- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-23
- Bylos Nr.
- e2A-172-280/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė, Laimantas Misiūnas
- Atsakovas
- E. L.
- Ieškovas
- V. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo E. L. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3257-356/2021 pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė: pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2YT-8493-1000/2019, 4-4.1 punktus, kuriuose numatyta, kad E. L. moka išlaikymą B. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 EUR periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2019-10-01 iki jo pilnametystės ir priteisti iš atsakovo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui B. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. liepos 01 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigus pervesti į ieškovės V. L. asmeninę banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų sprendimo priėmimo praėjo beveik treji metai. Per šį laikotarpį žymiai pasikeitė ekonominė padėtis Lietuvoje, pakito kainos, o taip pat padidėjo išlaidos sūnaus B. L. išlaikymui ir pragyvenimui. 2019 metais nutraukiant santuoką, sūnus dar lankė darželį, o šiais metais jis jau lankys antrąją klasę. Vaiko išlaikymui skiriama apie 570 Eur per mėnesį, kad būtų patenkinti būtinieji vaiko poreikiai. Šalys taip pat turi pilnametę dukrą I. L., kurią remia ieškovė, o atsakovas prie to neprisideda.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-8493-1000/2019, dalyje (4.1 punktas) dėl B. L. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatė, kad E. L. nepilnamečio sūnaus B. L. išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 EUR dydžio išmokas nuo 2021-07-22 iki sūnaus B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 380 EUR už advokato padėjėjos teisines paslaugas bei valstybei 17,16 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
4. Teismas nustatė, kad šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-8493-1000/2019, juo nustatyta šalių sūnaus B. L., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui B. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100 EUR dydžio išmokomis. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarę dar ir dėl to, kad jis papildomai sūnui pirks įvairius reikiamas daiktus ir priemones, tačiau atsakovas tokio geranoriško susitarimo nesilaikė. Atsakovas nepatvirtino tokį susitarimą buvus, tačiau tvirtino pirkęs vaikui įvairius reikiamus daiktus, pilnai išlaikęs tais laikotarpiais, kai vaikas svečiuodavosi pas jį. 2021-08-09 institucijos atstovų buvo išklausyta B. L. nuomonė, jis tvirtino dalį laiko praleidžiantis su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje, turintis daug žaislų, t.t. tėvo nupirktą keturratį, daug drabužių ir pinigų, kompiuterį, taip pat turės du telefonus, kurių vieną duos tėtis, o kitą – mama. Ieškovė teigė, apie padidėjusius sūnaus poreikius ji informavo atsakovą, tačiau jis prie vaiko išlaikymo reikiama suma – 250 EUR neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą, po to kreipėsi į teismą, po ieškinio pareiškimo atsakovas pradėjo mokėti po 150 EUR. Teismas pažymėjo, jog Civilinio kodekso (toliau- CK) 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
5. Teismas vertino, jog B. L. šįmet sukako 8 metai, teismo sprendimo 2019 m. priėmimo metu jam buvo 6 metai. Nereikia įrodinėti, kad jau vien dėl nuo 2019 metų pasikeitusios ekonominės padėties šalyje bei dėl sūnaus amžiaus jo poreikiai padidėjo, nes būdamas tokio amžiaus vaikas greitai auga, rūbus bei batus išauga per vieną sezoną. Teismo sprendimo 2019 m. priėmimo metu šalių sūnus lankė vaikų darželį, o šiuo metu lanko mokyklą, dėl to reikia pirkti pratybas, aprangą, kitas priemones, be to, savo gebėjimus lavina mokamuose būreliuose, lankė mokamą Robotikos būrelį, kurį lankys ir ateityje, kai būrelis vėl pradės veikti, dabar mokosi važinėti paspirtuku, išmoko plaukti, nardyti, todėl grūdinimosi ir kūno stiprinimo tikslais ieškovė sūnų, kuris, ieškovės teigimu, dažnai serga peršalimo ligomis, vežioja į Anykščiuose esantį baseiną su pirtimi, vaikui buvo nupirkti būtini reikmenys maudytis ir nardyti, vaikas vyko ir į mokamas stovyklas.
