- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-29
- Bylos Nr.
- AN2-316-576/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00669-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nida Vigelienė
- Pažeidėjas
- G. Č.
- Nukentėjusysis
- E. J.
- Advokatai
- Deimantė Drąsutavičienė, Živilė Gulla
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. Č. atstovių advokatės Živilės Gullos – Katauskės ir advokatės Deimantės Drąsutavičienės (toliau ir – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas Nr. VVTAIT-ANR_N-378-2022 paliktas nepakeistas ir G. Č. skundas netenkintas. Iš G. Č.nukentėjusiosios E. J. (dabar – V.) naudai priteista 3 149,94 Eur bylinėjimosi išlaidų. G. Č. prašymas dėl 6 420 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-378-2022 G. Č. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 75 straipsnio 3 dalyje. Nutarime nurodyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019 buvo nustatyta E. C. bendravimo per tarpininką psichologą su tėvu G. Č. tvarka, t. y. vieną kartą per savaitę, 1 valanda laiko su psichologu suderintu laiku. G. Č. kartu su vaiko motina E. J. išsirinko psichologę R. S.. G. Č. 2020 m. vasario 26 d. sudarė su psichologe susitikimo organizavimo tvarką ir taisykles dėl bendravimo su dukra, santykio atkūrimo. Motina E. J. taisyklių sudaryme nedalyvavo. Pagal taisyklių 5 punktą buvo nutarta su E. C. organizuoti 5 susitikimus su psichologe siekiant vaiką paruošti susitikimams su tėvu G. Č.. Pagal taisykles tėvo G. Č. dalyvavimas susitikimuose su dukra numatytas nebuvo. Vaiko motina E. J., suderinus atvykimą su psichologu nustatytu laiku ir vykdydama nutarties sąlygas, dukrą E. atveždavo pas psichologą nustatytu laiku, t. y. 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. birželio 4 d. Po įvykusių vaiko susitikimų su psichologe, psichologė 2021 m. liepos 2 d. el. paštu informavo vaiko E. tėvus E. J. ir G. Č. bei pateikė pasiūlymus (el. laiško turinys: Po pirminių susitikimų etapo galiu daryti išvadą, kad mergaitės emocinė savijauta per susitikimus su tėčiu G. Č. priklausys nuo to, kiek tėvai sutaria tarpusavyje. Šiuo kalbamu laikotarpiu, kai tarp tėvų išlieka aukšto lygio konfliktas, kalbėti apie bendrus tėčio ir vaiko susitikimus dalyvaujant psichologui nėra prasmės, nes neįmanoma išlikti funkcionuoti psichologo vaidmenyje, neįsitraukiant į procesą. Psichologo darbas, galbūt, galėtų būti įmanomas, tėvams lygiagrečiai lankant mediaciją, kaip ir buvo numatyta pačioje susitikimų organizavimo pradžioje. Kviečiu tėvus susitarti dėl susitikimo laiko, jei būtų poreikis smulkiau aptarti susidariusią situaciją), tačiau abu vaiko tėvai šiuo pasiūlymu nepasinaudojo, psichologė nuo tolimesnio darbo su vaiku atsisakė. Pagal teismo nutarties sąlygas tėvas G. Č. privalėjo pateikti motinai E. J. naujas psichologo kandidatūras, tačiau psichologai darbui su vaiku pasiūlyti nebuvo. G. Č. 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.00 val. žinomai melagingai (pranešimas apie galimą vaiko teisų pažeidimą, reg. Nr. 1VTP-2469) suteikė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui informaciją apie būtinumą ginti nepilnametės dukters E. C. teisę į bendravimą su tėvu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. (civilinės bylos Nr. e2-397-1044/2019) nutarties dėl bendravimo tvarkos su tėvu motinos E. J. nevykdymo (pranešimo tekstas: tėvas kreipėsi į Skyrių dėl motinos nevykdomos nutarties ir bendravimo tvarkos. Teigė, kad jau 3 metai nebendrauja su dukra, motina piktybiškai neleidžia jam matytis su dukra, vaiką prieš jį nuteikinėjo. Vyras prašo pagalbos), žinodamas, kad motina E. J. nutarties sąlygas pereinamuoju laikotarpiu vykdė tinkamai ir laikosi nustatytų susitarimų su psichologe bei vaiką atveždavo laiku pas psichologę ryšio su tėvu atkūrimui. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 buvo nustatyta nauja bendravimo su dukra E. C. tvarka. G. Č. buvo paskirta administracinė nuobauda – 30 Eur bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. VVTAIT-ANR_N-378-2022, G. Č. atstovė advokatė Deimantė Drąsutavičienė kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi jos skundas atmestas, o Institucijos 2022 m. balandžio 12 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. G. Č. atstovės advokatė Živilė Gulla – Katauskė ir advokatė Deimantė Drąsutavičienė, nesutikdamos su priimta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Taip pat prašo priteisti G. Č. naudai visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, įskaitant administracinio nusižengimo procese Nr. II-50-818/2021 (kai byla teismo buvo grąžinta tyrimui papildyti).
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad G. Č. neatliko ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatytų veiksmų, t. y. neteikė jokio melagingo pranešimo, jis kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba), siekdamas pagalbos dėl tris metus trunkančios situacijos tarp jo ir E. J., o Tarnyba aplinkybę, kad G. Č. ir vaiko bendravimas realiai nevyksta tris metus, vertino kaip vaiko teisių pažeidimą.
