Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-3616-556/2021

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-10-27
Bylos Nr.: eA-3616-556/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-01850-2019-9
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
Pareiškėjas: J. D.-Š.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

29.1.3Išmokų, išmokėtų ir (arba) panaudotų pažeidžiant teisės aktus, grąžinimas ir išieškojimas

Administracinė byla Nr. eA-3616-556/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01850-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 29.1.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D.-Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D.-Š. skundą atsakovams Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. D.-Š. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, Agentūra) 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ (toliau – ir Sprendimas); 2) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 44 824,54 Eur žalai atlyginti; 3) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėja prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Ji 2012 m. liepos 30 d. NMA pateikė paramos paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. paramos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ (toliau – ir Paraiška). 2014 m. sausio 22 d. su NMA pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ sudarė paramos sutartį (toliau – ir Paramos sutartis, Sutartis), pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“ (toliau – ir Projektas). NMA įsipareigojo pagal Paramos sutartį bei teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Projekto priežiūrą, įvertinti pareiškėjos teikiamus mokėjimo prašymus, užsakyti paramos lėšas bei jas gavus pervesti pareiškėjai.

2.2. Tarp proceso šalių ginčas kilo 2014 m. liepos 22 d. atsakovui priėmus neteisėtą individualų administracinį teisės aktą ir vėliau kitus su tuo susijusius neteisėtus individualius administracinius teisės aktus, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-5614-643/2015 (toliau – ir Teismo sprendimas I), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-2617-575/2016, kuriuo paliktas nepakeistas Teismo sprendimas I (toliau – ir Teismo sprendimas II), Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1080-171/2017 (toliau – ir Teismo sprendimas III) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019, kuriuo paliktas nepakeistas Teismo sprendimas III (toliau – ir Teismo sprendimas IV), buvo panaikinti.

2.3. NMA 2019 m. kovo 20 d. pateikė paklausimą, kuriuo pasiūlė pateikti papildomus dokumentus, įrodančius, kad pagal sutartį su uždarąja akcine bendrove „Erita“ (toliau – ir UAB „Erita) buvo atlikti rangos darbai (rekreacinių (pažintinių) takų, lieptų ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės įrengimas) neviršijantys vidutinės rinkos kainos. NMA prie šio paklausimo pridėjo 2014 m. spalio 20 d. Nr. C-31 ekspertinę konsultavimo ataskaitą (toliau – ir Ataskaita) (ši ataskaita buvo išnagrinėta ankstesniais teismo sprendimais) su 2019 m. kovo 13 d. paaiškinimais prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos. Vykdydama NMA paklausimą, pareiškėja 2019 m. balandžio 2 d. NMA pateikė išsamų paaiškinimą dėl kiekvienos patirtos išlaidos kainos pagrindimo ir ypatingai pabrėžė, kad pagal Paramos sutarties 5.4. punktą, parama paramos gavėjui suteikiama, jeigu paramos gavėjas prekes, paslaugas ar darbus, kuriems įsigyti suteikiama parama, įsigis laikydamasis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2003–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika). Nepaisant pareiškėjos pateiktų paaiškinimų, 2019 m. balandžio 17 d. NMA priėmė skundžiamą sprendimą, su kuriuo pareiškėja nesutinka.

2.4. Atsakovas priėmė nepagrįstą sprendimą dėl kūdrų įrengimo išlaidų. NMA, pripažindama mažesnės kūdros (0,03 ha) įrengimo išlaidas netinkamomis, privalėjo tinkamai argumentuoti nurodant teisės aktą, kuriuo remiantis Sprendime teigia, kad įrengta kūdra neatitinka Miškotvarkos projekto. Pareiškėja nesutiko su NMA teiginiu, kad 0,03 ha dydžio kūdra iškasta ne toje vietoje, taip pat su teiginiu, kad dėl to už ją nekompensuojamos patirtos išlaidos. Miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad kūdros iškasamos miške esančiose pelkėse ir miško aikštelėje pelkėtoje vietoje nedetalizuojant konkrečių koordinačių. Miškotvarkos projekto priede – Rekreacinės miško infrastruktūros priemonių plane pavaizduotos trijų kūdrų vietos sutartiniais ženklais nedetalizuojant vietovės konkrečių koordinačių. Paraiškos santraukoje nurodyta, kad iškasami tvenkiniai skirti vandens telkinių mylėtojams, o ne skirti tarnauti kaip priešgaisrinės apsaugos priemonė. 2014 m. spalio 14 Miškotvarkos projekto rengėjas T. T. parengė aiškinamąjį raštą „Dėl parengto miškotvarkos projekto J. D. Š. žemės sklype kad. Nr.: (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Aiškinamasis raštas), kuriame nurodė, kad rekreacinių priemonių planas – tai ne techninis projektas su tiksliu rekreacinių objektų išmatavimu, naudojamomis medžiagomis, tiksliomis geodeziniais ar kitais instrumentais išmatuotomis priemonėmis. Parengtame rekreacinių priemonių plane rekreaciniai objektai pažymėti sutartiniais ženklais, išdėstyti schematiškai, jų geografinė vieta schemoje nustatyta vizualiai ir pažymėta apytiksliai (nenaudojant matavimo instrumentų). Todėl, pavyzdžiui, suoliuko, skulptūros, tvenkinio, kitų objektų forma ir dydis, dislokacijos viena natūroje gali skirtis.

2.5. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad NMA pateiktą Miškotvarkos projektą priėmė kartu su Paraiška ir jokių pastabų jam neturėjo. NMA nenurodė jokio teisės akto, vadovaujantis kuriuo, neatitikimas Miškotvarkos projektui (kūdros iškasimas ne toje vietoje) leistų šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ir jų nefinansuoti. NMA neįvykdė Teismo sprendimo I ir Teismo sprendimo II, nepagrindė skundžiamo Sprendimo dėl 0,03 kūdros įrengimo išlaidų kompensavimo.

2.6. Pasak pareiškėjos, NMA klaidingai taiko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-163 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės) 22.4 punktą, kadangi galimai traktuoja, kad, jeigu faktiškai įrengtos kūdros dydis yra didesnes už maksimalų tinkamų finansuoti kūdros ploto dydį, tai visos įrengtos kūdros išlaidos yra netinkamos finansuoti. Sistemiškai aiškinant Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą, galima daryti išvadą, kad finansuojamas iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimas, tačiau nėra pasakyta, kad draudžiama dėl kokių nors priežasčių įrengti didesnę nei 300 kv. m ploto kūdrą. Tai reiškia, kad, esant galimybei įrengti didesnę nei 300 kv. m kūdrą, galėtų būti finansuojama iki 300 kv. m, o kita kūdros įrengimo dalis, t. y. daugiau nei 300 kv. m įrengiama už pareiškėjos lėšas. Pareiškėja pastebėjo, kad į bylą pateiktos kūdrų įrengimo rangos sutarties priede yra numatyta vieno kv. m kūdrų įrengimo darbų kaina, todėl, nustatant tinkamą finansuoti išlaidų sumą, turėtų būti dauginama 1 kv. m kūdrų įrengimo darbų kaina iš faktiškai įrengtų kūdrų kv. m sumos, neviršijant 300 kv. m.

2.7. Kūdros įrengimas pelkėje (taip numatyta Miškotvarkos projekte) yra specifinis, sąlygotas gamtinių veiksnių (sausra, kritulių perteklius, reljefas ir pan.), kurie neabejotinai sąlygoja įrengiamos kūdros dydį, todėl įrengti idealiai maksimaliai 300 kv. m kūdrą yra neįmanoma, o šiuo atveju, kūdra įrengus pelkėtoje vietoje, minimalus kūdros plotas gavosi kiek didesnis nei kitos faktiškai iškastos kūdros plotas. Didesnės kūdros iškasimo kaina dėl to nepasikeitė, kadangi ji užfiksavo kūdros iškasimo kainą ir rangovas abi kūdras iškasė už fiksuotą kainą, dėl kurios dydžio ginčo iš viso nėra.

2.8. NMA neįgyvendino Teismo sprendimo III, kuriame teismas konstatavo, kad NMA priėmė du sprendimus, kuriuose nurodė dvi skirtingas išvadas, t. y. kad konkrečios kūdros plotas pirmuoju patikrinimu nustatytas 0,08 ha dydžio, o antruoju patikrinimu 0,05 ha. Skundžiamame sprendime ši aplinkybė taip ir liko nepaaiškinta, išskyrus tai, kad buvo remtasi tik pakartotiniu kūdros patikros vietoje aktu, sudarytu 2014 m. rugpjūčio 22 d. NMA argumentai, kad ji neapskundė pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir todėl tariamai šia patikros ataskaita NMA turi teisę remtis priimdama sprendimą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismo sprendimu yra konstatuota, jog NMA privalo paaiškinti pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir pirminės patikros vietoje ataskaitos neatitikimus.

2.9. Pasak pareiškėjos, jai pritaikyta dviguba sankcija už tariamą vieną pažeidimą ir toks Įgyvendinimo taisyklių ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-01-24 įsakymo Nr. 3D-80 redakcija) patvirtintų Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisyklių (toliau – ir Administravimo taisyklės) taikymas yra nepagrįstas. Dvigubos sankcijos taikymas pasireiškia tuo, kad, pritaikius Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą, NMA neišmoka 5 084,77 Eur sumos, nes ji yra tariamai netinkamos išlaidos (už kūdrų įrengimą), ir tuo pačiu dar kartą pritaiko tokios pačios sumos dydžio sankciją (neišmoka 5 084,77 Eur sumos) už Administravimo taisyklių 197.1.3 punkte numatytą pažeidimą, kai sankcija apskaičiuojama iš prašomos paramos sumos atimant apskaičiuotą paramos sumą.

2.10. NMA priėmė nepagrįstą sprendimą nekompensuoti 3 kūdrų išlaidų sumos. Pareiškėja niekada neteikė mokėjimo prašymo trims kūdroms kompensuoti. Pirmuoju mokėjimo prašymu ji pateikė kompensuoti 2 kūdrų įrengimą, o dėl trečiosios kūdros neįrengimo pateikė prašymą NMA leisti jos neįrengti. Ginčo dėl trečiosios kūdros neįrengimo byloje iš viso nėra.

