Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuoti asmenys – D. Ž., D. Ž..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Mirusio S. R. sutuoktinė A. R. notarui nepateikė prašymo, kad būtų jai išduotas nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas ir nesutiko, kad būtų išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Esant tokiai situacijai, nebuvo nustatyta mirusiojo S. R. palikimo dalis ir paveldėjimo liudijimas neišduotas, nes notaras savarankiškai nustatyti sutuoktinių turto dalių negali. Nesant nustatytai palikėjo S. R. nuosavybės daliai bendrojoje nuosavybėje yra apribotos pareiškėjos, kaip testamentinės įpėdinės, galimybės įgyvendinti teises į paveldimą turtą.

4. Buto įgijimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, o to paties straipsnio 3 dalis numatė, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad Civilinio kodekso (2000 m. redakcija) trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Šio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.

5. Paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas, pirma atskiriamas, nustatomos mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys (t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis Notariato įstatymo 52 straipsniu), tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiam priklausanti benndrasantuokinio turto dalis nėra aiški.

6. Teismo posėdžio metu pareiškėja papildomai nurodė, jog pareiškėjos tėvas nurodytame bute gyveno ir būdamas ankstesnėje santuokoje, dar prieš privatizuojant butą. Butas privatizuotas santuokoje su A. R.. Mirus tėvui pareiškėja kreipėsi dėl palikimo priėmimo pagal testamentą, tačiau A. R. sužinojusi apie testamentą labai puolė pareiškėją, terorizavo, ji buvo sunkiai sugyvenama. Pareiškėja dėl savo sveikatos paliko šitą klausimą neišspręstą, tikėjosi, kad A. R. nuomonė pasikeis. Po kelių mėnesių nuėjusi pas notarę pareiškėja išgirdo, kad iš savo palikimo 1/7 dalies turi išlaikyti A. R., nes ji yra ligonis. Pareiškėja su tuo nesutiko, nes A. R. turi rūpintis jos dukros iš jos palikimo dalies. Mokesčių už butą pareiškėja nemokėjo ir nemoka, nes neturi jos nuosavybę patvirtinančio dokumento, o mokėti pinigus į orą pareiškėja neketina.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė papildomai paaiškino, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai – buto pirkimo sutartis – patvirtina, kad butas buvo privatizuotas S. R. ir A. R. esant santuokoje, nors butas registruotas vieno sutuoktinio vardu, tačiau butas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. A. R., mirus sutuoktiniui, turėjo kreiptis į notarą, kad būtų atskirta jos dalis iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Šito veiksmo ji neatliko, jos dalis iki šiol neįregistruota, todėl paveldėjimo teisės liudijimas negalėjo būti išduotas pareiškėjai. A. R. turėjo kreiptis į teismą, kad būtų nustatyta privaloma palikimo dalis, tačiau iki mirties į teismą nesikreipė, nenusistatinėjo privalomosios palikimo dalies. Šio savo pageidavimo ji nevykdė, todėl nėra pagrindo diskutuoti, ką ji būdama gyva norėjo padaryti. Prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė pareiškėja, iš suinteresuotų asmenų, kadangi kilo ginčas, suinteresuoti asmenys su pareiškimu nesutiko.

9. Po A. R. mirties D. Ž. ir D. Ž. perėmė buto valdymą, toliau juo rūpinasi, D. Ž. viena moka buto mokesčius.

10. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Ž. papildomai nurodė, kad tokie klausimai turėjo būti sprendžiami A. R. gyvai esant. Ta dalis, kurios prašė mama būdama gyva, jai ir turėjo priklausyti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog už butą moka ji viena, nors jai paveldėjimo teisės liudijimas irgi nėra išduotas. Pareiškėja niekada nepadėjo mokėti mokesčių. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad į teismą nesikreipė, nes galima susitarti ir be teismo, pareiškėjai reikėjo kreiptis tiesiogiai, o ne per teismą. Į teismo klausimą suinteresuotas asmuo nurodė, jog ji su motina gyveno ginčo bute po S. R. mirties, po mamos mirties butą prižiūri ir jame būna taip pat suinteresuotas asmuo. D. Ž. prašė nepriteisti iš jos bylinėjimosi išlaidų, nes ji yra neįgali ir gauna mažas pajamas.

11. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. Ž. papildomai nurodė, kad butas priklauso tam, kas nurodytas kaip savininkas Registrų centre. Prašė bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, nes yra bedarbė, registruota Užimtumo tarnyboje, neseniai baigė mokslus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

12. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas S. R. (b. l. 6, 8). 2012 m. rugsėjo 3 d. jis buvo surašęs testamentą, kuriuo visą jam priklausantį turtą jis paliko savo dukrai pareiškėjai L. M. (b. l. 12). Po tėvo mirties pareiškėja kreipėsi į notarų biurą, kur jai 2013 m. gegužės 23 d. buvo išduotas liudijimas, suteikiantis teisę tvarkyti paveldėjimo reikalus notarų biure, valstybės įmonėje Registrų centre, žemėtvarkos skyriuje, Lietuvos Respublikos bankuose, civilinės metrikacijos skyriuose, archyvuose ir visose kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, gauti reikiamus dokumentus, reikalingus paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui (b. l. 13). 2013 m. liepos 18 d. 12-ajam notaro biurui A. R. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė išduoti jai paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į privalomąją palikimo dalį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (b. l. 35).

13. (duomenys neskelbtini) S. R. buvo sudaręs santuoką su A. R. (b. l. 14). 1992 m. gegužės 19 d. A. R. pasirašė sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo (b. l. 15–16). Nekilnojamojo turto registre šis butas A. R. vardu registruotas nuo 1992 m. gegužės 19 d. (b. l. 17). A. R. nuo 2016 m. sausio 19 d. neterminuotai buvo nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 36), nuo 2013 m. sausio 21 d. iki 2014 m. sausio 20 d. nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (b. l. 37), nuo 2016 m. sausio 12 d. specialusis nuolatinės slaugos poreikis nustatytas neterminuotai (b. l. 38). 2013 m. gegužės 20 d. A. R. Kauno miesto Dainavos rajono įgaliotiniui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, kad su ja netinkamai elgiasi sutuoktinio dukterys ir žentai (b. l. 39). Po A. R. mirties (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 12-ajame notaro biure užvesta paveldėjimo byla, palikimą pagal testamentą priėmė mirusiosios duktė D. Ž. ir vaikaitė D. Ž. (b. l. 18). Notarė G. K. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai 2019 m. liepos 4 d. dėl 2019 m. birželio 8 d. D. Ž. ir D. Ž. skundo nurodė jai žinomas aplinkybes, susijusias su S. R. ir A. R. paveldėjimo bylomis (b. l. 40).

14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015). Šiuo atveju gali kilti klausimas, ar byla gali būti nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka.

15. Pagal CPK 443 straipsnio 7 dalį teismas ypatingosios teisenos bylas, nurodytas CPK 442 straipsnyje, taip pat ir bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išnagrinėja ypatingąja teisena, neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad nors ypatingoji teisena skirta nagrinėti byloms, kuriose nėra sprendžiami ginčai dėl teisės, tačiau proceso operatyvumo ir ekonomiškumo tikslais CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad byla nagrinėjama ypatingąja teisena, neatsižvelgiant į tai, jog nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Tokiu atveju ypatingajai teisenai taikomos ir atitinkamos bendrosios ieškinio teisenos normos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamose bylose, kai kyla ginčas dėl teisės, pirmosios instancijos teismas bylą išsprendžia iš esmės priimdamas teismo sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-485-611/2017).

16. Pareiškėja, teikdama teismui pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotais asmenimis nurodė D. Ž. ir D. Ž., kurios yra A. R. įpėdinės. Suinteresuotiems asmenims buvo išsiųstas teismo pranešimas dėl atsiliepimo į pareiškimą pateikimo (b. l. 30, 31). Civilinėje byloje gautas suinteresuotų asmenų atsiliepimas patvirtina, kad įpėdinėms buvo žinoma apie civilinės bylos nagrinėjimą (b. l. 32–34). Civilinė byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka (b. l. 72–73). Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad civilinė byla buvo nagrinėjama laikantis ir bendrosios ieškinio teisenos normų (2020 m. gegužės 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-823-773/2020).

17. Teismas sprendžia, kad šioje byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl juridinio fakto, kad ginčo butas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nustatymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 444 straipsnio 2 dalyje išvardytas teismo tvarka nustatytinų juridinių faktų sąrašas nėra baigtinis, kadangi CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu nustatyta, jog teismas nagrinėja bylas ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai neįtvirtina jiems nustatyti kitokios tvarkos. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018).

18. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymas nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą pateiktas tikslu užbaigti paveldėjimo procedūras. Pareiškėja kitų dokumentų, patvirtinančių, kad ginčo butas buvo valdomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, neturi ir negali jų gauti kitokia nei teismo tvarka, kadangi bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją prašoma patvirtinti po pareiškėjos tėvo S. R. bei suinteresuoto asmens D. Ž. motinos mirties.