3.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė G. Č. teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas ir gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, išplėtė (pakeitė) objektyviąją kaltinimo pusę, dėl ko priimta nutartis tapo netikėta. Teismas bylą turėjo išnagrinėti administracinio kaltinimo ribose, t. y. spręsdamas dėl administracinio nusižengimo objektyviosios pusės, teismas turėjo nustatyti, ar G. Č. pranešė apie tai, kad E. J. nevykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020 dėl bendravimo tvarkos su tėvu per tarpininkaujančią psichologę R. S., nors žinojo, kad E. J. šią nutartį vykdė tinkamai. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas savo iniciatyva išplėtė G. Č. pareikštą administracinį kaltinimą, nes G. Č. atsakomybę taikė ne už tai, kad jis pateikė pranešimą dėl nevykdomos teismo nutarties, o už tai, kad G. Č. Tarnybai nurodė, jog E. J. jam tris metus trukdo bendrauti su dukra ir sudaro spaudimą psichologui. Pažymima, kad nutarimą priėmęs pareigūnas 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdyje nurodė, jog apklausė vienintelę psichologę R. S. ir vertino tik tai, ar motina tinkamai vykdė bendravimo tvarką per tarpininkę psichologę R. S.. Tai užfiksuota teismo posėdžio garso įraše, kuris pridėtas prie apeliacinio skundo. Taigi, G. Č. neturėjo galimybės gintis nuo skundžiamoje nutartyje nurodytų jo vertinimų Tarnybai, susijusių su tuo, kad E. J. jam tris metus trukdo bendrauti su dukra, daro spaudimą psichologui. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad G. Č. baudžiamas ne už konkrečius veiksmus, o už bendros situacijos dėl bendravimo su vaiku apibūdinimą Tarnybai. Teismas nustatė, kad G. Č. pranešimo apie nutarties nevykdymą neteikė, tačiau kalbėjo apie visą tris metus trunkančią situaciją, o konkreti teismo nutartis yra „bendros situacijos dalis“.
3.3. Skunde atosvės teigia, kad aplinkybė, jog G. Č. 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikime su Tarnyba kalbėjo bendrai apie susidariusią situaciją (kad tris metus negali bendrauti su dukra, o ne apie nutarties vykdymą), yra įrodyta byloje esančiu 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo garso įrašu, tačiau teismas šį įrašą nepagrįstai interpretuoja savaip. Įraše užfiksuota, kad J. K. paklausė G. Č., ar jis konkrečiai kalba apie bendravimo tvarką ir psichologo tarpininkavimą, ar apie kitus klausimus, o G. Č. atsakė, jog jis kalba apie visą situaciją, jis nebebendrauja su vaiku nei per psichologą, nei be psichologo. Toliau atstovės nurodo, kad tarp susitikime dalyvaujančių asmenų buvo kalbama apie pagalbos priemones, galinčias padėti pakeisti situaciją dėl neegzistuojančio bendravimo tarp G. Č. ir jo dukros. Apie tarpininkaujančius psichologus pagal teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones yra kalbama tik apibendrintai, apie teismo nutarties (ne)vykdymą konkrečiai per psichologę R. S. G. Č. neužsimena nei vienu žodžiu. Be to, šio susitikimo metu Tarnybos vedėjui G. B. uždavus klausimą, ar yra priimta teismo nutartis G. Č. atsakė: „Nu tai ką nutartis jeigu mama kaip sakant manipuliuoja tuo. Yra laikinos apsaugos priemonės, bendravimas per psichologą numatytas, nu bet mama sudaro tokį spaudimą psichologui, kad jis atsisako dirbti“. Taigi, ne G. Č. užsiminė apie teismo nutartį. Pasak atstovių, nutarimą priėmęs pareigūnas netyrė šio garso įrašo, šio įrašo netyrė ir pirmosios instancijos teismas.
3.4. Aptardamos G. Č. tikslą kreipiantis į Tarnybą, atstovės skunde nurodo, kad G. Č. kreipėsi į Tarnybą tikėdamasis bendradarbiavimo, o ne norėdamas teikti pranešimą. G. Č. žinojo, jog teismo nutarties nevykdymo klausimais kreipiamasi į antstolį, o ne į Tarnybą. 2020 m. liepos 23 d. el. laiške Tarnybai G. Č. nurodė, kad tikisi jų pagalbos dėl bendravimo su savo dukra (šio laiško pagrindu buvo suorganizuotas 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimas), taip pat iš 2023 m. vasario 21 d. Tarnybos rašto matyti, kad su G. Č. susitikimas buvo organizuojamas dėl reikiamos pagalbos. Be to, net jei G. Č. tikslas būtų pranešti Tarnybai apie tai, jog E. J. nevykdo 2019 m. liepos 1 d. teismo nutarties, tam nebūtų reikalingas susitikimas Tarnyboje, trunkantis apie valandą. G. Č. neprašė Tarnybos įforminti pranešimo, o prašė pagalbos. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų, kad G. Č. siekė 2019 m. liepos 1 d. teismo nutarties įvykdymo ar E. J. nubaudimo dėl nutarties nevykdymo. G. Č. nubaustas iš esmės už tai, kad esant itin sudėtingai šeiminei situacijai jis kreipėsi į Tarnybą pagalbos. Nurodo, kad G. Č. kreipėsi pagalbos į Tarnybą, nes iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo Tarnyba pateikė išvadą (civilinė byla Nr. e2-123-1044/2020), jog mama nori eliminuoti G. Č. iš savo naujo gyvenimo ir tuo pačiu dukrą atskirti nuo tėvo. Melagingas pranešimas gali būti pateikiamas tik tyčia nurodant tikrovės neatitinkančius faktus, tačiau ne teikiant nuomonę ir/ar aplinkybių vertinimą.
3.5. Nurodo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo Tarnyboje garso įrašas patvirtina, jog ne G. Č., o būtent Tarnybos atstovai G. Č. negalėjimą bendrauti su dukra laikė vaiko teisių pažeidimu, t. y. G. B. nurodė, jog tam, kad Tarnyba galėtų pradėti teikti pagalbą, turi būti užpildytas pranešimas apie vaiko teisių pažeidimą. Vėliau tame pačiame susitikime Tarnybos atstovai dar kelis kartus pakartojo, kad pildys pranešimą būtent dėl to, kad vaikas realiai nebendrauja su tėvu. Taigi, 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo garso įrašas patvirtina, jog Tarnyba vaiko teisių pažeidimo nesiejo su konkrečios nutarties vykdymu ar nevykdymu.