2.11. NMA neturėjo teisinio pagrindo neapmokėti paramos gavėjo pateiktų dviejuose mokėjimo prašymuose nurodytų išlaidų dėl rekreacinių (pažintinių) takų, lieptų ir transporto priemonių stovėjimo aikštelės, o taip pat Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 3D-330 „Dėl Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones didžiausiųjų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Tinkamų finansuoti išlaidų pagal Metodikoje maksimalios nurodytos sumos už kūdrų įrengimą, o sankcijos taikymo klausimą spręsti taip, kaip numatyta Įgyvendinimo taisyklių 111.3 punkte. Lyginant Metodikoje nurodytus paslaugų vieno kv. m arba vieneto kainą su UAB „Erita“ ir paramos gavėjo sudarytoje sutartyje nurodytus analogiškų paslaugų įkainius, matyti, kad tiekėjo įkainiai nėra didesni nei nurodyti Metodikoje. Nei sutartyje, nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Administravimo taisyklėse nėra minima sąvoka vidutinė rinkos kaina, kurią visiškai nepagrįstai taiko NMA. Pareiškėjos manymu, ji įrodė, kad UAB „Erita“ buvo atlikti rangos darbai, kurių kaina yra ne neviršijanti vidutinę rinkos kainą, o kaina yra neviršijanti Metodikoje nurodytų didžiausių paslaugų kainų (išskyrus kūdrų įrengimo kainą, dėl kurių ginčo byloje iš viso nėra).

2.12. NMA pateikė iš esmės du skirtingus ekspertinio konsultavimo ataskaitų priedus, kuriais rėmėsi priimdama skundžiamą sprendimą, kadangi 2019 m. kovo 13 d. paaiškinimus NMA jai atsiuntė, prašydama pateikti į juos paaiškinimus prieš priimant skundžiamą sprendimą, tuo tarpu 2019 m. balandžio 10 d. paaiškinimais NMA remiasi skundžiamame sprendime. Ekspertinio konsultavimo ataskaitoje nurodomos dvi skirtingos sąvokos, t. y. ekspertinio vertinimo ataskaitoje painiojamos rinkos kaina su rinkos verte, tuo tarpu 2019 m. kovo 13 d. ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo apskaičiuota ir investicijų išlaidų vertė jas pagrindžiant pridedamomis lokalinėmis sąmatomis, kurios pridedamos ir prie šio priedo, tuo tarpu 2019 m. balandžio 20 d. ekspertinio vertinimo ataskaitoje nurodoma, kad buvo apskaičiuota rinkos kaina jas pagrindžiant pridedamomis identiškomis lokalinėmis sąmatomis.

2.13. Nei viename UAB „Civitta“ pateiktame paaiškinime nenurodoma, kad minimas ekspertas A. V. atliko kokius nors kitus išskyrus patikros atlikimo darbus, t. y., pvz., paskaičiavo atliktų investicijų rinkos kainą, rinkos vertę, investicijų išlaidų vertę ir pan. Be to, prie UAB „Civitta“ ataskaitos ir paaiškinimų nėra pridedama eksperto A. V. kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi teisę atlikti pastato / statinio vidutinės rinkos vertės / vidutinės kainos ekspertizę. Pagal pateiktą informaciją A. V. yra suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos statinio vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas. Pareiškėjos įrengti objektai nėra ypatingi statiniai, o ekspertas nebuvo samdomas atlikti statinio statybos vadovo ar techninės priežiūros vadovo pareigas.

2.14. UAB „Civitta“ pateikta ekspertinio konsultavimo ataskaita negali būti laikoma turto arba verslo vertinimo ataskaita Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme, kadangi neatitinka turto vertinimo ataskaitai keliamų formos ir turinio reikalavimų. Taip pat UAB „Civitta“ ataskaitoje nurodyto vertinimo atlikimo metu nebuvo ir šiuo metu nėra įrašyta į turto vertinimo veiklą turinčių teisę verstis asmenų sąrašą, todėl neturėjo ir šiuo metu neturi teisės verstis turto vertinimo veikla. Taigi UAB „Civitta“ ataskaita turėtų būti laikoma tik rekomendacinio pobūdžio dokumentu. Ekspertinio vertinimo ataskaita ir jos priedais negalima remtis ir todėl, kad juose nenurodyti atliktų vertinimų metodai kaip tai nurodė Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendime.

2.15. Iš AB „Marleska“ 2015 m. liepos 13 d. parengtos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. NT 15-02-08/1 matyti, kad būtent atkuriamoji vertė parodo sąnaudas, kurių reikia tokiems objektams sukurti, tuo tarpu akivaizdu, kad rinkoje įsigyti daiktus už mažesnę kainą nei jų sąnaudos yra neįmanoma dėl to, kad asmenys, teikiantys paslaugas tokius daiktus sukurti, prie sąnaudų neabejotinai prideda savo pelno dalį.

2.16. Administravimo taisyklių 197.1.8 punktas šiam ginčui iš viso nėra taikytinas, kadangi paramos gavėjas Paraišką NMA pateikė 2012 m. liepos 30 d., o tuo metu galiojusiose Administravimo taisyklėse 197.1.8 punktas neegzistavo. NMA sankciją taikė, vadovaudamasi Įgyvendinimo taisyklių 111.4 punktu (paramos sumažinimas taikomas, kai pažeidžia kitas sutarties sąlygas ir (arba) teisės aktų nuostatas), tačiau Sprendime nedetalizavo kokie buvo kiti Sutarties sąlygų ir (arba) teisės aktų nuostatų pažeidimai, todėl yra neaišku, už kokius pažeidimus ji yra sankcionuojama.

2.17. NMA neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad ji netinkamai atliko savo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėja dvi kūdras iškasė ne pagal Miškotvarkos projektą ir Sutartį, taip pat neteisėtai ir nepagrįstai konstatavo, kad darbų, deklaruotų antrajame mokėjimo prašyme, įsigijimo kaina yra didesnė nei vidutinė rinkos kaina. Dėl NMA neteisėtų veiksmų pareiškėja teigė patyrė nuostolių, kurių dydis yra pagal Sutartį iš NMA gautinos lėšos atėmus jos iš NMA pagal Sutartį faktiškai gautas lėšas. Su NMA pasirašydama Sutartį pareiškėja tikėjosi, kad įstatymų nustatyta tvarka jai bus kompensuota 90 proc. darbų kainos jos vykdomame projekte, tačiau dėl NMA netinkamo viešojo administravimo ir akivaizdaus piktnaudžiavimo valdžia ji patyrė ir iki šiol patiria psichologinį diskomfortą, jaučiasi pažeminta, patiria didelį stresą, pablogėjo santykiai šeimoje, kadangi šeima atsidūrė krizinėje situacijoje išleidusi visas savo santaupas Projektui ir iki šiol jų neatgavusi.

3. Pareiškėja pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose palaikė skunde išdėstytus argumentus ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, panaikindamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 15 d. sprendimą, pagrįstai pasisakė dėl aptartų netikslumų.

Atsiliepimas

4. Atsakovas NMA, atstovaujantis taip pat ir Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime NMA paaiškino:

4.1. Paramos sutarties 1.1 punkte nurodyta, kad pareiškėja įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“, nepažeisdama Paramos sutarties sąlygų, Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų, kiek jie susiję su Projekto įgyvendinimu, reikalavimų. Paramos sutarties 4.3 punkte numatyta, kad „Paramos gavėjui kompensuojamos tik tos investicijos, kurios yra: „laikomos tinkamomis finansuoti, vadovaujantis Įgyvendinimo taisyklių nuostatomis, ir numatytos Paraiškoje ir Miškotvarkos projekte“. Taip pat Paramos sutarties 17.1 punkte numatyta, kad paramos gavėjas privalo, „siekdamas numatytų projekto rezultatų, tikslų ir uždavinių, įgyvendinti Projektą taip, kaip aprašyta Paraiškoje, Miškotvarkos projekte“.

4.2. Pareiškėja nesilaikė paramos suteikimo reikalavimų ir kūdras įrengė ne pagal Miškotvarkos projektą, nesilaikė įsipareigojimo Projektą įgyvendinti taip kaip numatyta Miškotvarkos projekte, t. y. vieną kūdrą įrengė per didelę, viršijančią Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punkte numatytą plotą, o kitą įrengė ne toje vietoje, kuri nurodyta Miškotvarkos projekte, todėl tokios išlaidos negali būti priskirtos prie tinkamų kompensuoti. Kadangi Projekto pakeitimai su NMA derinti nebuvo, jie negalėjo būti atliekami. Kūdrų vieta ir dydis buvo nustatytos pakartotinos patikros vietoje metu. NMA tikrintojai patikras atlieka vykdydami savo tarnybines funkcijas bei vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principais. Tikrintojo užduotis yra užfiksuoti realius faktus, esančius patikros atlikimo dieną. 2014 m. rugpjūčio 22 d. pakartotinos patikros vietoje ataskaitos Nr. V-VV-0682753 pareiškėja nustatyta tvarka ir terminais neskundė. Teismų praktikoje yra pripažįstama, jog patikra vietoje yra vienas iš paramos administravimo etapų, todėl patikros metu nustatyti pažeidimai, jeigu jie nebuvo nuginčyti ar paneigti, yra pagrindas priimamiems sprendimams.

4.3. NMA, atlikdama antrojo mokėjimo prašymo vertinimą Administravimo taisyklėse nustatyta tvarka ir Mokėjimo prašymuose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų tinkamumą finansuoti, vadovaudamasi Administravimo taisyklių 5.9 bei 5.10 punktais, inicijavo mokėjimo prašymuose deklaruotų investicijų kainų atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą (buvo pasitelkusi UAB „Civitta“, teikiančią konsultavimo paslaugas, turinčią reikiamos kompetencijos specialistų). Administravimo taisyklių 197.1.8 punkte nurodyta, kad parama sumažinama, jeigu NMA, atlikusi ekspertizę, nustato, kad prekių, paslaugų ar darbų kaina paramos gavėjui, atlikus pirkimus, yra nepagrįstai didelė, paramos gavėjui išmokama suma, neviršijanti ekspertizės išvadoje nurodytų prekių, paslaugų ar darbų vidurkio. Teismų praktikoje yra patvirtinta, kad NMA turi teisę pasitelkti nepriklausomus ekspertus ekspertiniam konsultavimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1570-662/2018).

4.4. Paraiškos deklaracijoje pareiškėja patvirtino, kad prašoma paramos suma yra mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga suma (deklaracijos 6 p.). Pareiškėjai gali būti atlyginama tik būtina ir mažiausia Projektui įgyvendinti reikalinga paramos suma.