6. Teismas vertino, kad ieškovės paskaičiavimu, 8 metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 570 EUR: maistui namuose ir mokykloje – 170,00 EUR; vaistams ir/ar vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms, kirpyklos paslaugoms – 50 EUR; pratyboms ir kitiems reikmenims – 50 EUR; aprangai ir avalynei – 100 EUR; vaiko ugdymui (emocinis ugdymas, lavinimo knygutės, stovyklos) – 50 EUR; laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadieniai), Robotikos būrelis – 35 EUR (šiuo metu nelanko); duoda kišenpinigių – 50 EUR; mobilaus laikrodžio išlaidos – 15 EUR; gyvenamojo būsto išlaikymas ir internetas – 50 EUR. Vaikui mokama 70 EUR išmoka, todėl, ieškovės vertinimu, likusią išlaikymui būtinų lėšų sumą – 500 EUR turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Teismas pažymėjo, jog atsakovas išreiškė nuomonę, kad galimai tiek lėšų vaiko poreikiams tenkinti nereikia, užtektų, kad abu tėvai mokėtų po 150 EUR, nes valstybė vaikui moka 70 EUR išmoką, tačiau konkrečių paskaičiavimų, kokios galėtų būti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, neteikė. Teismas pažymėjo, jog minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius 2020 m. buvo apie 447 EUR, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 468 EUR. Kadangi ieškovė nurodė sūnaus poreikiams tenkinti būtiną sumą 570 EUR, vertino, kad ji didesnė nei minimali mėnesinė alga. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad būtų pakankama jo nurodyto dydžio lėšų suma – 370 EUR. Pripažino, jog šalių sūnaus B. L. poreikiai po 2019 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga.
7. Spręsdamas dėl šalių turtinės padėties teismas vertino, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartu su nepilnamečiu vaiku žodinės panaudos sutarties pagrindu gyvena savo tėvams priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame Utenos mieste; nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – 2006 m. gamybos automobilį Toyota Avensis. Ieškovė dirba, vidutiniškai gauna 837 EUR, jai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovė santuokos nutraukimo metu nekilnojamųjų daiktų neturėjo, nuosavybės teise valdė ir šiuo metu naudojamą transporto priemonę, neįvykdytų piniginių prievolių neturėjo. Pripažino, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo 2019 m. priėmimo nepagerėjo. Ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, dirba, sūnus B. yra tokio amžiaus, kad jam dar reikalinga kasdienė priežiūra, todėl ši aplinkybė galėtų būti vertinama ieškovės naudai, kaip patvirtinanti faktą, kad ieškovės galimybė dirbti papildomai yra ribota.
8. Nustatė, kad atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamųjų daiktų (gyvenamasis namas, kiti ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)), jo vardu registruotos dvi transporto priemonės: 2001 metų gamybos Toyota Avensis verso ir 2005 metų gamybos BMW 3201, kurių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, atsakovo teigimu, pastarąja transporto priemone naudojasi šalių pilnametė dukra. Atsakovas dirbo, jam laikotarpiu nuo 2019 m. spalio (išskyrus 2020 m. 7-10 mėnesius) iki 2021 m. spalio 1 d. buvo mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai (vidutiniškai išmokama apie 1 600 EUR, įskaitant ir dienpinigius), atsakovas darbo sutartį nutraukė savo noru, 2021-11-15 Užimtumo tarnyboje buvo įregistruotas kaip ieškantis darbo asmuo. Atsakovas paaiškino, kad dėl sveikatos būklės dar iki santuokos nutraukimo jis buvo pripažintas tik iš dalies darbingas, šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos jis vėl kreipsis dėl jo darbingumo lygio nustatymo, nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju bei papildomai. Atsakovas pateikė paskolos sutartį, sudarytą 2020-10-02 rašytine forma po santuokos nutraukimo, kuri, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis turi neįvykdytą piniginę prievolę: skolinosi grynaisiais pinigais 10 000 EUR 25 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį grąžina po 400 EUR. Teismas pažymėjo, jog paskolos sutartis neatitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimų dėl paskolos sutarties formos, atsakovas prieš trečiuosius asmenis, t.t. ir prieš ieškovę negali remtis negaliojančios paskolos sutarties faktu. Nors ieškovė teigė, kad atsakovas geba dirbti įvairius automobilių remonto darbus ir visada dirbdavo papildomai (neįforminus darbo santykių), pažymėjo, jog tokių įrodymų ji nepateikė, o atsakovas nurodė, jog tokia veikla nebeužsiima, nes pablogėjo sveikata. Pripažino, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo 2019 m. priėmimo pagerėjo: po santuokos nutraukimo jam atiteko nekilnojamųjų daiktų, 4 transporto priemonės, neišmokant ieškovei kompensacijos, yra darbingas, atsakovo nurodytų jam diagnozuotų ligų/būklių visuma neduoda pagrindo nustatyti jį esant nedarbingą, nes tokią išvadą gali duoti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, darbo laikotarpiu gavo didesnį darbo užmokestį, darbo sutartį nutraukė be svarbių priežasčių, ne dėl sveikatos būklės, bus mokamos nedarbo draudimo išmokos, turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką. Pažymėjo, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, jam netenka kasdienė vaiko priežiūra, todėl gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti.