3.6. Nurodoma, kad skundžiama nutartimi kuriamas precedentas, kai asmuo yra baudžiamas už tai, kad kreipiasi pagalbos į atitinkamus įgaliojimus turinčią instituciją – Tarnybą. G. Č. ir Tarnybos atstovų pokalbio metu išdėstyti teiginiai savo turiniu ir esme, o taip pat G. Č. nurodytas susitikimo Tarnyboje tikslas, yra priešingi A. Č. surašyto 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo daliai, kuria nustatyta, kad „Tėvas kreipėsi į skyrių dėl motinos nevykdomos nutarties“. Pažymima, kad jau susitikimo pradžioje G. Č., atsakydamas į J. K. klausimą, ar jis konkrečiai kalba apie bendravimo tvarką ir psichologo tarpininkavimą, nurodė, kad jis konkrečiai kalba apie visą situaciją.
3.7. Skundžiama nutartis yra nenuosekli, teismo motyvai vieni kitiems prieštarauja. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teigia, jog G. Č. kreipėsi į Tarnybą dėl bendros tris metus trunkančios situacijos dėl bendravimo su dukra, kita vertus, po to teigia, jog G. Č. teikė pranešimą būtent dėl 2019 m. liepos 1 d. nutarties (ne)vykdymo. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent 2019 m. liepos 1 d. teismo nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo tvarka, tačiau toliau nutartyje pažymėjo, kad G. Č. Tarnybos darbuotojams melagingai teigė, kad vaiko E. C. motina E. J. jam tris metus trukdo bendrauti su dukra. Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai praplėtė nagrinėjamos bylos ribas, paneigė savo paties išvadą, kad G. Č. kreipėsi į Tarnybą dėl 2019 m. liepos 1 d. nutarties (ne)vykdymo.
3.8. Nagrinėjamos bylos ribas apibrėžia ne, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, nutartimi patvirtinta laikinoji bendravimo tvarka, o Institucijos nutarimo turinys. Nei Tarnyba, nei administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas neturi kompetencijos vertinti teismo sprendimo ar nutarties vykdymo kitoje byloje. Šios bylos pagrindas nėra (ne)tinkamas 2019 m. liepos 1 d. vykdymas, tai negali tapti priimtos skundžiamos nutarties pagrindas. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar šiuo atveju egzistuoja ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis, o ne tai, ar G. Č. vykdė 2019 m. liepos 1 d. nutartį.
3.9. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo metu G. Č. pateikė žinomai melagingą pranešimą, grindžia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-228-1155/2022, kaip tariamai patvirtinančiu melagingo pranešimo pateikimo faktą. Teismas rėmėsi šiuo nutarimu, nors nutarimu buvo vertinama situacija, susidariusi po 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo įsiteisėjimo civilinėje byloje Nr. e2-123-1044/2020, t. y. teismo 2020 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu buvo nustatyta ir galiojo bendravimo tvarka, kuri buvo vykdoma dalyvaujant psichologui A. A., o ne psichologei R. S.. Pirmosios instancijos teismas atsisakė vertinti įsiteisėjusią 2023 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-280- 1102/2023, kuria teismas konstatavo, kad G. Č. ir dukros bendravimas realiai negali vykti dėl to, kad E. J. veikia priešingai bendradarbiavimo pareigai. Tiek civilinėje byloje Nr. 2VP-280-1102/2023, tiek administracinio nusižengimo byloje Nr. II-228-1155/2022 ginčo laikotarpiai, situacijos ir aplinkybės buvo tapačios, todėl nesuvokiama, kodėl skundžiamą nutartį priėmęs teismas nusprendė vadovautis nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-228-1155/2022, tačiau atsisakė atsižvelgti į teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2VP-280-1102/2023.
3.10. Skunde atstovės nurodo, kad pirmosios instancijos teismas E. J. nepagrįstai pripažino nukentėjusiąja ir nepagrįstai priteisė jai bylinėjimosi išlaidas, teismas pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, kadangi E. J. priteisė išlaidas, susijusias su skundo dalimi (bylą pirmą kartą nagrinėjant teisme), kuri nebuvo patenkinta. Pasak atstovių, E. J. neįrodinėjo, o teismas nenustatė jokios E. J. padarytos žalos. Pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, kad G. Č. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateiktas melagingas pranešimas sukėlė pasekmes, nes buvo sutrukdytas Tarnybos darbas, taigi, nukentėjusiuoju šiuo atveju gali būti tik Tarnyba. Tuo pačiu nurodo, kad jei būtų konstatuota, jog G. Č. buvo nubaustas pagrįstai, būtina panaikinti skundžiamos nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nes E. J. negali būti pripažinta nukentėjusiąja ir ji neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Be to, skundžiama nutartimi teismas priteisė E. J. 2 665,94 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti administracinio nusižengimo procese Nr. II-50- 818/2021 (kai byla teismo buvo grąžinta tyrimui papildyti). Tačiau iš 2021 m. gegužės 18 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-50-818/2021 matyti, kad minėtoje byloje E. J. patyrė 2 165,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo procese Nr. II-50-818/2021 E. J. reikalavo Tarnybos, o vėliau – teismo pripažinti, kad G. Č. Tarnybai pateikė du tariamai melagingus pranešimus, t. y. 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. Teismui grąžinus bylą Tarnybai tyrimui papildyti, Institucijos nutarimu nustatytas tik vienas tariamai melagingas G. Č. pranešimas – 2020 m. rugpjūčio 14 d. Atitinkamai E. J. priteistinos išlaidos administracinio nusižengimo byloje Nr. II-50-818/2021 turėjo būti sumažintos, tačiau pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, jų nevertino.