4.5. Ekspertinį vertinimą atliko UAB „Civitta“ statybų ekspertas A. V. (toliau – ir ekspertas), kuriam suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (kvalifikacijos atestatai Nr. Nr. 1038, Nr. 24956, Nr. 25996, Nr. 30900); informaciją apie eksperto kvalifikaciją galima rasti Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registre. Statybos rangos būdu sukuriamų objektų kaina nustatoma pagal patvirtintus statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijų – programos „Sistela“ įkainius. Statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijas rengia kompetentinga valstybinė institucija – Statybos produkcijos sertifikavimo centras, o kainų nustatymo rekomendacijos yra sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir įrengimų darbinių valandų vidurkiais. Statybų ekspertas statybos rangos būdu sukurtus objektus vertino, remdamasis 2014 m. kovo 6 d. statybos rangos darbų teikimo sutarties sudarymo dieną galiojusiomis statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo rekomendacijomis, kurios yra atnaujinamos kas pusmetį kovo ir spalio mėnesiais ir sudaromos remiantis rinkoje egzistuojančiais medžiagų, darbų ir mechanizmų darbinių valandų vidurkiais. Įgyvendinant projektą galiojo 2014 m. kovo mėn. statinių statybos skaičiuojamųjų kainų palyginamieji ekonominiai rodikliai. Siekiant nustatyti faktiškai įvykdytas investicijas, 2014 m. spalio 15 d. buvo nuvykta į projekto vykdymo vietą ir nustatyti faktiškai sunaudotų medžiagų ir mechanizmų kiekiai, reikalingi konkretiems rekreaciniams objektams sukurti, bei atlikti darbai: remiantis gautais duomenimis buvo nustatytos atskirų investicijų objektų rangos rinkos kainos, vyravusios darbų rangos sutarčių pasirašymo dieną. Nustatydamas rinkos kainas, statybos ekspertas A. V. rėmėsi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis („Sistela“ programa), pagal 2014 m. kovo mėn. kainas apskaičiavo įrengimų skaičiuojamąją kainą. Nustatant rinkos kainas, buvo remtasi Statinių statybos resursų poreikių skaičiavimo tvarka, įtraukti visi su statybos rangos procesu susiję papildomi mokesčiai – darbininkų socialinio draudimo išlaidos, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, sezoniniai darbai, specifiniai darbai, papildomas darbo užmokestis, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas. UAB „Civitta“ nėra turto vertintoja, o šiuo atveju nebuvo atliktas turto vertinimas. UAB „Civitta“ ekspertai vertino investicijų atitiktį rinkos kainoms.

4.6. NMA, išnagrinėjusi ir įvertinusi ekspertinės konsultacijos ataskaitą bei 2019 m. kovo 13 d. UAB „Civitta“ paaiškinimą, kuriuose pateikti išsamūs skaičiavimai ir pagrindimas, nustatė, kad rekreacinio pažintinio tako, lieptų, transporto priemonių stovėjimo aikštelės kaina vertinama kaip vidutinė rinkos kaina, ir priėmė sprendimą pripažinti netinkama finansuoti 45 365,07 Eur sumą (62 533,74 Eur (mokėjimo prašyme deklaruota suma) – 17 168,67 Eur (tinkamos išlaidos, apskaičiuotos atlikus skaičiuojamąją kainų analizę). Atsakovo teigimu, pareiškėja turėjo investicijas įsigyti už mažiausias rinkos kainas, o NMA turėjo teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus.

4.7. Atsakovas akcentavo, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, projekto investicijas, paramos dalių išdėstymą bei dydį, mokėjimo prašymų pateikimo tvarką, pakeitimai, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą, ar sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, paramos gavėjui neleidžiami. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, nors Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo nutartimi buvo panaikintos NMA 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimų Nr. BRK-4411 ir Nr. BRK-4412 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ dalys ir 2016 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. SKP-120, tačiau nei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nei Vilniaus apygardos administracinis teismas neįpareigojo NMA priimti priešingą sprendimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime nurodoma, kad NMA turėjo priimti aiškesnį sprendimą, o ne priešingą sprendimą.

4.8. Laikantis pareiškėjos logikos, kad teismas turi priteisti neišmokėtą parmos sumą (skunde įvardijama kaip nuostoliai), susidarytų situacija, kad teisingumą vykdantiems teismams būtų perduota NMA funkcija – paramos kontrolės, skyrimo ir administravimo funkcija. Šiuo atveju akivaizdu, kad pareiškėja investicijas įsigijo aukštesnėmis kainomis (tai nustatė ir pareiškėjos pasitelkti turto vertintojai), todėl, laikantis pareiškėjos logikos, teismai turėtų įvertinti mokėjimo prašymus ir nurodyti, kokios išlaidos turi būti finansuojamos, kadangi priešingu atveju, pasak pareiškėjos, NMA nevykdytų teismų sprendimų.

4.9. Pareiškėja galbūt maišo du skirtingus dalykus – pirkimo dokumentų vertinimą ir projekto investicijų vertinimą. Visais atvejais tiek vertinant, tiek jau įvertinus pateiktas paraiškas, yra itin svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjai yra pateikę vienodos specifikacijos komercinius pasiūlymus investicijoms įsigyti. Kitaip tariant, yra vertinama, ar komerciniuose pasiūlymuose yra nurodomos lygiavertės investicijos, ar jų techninė specifikacija tokia pati ir kt. Vertinant komercinius pasiūlymus, nėra nagrinėjama, ar ten nurodytos kainos atitinka rinkos kainas ar ne, nes pareiškėjų atsakomybė yra siekti įsigyti investicijas už mažiausias galimas kainas. NMA neteikė jokių pretenzijų dėl komercinių pasiūlymų, nes pirkimo etape buvo vertinamas jų lygiavertiškumas, o ne kainos ar kiti rodikliai, kaip tą bando įteigti pareiškėja. Pirkimų procedūrų pažeidimų nebuvimas nereiškia, kad pareiškėja realiai patyrė išlaidas ar kad investicijos buvo įsigytos už realią kainą.

4.10. Miškotvarkos projektas yra planas, pagal kurį atliekami darbai. Akivaizdu, kad esant parengtam Miškotvarkos projektui, plane numatyti darbai turi būti atliekami būtent taip kaip jie nurodyti Miškotvarkos projekte, o ne bet kaip. Kuriant poilsio aikšteles, takus, kūdras ir kt. investicijas, darbai turi vykti pagal Kraštovaizdžio formavimo miškų kirtimo projektą.

4.11. Įgyvendinimo taisyklių nuostatos labai aiškiai apibrėžia, kokios investicijos (ir kokių dydžių) gali būti įrengiamos rekreacinėje zonoje. Pareiškėja neteisingai interpretuoja susidariusią situaciją. Visų pirma, Paramos sutartyje buvo nurodyta, kad bus iškastos 3 kūdros, todėl NMA sprendime privalo pasisakyti dėl visų trijų kūdrų. Antra, NMA sprendime aiškiai nurodoma esama situacija – viena kūdra yra 0,03 ha, antra kūdra yra 0,05 ha, o trečia (kaip numatyta Paramos sutartyje) apskritai neiškasta. Jeigu pareiškėja norėjo keisti kūdrų dydį, kai kurių apskritai atsisakyti, keisti jų vietą – keitimą privalėjo derinti su NMA. Pareiškėjai turėjo būti aišku, kad gali būti finansuojamos (ir įrengiamos) kūdros tik iki 300 kv. m. Net ir lingvistiškai vertinant aukščiau pateiktas teisės aktų nuostatas tampa aišku, kad žodis „iki“ reiškia konkrečią ribą, iki kurios investicija yra finansuojama. Analogiškai, jei pareiškėja turėjo pateikti antrąjį mokėjimo prašymą iki 2014 m. rugpjūčio 29 d., vėliau pateiktas mokėjimo prašymas arba nepriimamas, arba taikomos sankcijos. Taip ir šiuo atveju – teisės akto leidėjas (Įgyvendinimo taisyklių) numatė, kad rekreaciniams poreikiams miškuose kūdros gali būti įrengiamos iki konkretaus dydžio, t. y. iki 300 kv. m. NMA tinkamai ir motyvuotai pagrindė Sprendimo dalį dėl kūdrų.

4.12. NMA pasitelkė nepriklausomus ekspertus pagal sutartį, kuri yra sudaryta su UAB „Civitta“. UAB „Civitta“ yra įmonė, kuri viešai deklaruoja teikianti įvairias konsultavimo paslaugas bei turinti reikiamos kompetencijos specialistų. Ekspertai neturi jokio suinteresuotumo, todėl abejoti jų atliktais skaičiavimais ir pateikta išvada NMA neturi pagrindo. Ekspertai atitiko kvalifikacinius reikalavimus dėl savo kompetencijos bei darbo patirties. NMA kreipėsi į kvalifikuotus nepriklausomus ekspertus tik po to, kai pati įtarė galimus pažeidimus, o nepriklausomų ekspertų konsultacija buvo reikalinga patvirtinti / paneigti NMA įtarimą dėl užaukštintų kainų. Priešingu atveju, jei NMA būtų nesikreipusi į nepriklausomus kvalifikuotus ekspertus, kiltų grėsmė Europos Sąjungos finansiniams interesams. Ekspertinio konsultavimo ataskaita yra skirta tik NMA kaip pagalbinė priemonė, padedanti priimti galutinį sprendimą (individualų administracinį aktą). Ekspertinio tyrimo išvadose nustatytos faktinės aplinkybės buvo nurodytos Sprendime, todėl jis yra laikomas pagrįstu ir teisėtu. Būtent iš Sprendimo turinio, o ne papildomų dokumentų yra aišku, kokie sprendimai yra priimti pareiškėjos atžvilgiu. Nepriklausomi ekspertai NMA pateikė ekspertinę konsultaciją dėl realių, rinkoje egzistuojančių kainų, o ne turto vertinimo ataskaitą, todėl visi teiginiai dėl nepriklausomų ekspertų prilyginimo turto vertintojams atmetami kaip nepagrįsti.

4.13. Nors pareiškėja atliko turto vertinimą, tačiau ir jis nurodė, kad kainos yra ženkliai didesnės, t. y. kainų užaukštinimą nustatė ir NMA pasitelkti nepriklausomi ekspertai atlikę rinkos kainų analizę, tiek pareiškėjos pasitelktas turto vertintojas, atlikęs turto vertinimą. NMA vadovavosi Administravimo taisyklėmis, kurios galiojo pažeidimo padarymo metu ir turėjo teisę kreiptis į nepriklausomus ekspertus, siekdama išsiaiškinti tikrąsias rinkos kainas ir taip apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus. Šiuo atveju investicijos turėjo būti įsigyjamos realiomis rinkos kainomis, o NMA nustatė, kad kainos užaukštintos – išmokant prašomą paramos sumą pareiškėja siektų pasipelnyti, taip gaudama naudą, kuri neatitinka teisės aktuose nurodytų nuostatų.

