- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-06
- Bylos Nr.
- e2-3257-356/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00720-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vijolė Vitienė
- Ieškovas
- V. L.
- Atsakovas
- E. L.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Advokatai
- Benita Surgailytė
- Kategorijos
institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. J.,
viešame teismo posėdyje, naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“, žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-3257-356/2021, pagal ieškovės V. L. ieškinį atsakovui E. L. dėl nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo padidinimo, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. L. ieškiniu prašė: pakeisti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), 4-4.1 punktus, kuriuose numatyta, kad E. L. moka išlaikymą B. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 EUR periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo (duomenys neskelbtini) iki jo pilnametystės ir priteisti iš atsakovo E. L., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą sūnui B. L., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 EUR kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pinigus pervesti į ieškovės V. L. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Ieškovė ir atstovė prašė ieškinį tenkinti, rėmėsi ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad atsakovas po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo papildomai neprisideda prie vaiko išlaikymo, nors toks žodinis jų susitarimas buvo. Vien kasdienių vaiko poreikių tenkinimui reikalinga iš esmės didesnė pinigų suma nei 100 EUR, kuriuos atsakovas moka, jų sūnus yra gabus, todėl būtina pinigų suma ir jo gabumų lavinimui. Sūnus dažnai serga peršalimo ligomis, todėl reikalingi ne tik vaistai ir vitaminai, vaikas grūdinasi plaukdamas, nardydamas. Apskaičiuota suma tokio amžiaus vaiko poreikių tenkinimui yra 570 EUR, valstybė vaikui moka 70 EUR išmokas, todėl prie sūnaus išlaikymo atsakovas įpareigotinas prisidėti 250 EUR dydžio išmokomis, t. y. lygiomis dalimis. Ieškovė deda visas pastangas gauti lėšų nepilnamečio vaiko išlaikymui, dirba, jai tenka kasdienė vaiko priežiūra. Be to, ji remia pilnametę dukrą. Atsakovas su vaiku susitinka ar jį pasiima ilgesniam laikui ne taip dažnai, tuo laikotarpiu turi išlaidų tik vaiko maistui, todėl atsakovas nepatiria iš esmės daugiau išlaidų. Jeigu ką vaikui ir nuperka, tie daiktai lieka atsakovo gyvenamojoje vietoje. Mokėti daugiau buvo raginamas nuo 2020 metų liepos, tačiau tik nuo 2021 m. rugpjūčio pradėjo mokėti po 150 EUR. Atsakovas geba remontuoti automobilius, nuolat dirbdavo papildomai, todėl ieškovė mano, kad atsakovas galimai neoficialiai dirba, tačiau bylos nagrinėjimo metu stengiasi sudaryti įspūdį, kad nedirba, darbo sutartį nutraukė savo noru, nors nėra pripažintas nedarbingu. Pateikta paskolos sutartis nėra notarinės formos, todėl neįrodo atsakovą turint vykdomų piniginių prievolių. Atsakovas medžiotoja, taip apsirūpina mėsa, turi nebūtinų išlaidų, nes rūko. Prašė iš atsakovo ieškovės naudai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas E. L. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutiktų mokėti vaiko išlaikymui kas mėnesį po 150 EUR nuo (duomenys neskelbtini). Atsakovas ir atstovas prašė ieškinį tenkinti iš dalies, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais bei paaiškino, kad atsakovo sveikata po teismo sprendimo priėmimo (duomenys neskelbtini) m. blogėja, 2020 metais buvo pakartotinai operuotas, dėl sveikatos būklės nebegali dirbti (duomenys neskelbtini) bei dirbti papildomai, darbo sutartį nutraukė savo noru, tačiau dėl pablogėjusios sveikatos, kreipsis dėl darbingumo lygio nustatymo. Jam bus mokama tik nedarbo draudimo išmoka. Mano, kad sūnaus išlaikymui užtektų abiem tėvams skirti po 150 EUR, nes valstybės mokama išmoka taip pat turi būti naudojama vaiko išlaikymui. Be to, ieškovė, nors ieškinyje nurodė, tačiau nepagrindė jos nurodyto dydžio – 570 EUR išlaidų vaiko išlaikymui būtinumo. Tiek 2020, tiek 2021 metais vaikas dažnai būdavo pas jį, tuo laikotarpiu jis pilnai vaiką išlaikė, o priteistą 100 EUR išlaikymo sumą ieškovei mokėjo. 