3.11. Vilniaus apygardos teisme 2023 m. lapkričio 6 d. buvo gautas atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-316-576/2023 priteisimo. Atstovė prašo G. Č. naudai priteisti 1 440 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese, prie prašymo pridėti išlaidas pagrindžiantys dokumentai (sąskaitos, apmokėjimai). Nurodoma, kad šios išlaidos atitinka atstovių darbo ir laiko sąnaudas surašant apeliacinį skundą, kuris yra motyvuotas, didelės apimties.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą E. J. (dabar - V.) atstovė advokatė V. G. (toliau – ir atstovė) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti E. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
4.1. Atstovė, atsakydama į skundo argumentą dėl administracinio kaltinimo ribų išplėtimo, nurodo, kad būtent G. Č. bylos nagrinėjimo metu kėlė įvairias versijas, teikė su byla nesusijusius dokumentus ir tokiu būdu nepagrįstai plėtė bylos nagrinėjimo ribas. Pirmosios instancijos teismas atliko išsamų G. Č. iškeltų versijų/teiginių tyrimą, tačiau tais pačiais, su byla nesusijusiais, teiginiais, grindžiamas apeliacinis skundas. Teismas vertino Tarnybos 2020 m. rugpjūčio 14 d. dokumente „Pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą“ Nr. 1VTP – 2469 užfiksuotą G. Č. pranešimą, jį lygino su tik bylos nagrinėjimo teisme metu G. Č. pateiktu 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo su Tarnybos atstovais garso įrašo turiniu, atliko visapusišką pateikto garso įrašo turinio ir užfiksuoto pranešimo analizę, paneigė G. Č. versiją, kad nurodytame dokumente užfiksuotas G. Č. pranešimo turinys neatitinka jo išsakytų teiginių susitikime. Teismas, atlikęs tyrimą, pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo metu G. Č. Tarnybos darbuotojams melagingai teigė, jog vaiko E. C. motina E. J. jam 3 metus trukdo bendrauti su dukra, kad mama sudaro tokį spaudimą psichologui, jog jis atsisako dirbti, tačiau apklausta teisme psichologė R. S. paneigė tokius G. Č. teiginius ir paaiškino, kad motina E. J. fiziškai netrukdė susitikimams, atveždavo vaiką į visus susitikimus, E. J. jai spaudimo nedarė, tik prašė pateikti daugiau laikų susitikimams, pati mergaitė kategoriškai atsisakė susitikinėti su tėvu. Pirmosios instancijos teismas analizavo G. Č. melagingo pranešimo pateikimo Tarnybai metu galiojusios teismo nutarties, kurios pagrindu buvo vykdoma G. Č. bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, vykdymo aplinkybes. Teismas analizavo, kaip nurodoma skunde, visą bendrą situaciją, ir nutartyje aptarė surinktus įrodymus už laikotarpį iki G. Č. pranešimo pateikimo.
4.2. Atsiliepimu atstovė nesutinka, kad G. Č. į Tarnybą kreipėsi dėl pagalbos jam suteikimo. G. Č. melagingų pranešimų pateikimo metu galiojo 2019 m. liepos 1 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, kurios esmė buvo ta, kad G. Č. su dukra E. C. bendrauja vieną kartą per savaitę po 1 val. dalyvaujant psichologui, bendravimo per psichologą dienas ir laiką suderina E. J.. Ši nustatyta tvarka, susiklosčiusi situacija ir buvo pagrindas kreiptis G. Č. į Tarnybą. Kreipdamasis į Tarnybą ir turėdamas teisę bendrauti su dukra, G. Č., teikdamas melagingą informaciją, Tarnybai nurodė, kad tos teisės jis negali įgyvendinti dėl E. J. kaltės, t. y. dėl konkrečių jo melagingai nurodytų E. J. veiksmų. G. Č. teikė Tarnybai konkrečią melagingą informaciją apie E. J. vaiko teises tariamai pažeidžiančius veiksmus, o ne citavo išvadą civilinėje byloje.
4.3. Teigia, kad skundo argumentai, jog administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs teismas ir Tarnyba negalėjo ir neturėjo kompetencijos vertinti teismo sprendimo ar nutarties kitoje byloje vykdymo tinkamumo yra nepagrįsti. Teismas (ir Tarnyba) turėjo pareigą tirti ir tyrė faktines aplinkybes, sudarančias G. Č. melagingo pranešimo turinį, įskaitant aplinkybes, susijusias su teismo nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina tėvo bendravimo tvarka su nepilnamete dukra, vykdymu. Nei teismas, nei Tarnyba nevykdė funkcijų, priskirtų antstoliui.
Atsiliepimas
4.4. Atstovė pažymi, kad skunde teigiama, jog priimta nutartimi formuojama ydinga teismų praktika, tačiau nagrinėjamu atveju ydinga teismų praktika būtų formuojama tik tuo atveju, kai asmuo, siekdamas įgyvendini savo teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku, teiktų Tarnybai žinomai melagingą informaciją apie tai, kad tos teisės negali įgyvendinti dėl konkrečių kito asmens veiksmų, kitas asmuo būtų priverstas gintis nuo melagingų kaltinimų, o pranešimą pateikęs asmuo išvengtų atsakomybės už melagingo pranešimo pateikimą. Atsiliepime į apeliacinį skundą taip pat aptariami Tarnybos atstovės išdėstytos aplinkybės apie G. Č. charakterį, jo ryšį su dukra nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-123-1044/2020 (susidaro įspūdis, kad G. Č. agresyvus, tėvas bendravimui su dukra nėra pasiruošęs, jam būtina dalyvauti tėvystės kursuose ir kt.).
Šalies argumentai
4.5. Skunde atstovės nurodė, kad teismas įrodymus vertino selektyviai, kad būtina įvertinti 2023 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-280-1102/2023, 2023 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-1281-864/2023, teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2VP-280-1102/2023 bei kitus pateiktus įrodymus, tačiau skunde išdėstyti įrodymai nėra susiję su nagrinėjama situacija. Per visą ilgai trunkantį bylinėjimosi laikotarpį dėl G. Č. bendravimo su dukra buvo priimta ne viena teismo nutartis dėl bendravimo tvarkos ir jų sąlygos buvo skirtingos, todėl šioje byloje jos negali būti iš naujo analizuojamos bei vertinama, kas buvo kaltas ar nekaltas už jų nevykdymą. Šios bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia būtent 2019 m. liepos 1 d. nutartimi patvirtinta bendravimo su vaiku tvarka, dėl kurios vykdymo ir buvo pateiktas G. Č. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas.