4.14. NMA nesutiko su skundo reikalavimu atlyginti neva patirtus nuostolius. NMA pareiškėjos atžvilgiu neatliko jokių veiksmų, kuriuos draudžia atlikti įstatymai. Priešingai, NMA, būdama vienintelė Lietuvoje akredituota institucija, skirstanti Europos Sąjungos ir valstybės paramos lėšas, privalo užtikrinti, kad būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, o šiuo atveju, kad investicijos nebūtų įsigyjamos už užaukštintas kainas. NMA įgyvendino visus ankstesnius teismų sprendimus, o būtent NMA sprendimas ir yra to įrodymas. Pareiškėja skunde nenurodė, kokią teisės normą NMA pažeidė, priimdama sprendimą ir neišmokėdama paramos už investicijas, kurios įsigytos užaukštintomis kainomis. Taigi nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

5. Atsakovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškėjos reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senatį, nes skundas dėl žalos atlyginimo yra siejamas su 2014 m. gegužės 26 d. mokėjimo prašymu (toliau – ir MP I) ir su 2014 m. rugpjūčio 29 d. mokėjimo prašymu (toliau – ir MP II), tačiau skundas dėl žalos atlyginimo pateiktas tik 2019 m. gegužės 20 d. Teismui nusprendus, jog pareiškėja nėra praleidusi ieškinio senaties, atsakovas prašė skundo netenkinti, nes jokių neteisėtų veiksmų jis neatliko. Dėl Administravimo taisyklių redakcijos taikymo nurodė, kad, nors situacijai aktualioje Administravimo taisyklių redakcijoje nenumatytas kreipimasis į ekspertus, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neįvertino aspekto, kad įgaliojimai atlikti paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimą ir administravimą bei apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus tiesiogiai kyla iš 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB, Euratomas) Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) ir 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 65/2011 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 937/2012 (OL 2012 L 280, p. 1)) (toliau – ir Reglamentas Nr. 65/2011) nuostatų. Dėl kūdrų finansavimo nurodė, kad MP I už kūdrų (2 vnt., kiekvienos kūdros plotas po 300 kv. m) įrengimą ir atnaujinimą pareiškėja deklaravo 5 649,75 Eur išlaidų (be PVM) sumą. Atliekant pakartotinę patikrą vietoje (2014 m. rugpjūčio 22 d. patikros vietoje ataskaita Nr. V-VV-0682753) nustatyta, kad iškastos dvi kūdros, kurių plotas 0,03 ha ir 0,05 ha (Paramos sutartyje buvo sutarta, kad bus įrengtos 3 kūdros). Vienos kūdros plotas (0,05 ha) viršija Miškotvarkos projekte nurodytą bei Įgyvendinimo taisyklių 22.4 papunktyje numatytą tinkamą finansuoti kūdros plotą (iki 300 kv. m), kitos kūdros (0,03 ha) vieta neatitinka Miškotvarkos projekte nurodytos vietos, o trečia kūdra apskritai nebuvo įrengta. Pagal Miškotvarkos projektą, kuris buvo pateiktas kartu su Paraiška, pareiškėja turėjo iškasti 3 kūdras iki 300 kv. m rekreacinėms ir priešgaisrinėms miško reikmėms taip kaip numatyta rekreacinės miško infrastruktūros priemonių plane (neatsiejama Miškotvarkos projekto dalis), t. y. jame nurodytoje konkrečioje vietoje. Jeigu pareiškėja norėjo keisti kūdrų dydį, kai kurių apskritai atsisakyti, keisti jų vietą – keitimus privalėjo derinti su NMA. Paramos sutarties 17.3 papunktyje aiškiai nurodoma, kad visi keitimai privalo būti suderinti su NMA. NMA nekompensuodama 10 169,54 Eur sumos rėmėsi Administravimo taisyklių 197.1.3 papunkčiu. Dėl nepriklausomo eksperto UAB „Civitta“ išvados pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendime yra nurodyta, kad UAB „Civitta“ ataskaita gali būti vertinama kaip rekomendacinio pobūdžio.

II.

6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3671-535/2019 pareiškėjos skundą atmetė.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartimi minėtą teismo sprendimą panaikino ir administracinę bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartyje nurodė, kad teismas nepagrįstai nevertino to, kad net pasirinkęs netinkamą reguliavimą administraciniam sprendimui pagrįsti, atsakovas nesilaikė teismų praktikoje suformuotų išaiškinimų dėl Administravimo taisyklių, Įgyvendinimo taisyklių ir Metodikos nuostatų santykio kaip bendrųjų ir specialiųjų normų, bei jų taikymo taisyklių; neatsižvelgė į teismų priimtus ir įsiteisėjusius sprendimus bei juose išdėstytas aplinkybes dėl UAB „Civitta“ ataskaitos; išsamiai nevertino neaiškios ir nepagrįstos atsakovo sprendimo dalies dėl du kartus apskaičiuotos 5 084,77 Eur neišmokėtinos paramos sumos, apsiribojus nuoroda į Paramos sutarties pažeidimus, neatsižvelgė į pareiškėjos nurodytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais padarytas išvadas dėl kūdrų įrengimo vertinimo; teismo išvada, kad Projektas nebuvo vykdomas taip, kaip buvo įsipareigota Paraiškoje, ir ne visi Projekte numatyti tikslai ir uždaviniai yra įgyvendinti, nėra pagrįsta byloje surinktais ir vertintais įrodymais, nors kaip tik tai ir turėtų būti esminiai byloje spręstini klausimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atkreipė dėmesį, kad atskirai sprendime nevertinęs, teismas konstatavo ir 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 „Dėl J. D.-Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėja skundo pagrindui neteisėtais veiksmais įvardija visą atsakovo veiklą administruojant paramos skyrimą nuo 2014 metų, t. y. negebėjimą nepateisinamai ilgą laiką priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus pagal pateiktus mokėjimo prašymus. Nepagrįstos teismo išvados pagrindu nespręsta ir dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų: žalos dydžio ir priežastinio ryšio.

III.

8. Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo išnagrinėjęs administracinę bylą, 2021 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė. Teismas pareiškėjai priteisė 1 016,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eA-469-502/2021.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2014 m. sausio 22 d. sudarė Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ paramos sutartį, pagal kurią įsipareigojo įgyvendinti projektą Nr. 2IM-KV-12-1-011534-PR001 „Miško rekreacinio parko įrengimas“. NMA pagal šią sutartį įsipareigojo vykdyti projekto įgyvendinimo priežiūrą, įvertinti paramos gavėjo pateiktus mokėjimo prašymus ir jei su mokėjimo prašymais pateikti dokumentai ir duomenys atitinka sutartyje nustatytas sąlygas, užsakyti paramos lėšas bei jas gavus pervesti paramos gavėjui. Sutartyje buvo numatyta, kad pareiškėjai teisės aktuose ir sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis bus kompensuojama 303 519 Lt visų tinkamų kompensuoti išlaidų suma. Pareiškėja 2014 m. gegužės 26 d. pateikė NMA mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dėl išlaidų rekreacinių (pažintinių) takų įrengimo, lieptų (1 vnt.) ir 300 kv. m kūdrų (2 vnt.) įrengimo ir atnaujinimo darbų apmokėjimo kompensavimo, kuriuo deklaravo 91 424,43 Lt tinkamų finansuoti išlaidų sumą. Pareiškėja 2014 m. rugpjūčio 29 d. NMA pateikė mokėjimo prašymą paramai gauti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“, kuriuo deklaravo 124 492,12 Lt tinkamų finansuoti išlaidų sumą. NMA 2019 m. balandžio 17 d. sprendimu Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ pagal pirmąjį mokėjimo prašymą pareiškėjai apskaičiavo 10 367,04 Eur paramos sumą vietoje prašytos 28 915,27 Eur paramos sumos, pagal antrąjį mokėjimo prašymą paramos nesuteikė (prašyta išmokėti 32 449,87 Eur), iš viso nekompensuota 50 998,10 Eur paramos suma.

10. Vertindamas pareiškėjos argumentus dėl kūdrų įrengimo, teismas nustatė, kad:

10.1. Pareiškėja MP I už kūdrų įrengimą ir atnaujinimą deklaravo 5 649,75 Eur (be PVM) išlaidų sumą. Atsakovas, atlikdamas tikrinimą, nustatė, kad iškastos dvi kūdros, kurių plotas 0,03 ha ir 0,05 ha, t. y. vienos kūdros plotas (0,05 ha) viršija Miškotvarkos projekte, Įgyvendinimo taisyklių 22.4 papunktyje ir Paramos sutarties 6.1 papunktyje numatytą tinkamą finansuoti kūdros plotą, kita kūdra (0,03 ha) neatitinka Miškotvarkos projekte nurodytos vietos. Pareiškėja neneigia, kad viena iškasta kūdra yra didesnė, tačiau akcentuoja, kad už kūdros, kurios dydis yra 0,05 ha turėtų būti kompensuojama dalis išlaidų, t. y. iki 0,03 ha, o 0,02 ha pareiškėja kompensuoja savomis pajamomis.