2020 metais vaikas kartu su juo buvo apie 4-5 mėnesius, 2021 metais jie abu daug keliavo. Taigi atsakovas turėjo daugiau išlaidų, nei priteista. Be to, ne tik ieškovė, tačiau ir jis prisidėjo prie besimokančios pilnametės dukros išlaikymo, skyrė pinigų būsto nuomai, dukra naudojasi jam priklausančiu automobiliu. Nuo ieškinio gavimo jis moka po 150 EUR ir laiko, kad tokia suma yra pakankama. Jis turi šiuo metu vykdomą piniginę prievolę, kas mėnesį moka po 400 EUR, (duomenys neskelbtini) pasiskolino 10 000 EUR. Jis medžioja, bet tai reiškia ne tik tai, kad apsirūpina mėsa, tačiau turi ir išlaidų, mano, kad gali sau leisti rūkyti.
Institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė preliminarią išvadą, nurodė, kad atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, padidinus priteistą iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui, priteisiant ne mažiau nei po 250 EUR periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, būtų geriau užtikrintas būtiniausių vaiko poreikių patenkinimas bei išlaikymo dydis atitiktų vaiko interesus ir augančius poreikius. Atstovė išvadą palaikė, institucija į nepilnamečio vaiko interesus atsižvelgia prioritetiškai, laiko, kad turi būti tenkinami ne tik būtinieji vaiko poreikiai, bet, pavyzdžiui, kaip yra šiuo atveju, skiriama lėšų vaiko gabumams lavinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Lietuvoje ratifikuotos Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta visuotinai pripažinta kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra tęstinio pobūdžio turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalis).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, pakeisti jo formą, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga ir kt.). Taigi pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Iš esmės tai tokia situacija, kai nustatytas išlaikymas nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų. Kokio pobūdžio ir masto turtinės padėties pasikeitimas laikytinas esminiu, įstatyme nekonkretizuota. Šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas bei konkrečioje byloje sprendžia, ar nurodoma asmens turtinė padėtis pasikeitė iš esmės, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Pastarasis principas reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma tai įvertina vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. į juos atsižvelgia prioritetiškai. Sprendžiant dėl tėvų galimybės teikti vaikui optimalų išlaikymą, įvertinama, ar jį teikdami, tėvai negalėtų tenkinti būtinų, gyvybiškai svarbių savo poreikių ir dėl to būtų pažeistas proporcingumo principas.
Šalių santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo sprendimu nustatyta šalių sūnaus B. L., gimusio (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji vieta kartu su ieškove ir patvirtintas šalių susitarimas, kad atsakovas teiks išlaikymą sūnui B. periodinėmis kas mėnesį mokamomis 100 EUR dydžio išmokomis. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu buvo žodžiu susitarę dar ir dėl to, kad jis papildomai sūnui pirks įvairius reikiamas daiktus ir priemones, tačiau atsakovas tokio geranoriško susitarimo nesilaikė. Atsakovas nepatvirtino tokį susitarimą buvus, tačiau tvirtino pirkęs vaikui įvairius reikiamus daiktus, pilnai išlaikęs tais laikotarpiais, kai vaikas svečiuodavosi pas jį. 2021-08-09 institucijos atstovų buvo išklausyta B. L. nuomonė, jis tvirtino dalį laiko praleidžiantis su tėvu, jo gyvenamojoje vietoje, turintis daug žaislų, t.t. tėvo nupirktą keturratį, daug drabužių ir pinigų, kompiuterį, taip pat turės du telefonus, kurių vieną duos tėtis, o kitą – mama.
Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais tai reiškia, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį.
Ieškovės teigimu, apie padidėjusius sūnaus poreikius ji informavo atsakovą, tačiau jis prie vaiko išlaikymo reikiama suma – 250 EUR neprisidėjo, dėl to ieškovė iniciavo mediacijos procesą, po to kreipėsi į teismą, po ieškinio pareiškimo atsakovas pradėjo mokėti po 150 EUR. CK 3.201 straipsnio 1 dalies nuostatai taikyti ieškovė iš esmės pasirinko įrodinėti vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį vaiko poreikių pasikeitimą.
Vaiko individualūs poreikiai priklauso nuo daug įvairių aplinkybių (vaiko sveikata, jam reikalinga priežiūra, ugdymas ir t. t.), todėl vien tai, kad vaikas yra didesnis, nėra pagrindas padaryti vienareikšmišką išvadą, kad ir jo poreikiai yra didesni, kiekvienu atveju vertinamos visos konkrečios bylos faktinės aplinkybės. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad vaikams augant didėja išlaidos ir maistui, ir aprangai (ji tampa įvairesnė), lavinimo priemonėms mokykloje, būreliams, ekskursijoms, o taip pat, vaikams augant plečiasi jų socialinių interesų sfera, todėl atsiranda papildomos išlaidos laisvalaikiui: informacinės technologijos, draugų gimtadieniai ir pan. Taip pat pripažįstama, kad vaiko išlaikymo išlaidų padidėjimui įtakos turi ir pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje, kuri sąlygoja maisto produktų, rūbų, būsto, komunalinių paslaugų ir kitų kainų augimą. Be to, nereikia įrodinėti visiems žinomų aplinkybių, kad vaikui reikalingas maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, komunalinės paslaugos, ugdymo priemonės, lėšos saviraiškai, ugdymui ir kt.
B. L. šįmet sukako (duomenys neskelbtini) metai, teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Kaip nurodė ieškovė, nereikia įrodinėti, kad jau vien dėl nuo (duomenys neskelbtini) metų pasikeitusios ekonominės padėties šalyje bei dėl sūnaus amžiaus jo poreikiai padidėjo, nes būdamas tokio amžiaus vaikas greitai auga, rūbus bei batus išauga per vieną sezoną.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo metu šalių sūnus lankė vaikų darželį, o šiuo metu lanko mokyklą, dėl to reikia pirkti pratybas, aprangą, kitas priemones, be to, savo gebėjimus lavina mokamuose būreliuose, lankė mokamą Robotikos būrelį, kurį lankys ir ateityje, kai būrelis vėl pradės veikti, dabar mokosi važinėti paspirtuku, išmoko plaukti, nardyti, todėl grūdinimosi ir kūno stiprinimo tikslais ieškovė sūnų, kuris, ieškovės teigimu, dažnai serga peršalimo ligomis, vežioja į Anykščiuose esantį baseiną su pirtimi, vaikui buvo nupirkti būtini reikmenys maudytis ir nardyti, vaikas vyko ir į mokamas stovyklas.
Ieškovės paskaičiavimu, (duomenys neskelbtini) metų sūnaus poreikiams patenkinti kas mėnesį būtina lėšų suma yra 570 EUR: maistui namuose ir mokykloje – 170,00 EUR; vaistams ir/ar vitaminams, maisto papildams, higienos prekėms, kirpyklos paslaugoms – 50 EUR; pratyboms ir kitiems reikmenims – 50 EUR; aprangai ir avalynei – 100 EUR; vaiko ugdymui (emocinis ugdymas, lavinimo knygutės, stovyklos) – 50 EUR; laisvalaikiui ir pramogoms (gimtadieniai), Robotikos būrelis – 35 EUR (šiuo metu nelanko); duoda kišenpinigių – 50 EUR; mobilaus laikrodžio išlaidos – 15 EUR; gyvenamojo būsto išlaikymas ir internetas – 50 EUR.