Atsiliepimas
4.6. Atsiliepime dėl E. J. teisinio statuso atstovė nurodo, kad dėl G. Č. melagingo pranešimo E. J. buvo kviečiama į Tarnybą pasiaiškinti, Tarnybos atstovai ir VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“ lankėsi jos namuose, ji patyrė asmens teisių suvaržymus – įsikišta į privataus gyvenimo neliečiamumą, siekdama paneigti kaltinimus, E. J. rinko ir teikė įrodymus, teikė paaiškinimus raštu, gaišo savo laiką, buvo priversta pasitelkti teisininkų pagalbą (patyrė išlaidas), nepagrįsti kaltinimai sukėlė didelį psichologinį diskomfortą, pažeidė asmens garbę ir orumą. Šios aplinkybės pagrįstos anksčiau paduotame atsiliepime į skundą, 2022 m. birželio 22 d. lydraštyje, dėl šių aplinkybių E. J. davė paaiškinimus bylą nagrinėjant teisme. Taigi, E. J. pagrįstai pripažinta nukentėjusiąja. Šiame procese, kuris prasidėjo nuo 2020 m. lapkričio 4 d., nukentėjusioji E. J. patyrė iš viso 3 149,94 Eur bylinėjimosi išlaidų, išlaidos pagrįstos dokumentais, kurie pateikti bylai. Šios išlaidos, atsižvelgiant į proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų kompleksiškumą, nėra per didelės.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
G. Č. atstovių advokatės Živilės Gullos – Katauskės ir advokatės Deimantės Drąsutavičienės apeliacinis skundas atmestinas
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis) ir, išnagrinėjęs bylą dėl apeliacinio skundo, priima vieną iš sprendimų, numatytų ANK 653 straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vertino įrodymus bei pagrįstai G. Č. pripažino kaltu padarius ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
6. ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už žinomai melagingos informacijos apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus suteikimą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Melagingas pranešimas apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus yra baigtas, kai Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai bet kokia forma perduodama melaginga informacija, neatsižvelgiant į tai, ar buvo atliktas pranešimo tyrimas.
7. Šiuo atveju G. Č. pagal ANK 75 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 14 d. apie 13.00 val. žinomai melagingai suteikė Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriui informaciją apie būtinumą ginti nepilnametės dukters E. C. teisę į bendravimą su tėvu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. (civilinės bylos Nr. e2-397-1044/2019) nutarties dėl bendravimo tvarkos su tėvu motinos E. J. nevykdymo, žinodamas, kad motina E. J. nutarties sąlygas pereinamuoju laikotarpiu vykdė tinkamai ir laikosi nustatytų susitarimų su psichologe bei vaiką atveždavo laiku pas psichologę ryšio su tėvu atkūrimui.
8. G. Č. atstovės, nesutikdamos, jog G. Č. veiksmuose yra ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, kad G. Č. buvo nubaustas ne už tai, kad jis pateikė pranešimą dėl nevykdomos teismo nutarties, o už tai, kad G. Č. Tarnybai nurodė, jog E. J. jam tris metus trukdo bendrauti su dukra ir sudaro spaudimą psichologui; G. Č. baudžiamas ne už konkrečius veiksmus, o už bendros situacijos dėl bendravimo su vaiku apibūdinimą Tarnybai. Apeliaciniame skunde remiamasi 2020 m. rugpjūčio 14 d. garso įrašu, kuris darytas G. Č. ir Tarnybos atstovų susitikimo metu.
9. Atsakant į tokius apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pastebėtina, kad į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimas Nr. 1VTP-2469 apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame nurodyta, kad E. C. tėvas G. Č. kreipėsi į skyrių dėl motinos nevykdomos nutarties (past. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-397-1044/2019) ir bendravimo tvarkos, teigė, kad jau tris metus nebendrauja su dukra, motina piktybiškai neleidžia jam matytis su dukra, vaiką prieš jį nuteikinėja, prašo pagalbos (5 t., b. l. 41). Šio pranešimo pagrindu Tarnyba kvietė atvykti E. J. ir E. C. pokalbiui, siekiant išklausyti jų nuomonės (5 t., b. l. 63), atlikti kiti papildomi veiksmai informacijos patikrinimui, kurie bus aptarti vėliau. Taip pat bylai pateikta 2020 m. rugsėjo 15 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, detalizuotos pateikto pranešimo aplinkybės (5 t., b. l. 64–73). Iš šios informacijos išskiriant aplinkybes, susijusias su E. J. (administraciniame kaltinime nurodoma, kad būtent jos atžvilgiu buvo pateiktas melagingas pranešimas), teismas nustatė, jog G. Č. Tarnybos atstovėms nurodė, jog abejoja, ar šeimai padės skirta atvejo vadyba, nes motina E. J. visiems specialistams daro stiprų poveikį, ji daro viską, kad G. Č. nebendrautų su dukra, ji daro įtaką dukrai. Jo nuomone, mediacija nepadės, nes E. J. pasitraukė iš mediacijos. E. J. sudaro tokį spaudimą psichologams, kad jie nenori su ja dirbti. Dukrą E. C. E. J. tris metus (tuo laikotarpiu jis ir dukra nebendravo) nuteikinėjo, o dabar dukrai yra (duomenys neskelbtini) metai ir jos nuteikinėti jau nebereikia, ji pati atsisako su juo bendrauti. Nurodė, kad per tris mėnesius buvo suorganizuotas tik vienas susitikimas gruodžio 18 d., E. J. visada skleidžia melą, manipuliuoja specialistais. Bandė kontaktuoti su mokytoja, tačiau E. J. valdo tokiu mastu, kad kontroliuoja visus aplinkinius žmones. Dukros mokytojos jam neteikia informacijos apie dukrą, mano, kad tai yra E. J. įtaka.