Šalies argumentai

10.2. Apžvelgęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. lapkričio 16 d., 2017 m. kovo 9 d. sprendimus, teismas pažymėjo, kad priešingai nei skunde bei teisminio nagrinėjimo metu nurodė pareiškėjos atstovas, minėtuose teismų sprendimuose nėra pateiktas išaiškinimas, kad kūdras pareiškėja įrengė tinkamai ir, kad šių aplinkybių papildomai vertinti nereikia. Iš priimtų teismų sprendimų matyti, kad NMA buvo įpareigota iš naujo įvertinti nustatytus neaiškumus, neatitikimus, t. y. konkrečiai teisės normomis pagrįsti pareiškėjai taikomas sankcijas (kiekvieną sankciją), kūdrų dydžio nustatytus netikslumus ir priimti sprendimus atitinkančius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

10.3. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad vien tik didesnės kūdros įrengimas pažeidžia Miškotvarkos projektą, Įgyvendinimo taisyklių 22.4 papunktį bei Paramos sutarties 6.1 papunkčio nuostatas. Jeigu pareiškėja norėjo keisti kūdrų dydį ir vietą, tokius pakeitimus turėjo derinti su NMA (Paramos sutarties 17.3 p.). Teismas pažymėjo, jog Administravimo taisyklių 190 punkte nustatyta, kad jokie su NMA raštu nesuderinti nukrypimai nuo planuoto projekto įgyvendinimo, keičiantys projekto apimtį, keičiantys projekto išlaidas, pratęsiantys projekto įgyvendinimo laikotarpį ar kitaip keičiantys projektą ar paramos sutartyje ir (arba) paraiškoje bei sprendime skirti paramą nustatytus paramos gavėjo įsipareigojimus, nėra leidžiami. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Įgyvendinimo taisyklių 115 punkte, Paramos sutarties 17.3 papunktyje. Pagal Miškų įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai. Teismo vertinimu, pateiktas Miškotvarkos projekto autoriaus Aiškinamasis raštas niekaip nepagrindžia NMA nustatytų aplinkybių bei jų pateikto įvertinimo. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad pareiškėja turėjo laikytis Miškotvarkos projekto ir kūdrą įrengti Miškotvarkos projekte numatytoje vietoje. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš Įgyvendinimo taisyklių 22.4 papunkčio nuostatų matyti, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamos tos investicijos, kurios turi būti numatytos Miškotvarkos projekte. Todėl pareiškėjos argumentus, kad kūdros įrengimo vieta, kuri buvo nustatyta Miškotvarkos projekte, nėra svarbi, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

Žemesnės instancijos teismas

11. Dėl NMA įgaliojimų atlikti tikrinimą dėl padidintų kainų teismas aptarė Reglamento Nr. 2988/95 1 straipsnio 1, 2 dalių, 4 straipsnio 3 dalies nuostatas, Reglamento Nr. 65/2011 preambulės 3 punkto, 4 straipsnio 1 dalies, 24 straipsnio 1 dalies, 2 dalies d) punkto nuostatas. Teismas pažymėjo, kad iš šių nuostatų matyti, jog NMA ne tik turi, tačiau ir privalo detaliai įvertinti pateiktas prašomas kompensuoti investicijas. Teismas taip pat įvertinęs Metodikos 2 straipsnio, 5 priedo nuostatas bei remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1462-415/2019 pateiktais išaiškinimais, sprendė, kad NMA, siekdama apsaugoti Europos Sąjungos lėšas ir kilus įtarimams dėl užaukštintų kainų, pagrįstai pareiškėjos MP vertino detaliai, todėl pareiškėjos argumentus, kad NMA turėjo vadovautis tik Metodikos nuostatomis ir jos 5 priede nurodytais didžiausiais įkainiais, atmetė kaip nepagrįstus. Teismas pažymėjo, kad pagal Administravimo taisyklių 3.29 papunktį ir Įgyvendinimo taisyklių 21.1 papunktį, tinkamomis finansuoti gali būti pripažintos tik būtinos projekto vykdymo išlaidos. Priešingai nei teigia pareiškėja, nors paramos gavėjo patirtos išlaidos neviršija Žemės ūkio ministerijos nustatytų didžiausiųjų įkainių, NMA turi įgaliojimus atlikti Administravimo taisyklių 5.10 punkte nurodytą tikrinimą, kurio tikslas – nustatyti, ar paramos gavėjo patirtos išlaidos buvo iš tiesų būtinos projektui vykdyti, ar už projekto objektus nebuvo sumokėta padidintomis kainomis. Teismas atkreipė dėmesį, kad Metodikos 5 priede įtvirtinti įkainiai nėra individualizuoti ir savaime neatspindi, kad konkretaus projekto vykdymo metu atitinkami objektai pagal esamas rinkos sąlygas, naudojamas medžiagas, jų kiekius, kokybę ar kitas sąlygas negalėtų būti sukurti už mažesnę kainą. Aplinkybes dėl konkrečioms investicijoms būtinų išlaidų geriau atspindi būtent apskaičiavimai, atlikti vadovaujantis statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo principais, darbo, medžiagų ir mechanizmų sąnaudų normatyvais bei skaičiuojamosiomis išteklių kainomis.

12. Dėl padidintų kainų teismas nustatė, kad NMA, atlikdama MP II vertinimą, inicijavo MP deklaruotų investicijų kainų atitikties vidutinėms rinkos kainoms ekspertinį vertinimą pasitekdama UAB „Civitta“, kuri teikia konsultavimo paslaugas. Apžvelgęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 9 d., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismas nurodė, kad, priešingai nei teigia pareiškėja, juose nėra konstatuota, kad UAB „Civitta“ pateikta ekspertine ataskaita atsakovas negali remtis iš naujo priimdamas sprendimus. Priešingai – atsakovo priimti sprendimai buvo panaikinti dėl aiškumo ir tikslumo kriterijų stokos bei nepridėtų įrodymų, pagrindžiančių ekspertų kvalifikacijas, o NMA pakartotinai įpareigota priimti sprendimus ir tinkamai juos pagrįsti teisės aktų nuostatomis bei rašytiniais įrodymais. NMA, vykdydama teismų išaiškinimus, papildomai kreipėsi į UAB „Civitta“ dėl paaiškinimų pateikimo, Sprendime detaliai nurodė atlikto ekspertinio vertinimo rezultatus, nurodė eksperto kvalifikacijos atestatų informaciją bei pateikė nuorodas į Statybos specialistų kvalifikacijos atestatų ir teisės pripažinimo dokumentų registrą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamame Sprendime iš esmės ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje nustatyti ankstesnių NMA sprendimų motyvavimo trūkumai, pateikti įrodymai, patvirtinantys eksperto kvalifikaciją. Teismas nurodė, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitoje Nr. C-31 nurodytos kainos apskaičiuotos, pritaikius valstybės įmonės Statybos produkcijos sertifikavimo centro registruotas rekomendacijas dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, parengtas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis (UAB „Sistela“ parengtos rekomendacijos). Pareiškėjos argumentus, kad A. V. suteikta teisė eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovo ir ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovo pareigas, tačiau pareiškėjos Projektas nepriklausė ypatingiems statiniams, teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, pažymėdamas, kad tai, jog ekspertas turi aukštą kvalifikaciją, nepaneigia galimybės tiksliai įvertinti neypatingo statinio. Be argumentų, kad remtis Ataskaita negalima ir, kad Ataskaita prieštarauja Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitai, pareiškėja nepateikia jokių prieštaravimų dėl Ataskaitoje pateiktų skaičiavimų. Teismas pastebėjo, kad šiuo atveju, vadovaujantis aptartomis teisės aktų nuostatomis, teisinę reikšmę turi statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymas, parengtas vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis, bet ne Projekto vykdymo metu sukurto turto vertės vertinimu, atliekamas pagal Turto ir verslo vertinimo įstatymą. Todėl tai, kad ekspertinio konsultavimo ataskaitos nėra parengtos pagal Turto ir verslo vertinimo įstatymą, nereiškia, kad jose pateikti skaičiavimai yra netinkami.

13. Teismas pripažino, kad NMA skundžiamame Sprendime pagrįstai vadovavosi UAB „Civitta“ Ataskaitoje pateiktais skaičiavimais, kadangi jie atitinka faktinę situaciją, nepažeidžia UAB „Sistela“ sudarytų ir valstybės įmonės Statybos produkcijos ir sertifikavimo centro patvirtintos skaičiavimo metodikų ir rekomendacijų dėl statinių statybos skaičiuojamųjų kainų nustatymo, parengtų vadovaujantis vidutinėmis rinkos kainomis. Dėl to teismas vertino, kad NMA skundžiamu Sprendimu pagrįstai pripažino netinkama finansuoti 45 365,07 Eur sumą, ją įvertinusi kaip nebūtinas projekto įgyvendinimo išlaidas, kurios netinkamos finansuoti.

14. Dėl du kartus apskaičiuotos 5 084,77 Eur neišmokėtos paramos sumos teismas pažymėjo, kad pagal Įgyvendinimo taisyklių 111.3. punktą, jei Agentūra, išnagrinėjusi paramos gavėjo mokėjimo prašymą, nustato, kad jame prašoma paramos suma daugiau kaip 3 proc. viršija paramos gavėjui mokėtiną sumą, nustatytą išnagrinėjus mokėjimo prašymo pagrįstumą, mokėtina paramos suma turi būti sumažinama tų abiejų sumų skirtumu, išskyrus atvejus, jeigu paramos gavėjas įrodo, kad ne dėl jo kaltės buvo įtraukta reikalavimų neatitinkanti suma. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Administravimo taisyklių 197.1.3 papunktyje bei Paramos sutarties 20.4 punkte. Teismas vertino, kad, NMA nekompensuodama 10 169,54 Eur sumos, rėmėsi minėta nuostata ir nekompensavo 5 084,77 Eur (nekompensuojama suma) + 5 084,77 Eur (sankcija), nes pareiškėjos kainos viršijimas buvo didesnis nei 3 procentai.

15. Teismas konstatavo, kad NMA priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kuris negali būti panaikintas skunde išdėstytais ar kitais pagrindais.

16. Dėl NMA 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 „Dėl J. D.-Š. išmokėtos paramos pagal Lietuvos Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“ dalies susigrąžinimo“ teismas nustatė, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti šį sprendimą nebuvo priimtas („Liteko“ informacinė sistema, 2019 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdis). Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad minėtas NMA sprendimas nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl jo nepasisakė.

17. Dėl turtinės žalos teismas nustatė, kad 44 824,54 Eur turtinę žalą pareiškėja kildina iš priimto Sprendimo, t. y. pareiškėja turtinę žalą įvardija pinigines lėšas, kurios jai nebuvo išmokėtos NMA priėmus Sprendimą. Teismui konstatavus, kad skundžiamu Sprendimu pagrįstai pareiškėjai nekompensuojama 50 998,10 Eur paramos suma, netenka prasmės vertinti pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos aplinkybių.