9. Teismas pripažino, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 200 EUR dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų. Pripažino, jog atsakovui tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo po ieškinio pareiškimo, nuo tada atsakovas ir pradėjo mokėti po 150 EUR. Nustatė, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui 200 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis privalo teikti nuo ieškinio padavimo – 2021-07-22. Teismas nustatė esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus B. L. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 200 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, atitinkamai pakeistas Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas. Iš atsakovo ieškovei priteista 380 EUR (80 proc.) advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai) bei išlaidos valstybei.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir nustatyti, kad E. L. nepilnamečio sūnaus B. L. išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 150 EUR dydžio išmokas nuo 2021-07-22 iki sūnaus B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
11. Nurodo, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.192 straipsnio 2 ir 3 dalis, netinkamai nustatė išlaikymo dydį. Kiekvienu atveju vaikui išlaikyti reikalinga suma turi būti nustatoma atsižvelgiant į tėvų finansinius pajėgumus. Teismas įrodymus neteisingai vertino, neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius. Nurodo, kad yra nedarbingas (prideda nedarbingumo pažymėjimą), jo gaunama nedarbingumo išmoka bus 477 Eur. Iki neįgalumo lygio nustatymo 3 mėnesius atsakovas gaus nedarbingumo išmoką. Baigus gydymą jam bus nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis.
Atsiliepimas
12. Ieškovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Nurodo, kad neaišku, kokiu būdų E. L. iš anksto žino, kokį sprendimą dėl neįgalumo lygmens nustatymo gali priimti komisija ateityje, iš pateiktų rašytinių dokumentų neaišku, kad jam bus nustatytas nurodomas nedarbingumo lygis. Atsakovui darbingumo lygio pažyma jau buvo išduota 2014 m., kurioje nurodyta, kad darbingumo lygmuo yra 55 %, 2016 m. darbingumo lygmuo pakilo iki 65 %. Atsakovas, turėdamas tokį nedarbingumo lygį dirbo (duomenys neskelbtini) tolimųjų reisų vairuotoju jau iki 2019-09-26 t.y., kada sprendimu buvo priteistas išlaikymas sūnui.
13. Pažymi kad atsakovas siekė nuslėpti savo tikrąją turtinę padėtį, kadangi atvykus Vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistei nurodė, kad jo mėnesinės pajamos yra -720 Eur. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 678,15 Eur. Teismui paprašius pareikalauti darbovietės pateikti informaciją apie visas gaunamas apelianto pajamas, buvo pateikta, kad vien nuo 2021 m. liepos iki rugsėjo mėnesio jo gaunamos pajamos siekė – 6.954,23 Eur, t.y. daugiau nei po 2000 Eur per mėnesį. Peržiūrėjus (duomenys neskelbtini) pateiktas išmokų lenteles matyti, kad apeliantas reisuose praleisdavo ir daugiau nei 2 mėnesius, važiuodavo maksimalius valandų ir dienų skaičius. Gavus šiuos duomenis 2021 m. lapkričio 16 d. apeliantas pateikė Panevėžio klientų aptarnavimo departamento Pasvalio skyriaus Darbo ieškančio asmens atmintinės kopiją. Atsakovas sąmoningai blogina savo turtinę padėtį, siekiant išvengti mokėti išlaikymą sūnui. Jis, būdamas bedarbiu, nesinaudoja Valstybės garantuojama teisine pagalba, jį atstovauja ir procesinius dokumentus rengia privati advokatų kontora. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis).
15. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus rašytinius įrodymus, prašo juos priimti. Apeliantas pateikė duomenis, kad jam dėl ligos yra 2021-11-18, 2021-12-03, 2021-12-10, 2021-12-31 išduoti nedarbingumo pažymėjimai.
16. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pastebėtina, kad visi pateikti dokumentai išduoti jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės, šiais įrodymais pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo sprendimą, vadovautis negalėjo. Be to, jie neturi esminės reikšmės bylai sprendžiant klausimą dėl atsakovo turtinės padėties, nepagrindžia apelianto nurodomų aplinkybių dėl darbingumo lygio. Todėl naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
17. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo padidintas priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiui sūnui, teisėtumo ir pagrįstumo.
18. Byloje nustatyta, kad šalių santuoka nutraukta Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2YT-8493-1000/2019, juo nustatyta šalių sūnaus B. L., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100 EUR dydžio išmokomis. Ieškiniu ieškovė prašė nustatyti, kad atsakovas teiktų išlaikymą nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 EUR, argumentuodama tuo, kad pasikeitė nepilnamečio vaiko poreikiai. Pirmosios instancijos teismas pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. 2YT-8493-1000/2019, dalyje (4.1 punktas) dėl B. L. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatė, kad E. L. nepilnamečio sūnaus išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 EUR dydžio išmokas nuo 2021-07-22 iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesti į ieškovės banko sąskaitą iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį ir vaiko poreikius.
19. Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti. Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad pagal CK 3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Teismas turi nustatyti, kokiu pagrindu reiškiamas reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, ir, ištyręs bei įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoti, ar šis pagrindas egzistuoja, ar jis yra įrodytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
20. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas laikosi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo, taip pat vadovaujasi nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo abiejų tėvų turtinei padėčiai, jis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.192 straipsnio 2, 3 dalys).
21. Apeliantas deklaratyviai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus bei sprendė dėl vaiko poreikių. Pastebėtina, kad apeliantas nedetalizuoja, kokios konkrečios išlaidos vaiko poreikių tenkinimui nustatytos netinkamai.
22. Bylje nustatyta, kad ieškovė teikia paskaičiavimą, jog 8 metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 570 EUR: maistui namuose ir mokykloje – 170,00 EUR; vaistams ir/ar vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms, kirpyklos paslaugoms – 50 EUR; pratyboms ir kitiems reikmenims – 50 EUR; aprangai ir avalynei – 100 EUR; vaiko ugdymui (emocinis ugdymas, lavinimo knygutės, stovyklos) – 50 EUR; laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadieniai), Robotikos būrelis – 35 EUR (šiuo metu nelanko); duoda kišenpinigių – 50 EUR; mobilaus laikrodžio išlaidos – 15 EUR; gyvenamojo būsto išlaikymas ir internetas – 50 EUR. Kadangi vaikui mokama 70 EUR išmoka, ieškovė laikėsi pozicijos, jog likusią išlaikymui būtinų lėšų sumą – 500 EUR turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas išreiškė nuomonę, kad galimai tiek lėšų vaiko poreikiams tenkinti nereikia, užtektų, kad abu tėvai mokėtų po 150 EUR, nes valstybė vaikui moka 70 EUR išmoką, tačiau konkrečių paskaičiavimų, kokios galėtų būti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, neteikė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįstai byloje pripažinta, jog atsakovas neįrodė, kad būtų pakankama jo nurodyto dydžio lėšų suma – 370 EUR. Apeliaciniame skunde nėra nurodoma, kokios išlaidos skirtingiems vaiko poreikiams galėtų būti laikomos protingomis. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog vaiko poreikiai po 2019 m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo ir yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga, kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 468 EUR.
23. Kolegija pažymi, jog plėtodamas kasacinio teismo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, konstatavo, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Pažymėtina ir tai, jog detalus vaiko poreikiams reikalingos sumos pagrindimas rašytiniais įrodymais dažnai yra objektyviai neįmanomas, toks reikalavimas neproporcingai apsunkintų šalies įrodinėjimo pareigą, todėl teismas turėtų vertinti šalies įrodinėjamą sumą vaiko poreikiams tenkinti vertinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, taip pat visas abejones vertindamas vaiko naudai. Konstatavus, kad šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikalinga suma artima minimaliai mėnesinei algai, o tėvai turėtų skirti po 200 Eur sumą, tokių įrodymų vertinimas tampa neaktualus, ypač atsakovui nenurodant, kokios išlaidos yra perteklinės, nepagrįstai užaukštintos.