10. Be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė G. Č. pateiktą garso įrašą, darytą 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikimo su Tarnybos atstovais metu, taip pat įvertinta bylai pateikta stenograma, kurioje užfiksuotas pokalbis tarp G. Č. ir Tarnybos atstovų (7 t., b. l. 37–44, 47). Pokalbio turinys išdėstytas skundžiamoje nutartyje. Tuo pačiu pažymėtina, kad garso įrašas buvo pateiktas tik pirmosios instancijos teismui, todėl nepagrįstas apeliaciniame skunde nurodytas teiginys, jog institucija, priėmusi nutarimą dėl G. Č. nubaudimo, nevertino garso įrašo, įrašo nevertino ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, nustatė tokius esminius G. Č. teiginius: G. Č. Tarnybos atstovams nurodė, jog dukra nenori bendrauti, nes ji gyvena su mama, jai įtaką daro mama E. J.; yra laikinos apsaugos priemonės, bendravimas per psichologą numatytas, bet mama sudaro tokį spaudimą psichologui, kad jis atsisako dirbti; vaikui pagalba reikalinga šiuo momentu, bet šios problemos nebus galima išspręsti, kol E. J. veiks vaiką; pagalba reikalinga ir E. J., kad ji neveiktų vaiko; E. J. meluoja, jog jis neatvyksta pas psichologus. Jis išrinko psichologus, E. J. parinko vieną iš psichologų, jis nuvyko pas psichologę R. S., tačiau ji jam pasakė, kad būtini penki susitikimai ir ar jis sutinka, kad kol kas jis susitikimuose nedalyvautų, psichologė kalbėtų tik su vaiku. Jis sutiko, tačiau tada E. J. pradėjo teigti, kad jis nevaikšto į susitikimus pas psichologą, prasidėjo eilinės jos manipuliacijos.
11. Apygardos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas palygino garso įraše užfiksuotus G. Č. teiginius su pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą turiniu. Įvertinęs šiuos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. Č. pokalbyje išdėstyti teiginiai savo turiniu ir esme faktiškai atitinka 2020 m. rugpjūčio 14 d. surašytą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, nes būtent tokias aplinkybes G. Č. išdėstė susitikime su Tarnyba, tik plačiau apibūdino situaciją ir panaudojo įvairesnių žodžių (motina manipuliuoja tuo (nutartimi), jis neegzistuoja vaiko aplinkoj jau 3 metai, motina sutrypė jo ryšį su dukra, ją laužo tėvo atžvilgiu, mama daro viską, kad jis to tikslo (bendravimo su dukra) nepasiektų, sudaro tokį spaudimą psichologui, kad jis atsisako dirbti, mama visiškus absurdus deklaruoja, visus valdo, kas dukrą supa ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
12. G. Č. pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė, kad susitikimo su Tarnybos atstovais metu jis papasakojo visą situaciją, kad negali bendrauti su vaiku dėl mamos veikimo, kaip E. J. elgiasi su psichologais. Kreipėsi ne dėl teismo nutarties nevykdymo, o dėl to, jog negali bendrauti su dukra. Jo kreipimosi tikslas buvo dėl realaus bendravimo, kuris nevyko nei pas psichologę R. S., nei pas kitus psichologus. E. J. atveždavo vaiką formaliai, kad užsidėti varnelę, bet viską darydavo, kad dukra nebendrautų su juo ir darydavo psichologėms spaudimą. R. S. pasakė, kad negali dirbti dėl E. J. poveikio. Garso įrašas atskleidžia, ką jis susitikime kalbėjo, nesupranta, kokius melagingus pranešimus jis teikė. Jis negalėjo bendrauti su dukra, nes E. J. daro viską, kad jis negalėtų bendrauti su vaiku. Susitikimo metu Tarnybos atstovė pasakė, kad jei tėvas nebendrauja su savo vaiku, tai padarytas vaiko teisių pažeidimas, jis to nesprendė, o būtent Tarnybos atstovai. Jis tik kreipėsi pagalbos. Tarnyboje nėra nei vieno darbuotojo, kuris nebūtų apskųstas E. J., visi žmonės, kurie prisidėjo prie pagalbos, buvo apskųsti. E. J. tikslas yra išbraukti jį iš dukros gyvenimo, nes susirado kitą vyrą. Tris metus nebendravo su dukra, nors jo teisės, kaip tėvo, nebuvo apribotos.
13. Kaip matyti iš išdėstytų aplinkybių, G. Č. pats inicijavo susitikimą, kreipėsi į Tarnybą, nurodė, jo manymu, reikšmingas, su šiuo klausimu susijusias, aplinkybes. Taigi, apygardos teismas sutinka, jog G. Č. Tarnybos atstovams išdėstė jo ir E. J. konflikto esmę, nurodė, kad su vaiku nebendrauja tris metus bei kitas, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors asmens teisė kreiptis į atitinkamas institucijas negali būti suvaržyta, asmuo gali išsakyti savo nuomonę, poziciją ir pan., jis tuo pačiu turi laikytis įstatymų ir nepažeisti kitų asmenų teisių bei interesų. Šiuo atveju administracinio nusižengimo bylos esmę sudaro tai, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 75 straipsnio 3 dalyje, t. y. vertinama, ar G. Č. Tarnybai suteikė žinomai melagingą informaciją apie būtinumą ginti nepilnamečio teises ir interesus. Atitinkamai G. Č., E. J. ir jų dukrą siejantys civilinio pobūdžio ar kiti tesiniai santykiai nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas.
14. Pažymėtina, kad G. Č. inkriminuotas nusižengimas tiesiogiai susijęs su teismo nustatyta jo ir dukros bendravimo tvarka, todėl šie duomenys vertinami tiek, kiek jie susiję su ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatytu nusižengimu. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-l 044/2019 buvo nustatyta E. C. bendravimo per tarpininką psichologą su tėvu G. Č. tvarka, t. y. vieną kartą per savaitę, 1 valandą laiko su psichologu suderintu laiku. G. Č. kartu su vaiko motina E. J. išsirinko psichologę R. S.. G. Č. 2020 m. vasario 26 d. sudarė su psichologe susitikimo organizavimo tvarką ir taisykles dėl bendravimo su dukra ir santykio atkūrimo. Taigi, 2019 m. liepos 1 d. apylinkės teismo nutartis šioje byloje svarbi tuo aspektu, jog ji yra G. Č. bendravimo su dukra tvarkos nustatymo pagrindas, būtent šios nutarties pagrindu buvo atliekami konkretūs veiksmai (susitikimai su dukra, važiavimas pas psichologus nustatytu laiku ir kt.). Tuo pačiu pažymėtina, kad administracinis kaltinimas nėra orientuotas į šios nutarties vykdymą/nevykdymą, kaltinime nutartis nurodoma būtent dėl to, jog ji bylai reikšmingu metu nustatė atitinkamą bendravimo tvarką tarp tėvo ir dukros, dėl to ji ir buvo vertinama. Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, susiję su administracinio kaltinimo ribų išplėtimu, yra atmestini kaip nepagrįsti.