18. Dėl neturtinės žalos teismas sutiko su pareiškėja, kad užtrukęs MP vertinimas, teisminiai procesai galėjo sukelti pareiškėjai išgyvenimų, tačiau pažymėjo, kad vien tik atsakovo priimtų sprendimų panaikinimas nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovo veiksmai buvo neteisėti. NMA yra institucija, kuri administruoja ir prižiūri itin jautrią sferą – Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos finansinius interesus administruojant paramą, susiduria su pakankamai sudėtingu vertinimu, todėl teismams panaikinus sprendimus dėl jų neišsamumo ir aiškumo stokos nėra pagrindo teigti, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas ištaisyti nustatytus trūkumus, atliko papildomus vertinimus, kas taip pat patvirtina, kad jis neatliko jokių neteisėtų veiksmų CK 6.271 straipsnio prasme. Nustačius, kad nėra vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti, t. y. neteisėtų NMA veiksmų, teismas darė išvadą, kad reikalavimas atlyginti pareiškėjai neturtinę žalą yra nepagrįstas.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų teismas nustatė, kad pareiškėja pateikė teismui prašymą priteisti jai patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 815 Eur, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-2822-463/2021, ir 1 016,40 Eur, patirtų nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI-3671-535/2019 Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme. Kadangi pareiškėjos skundą teismas atmetė kaip nepagrįstą, todėl bylinėjimosi išlaidų, nagrinėjant administracinę bylą Nr. eI3-2822-463/2021, nepriteisė (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnis). Pareiškėjos prašymą dėl 1 016,40 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, nagrinėjant administracinę bylą eA-469-502/2021, teismas tenkino visa apimtimi.

IV.

20. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

21. Pareiškėja apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

21.1. Sprendime cituojamos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkričio 20 d. administracinės bylos Nr. eA-1462-415/2019 ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) iš esmės skiriasi nuo šios bylos. Pareiškėjos manymu, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 25 d. išnagrinėtoje byloje Nr. A-429-1062/2018 pateiktais išaiškinimais. Pastarojoje aiškiai nurodoma, kad turi būti vadovaujamasi Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punktu ir Metodika visa apimtimi. Pareiškėja pažymi, kad Administravimo taisyklių 5.10 nuostata, o ir visos Administravimo taisyklės įtvirtina bendrąsias teisės normas, Įgyvendinimo taisyklės ir Metodika įtvirtina specialiąsias teisės normas, todėl, šiuo konkrečiu atveju konkuruojant Administravimo taisyklių 5.10 nuostatai su Metodikos nuostatomis ir Įgyvendinimo taisyklių 23.3 punktu, yra taikoma specialioji norma.

21.2. Skundžiamame sprendime teismas palaikė NMA poziciją, kad patikrinimo akte užfiksuota 0,03 ha kūdra iškasta ne Miškotvarkos projekte nurodytoje vietoje ir tai yra pažeidimas, už kurį taikoma sankcija, o kita kūdra yra per didelė, t. y. iškasta 0,05 ha kūdra ir tai yra pažeidimas, už kurį taikoma sankcija. Pareiškėjas su šiomis išvadomis nesutinka.

21.2.1. Pareiškėja pažymi, kad ji niekada nesutiko su NMA nuomone, jog kūdra iškasta ne Miškotvarkos projekte nurodytoje vietoje. Miškotvarkos projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodyta, kad kūdros iškasamos miške esančiose pelkėse ir miško aikštelėje pelkėtoje vietoje nedetalizuojant konkrečių koordinačių, o patikrinimo akte neužfiksuota, kad kūdra iškasta ne pelkėtoje vietoje. Agentūra pareiškėjos pateiktą Miškotvarkos projektą priėmė kartu su Paraiška ir jokių pastabų jam neturėjo. Agentūra nenurodė jokio teisės akto, vadovaujantis kuriuo, neatitikimas miškotvarkos projektui (kūdros iškasimas ne toje vietoje) leistų Agentūrai šias išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ir jų nefinansuoti. Taigi, Agentūra neįvykdė Teismo sprendimų I–II ir nepagrindė dėl 0,03 kūdros įrengimo išlaidų kompensavimo, todėl ir skundžiamas NMA Sprendimas yra nepagrįstas, nes jame taip pat nenurodoma, kokio teisės akto pagrindu galima daryti išvadą, kad 0,03 ha ploto kūdra iškasta ne Miškotvarkos projekte nurodytoje vietoje.

21.2.2. Agentūros sprendimas antrosios kūdros, kurios dydis pakartotinės patikros metu nustatytas 0,05 dydžio, įrengimo išlaidas pripažinti netinkamomis remiantis Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktu yra nepagrįstas. Pareiškėja nurodo, kad nei Įgyvendinimo taisyklėse, nei Sutartyje nėra numatytas draudimas iškasti didesnę nei 300 kv. m kūdrą, tačiau sutinka, kad finansuojama yra tik iki 300 kv. m kūdros plotas. Nei Skundžiamame NMA sprendime, nei teismo sprendime nėra konstatuotas nei vienas iš Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodytas netinkamų išlaidų pagrindas, nepaaiškinama, kaip nežymiai didesnės kūdros iškasimas lemia projekto tikslų nepasiekimą.

21.2.3. Sprendime Agentūros nurodyti argumentai, kad pareiškėja neapskundė pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir todėl tariamai šia patikros ataskaita Agentūra turi teisę remtis priimdama Sprendimą, yra visiškai nepagrįsti, kadangi Teismo sprendimu III yra konstatuota, jog Agentūra privalo paaiškinti pakartotinės patikros vietoje ataskaitos ir pirminės patikros vietoje ataskaitos neatitikimus, tačiau, ignoruodama teismo sprendimą, to nepadarė. Pareiškėja pabrėžia, kad ji kūdras iškasė, vadovaudamasis Paraiškoje ir Miškotvarkos projekte nurodytomis sąlygomis ir nei viena iš šiuose dokumentuose nurodytų kūdrų įrengimo sąlygų nėra pažeista.

Šalies argumentai

21.3. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad šioje byloje galima remtis UAB „Civitta“ ekspertine išvada. Pirma, Agentūra 2018 m. kovo 20 d. pareiškėjai pateikė prašymą pateikti paaiškinimus ir kartu su prašymu pateikė 2019 m. kovo 13 d. UAB „Civitta” paaiškinimus prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-31 (dokumentas yra nepasirašytas), o su skundžiamu sprendimu pateikė jau visai kitos datos, t. y. 2019 m. balandžio 10 d. UAB „Civitta” paaiškinimus prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos Nr. C-31, kuriuos pasirašė neįgaliotas asmuo projektų vadovas K. J., (nors skundžiamame sprendime nurodo, kad remiasi 2019 m. kovo 13 d. ataskaita). Abu šie paaiškinimai iš esmės skiriasi. Antra, ekspertinio vertinimo ataskaitoje painiojamos rinkos kaina su rinkos verte, šios ataskaitos ir jos dviejų priedų neįmanoma suprasti, todėl Agentūra skundžiamu Sprendimu neįvykdė Teismo sprendimo IV ir tokiu būdu dar kartą pažeidė pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Trečia, Agentūra, priimdama skundžiamą Sprendimą, Teismo sprendimų II –IV neįvykdė, kadangi paaiškinimuose prie ekspertinio konsultavimo ataskaitos tik nurodė, kad 2014 m. spalio 15 d. ekspertas A. V. atliko patikrą vietoje ir nustatė tam tikras aplinkybes. Nei viename UAB „Civitta“ pateiktame paaiškinime nenurodoma, kad minimas ekspertas be patikros atliko kokius nors kitus darbus, t. y., pavyzdžiui, paskaičiavo atliktų investicijų rinkos kainą, rinkos vertę, investicijų išlaidų vertę ir pan. Be to, prie UAB „Civitta“ ataskaitos ir paaiškinimų nėra pridedama eksperto A. V. kvalifikaciją pagrindžiantys dokumentai, patvirtinantys, kad jis turi teisę atlikti pastato / statinio vidutinės rinkos vertės / vidutinės kainos ekspertizę. Agentūra, pateikdama nepasirašytą ataskaitos priedą, iš esmės nepašalino Teismo sprendimuose III–IV nurodytų išvados trūkumų, todėl remtis tokio pobūdžio nepasirašytais dokumentais nėra jokio teisinio pagrindo. Ketvirta, UAB „Civitta“ ataskaitoje nėra nustatyta didžiausia rinkos kaina konkrečiai investicijai, todėl ja remtis negalima, taip pat nėra nurodyta sudarymo data, ji yra nesuderinta ir nepasirašyta, nenurodytas atsakingas atstovas, kuris patvirtino sąmatą. Agentūra ne tik kad neįvykdė Teismo sprendimo III ir Teismo sprendimo IV, tačiau taip pat akivaizdu, kad UAB „Civitta“ ataskaita neatitinka ir administracinėje byloje Nr. A-429-1062/2018 nustatytų tokiai ataskaitai keliamų reikalavimų.

21.4. Agentūra taikė dvigubą sankciją – tiek paramos sumažinimą (Įgyvendinimo taisyklių 197.1.3. p.) tiek paramos neskyrimą (Įgyvendinimo taisyklių 197.2 p.), nes skundžiamame Sprendime (6 lapo 4 pastraipa) aiškiai nurodyta, kad: „Jums nekomensuojama 5 084,77 Eur kūdrų įrengimo ir atnaujinimo (3 vnt) išlaidų suma, pritaikoma prašomos ir apskaičiuotos paramos sumų / skirtumo dydžio sankcija (5 084,77 Eur) <…>”. Pareiškėja nurodo, kad ji niekada neteikė mokėjimo prašymo trims kūdroms kompensuoti. Pareiškėja pirmuoju mokėjimo prašymu pateikė kompensuoti 2 kūdrų įrengimą, o dėl trečiosios kūdros neįrengimo pateikė prašymą Agentūrai leisti jos neįrengti. Neįmanoma pirmiau atlikti išlaidų nekompensavimą, t. y. paramos neskyrimą, o vėliau pritaikyti sankciją, kuri skaičiuojama nuo apskaičiuotos sumos, nes apskaičiuota suma yra 0 Eur, nes buvo nuspręsta kūdrų įrengimo išlaidų nekompensuoti. Būtent todėl Teismo sprendime V teismas pakartotinai konstatavo, kad skundžiamame Sprendime teismas išsamiai nevertino neaiškios ir nepagrįstos Agentūros sprendimo dalies dėl du kartus apskaičiuotos 5 084,77 Eur neišmokėtos paramos sumos.

