- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-09-04
- Bylos Nr.
- ATP-618-417/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-02579-2013-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- G. V.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2013-05-29 G. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2013-05-20, apie 07.45 val., (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje, ta kryptimi važiavimui turinčiame dvi eismo juostas, tai yra kirsdamas ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, bei apvažiuodamas stovinčių automobilių koloną iš dešinės. Iš vairuotojo veiksmų matyti, kad jis tai darė iš chuliganiškų paskatų, norėdamas tyčia įžeisti kitus eismo dalyvius, sukeldamas jiems realų pavojų, savo veiksmais aiškiai parodė nepagarbą visuomenei. G. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² str. 2 d.
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras 2013-05-29 nutarimu už ATPK 124² str. 2 d. pažeidimą G. V. paskyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėn.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, G. V. kreipėsi su skundu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą, juo prašė panaikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-29 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kurioje administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK 124² str. 2 d., ir paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 5 d., taip pat prašė nesant galimybės pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro 2013-05-29 nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta ATPK 124² str. 2 d., t. y. neskirti specialiosios teisės atėmimo. Nurodė, jog neginčija, kad susidarius transporto priemonių spūsčiai apvažiavo stovinčių automobilių koloną iš dešinės, tačiau šiais savo veiksmais nesiekė pažeminti kitų eismo dalyvių ar parodyti niekinantį požiūrį į juos, t. y. veikė ne iš chuliganiškų paskatų, jo manymu, jo veika turėjo būti kvalifikuota pagal ATPK 124¹ str. 3 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigė, jog tą dieną vežė 4 metų sūnų į darželį, pakliuvo į stovinčių automobilių koloną, vaikas ėmė skųstis pilvo skausmu, prašėsi į tualetą, tada jis išvažiavo į kelkraštį pažiūrėti, ar nėra avarijos, ir išsiaiškinti, kodėl susidariusi tokia automobilių spūstis, išvažiavus į kelkraštį kiti vairuotojai atgal grįžti į važiavimo juostą nebeleido, į lėtai judančią automobilių koloną nelindo, staigiai nestabdė ir kitais veiksmais nekėlė jokio pavojaus eismo dalyviams ar jų turtui. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones yra labai reikalinga, nes šeimoje augina du mažamečius vaikus, vyresnįjį reikia vežioti į darželį, žmona mažesnįjį prižiūri namuose, todėl nėra kam nuvežti vyresnįjį į darželį, taip pat nurodė, kad jis dirba įmonės direktoriumi, jam nuolat reikia važinėti dideliais atstumais, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones negalės nuvykti pas klientus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-05 nutartimi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 surašytą nutarimą paliko nepakeistą, G. V. skundo netenkino. Nors G. V. nurodė, kad patį pažeidimą pripažįsta, sutinka, kad neleistinai kirto ištisinę ženklinimo liniją ir išvažiavo į kelkraštį, tačiau nesutinka su tuo, kad vairavimas buvo chuliganiškas, teigė, kad paprastai tokių automobilių kolonų nebūna, todėl pamanė, kad buvo eismo įvykis, dėl to išvažiavo į kelkraštį, kad įsitikintų, ar tikrai buvo eismo įvykis, teismas tokias G. V. nurodytas aplinkybes vertino kritiškai. Iš bylos duomenų nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veika padaryta 2013-05-20, t. y. pirmadienį, apie 07.45 val. ryte, G. V. nurodė, kad kiekvieną rytą važiuoja tuo pačiu keliu – veža mažametį vaiką į darželį, o pats į darbą, todėl teismas pažymėjo, jog kyla pagrįstų abejonių dėl G. V. nurodytų aplinkybių, jog paprastai tokiu metu tokių transporto priemonių kolonų nebūna. Tai, kad šioje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), darbo dienomis iki 8.00 val. transporto priemonių judėjimas būna intensyvus ir susidaro transporto priemonių kolonos, yra visuotinai žinomos aplinkybės, todėl atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kiekvieną dieną važiuoja tuo pačiu keliu, jam šios aplinkybės turėjo būti žinomos. Iš kelių patrulių vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybinio pranešimo teismas nustatė, jog jame nurodyta, kad A. Š. kartu su specialistu E. M. stovėjo ir stebėjo automobilių srautą, nes tuo metu buvo susidariusi kolona, tada pastebėjo automobilį „Volkswagen Passat“, kurio vairuotojas kirto ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą, išvažiavo į kelkraštį ir apvažiavo stovinčių automobilių koloną iš dešinės. Įvertinęs tokias byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog G. V., pamatęs didelę transporto priemonių koloną ir nenorėdamas joje stovėti, nes tai užtruktų ilgą laiko tarpą, išvažiavo į dešinę kelkraščio pusę, kur nėra eismo juostos, tam, kad aplenktų automobilių koloną, tokiu savo elgesiu parodydamas nepagarbą kitiems vairuotojams, kurie laikydamiesi Kelių eismo taisyklių stovėjo transporto priemonių kolonoje ir laukė, kada galės važiuoti. Be to, teismas pažymėjo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tokiu savo elgesiu sukėlė pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek pačiam sau ir su juo važiavusiam mažamečiam vaikui.