Vaikui mokama 70 EUR išmoka, todėl, ieškovės vertinimu, likusią išlaikymui būtinų lėšų sumą – 500 EUR turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis. Atsakovas išreiškė nuomonę, kad galimai tiek lėšų vaiko poreikiams tenkinti nereikia, užtektų, kad abu tėvai mokėtų po 150 EUR, nes valstybė vaikui moka 70 EUR išmoką, tačiau konkrečių paskaičiavimų, kokios galėtų būti išlaidos vaiko poreikiams tenkinti, neteikė.
Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio nei minimalios, nei maksimalios ribų, įtvirtindamas tik tai, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Taigi priteistinas išlaikymo dydis nesietinas su minimaliąja mėnesine alga, o minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (CK 6.461 straipsnio 2 dalis) laikytinas tik orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimali mėnesinė alga atskaičius mokesčius 2020 m. buvo apie 447 EUR, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 468 EUR. Ieškovė nurodė sūnaus poreikiams tenkinti būtiną sumą – 570 EUR. Taigi ieškovės apskaičiuotos vaiko išlaikymo išlaidos iš esmės yra didesnės nei minimali mėnesinė alga.
Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieina prie išvados, kad ieškovė, nors ieškinyje nurodė apskaičiuotas išlaidas vaiko poreikiams tenkinti – 570 EUR, tačiau bylą nagrinėjant pilnai nepagrindė konkrečiais faktais ir įrodymais, kad yra būtina skirti tokio dydžio lėšas, todėl teismas daro išvadą, kad ieškovės nurodomos išlaidos vaiko, kuriam yra (duomenys neskelbtini) m., poreikiams tenkinti yra mažesnio dydžio, tačiau ne mažesnės kaip minimalioji mėnesinė alga, nes atsakovas, nors nurodė, kad abiem tėvams pakaktų vaikui skirti po 150 EUR, kai valstybė moka 70 EUR, tačiau neįrodė, kad būtų pakankama jo nurodyto dydžio lėšų suma – 370 EUR, kuri yra mažesnė nei minimalioji mėnesinė alga.
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams, jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 53, 57 punktai, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020). Bazinė socialinė išmoka nuo 2020-01-01 buvo 39 EUR, nuo 2021-01-01 yra 40 EUR, todėl šalių sūnui 2020 metais buvo mokamos 60,06 EUR dydžio išmokos, o 2021 m. – 70 EUR.
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į šalių sūnaus amžių – (duomenys neskelbtini) metai (nuo sprendimo priėmimo praėjo (duomenys neskelbtini) metai), jo gebėjimų lavinimą, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovė įrodė nuolatinio pobūdžio papildomos vaiko priežiūros poreikio atsiradimą, nors ir ne ieškovės nurodyto dydžio, todėl toks nustatytas faktas, nesant šalių bendro sutarimo dėl padidėjusių poreikių tenkinimui skirtų išlaidų dydžio ir (ar) jų pasidalijimo, sudaro pagrindą spręsti dėl periodinių išmokų, priteistų iš atsakovo (duomenys neskelbtini) metais teismo sprendimu, padidinimo proporcingai šalių turtinei padėčiai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas prieina prie išvados, kad šalių sūnaus B. L. poreikiai po (duomenys neskelbtini) m. priimto teismo sprendimo ryšium su jo amžiumi ir gebėjimų lavinimu iš esmės padidėjo (CK 3.201 straipsnis) ir yra ne mažesni nei viena minimalioji mėnesinė alga.
Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų nevaldo, nuosavo gyvenamojo būsto neturi, kartu su nepilnamečiu vaiku žodinės panaudos sutarties pagrindu gyvena savo tėvams priklausančiame 3 kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini); nuosavybės teise valdo vieną transporto priemonę – (duomenys neskelbtini) m. gamybos automobilį Toyota Avensis. Ieškovė dirba, vidutiniškai gauna (duomenys neskelbtini) EUR. Ieškovės teigimu, materialiai išlaikyti sūnų B. padeda ir jos tėvai. Ieškovė taip pat materialiai remia šalių pilnametę dukrą. Ieškovei betarpiškai tenka sūnaus kasdienė priežiūra, ji rūpinasi, kad atitinkamai pagal gebėjimus sūnus būtų lavinamas, kad pagal sveikatos būklę jam būtų teikiamos medicininės paslaugos, rūpinasi jo mokymusi, poilsiu ir laisvalaikiu. Toks faktas yra svarbus vertinant tėvų turtinę padėtį, nes tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu. Ieškovė santuokos nutraukimo metu nekilnojamųjų daiktų neturėjo, nuosavybės teise valdė ir šiuo metu naudojamą transporto priemonę, neįvykdytų piniginių prievolių neturėjo.
Pateikti rašytiniai įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad ieškovės turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo nepagerėjo. Ieškovė yra jauno amžiaus, darbinga, dirba, sūnus B. yra tokio amžiaus, kad jam dar reikalinga kasdienė priežiūra, todėl ši aplinkybė galėtų būti vertinama ieškovės naudai, kaip patvirtinanti faktą, kad ieškovės galimybė dirbti papildomai yra ribota.
Atsakovui po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise atiteko nekilnojamųjų daiktų (gyvenamasis namas, kiti ūkio pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)), jo vardu registruotos dvi transporto priemonės: (duomenys neskelbtini) metų gamybos Toyota Avensis verso ir (duomenys neskelbtini) metų gamybos BMW 3201, kurių dalyvavimas viešajame eisme leidžiamas, atsakovo teigimu, pastarąja transporto priemone naudojasi šalių pilnametė dukra. Atsakovas dirbo, jam laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. spalio (išskyrus (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) mėnesius) iki (duomenys neskelbtini) buvo mokamas darbo užmokestis ir dienpinigiai (vidutiniškai išmokama apie (duomenys neskelbtini) EUR, įskaitant ir dienpinigius), atsakovas darbo sutartį nutraukė savo noru, (duomenys neskelbtini) Užimtumo tarnyboje buvo įregistruotas kaip ieškantis darbo asmuo. Atsakovas paaiškino, kad dėl sveikatos būklės dar iki santuokos nutraukimo jis buvo pripažintas tik iš dalies darbingas, šiuo metu dėl pablogėjusios sveikatos jis vėl kreipsis dėl jo darbingumo lygio nustatymo, nebegali dirbti (duomenys neskelbtini) bei papildomai. Atsakovas pateikė paskolos sutartį, sudarytą (duomenys neskelbtini) rašytine forma po santuokos nutraukimo, kuri, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis turi neįvykdytą piniginę prievolę: skolinosi grynaisiais pinigais (duomenys neskelbtini) EUR 25 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį grąžina po 400 EUR. Paskolos sutartis neatitinka CK 6.871 straipsnio reikalavimų dėl paskolos sutarties formos, nes pagal šio straipsnio 4 dalies teisės normas, jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Vienas iš atvejų, kai įstatymų leidėjas formos reikalavimų nesilaikymą sieja su sandorio negaliojimu yra tada, kai šalys nesilaiko privalomos notarinės formos reikalavimų (CK 1.93 straipsnio 3 dalis). Taigi atsakovas prieš trečiuosius asmenis, t.t. ir prieš ieškovę negali remtis negaliojančios paskolos sutarties faktu.
Nors ieškovė teigė, kad atsakovas geba dirbti įvairius automobilių remonto darbus ir visada dirbdavo papildomai (neįforminus darbo santykių), tačiau tokių įrodymų nepateikė. Atsakovas neneigė, kad dirbdavo papildomai, tačiau, jo teigimu, šiuo metu tokia veikla nebeužsiima, nes pablogėjo sveikata.