24. Apeliantas teigia, kad teismas įrodymus neteisingai vertino, neteisingai nustatė tėvų turtinę padėtį. Nurodo, kad yra nedarbingas, jo gaunama nedarbingumo išmoka bus 477 Eur. Iki neįgalumo lygio nustatymo 3 mėnesius atsakovas gaus nedarbingumo išmoką. Baigus gydymą jam bus nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis.
25. Pažymėtina, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
26. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartu su nepilnamečiu vaiku žodinės panaudos sutarties pagrindu gyvena savo tėvams priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame Utenos mieste; nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – 2006 m. gamybos automobilį Toyota Avensis. Ieškovė dirba, vidutiniškai gauna 837 EUR. Atsaižvelgė į tai, kad ieškovė santuokos nutraukimo metu taip pat nekilnojamųjų daiktų neturėjo, nuosavybės teise valdė šiuo metu naudojamą transporto priemonę, neįvykdytų piniginių prievolių neturėjo. Minėtos aplinkybės pagrįstai leido pirmosios instancijos teismui spręsti, jog ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo 2019 m. priėmimo nepagerėjo. Pastebėtina, kad apeliantas nenurodo, kad tokios pirmosios instancijos teismo išvados yra klaidingos.
27. Taip pat byloje buvo nustatyta, kad atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamųjų daiktų (gyvenamasis namas, kiti ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)), jo vardu registruotos dvi transporto priemonės: 2001 metų gamybos Toyota Avensis verso ir 2005 metų gamybos BMW 3201. Atsakovas dirbo, jam laikotarpiu nuo 2019 m. spalio (išskyrus 2020 m. 7-10 mėnesius) iki 2021 m. spalio 1 d. buvo mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai (vidutiniškai išmokama apie 1 600 EUR, įskaitant ir dienpinigius), atsakovas darbo sutartį nutraukė savo noru, 2021-11-15 Užimtumo tarnyboje buvo įregistruotas kaip ieškantis darbo asmuo. Teismas, spręsdamas dėl atsakovo turtinės padėties, vertino atsakovo paaiškinimus, kad dėl sveikatos būklės dar iki santuokos nutraukimo jis buvo pripažintas tik iš dalies darbingas, šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos jis vėl kreipsis dėl jo darbingumo lygio nustatymo, nebegali dirbti tolimųjų reisų vairuotoju bei papildomai. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad ateityje jam bus nustatytas 60 procentų nedarbingumo lygis, tačiau skundo padavimo metu toks nedarbingumo lygis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos dar nebuvo nustatytas. Todėl tokie apelianto argumentai laikytini niekaip nepagrįstais bei nepaneigiančiais teismo išvadų, jog atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo 2019 m. priėmimo yra pagerėjusi. Teisėjų kolegijos vertinimu tokią išvadą leido daryti sekančios aplinkybės: po santuokos nutraukimo atsakovui atiteko nekilnojamųjų daiktų, 4 transporto priemonės, neišmokant ieškovei kompensacijos, atsakovo nurodytų jam diagnozuotų ligų/būklių visuma neduoda pagrindo nustatyti jį esant nedarbingą, jis darbo laikotarpiu gavo didesnį darbo užmokestį, darbo sutartį nutraukė ne dėl sveikatos būklės, atsakovui bus mokamos nedarbo draudimo išmokos, jis turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką, yra darbingo amžiaus.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu vaiko tėvai turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 200 EUR dydžio išmokas. Iš atsakovo priteistina 200 Eur suma laikytina pagrįsta ir protinga, užtikrinančia vaiko būtinųjų poreikių tenkinimą, galimybes jam augti kiek įmanoma sveikesnėje ir visavertiškesnėje aplinkoje, sudarančia sąlygas vaikui visapusiškai vystytis kaip asmenybei, padedančia integruotis į visuomenę, proporcinga tėvų turtinei padėčiai.
29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino materialines teisės normas, tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Netenkinus apeliacinio skundo, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, iš jo priteistinos ieškovės patirtos išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti, kurios sudaro 250 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V.L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 250 EUR išlaidų už advokatės teisines paslaugas.