus. Proceso atnaujinimas kaip ypatinga įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Administracinių teisės pažeidimo bylų atnaujinimą reglamentuoja ATPK 302¹⁶ str.–302²² str.

Prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą D. B. pateikė ATPK 302²⁰str. nustatyta tvarka. Nors prašyme ir nenurodoma, iš jo turinio galima suprasti, kad jis paduotas remiantis ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 4 punktu. LR ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad administracinio teisės pažeidimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu teismo nutarimu ar nutartimi, gali būti atnaujinama, kai „paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas“. Aplinkybės, kurios buvo žinomos priimant nutarimą, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis.

Ankščiau priimtas teismo procesinis sprendimas gali būti peržiūrėtas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tinkamas subjektas, o kodekse nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius įstatyme nurodytų aplinkybių, įvardytų kaip proceso atnaujinimo pagrindas, buvimą. Proceso atnaujinimo atveju dėl proceso atnaujinimo pagrindų buvimo ar nebuvimo ir jų įtakos galbūt neteisingam teismo procesiniam sprendimui priimti iš esmės sprendžia tik įstatymo įgalioti subjektai, kuriuos lemia speciali proceso atnaujinimo instituto paskirtis.

Šiuo atveju apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad D. B. nenurodė jokių su administraciniu teisės pažeidimu susijusių naujų aplinkybių. Skunde nurodama aplinkybė, kad teisme nebuvo apklausti asmenys, kurie važiavo E. T. automobilyje, nėra naujai paaiškėjusi, nes teisminio nagrinėjimo metu ši aplinkybė buvo nurodyta. Vien tik pareiškėjo subjektyvus manymas, kad policija ir teismai, nagrinėję jo administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai taikė atitinkamas teisės normas, nesudaro nei faktinio, nei juridinio pagrindo pradėti tyrimą dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. D. B. išsako subjektyvų nesutikimą su administracinio teisės pažeidimo byloje priimtais sprendimais, tačiau nenurodo teismui kitų tuo metu nebuvusių ar nežinomų aplinkybių, kurios įrodytų, kad jis yra nekaltas dėl administracinės teisės pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo jos panaikinti ir atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių.

Pažymėtina, kad tiek D. B. prašyme atnaujinti bylą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, tiek jo skunduose teismams akcentuojama, kad sprendimus priėmusios institucijos netinkamai taikė materialinės teisės normas, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nusižengė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁷ str. 1 d. 5 p. numatytas administracinių teisės pažeidimų bylų atnaujinimo pagrindas – padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui. Kreipimosi atnaujinti bylą dėl esminių teisės pažeidimų tvarka numatyta ATPK 302²¹ str., šiuo atveju prašymai paduodami tiesiogiai Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarties ar nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.