15. Apygardos teismas, įvertinęs G. Č. aptartus teiginius pažymi, jog nors G. Č. negali būti baudžiamas už neigiamą E. J. elgesio/charakterio vertinimą, visgi jo išsakyti teiginiai Tarnybos atstovams, vertintini kaip žinomai melagingi, dėl ko jis buvo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
16. Pirmosios instancijos teismas apklausė 2020 m. rugpjūčio 14 d. susitikime dalyvavusius Tarnybos atstovus A. Č., G. B. ir J. S. (buvusi K.), bylos duomenis tyrė itin detaliai. Šių liudytojų parodymai svarbūs nustatant pranešimo apie vaiko teisių pažeidimą pateikimo aplinkybes. Tarnybos specialistė A. Č. parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą surašė ji, pranešimą surašė iš G. Č. žodžių, t. y. jis informaciją nurodė telefonu, o ji šios informacijos pagrindu surašė pranešimą. Iš 2022 m. vasario 24 d. A. Č. apklausos protokolo matyti, kad G. Č. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą ji užregistravo 2020 m. rugpjūčio 14 d., reg. Nr. 1VTP-2469. Į Tarnybą kreipėsi G. Č. ir pranešė, kad jo dukters E. C. motina E. J. nevykdo teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos su dukra ir piktybiškai neleidžia jam 3 metus matytis su dukra. Atsimena, kad G. Č. skundėsi dėl bendravimo tvarkos su dukra ir kad E. J. jam trukdo bendrauti su dukra (5 t., b. l. 42). Teisme apklaustas ir Tarnybos skyriaus vedėjas G. B., tačiau jis daugumos aplinkybių neatsiminė, įskaitant ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimo turinį, taip pat apklausta susitikime dalyvavusi J. S. (buvusi K.). Ji parodė, kad buvo gautas G. Č. pranešimas ir suorganizuotas pokalbis. Susitikimo tikslas buvo aptarti pranešimą, sužinoti aplinkybes. Kad buvo pranešimas, tai faktas, nes be jo negali išsikviesti žmogaus ir kalbėtis apie jo situaciją, visi pokalbiai vyksta pranešimo pagrindu. Pranešimas gali būti pateikiamas telefonu, raštu, žodžiu ir registruojamas.
17. Iš išdėstyto matyti, kad pranešimas gali būti pateikiamas įvairiais būdais, jį surašo Tarnybos darbuotojas, o po to atliekamas detalus tyrimas. Pranešimas buvo surašytas būtent G. Č. iniciatyva, jo nurodytos aplinkybės, susijusios su E. J. elgesiu, turėjo esminę reikšmę Tarnybos tyrimo pradėjimui.
18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad G. Č. Tarnybos atstovams nurodė, jog E. J. truko jam bendrauti su dukra E. C., dėl ko būtina ginti dukros teisę į bendravimą su tėvu, tačiau ši Tarnybai suteikta informacija yra žinomai melaginga – ją paneigia kiti bylos duomenys.
19. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo apklaustas Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas V. Š.. Jis parodė, kad 2019 m. liepos 1 d. nutartį turėjo vykdyti abi pusės, E. J. vaiką paimdavo ir atveždavo pas psichologą suderinusi atvykimo laiką, todėl ji tinkamai vykdė nutartį. Apie tai G. Č. žinojo, jį psichologė buvo informavusi. Kai psichologė atsisakė dirbti pagal šią tvarką, G. Č. turėjo kreiptis į kitą psichologą ir informuoti E. J., tačiau jis kreipėsi į tarnybą, teigdamas, kad nėra vykdoma bendravimo tvarka, nors ji buvo vykdoma. E. J. psichologei R. S. atveždavo vaiką nustatytu laiku. Taip pat teisme apklausta psichologė R. S., kuri, pasak G. Č., pasakė, jog negali dirbti dėl E. J. poveikio. R. S. teismo posėdyje parodė, kad E. J. atveždavo E. C. į visus susitikimus, kai laikas buvo suderintas, ir fiziškai netrukdė susitikimams įvykti. Susitikimų metu iš E. J. nebuvo piktybiškumo, G. Č. žinojo, kad E. J. atveža vaiką į susitikimus. E. J. tiesioginio spaudimo dėl susitikimų nebuvo, bet po covid pandemijos buvo sunku rasti bendrą laiką. Kas liečia E. J. bendravimą su ja (R. S.), tai nebuvo nieko blogo, konfliktas buvo tarp tėvų. Nurodė, kad E. C. kategoriškai atsisakė susitikti su tėvu G. Č. ir sakė, kad dalyvaus susitikime, jeigu nebus tėvo. Be to, byloje yra 2022 m. vasario 21 d. R. S. apklausos protokolas, kuriame nurodoma, kad R. S. paaiškino, jog E. J. atveždavo dukrą E. C. į organizuotus susitikimus, pati susitikimuose nedalyvaudavo, laukdavo dukros ir paimdavo ją po susitikimų (5 t., b. l. 35–36).