21.5. Vertinant pareiškėjos paraišką, Agentūra yra priėmusi sprendimus: 1) už kūdras parama neskiriama, t. y. 0 Eur; 2) už rekreacinį pažintinį taką, lieptą ir transporto priemonių aikštelę Agentūra nustatė, kad nustatytoji kaina yra 17 168 Eur. Todėl pareiškėja turėjo gauti viso 17 168 Eur. Tačiau Agentūra 2019 m. rugsėjo 12 d. priėmė sprendimą Nr. SKP-85 susigrąžinti 8 378,69 Eur, vadinasi, susigrąžinus šias lėšas, paramos gavėjas faktiškai bus gavęs (18 745,74 Eur (faktiškai išmokėtos lėšos) – 8378,69 Eur) = 10 367,05 Eur. Pastarąjį sprendimą pareiškėja siekė ginčyti šioje administracinėje byloje teikdama patikslintą skundą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas patikslintą skundą atsisakė priimti. Pareiškėjos manymu, Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjos patikslintą skundą, kuriuo ji siekė ginčyti Agentūros 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. SKP-85, kuris kildinamas iš ginčijamo Sprendimo, tačiau iš esmės jį paneigiantis, užkirto jai teisę į tinkamą procesą, pažeidė administracinio proceso operatyvumo, koncentruotumo ir ekonomiškumo principus. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2018 pateiktais išaiškinimais, pareiškėja mano, kad byla turėtų būti grąžinta dar kartą nagrinėti pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškėjos patikslinto skundo dėl Agentūros 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 panaikinimo priėmimo klausimą.

21.6. Dėl žalos pažymi, jog teismo sprendime V nurodoma, kad, net ir nepanaikinęs šioje byloje ginčijamo administracinio akto, teismas turėjo vertinti kitų pareiškėjos nurodytų atsakovo veiksmų (teismų panaikintų sprendimų administruojant paramos skyrimą pareiškėjai priėmimo) teisėtumą kaip sąlygą valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, tačiau to nepadarė. Pareiškėja pažymi, kad teismas neįvykdė Teismo sprendimo V, pavyzdžiui dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėja palaiko argumentus dėl žalos atlyginimo, išdėstytus 2019 m. gegužės 20 d. skunde, todėl papildomai dėl to nepasisako.

Atsiliepimas

22. Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, rašytiniuose paaiškinimuose, papildomai akcentuoja, kad:

22.1. Apeliacinis skundas iš esmės yra pareiškėjos 2019 m. gegužės 20 d. apeliacinio skundo kopija, t. y. pateikiami identiški argumentai bei interpretacijos, taip konkrečiai ir neįvardinant, kurių rašytinių įrodymų ar pareiškėjos argumentų teismas neįvertino.

Šalies argumentai

22.2. Pareiškėjos reikalavimui dėl žalos atlyginimo atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes pareiškėja skundą teismui dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos pateikė 2019 m. gegužės 20 d., o žalą sieja su MP I (pateiktas 2014 m. gegužės 26 d.) ir MP II (pateiktas 2014 m. rugpjūčio 29 d.). Pareiškėja nei bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos administraciniame teisme, nei bylą nagrinėjant Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nenurodė, kokią teisės akto normą NMA pažeidė, vertindama MP I ir MP II, atlikdama patikras vietoje, kreipdamasi konsultacijos į nepriklausomus ekspertus ir t. t. Pareiškėja viso bylinėjimosi proceso metu nebuvo ir nėra pateikusi jokių įrodymų dėl faktiškai patirtos turtinės žalos, t. y. nėra jokių tai pagrindžiančių rašytinių įrodymų. Vadovautis vien pareiškėjos interpretacijomis yra nepagrįsta. Atitinkamai, neegzistuojant NMA neteisėtiems veiksmams, nesant patirtos turtinės žalos (pasekmių) nėra ir negali būti priežastinio ryšio. Taigi nėra sąlygų, dėl kurių galėtų kilti viešoji (valstybės) atsakomybė pagal CK 6.271 str. Atsakovas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-343-261/2018 bei pažymi, kad administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to kyla civilinė atsakomybė pagal CK. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas.

22.3. Pareiškėja kelia klausimą dėl su ginču nesusijusio NMA sprendimo Nr. SKP-85, kurio sąmoningai pasirinko neskųsti nustatyta tvarka ir terminais, nors pareiškėjos atstovas, turintis teisinį išsilavinimą, apie tai buvo informuotas ankstesnio nagrinėjimo Vilniaus apygardos administracinio teismo metu. Atsakovas pažymi, kad skundas dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. SKP-85 teisme nebuvo priimtas ir nebuvo nagrinėjamas. NMA kritiškai vertina apeliacinio skundo interpretacijas, neva turi būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio tesimo 2018 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1138-520/2018, minima byla ir pareiškėjos situacija turi esminį skirtumą – pareiškėjos atstovas, advokatas, posėdžio metu buvo aiškiai informuotas, kad Sprendimas ir sprendimas Nr. SKP-85 yra du atskiri administraciniai sprendimai, todėl buvo suprantamai išaiškinta, kad skundas dėl sprendimo Nr. SKP-85 gali būti teikiamas atskira tvarka.

22.4. Apeliaciniame skunde pareiškėja siekia įrodyti, kad NMA negalėjo taikyti Administravimo taisyklių nuostatų ir kreiptis į nepriklausomus ekspertus, o aklai vadovautis Metodikoje įtvirtintais įkainiais, nors ir buvo aiškiai matoma, kad pareiškėja investicijas įsigijo užaukštintomis kainomis. NMA su tokiomis interpretacijomis nesutinka. Esminis aspektas yra tai, kad įgaliojimai atlikti paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimą ir administravimą bei apsaugoti Europos Sąjungos finansinius interesus tiesiogiai kyla iš reglamentų (Reglamento Nr. 2988/95, Reglamento Nr. 62/2011) nuostatų, šį aspektą teismas sprendime įvertino. Visi pareiškėjos apeliaciniame skunde pateikti teiginiai dėl Metodikos ir didžiausių kainų yra atmesti jau suformuotos teismų praktikos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5542-525/2018).

Žemesnės instancijos teismas

22.5. Nei vienoje iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių ar Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimų nebuvo nurodyta, kad NMA netinkamai vertino kūdrų finansavimą ir jo dydį, nebuvo nurodyta, kaip konkrečiai NMA turi vertinti MP I ir MP II (jeigu pareiškėja mano priešingai, turi nurodyti teismo sprendimų ir nutarčių konkrečius punktus), todėl negalima teigti, kad NMA nevykdė ankstesnių teismo sprendimų ar, kad nepagrįstai ilgą nepriėmė pagrįstų sprendimų.

22.6. Pagal Miškotvarkos projektą, kuris buvo pateiktas kartu su Paraiška, pareiškėja turėjo iškasti 3 kūdras iki 300 kv. m rekreacinėms ir priešgaisrinėms miško reikmėms taip kaip numatyta rekreacinės miško infrastruktūros priemonių plane (neatsiejama Miškotvarkos projekto dalis). Pareiškėja privalėjo laikytis Miškotvarkos projekto. Paramos sutartyje buvo nurodyta, kad bus iškastos 3 kūdros, todėl NMA Sprendime privalėjo pasisakyti dėl visų trijų kūdrų. NMA Sprendime aiškiai nurodyta esama situacija: viena kūdra yra 0,03 ha; antra kūdra yra 0,05 ha; trečia (kaip numatyta Paramos sutartyje) apskritai neiškasta. Jeigu pareiškėja norėjo keisti kūdrų dydį, kai kurių apskritai atsisakyti, keisti jų vietą – keitimus privalėjo derinti su NMA (Paramos sutarties 17.3 p.).

22.7. Apeliaciniu skundo siekiama įteigti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019 konstatuota, jog UAB „Civitta“ negali būti vadovaujamasi, tačiau NMA pažymi, kad toks teiginys buvo nurodytas tik toje apimtyje, kuri yra susijusi su lokalinėse sąmatoje nurodyto eksperto kvalifikacija. Teismų sprendimuose nebuvo nurodyta, kad NMA iš naujo vertindama MP I ir MP II negali vadovautis nepriklausomų ekspertų pateiktomis išvadomis. Be to, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3321-629/2019 į bylą buvo pateikta visa informacija apie ekspertus, atlikusius vertinimą, nurodyta jų kvalifikacija ir kvalifikaciją įrodantys dokumentai, pateikti detalūs paaiškinimai apie naudotą metodologiją ir t. t. Pareiškėja siekia klaidinti teismą, teigdama, neva „<...> ataskaitose nėra nurodyta jų sudarymo data, ji yra nesuderinta ir nepasirašyta <...>“. Atsakovas pažymi, kad bylose esančiose nepriklausomų ekspertų konsultavimo ataskaitomis iš karto po pavadinimo yra nurodyta sudarymo data, abi ataskaitos (2014 m. spalio 20 d., 2019 m. balandžio 10 d.) yra pasirašytos atsakingų asmenų, nurodytos jų pareigos, byloje yra pateiktos pasirašytos lokalinės sąmatos, kurias rengė A. V..

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

23. Nagrinėjamoje administracinėje byloje tikrinamas Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimo Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ teisėtumas ir pagrįstumas, kuriuo, nustačius du pažeidimus, buvo paneigta pareiškėjos teisinė galimybė į visą numatytą paramą įgyvendinant Projektą.

24. NMA Sprendime buvo nurodyta, kad pirmasis pažeidimas yra susijęs su vienos kūdros netinkama iškasimo vieta bei antros kūdros per dideliu plotu. Pirmosios instancijos teismas šią išvadą patvirtino (žr. 10 p.), tačiau pareiškėja nesutinka su tokia pozicija – savo argumentus išdėstė apeliaciniame skunde (žr. 21.2–21.2.3 p.).

25. Dėl per didelio vienos kūdros ploto ginčo nėra. Kyla tik klausimas, ar esant neatitikimui tarp numatyto kūdros ploto ir realiai iškasto kūdros ploto, tai yra laikytina pažeidimu, sąlygojančiu dalies paramos įgyvendinant Projektą paneigimą.

26. Pagal Įgyvendinimo taisyklių 22.4 punktą tinkamomis finansuoti pripažįstamos išlaidos siejamos su iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimu (ne daugiau kaip 1 vnt. / ha) ir atnaujinimu (investicijos turi būti numatytos miškotvarkos projekte). Toks teisinis reguliavimas leidžia teigti, kad tinkamomis finansuoti išlaidomis gali būti pripažįstamos išlaidos tik su iki 300 kv. m ploto kūdrų įrengimu, kurios, nesant kitų pažeidimų ir turėtų būti pripažįstamos kaip tinkamos finansuoti išlaidos. Pareiškėja pagrįstai pažymi, kad nei Skundžiamame NMA sprendime, nei pirmosios instancijos teismo sprendime nėra konstatuotas nei vienas iš Įgyvendinimo taisyklių 23 punkte nurodytas netinkamų išlaidų pagrindas, nepaaiškinama, kaip didesnės kūdros iškasimas lemia projekto tikslų nepasiekimą.