Šalių pateikti įrodymai leidžia prieiti prie išvados, kad atsakovo turtinė padėtis po teismo sprendimo (duomenys neskelbtini) m. priėmimo pagerėjo: po santuokos nutraukimo jam atiteko nekilnojamųjų daiktų, 4 transporto priemonės, neišmokant ieškovei kompensacijos, yra darbingas, atsakovo nurodytų jam diagnozuotų ligų/būklių visuma neduoda pagrindo nustatyti jį esant nedarbingą, nes tokią išvadą gali duoti tik Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, darbo laikotarpiu gavo didesnį darbo užmokestį, darbo sutartį nutraukė be svarbių priežasčių, t. y. ne dėl sveikatos būklės, nors toks pagrindas yra numatytas Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 3 punkte (negali tinkamai atlikti darbo funkcijų dėl ligos), bus mokamos nedarbo draudimo išmokos, turi pareigą išlaikyti tik vieną nepilnametį vaiką. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam netenka kasdienė vaiko priežiūra, todėl gali aktyviai dalyvauti darbo rinkoje ir imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kurio užtektų ne tik jo paties, bet ir jo nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti. Sprendžiant dėl atsakovo sveikatos būklės, atsakovui tvirtinant esant nedarbingu, negalima remtis aplinkybėmis, kurių priimant teismo sprendimą dar nėra nustatyta. Pažymėtina, kad prievolė išlaikyti vaikus yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus aplinkybėms, gali būti pakeista išlaikymo forma ar dydis (CK 3.196, 3.201 straipsniai).
Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis), ieškovė neprašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir įpareigoti atsakovą prisidėti didesne dalimi. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Pateikti įrodymai, juos įvertinus šalių nepilnamečio vaiko interesų naudai, leidžia padaryti išvadą, kad pagal CK 3.192 straipsnio 2-3 dalių nuostatas abu vaiko tėvai turi galimybę sūnaus išlaikymui teikti 200 EUR dydžio išmokas, o tuo pačiu galėtų pilnai patenkinti būtinus, gyvybiškai svarbius savo poreikius, dėl to proporcingumo principas pažeistas nebūtų.
Ieškovė padidinto dydžio išlaikymą prašė priteisti iš atsakovo nuo 2020-07-01. Pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis). Todėl tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdo pareigos mokėti didesnio išlaikymo dėl pasikeitusių aplinkybių, padidintas išlaikymas (išlaikymo įsiskolinimas padidinto išlaikymo apimtyje) iš atsakovo gali būti priteisiamas būtent nuo šios datos, o ne nuo kreipimosi į teismą dienos.
Atsakovas nurodė, kad jis mokėtų po 150 EUR ir tik nuo 2021-08-01. Nagrinėjamu atveju ieškovė neteikė įrodymų, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. informavo atsakovą apie pasikeitusius vaiko poreikius, dėl mediacijos taikymo kreipėsi tik 2021 m. gegužės 11 d. Į bylą ieškovės pateikti duomenys – (duomenys neskelbtini) pažyma dėl privalomosios mediacijos patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius (duomenys neskelbtini) raštu kreipėsi į atsakovą dėl rašytinio sutikimo arba nesutikimo dėl mediacijos vykdymo, tačiau atsakymas gautas nebuvo. Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 21 straipsnio 4-5 dalys nustato, kad pranešimas siunčiamas kitai ginčo šaliai, o 15 darbo dienų terminas atsakymui pateikti skaičiuojamas nuo pranešimo išsiuntimo dienos. Taigi, praėjus 15 darbo dienų net ir tuo atveju, jeigu siunta adresatui neįteikiama, laikoma, kad ginčo šalis įgyvendino įstatymuose nustatytą reikalavimą pasinaudoti privalomąja mediacija.