19. Pagal bendrąją galiojusių šeimos įstatymų taisyklę turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe; sutuoktiniai turėjo lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 21 straipsnio 1 dalis (1969 m. liepos 16 d. įstatymo Nr. VII-327 redakcija, galiojusi nuo 1991 m. gegužės 1 d.)

20. Butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas asmenims, kurie naudojosi valstybinėmis ir visuomeninėmis gyvenamosiomis patalpomis, lengvatinėmis sąlygomis šias patalpas įsigyti privačion nuosavybėn. Tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (Butų kodekso 54 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 1983 m. kovo 1 d.; 1964 m. CK 330 straipsnis), taip pat šias patalpas privatizuojant lengvatine tvarka. Butų privatizavimo įstatyme (1991 m. gegužės 28 d., įstatymo Nr. I-1374 redakcija, galiojusi nuo 1991 m. liepos 5 d.) buvo nustatyta valstybinio ir visuomeninio butų fondo pirkimo ir pardavimo tvarka bei apibrėžta, kokios valstybinio ir visuomeninio butų fondo gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymą gali būti parduodamos, kas turi teisę jas pirkti: 4 straipsnyje nustatyta, kad nuomininkas ir jo šeimos nariai turi lygias teises pirkti jų nuomojamą gyvenamąją patalpą, taip pat kad nuomininkas ir jo šeimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktą gyvenamąjį namą, butą, pagal šį įstatymą negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto, o 5 straipsnyje nurodytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos. Nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitarę dėl nuomojamo buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo – pardavimo sutartis ir kas taps buto savininku (bendraturčiais) (Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), bei įforminę buto pirkimo – pardavimo sutartį, pripažįstami įgyvendinę Butų privatizavimo įstatymu jiems suteiktą teisę privatizuoti vieną butą, todėl pagal šį įstatymą privatizuoti kito buto negalėjo. Taigi, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių. Draudimas tai pačiai šeimai antrą kartą pasinaudoti įstatymo lengvata patvirtina, jog privatizavusi butą šeima buvo laikoma įsigijusia gyvenamąjį būstą, skirtą visiems šeimos nariams bendrai naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-916/2017).

21. Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalis 1998 m. liepos 2 d. įstatymu Nr. VIII-847 buvo papildyta, nustatant, kad sutuoktinių nuosavybės teisė į privatizuotą butą ar namą nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio sutuoktinio vardu buvo privatizuotas namas arba butas. Kasacinis teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, savo praktikoje nurodęs, kad nors iki Butų privatizavimo įstatymo papildymo nebuvo aiškiai išreikštos nuostatos dėl sutuoktinių teisės į privatizuotą butą, o pagal bendrą įstatymų galiojimo taisyklę civilinis įstatymas neturi atgalinio veikimo galios tačiau butai, kuriuos sutuoktiniai įsigijo pagal Butų privatizavimo įstatymą iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies papildymo, taip pat laikomi bendrąja jungtine jų nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1999 m. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/1999). Atsižvelgiant į specifinę butų privatizavimo proceso paskirtį ir įstatyme nustatytą tvarką kasacinio teismo praktika plėtojama išaiškinant, kad, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002; 2005 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2005; 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2012 ir jose nurodytą praktiką).

22. Bylos duomenimis, nustatyta, kad S. R. ir A. R. (buvusios B.) (b. l. 14) santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). A. R. 1992 m. gegužės 19 d. sutartimi iš valstybės įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–16). Butas buvo registruotas A. R. vardu, kadangi ji sudarė sutartį dėl buto įsigijimo pagal Butų privatizavimo įstatymą. Byloje duomenų, kad šis butas būtų padalintas tarp sutuoktinių, nėra. S. R. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Testamentu jam po mirties priklausantį turtą jis paliko dukrai pareiškėjai L. M. (b. l. 12). Po tėvo mirties L. M. kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė paveldėjimo teisės liudijimo neišdavė, kadangi nebuvo nustatyta mirusiojo turto dalis. Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d.) 52 straipsnis numato, kad nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimas gali būti išduotas pagal rašytinį pareiškimą pergyvenusiajam sutuoktiniui dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu. Jeigu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įregistruotas likusio gyvo sutuoktinio vardu, šiam sutinkant gali būti išduotas mirusiojo sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas. Nuosavybės teisės liudijimą, mirus vienam sutuoktiniui, išduoda palikimo atsiradimo vietos notaras. Šiuo atveju liudijimas, nustatantis mirusiojo sutuoktinio dalį, nebuvo notarės išduotas, nes 2013 m. rugpjūčio 2 d. A. R. notarei pateikė pareiškimą, kuriuo nesutiko, kad mirusiajam būtų išduotas mirusio sutuoktinio dalį nustatantis liudijimas į butą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nes šį butą įsigijo iš asmeninių lėšų (b. l. 40). Be kita ko, A. R. notarei pateikė prašymą į privalomąją palikimo dalį, tačiau su tokiu prašymu nesutiko L. M.. A. R. į teismą dėl privalomosios dalies nustatymo reikalingumo nesikreipė. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Susiklosčius nurodytai situacijai ir pareiškėjai iki šiol nesikreipus į teismą dėl mirusiajam S. R. priklausiusios turto dalies nustatymo, sutuoktinių turtas nebuvo padalytas iki šiol.

23. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir pirmiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, pažymi, kad butų privatizavimo tvarką reglamentavo atskiras Butų privatizavimo įstatymas, tačiau sutuoktinių teisėms į privatizuojamus butus turėjo būti taikomos SŠK normos, kurios šiuo atveju laikytinos specialiosiomis normomis, taip pat vadovaudamasis teismų praktikoje suformuluota taisykle, kad butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą santuokos metu, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina, sprendžia, jog butas, įsigytas S. R. ir A. R. esant santuokoje pripažintinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

24. Buto pirkimo metu galiojusio SŠK 23 straipsnyje buvo nustatyta, jog padalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Atskirais atvejais, teismas gali nustatyti nelygias sutuoktinių dalis, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus arba į dėmesio vertus vieno iš sutuoktinių interesus. Turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalijamas tiek jiems išsituokiant, tiek ir santuokos metu, kiekvieno iš sutuoktinių reikalavimu. Dėl turto padalijimo nei S. R., nei A. R. į tesimą nesikreipė. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių turo lygių dalių principo. Dabar galiojančio CK 3.117 straipsnio 1 dalis taip pat nustato prezumpciją, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 2 dalis). Suinteresuoti asmenys tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog nesutinka su pareiškimu, tačiau nei aplinkybių, nei rašytinių įrodymų, paneigiančių S. R. ir A. R. bendro turto lygių dalių principą, teismui nepateikė. Suinteresuotų asmenų nurodyti motyvai, kad D. Ž. viena išlaiko butą, moka mokesčius, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir nėra susiję su nagrinėjamu pareiškimu. Be kita ko, pažymėtina, jog suinteresuoti asmenys, paklausti teismo ir pareiškėjos atstovės, negalėjo paneigti, kad dalis buto visgi priklausė S. R., tačiau tikslios jam priklausiusios turto dalies nurodyti negalėjo, o ir nebandė nuginčyti sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

25. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos ir jos atstovės, suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, jog pareiškėja įrodė, kad S. R. jo mirties momentu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje jam priklausė ½ turto. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. R. jo mirties momentu (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausė ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisinių santykių įgyvendinimo tikslu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

26. CPK 98 straipsnis reglamentuoja išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Jo pirmoje dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

27. Pareiškėjos atstovė į bylą pateikė prašymą priteisti iš suinteresuotų asmenų, kurių interesas šioje byloje yra akivaizdžiai priešingas, pareiškėjos turėtas bylinėjimosi išlaidas: L. M. advokatei už pareiškimo parengimą sumokėjo 300,00 Eur, už pasirengimą bylos nagrinėjimui posėdyje – 100,00 Eur, į bylą pateikti tai patvirtinantys pinigų paėmimo kvitai (b. l. 69, 70).

28. CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

29. Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo posėdžio metu prašė bylinėjimosi išlaidų iš jos nepriteisti, nes ji neįgali (b. l. 41), gauna mažas pajamas, tačiau pajamas patvirtinančių rašytinių įrodymų teismui nepateikė. Suinteresuotas asmuo D. Ž. teismo posėdžio metu prašė iš jos bylinėjimosi išlaidų nepriteisti, nes ji neseniai baigė mokslus, yra bedarbė, užsiregistravusi Užimtumo tarnyboje. Šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų suinteresuotas asmuo teismui nepateikė.

30. Šiuo atveju pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra priešingas, pareiškėjos pareiškimas patenkintas, suinteresuotų asmenų prašymas atleisti jas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo nepagrįstas rašytiniais įrodomais, laikytinas deklaratyviu, todėl pareiškėjai iš suinteresuotų asmenų priteistinos 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

31. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei priteistina išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma, padalinta kiekvienam suinteresuotam asmeniui, yra mažesnė už valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvui S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiam (duomenys neskelbtini), mirties momentu bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausė ½ dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš suinteresuotų asmenų D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjai L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.