27. Nurodytas teisinis reguliavimas, suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patvirtino NMA Sprendimą ta apimtimi, kuri liečia paramos paneigimą dėl per didelio vienos kūdros ploto. Aptariamoje dalyje yra naikintinas tiek apskųstas teismo sprendimas, tiek NMA Sprendimas, įpareigojant NMA šioje dalyje iš naujo išspręsti pirmąjį mokėjimo prašymą, atsižvelgiant į šiame procesiniame sprendime išdėstytas nuostatas.

28. Dėl netinkamos kūdros iškasimo vietos šalių pozicijos yra išsiskyrusios. Atsakovas nurodo apie konkrečią Miškotvarkos projekte numatytą kūdros iškasimo vietą, tuo tarpu pareiškėja tvirtina, kad konkrečių koordinačių nebuvo. Vadinasi, kyla klausimas, kiek tiksliai buvo apibrėžta ginčo kūdros iškasimo vieta ir, jei tokia iš tikro buvo aiškiai apibrėžta, ar buvo nustatyta, kad ji iškasta ne toje vietoje kaip numatyta Miškotvarkos projekte.

29. NMA Sprendime dėstoma, kad pareiškėja turėjo iškasti 3 kūdras pagal rekreacinės miško infrastruktūros priemonių planą, kaip neatsiejamą Miškotvarkos projekto dalį, t. y. konkrečioje nurodytoje vietoje (NMA Sprendimo 2 lapas 2 pastraipa), tačiau šios vietos nedetalizuoja, kas nesuderinama su Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimais.

30. Miškotvarkos projekte pažymima, jog siekiant gerinti kraštovaizdžio kokybę, didinti miško estetinę vertę, plėtoti rekreacinę infrastruktūrą, sudaryti miško sklype sąlygas poilsiui, pritraukti miško lankytojus ir skatinti poilsį gamtoje, miško valdos miškotvarkos projekte numatoma atlikti konkrečius darbus bei įrengti rekreacinius objektus pagal Rekreacinės miško infrastruktūros priemonių planą. Vienas iš objektų ir kūdrų iki 300 kv. m ploto įrengimas rekreacinėms ir priešgaisrinėms miško reikmėms. Nurodoma, jog kūdras (pažymėtas plane) Nr. 1 ir Nr. 3 įrengti miške esančiose pelkėse, Nr. 2 – miško aikštelėje pelkėtoje vietoje. Konkrečios koordinatės nepažymėtos. Konkretumas pasireiškia tik tuo aspektu, jog kūdros turi būti įrengtos miške esančiose pelkėse ir miško pelkėtoje vietoje.

31. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant konstatuoti kūdros netinkamą iškasimo vietą, NMA sprendime nepakako pažymėti, jog ji iškasta ne toje vietoje kaip buvo nurodyta Miškotvarkos projekte. Buvo būtina detalizuoti, kokia konkreti vieta buvo nurodyta kūdrai Nr. 1., Nr. 2 ar Nr. 3 ir patikros vietoje metu fiksuoti, jog iškastos konkrečios kūdros vieta neatitinka Miškotvarkos projekte nurodytos vietos. Kaip matyti iš patikros atliktos vietoje ataskaitos grafoje „Ar kūdros (jų išmatavimai ir vieta) atitinka nurodytus miškotvarkos projekte“ apsiribojama neigiamu atsakymu bei pastaba, jog deklaruotų kūdrų vietos neatitinka nurodytas miškotvarkos projekte. Taigi pažymima, jog dviejų kūdrų vietos neatitinka nurodytų Miškotvarkos projekte, o NMA Sprendime jau kalbama tik apie vienos kūdros netinkamą iškasimo vietą. Tačiau, kas teisiškai svarbiausia, taip ir lieka neaišku, kur tiksliai turėjo būti iškasta konkreti kūdra bei kur buvo realiai iškasta (nėra jokių koordinačių) bei, ar tai negalėjo sąlygoti objektyvios aplinkybės – buvo numatytas kasimas pelkėse, kas akivaizdžiai techniškai sudėtinga įgyvendinti, todėl paklaidos tikimybė visiškai tikėtina. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog esminis momentas, kad inkriminuojant kūdros kasimą netinkamoje vietoje ir paneigiant dalį paramos, pastaroji aplinkybė nebuvo įrodyta, todėl darytina išvada, jog apeliacija yra pagrįsta. Vadinasi, ir šioje dalyje naikintas pirmosios instancijos teismo sprendimas bei NMA Sprendimo dalis dėl netinkamos kūdros vietos iškasimo, o tai lemia pirmo pažeidimo visišką eliminavimą, kartu ir NMA pareigą išspręsti paramos suteikimo klausimą dėl dviejų kūdrų įrengimo pagal Projektą.

32. Panaikinus pirmąjį pažeidimą, netenka prasmės pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumento, išdėstyto teismo procesinio sprendimo 21.4 punkte.

33. NMA Sprendime antrasis pažeidimas sietinas su aplinkybe, kad pareiškėjos prašymuose deklaruotų investicijų kaina neatitiko vidutinėms rinkos kainoms, tai pagrindžiant UAB „Civitta“ atliktu ekspertiniu vertinimu (NMA Sprendimo 3–6 lapai).

34. Dėl antrojo pažeidimo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas padarė klaidingą išvadą, kad šioje byloje galima remtis UAB „Civitta“ ekspertine išvada (žr. 21.3 p.).

35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-469-502/2021, pirmiau nagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl to paties NMA Sprendimo bei grąžinęs administracinę bylą nagrinėji iš naujo pirmosios instancijos teismui, nurodė, kad “Pagal ABTĮ 57 straipsnio 2 dalį faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Vilniaus apygardos administracinio teismo, nagrinėjusio šalių ginčą dėl atsakovo sprendimų Nr. BRK-4411, Nr. BRK-4412 ir Nr. SKP-120, 2017 m. kovo 9 d. sprendime (Nr. eI-1080-171/2017), kuris įsiteisėjo 2019 m. vasario 13 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui palikus jį nepakeistą (Nr. eA-3321-629/2019), pritarta argumentams, kad 2014 m. spalio 20 d. UAB „Civitta“ ataskaita „turėtų būti vertinama tik kaip rekomendacinio pobūdžio“, o, įvertinus turinio trūkumus, konstatuota, „kad UAB „Civitta“ ataskaita negali būti vadovaujamasi“. Tačiau byloje ginčijamas administracinis sprendimas buvo grindžiamas ta pačia UAB „Civitta“ ataskaita, o pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, ataskaitą laikė tinkama reikšmingoms ginčui aplinkybėms pagrįsti“.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Teismų įstatymo 33 straipsnio pagrindu, neturi teisinės galimybės kitokiai išvadai – pagrindžiant antrąjį pažeidimą, inkriminuojamą NMA Sprendime, negalėjo būti remiamasi UAB „Civitta“ atliktu ekspertiniu vertinimu bei atmestas pareiškėjos prašymas dėl paramos išmokėjimo. Kitokių faktinių duomenų, kurių pagrindų būtų galima pagrįsti antrąjį pažeidimą, atsakovas nenurodė, todėl esant tokiai situacijai turėjo būti naikinama ir kita NMA Sprendimo dalis, t. y. dėl antrojo pažeidimo. Minėta pažaida taisytina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – NMA įpareigotina pakartotinai išspręsti prašymą dėl paramos suteikimo ir šioje dalyje, atsižvelgiant į ką tik išdėstytas nuostatas.

37. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl dar vieno apeliacinio skundo argumento, atkreipia dėmesį, kad šioje byloje yra sprendžiami klausimai, išdėstyti pareiškėjos skunde (žr. 1 p.). Apeliaciniame skunde minimas Agentūros 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimas pareiškėjos skunde, kaip vienas iš reikalavimų, nebuvo nurodytas, kita administracinė byla dėl 2019 m. rugsėjo 12 d. sprendimo panaikinimo prie šios administracinės bylos nebuvo prijungta, todėl darytina išvada, kad nurodomas dalykas nepatenka į šios bylos nagrinėjimo ribas – apeliacija šioje dalyje pripažintina nepagrįsta, todėl atmestina.

38. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, konstatavęs, kad nenustatyti NMA neteisėti veiksmai (žr. 17–18 p.).

39. Sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos reikalavimo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš šių viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, kas ir buvo padaryta pirmosios instancijos teismo visiškai pagrįstai, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai padarius kitokias išvadas, t. y. konstatavus NMA neteisėtus veiksmus priimant Sprendimą, turi būti atliktas pakartotinis reikalavimų nagrinėjimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (žr. 1 p.).

40. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Pagal neteisėto veikimo ir žalos santykį skiriama tiesioginė ir netiesioginė žala (nuostoliai). Turtinė žala turi būti tikra, konkreti, įrodyta ir kiekybiškai įvertinta, pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-669/2011 ir kt.).

41. Kriterijus, pagal kuriuos nustatomas neturtinės žalos dydis, įtvirtina CK 6.250 straipsnio 2 dalis. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

42. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007). Teismas privalo spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, nustatęs individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010).

43. Konkrečiu atveju reikšminga nustatyti, ar atsakovo veika tiesiogiai ar netiesiogiai padarė poveikį privataus asmens teisėms ar interesams ir ar dėl to asmeniui buvo sukelti neigiami padariniai, kurie turėtų būti šalinami priteisiant piniginį atlygį. Teismas šias aplinkybes įvertina, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.).

44. Nutarties 41–43 punktuose nurodyti aspektai visų pirma turi būti išnagrinėti pirmosios instancijos teismo. Priešingu atveju būtų nepaisoma šalims suteikiamos teisės pasinaudoti apeliacija, todėl šioje dalyje skundo reikalavimai perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

45. Pareiškėjos prašymas dėl visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bus sprendžiamas, išnagrinėjus pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, priimant jau galutinį teismo procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos J. D.-Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2019 m. balandžio 17 d. sprendimą Nr. BRK-2074 „Dėl paramos skyrimo iš dalies“ ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą prie Žemės ūkio ministerijos išspręsti 2014 m. gegužės 26 d. (pirmasis mokėjimo prašymas) bei 2014 m. rugpjūčio 29 d. (antrasis mokėjimo prašymas) mokėjimo prašymus.

Pareiškėjos J. D.-Š. skundo reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ričardas PiličiauskasVeslava RuskanArūnas Sutkevičius