Remiantis byloje esančia įrodymų visuma, teismas pripažino, kad byloje surinkti visi reikiami duomenys, pašalinti visi prieštaravimai, išaiškintos visos su įvykiu susijusios reikšmingos aplinkybės, pagal kurias buvo nustatyta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124² str. 2 d., ir nėra pagrindo keisti ar naikinti Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro pareigūno 2013-05-29 nutarimą bei perkvalifikuoti G. V. veiką pagal ATPK 124¹ str. 3 d.
Dėl apelianto prašymo skirti švelnesnę nuobaudą negu numatyta ATPK 124² str. 2 d. ir neskirti specialiosios teisės atėmimo teismas nurodė, jog byloje nėra nustatyta sąlygų, kuriomis būtų galima skirti švelnesnę nuobaudą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį, priimti naują nutarimą, kuriuo paskirti administracinę nuobaudą pagal ATPK 124¹ str. 2 d., nustatančią atsakomybę už jo padarytą pažeidimą, arba administracinės bylos teiseną nutraukti. Nesant galimybės pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą, prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-05 nutartį ir paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta ATPK 124² str. 2 d., t. y. neskiriant administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo. Nurodo, kad pažeidimo, už kurį yra patrauktas atsakomybėn, konstatavimui yra būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė kelis KET punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė didelę grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui. Apeliantas pažymi, kad kokias specialiąsias KET nuostatas jis pažeidė vairuodamas transporto priemonę, nei administracinio teisės pažeidimo protokole Kelių policijos nutarime, nei skundžiamoje teismo nutartyje nėra nurodyta. Teigia, kad bendro pobūdžio teisės normų reikalavimų pažeidimo nepakanka asmens veiksmams kvalifikuoti pagal ATPK 124² str. 2 d. Apeliantas nurodo, jog jis neginčija, kad apvažiavo stovinčių automobilių koloną iš dešinės, tačiau jis tai padarė ne iš chuliganiškų paskatų, jo vairavimas nesukėlė realaus pavojaus eismo saugumui, tačiau jam pritaikytos sankcijos griežtumas buvo prilygintas girto asmens vairavimui. Todėl prašo jo padarytą KET 131 p. pažeidimą kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 2 d.
Jei jo veika nebūtų perkvalifikuota, prašo jam skirti švelnesnę nuobaudą, t. y. neatimant teisės vairuoti transporto priemones. Nurodo, kad teisė vairuoti jam reikalinga dėl šeiminių aplinkybių, nes jam reikia vežti vaiką į darželį. Taip teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinių funkcijų atlikimui. Nurodo, kad yra įmonės vadovas, jam tiesiogiai tenka daug laiko keliauti automobiliu, todėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalės vykti pas klientus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Pažymi, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, nesutinka tik su šio pažeidimo teisiniu vertinimu ir kvalifikavimu, bet kritiškai vertina savo elgesį, nuoširdžiai gailisi.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuras prašo G. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų išeina, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat išeina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. V. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 124² str. 2 d.
ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra chuliganiškos paskatos. Teismų praktikoje išaiškinta, jog chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Kaip matyti iš bylos duomenų, G. V., vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, neleistinai kirto ištisinę ženklinimo liniją, išvažiavo į kelkraštį ir dešiniąja kelkraščio puse aplenkė kelyje stovėjusią mašinų koloną. Atsižvelgiant į tai, kad visa tai nutiko rytinio piko metu ir administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinoma, jog rytais kelyje, kuriame buvo padarytas pažeidimas, susidaro automobilių spūstys, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokį G. V. elgesį vertino kaip chuliganišką, kaip norą aplenkti kitus kelyje stovinčius automobilius, taip parodant nepagarbą kitiems kelyje laukiantiems vairuotojams. Nors apeliantas teigia, jog skundžiamuose nutarimuose nėra nurodyta, kokias specialiąsias KET nuostatas jis pažeidė, tačiau iš nutarimo aiškiai matyti, jog G. V. pažeidė KET 4, 9 punktus, t. y. parodė nepagarbą kitiems eismo dalyviams bei sukėlė realų pavojų tiek kitiems eismo dalyviams, tiek sau pačiam. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, perkvalifikuoti pažeidimą arba nutraukti administracinės bylos teiseną nėra pagrindo.
ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 2 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 2 metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo 2 500 Lt iki 3 500 Lt. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ATPK 124² str. 2 d. numatytas kaip privalomai skiriama nuobauda. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatyta minimali, arba švelnesnė nuobauda, nei numatyta sankcijoje, arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Šiuo atveju apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad apeliantas net 18 sykių baustas už kitokius KET pažeidimus ir nors apeliantui paskirtos nuobaudos negalioja, tai rodo, kad jis linkęs pažeidinėti KET, tai jį charakterizuoja ne itin teigiamai. Todėl manytina, jog paskyrus švelnesnę nuobaudą, nebūtų pasiekti nuobaudos tikslai. Be to, skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad apelianto nurodytos aplinkybės dėl būtinumo jam turėti vairuotojo pažymėjimą nėra pakankamos pripažinti, kad yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas, nes pagal teismų praktiką pažeidimą padariusio asmens šeiminiai poreikiai, darbas, net ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis, nėra esminės aplinkybės taikyti švelnesnę administracinę nuobaudą. Taip pat pažymėtina, kad tam tikri laikini nepatogumai yra natūralus administracinės atsakomybės taikymo rezultatas ir negali būti laikomi išskirtine aplinkybe.
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nutarties naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
G. V. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.