Nesant byloje jokių kitų duomenų, darytina išvada, kad atsakovui tapo žinoma apie ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimo ir atitinkamai didesnio išlaikymo teikimo po ieškinio pareiškimo, nuo tada atsakovas ir pradėjo mokėti po 150 EUR. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad nebuvo paneigta, jog iki ieškinio pareiškimo atsakovas sūnui pirko įvairių daiktų, vaikas svečiuodavosi ir būdavo išlaikomas tėvo, ką iš dalies patvirtino ir pats šalių sūnus institucijos atstovams. Taigi ieškovės teiginiai apie tai, kad atsakovas po (duomenys neskelbtini) m. priimto sprendimo papildomai vaiko išlaikymui lėšų neskyrė, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, nes neparemti konkrečiais įrodymais.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nustatytina, kad atsakovas nepilnamečiam vaikui 200 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis privalo teikti nuo ieškinio padavimo – (duomenys neskelbtini).
Kad nepilnamečio šalių sūnaus išlaikymui skirti pinigai būtų pervedami į ieškovės V. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos, atsakovas neprieštaravo, todėl ieškovės reikalavimas tenkinamas.
Esant CK 3.201 straipsnyje nurodytam pagrindui, t. y. padidėjus B. L. poreikiams, atsakovui pagal savo turtinę padėtį esant pajėgiam mokėti 200 EUR dydžio išmokas, vadovaujantis vaiko interesų pirmumu, siekiant, kad iš atsakovo priteisiamo išlaikymo dydis būtų proporcingas jo turtinei padėčiai ir patenkintų vaiko poreikius, pakeistinas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (4.1 punktas) dėl B. L. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatytina, kad atsakovas nepilnamečio sūnaus B. išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 EUR dydžio išmokas nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervedant į ieškovės V. L. asmeninę banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos (CK 3.200 – 3.201 straipsniai). Kitoje dalyje ieškinys atmetamas, nes neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai).
Ieškinys tenkinamas iš dalies (tenkinama – 80 proc., atmetama – 20 proc.), paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 94, 96, 98 straipsniai). Šalims turi būti atlyginamos pagrįstos, realiai turėtos, susijusios su bylos nagrinėjimu išlaidos proporcingai teismo patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.
Po atstovavimo sutarties sudarymo 2021-07-16 ieškovė už advokato padėjėjos teisines paslaugas iš viso turėjo 475 EUR (sumokėjo 2021-07-22 ir 2021-11-17) išlaidų, atstovė parengė ieškinį, atstovavo teisme. Ieškovės turėtų išlaidų už advokato padėjėjos teisines paslaugas dydį palyginus su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R–85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ (toliau – Rekomendacijos): 5 punkte, 8.2, 8.19 papunkčiuose, 9 punkte, numatytais maksimaliais užmokesčio dydžiais, pripažintina, kad ieškovės realiai turėtos ir pagrįstos dokumentais išlaidos buvo būtinos, turėtų išlaidų dydis neviršija nustatytų maksimalių dydžių, išlaidos yra proporcingos bylos sudėtingumui ir advokato padėjėjos darbo ir laiko sąnaudoms. Iš atsakovo ieškovei priteistina 380 EUR (80 proc.) advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti (CPK 93, 98 straipsniai). Atsakovas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju susidarė 2,70 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškovė atleista nuo ieškinio apmokėjimo žyminiu mokesčiu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš atsakovo valstybei priteistina 15 EUR žyminio mokesčio (minimali suma) (200 EUR – 100 EUR = 100 EUR; 100 EUR x 12 mėn. = 1 200 EUR; 1 200 EUR x 3 proc. = 36 EUR; 36 EUR x 75 proc. = 8,66 EUR; minimali suma – 15 EUR), ir 2,16 EUR (80 proc.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai). Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 17,16 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje (4.1 punktas) dėl B. L. priteisto išlaikymo dydžio ir nustatyti, kad E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus B. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymui privalo kas mėnesį mokėti periodines 200 EUR dydžio išmokas nuo (duomenys neskelbtini) iki sūnaus B. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, pinigus pervesti į ieškovės V. L. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, iki einamojo mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 380 EUR už advokato padėjėjos teisines paslaugas.
Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 17,16 EUR bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu).
Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.