20. Be to, iš E. J. susirašinėjimo el. laiškais su psichologe R. S. 2020 m. liepos 2-6 dienomis matyti, kad įvyko 5 susitikimai tarp psichologės ir E. C., į susitikimus E. C. atveždavo motina E. J., aplinkybę, kad į visus 5 susitikimus, vykusius 2020 m. vasario 12 d., 2020 m. vasario 14 d., 2020 m. vasario 27 d., 2020 m. kovo 4 d. ir 2020 m. birželio 4 d., E. J. atveždavo dukrą E. C., patvirtina ir psichologės R. S. 2020 m. liepos 2 d. el. laiškas (2 t., b. l. 16-17; 5 t., b. l. 37). Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, kad E. J. trukdė G. Č. bendrauti su vaiku, o asmeniniai G. Č. ir psichologės R. S. susitarimai dėl dalyvavimo susitikimuose su vaiku negali būti perkeliami E. J. atsakomybei.
21. Apeliaciniame skunde pabrėžiama E. J. įtaka dukrai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad nagrinėjamu laikotarpiu E. C. buvo (duomenys neskelbtini) metų, tokio amžiaus vaikas gali pilnai suvokti įvykių esmę, išreikšti savo nuomonę. E. C. nuosekliai teigė, kad nenori bendrauti ir matytis su savo tėvu G. Č., jai tai kelia neigiamas emocijas. Šią E. C. poziciją dėl bendravimo su tėvu užfiksavo ne vienas psichologas (J. Z., R. S.), Tarnybos atstovės (D. R., E. P., A. Č., M. K.). Aptariamas apeliacinio skundo argumentas turi būti pagrįstas atitinkamais duomenimis, todėl vien teiginiai dėl galimos įtakos nelaikytini svariais, kita vertus, tėvo ir dukros santykių turinys nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pabrėžtina, kad tokių duomenų nepateikta ir dėl E. J. netinkamo elgesio dėl teismo nutartimi nustatytos bendravimo tvarkos tarp tėvo ir dukros.
22. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai, kadangi savo išvadas grindė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-228-1155/2022), tačiau atsisakė vertinti įsiteisėjusią 2023 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-280-1102/2023. Visgi, su tokiu argumentu nesutiktina. Atsakant į tokius apeliacinio skundo argumentus, pastebėtina, kad bylos nagrinėjimo ribas lemia surašytame nutarime nurodomos aplinkybės, kurios ir buvo tikrinamos pirmosios instancijos teismo, atsižvelgiant į pateikto skundo argumentus, o teismo išvadų grindimas, teismo nuomone, reikalingais duomenimis, nesudaro pagrindo tai vertinti kaip selektyvaus įrodymų vertinimo ar skundžiamo nutarimo nenuoseklumo.
23. G. Č. atstovės skunde nurodo, kad E. J. buvo nepagrįstai pripažinta nukentėjusiąja ir jai negalėjo būti priteistos bylinėjimosi išlaidos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala, arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta turtinė arba neturtinė žala. Teismų praktikoje tam, kad asmuo būtų pripažintas nukentėjusiuoju, bet kokios jam kilusios žalos atsiradimą turi lemti pats administracinio nusižengimo padarymas. Asmuo yra pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris administracinio nusižengimo tyrimo metu įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole arba nutarimu, o administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu – administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno atsisakymas pripažinti asmenį, kuris pranešė apie administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą ir nurodė, kad šia veika jam padaryta fizinį, turtinė ar neturtinė žala, nukentėjusiuoju įrašomas į ne teismo tvarka priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir gali būti skundžiamas teismui šio kodekso nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos duomenų, dėl melagingo pranešimo E. J. buvo kviečiama į Tarnybą nuomonei išklausyti, buvo kreipiamasi dėl atvejo vadybininko paskyrimo, Tarnybos atstovės atvyko į E. J. namus, atliktas vaiko situacijos vertinimas, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, E. J. turėjo kreiptis į teisininkus, taigi, ji neabejotinai patyrė diskomfortą bei nepatogumų būtent dėl administracinio nusižengimo padarymo. Atsižvelgus į tai, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. spalio 3 d. teismo posėdžio metu protokoline nutartimi pagrįstai E. J. pripažino nukentėjusiąja (6 t., b. l. 188–197), o toks pripažinimas nukentėjusiuoju asmeniu atitinka įstatymo reikalavimus ( ANK 578 straipsnis). Pripažinus E. J. nukentėjusiąja, ji turėjo pagrindą reikšti prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kuris teismo buvo išspręstas jos naudai. Papildomai pažymėtina, kad šis procesas tęsiasi nuo 2020 m. lapkričio 4 d., procesas nebuvo nutrūkęs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai E. J. naudai priteisė patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be kita ko, spręsdamas dėl išlaidų priteisimo, jų dydžio, pirmosios instancijos teismas ne tik įvertino įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, tačiau atsižvelgė į proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir jų kompleksiškumą, ir sprendė, kad išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, ir nėra per didelės, todėl jas priteisė visa apimtimi iš administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č..
24. Atsiliepime E. J.atstovė advokatė, be kita ko, prašo E. J. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas – 508,20 Eur, patirtas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Apygardos teismas, spręsdamas šį prašymą, atsižvelgia į tai, kad nors atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas, tačiau atsiliepimo į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą surašymas ir pateikimas teismui yra viena iš asmens (nukentėjusiosios) dalyvavimo ir savo teisių gynimo procese formų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą, kurį pateikė G. Č. atstovės, nutarta atmesti, į tai, kad pirmosios instancijos teisme E. J. atstovavo ne advokatė V. G. (advokato padėdėjas Saulius Saulėnas, kuris nurodomas ir atsiliepime), įvertinęs atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį (atsiliepimą sudaro 11 lapų) bei byloje keliamų klausimų sudėtingumą, į tai, kad apygardos teisme skundas išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, sprendžia, kad prašoma priteisti suma 508,20 Eur nėra per didelė, ji pagrįsta, todėl priteistina.
25. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. atstovės taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismui konstatavus, kad apeliacinio skundo reikalavimai yra nepagrįsti ir jo netenkinus, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, jo tenkinti nėra pagrindo, prašomos bylinėjimosi išlaidos ANK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nepriteistinos.
26. Įvertinus išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, atsižvelgiant į pateikto apeliacinio skundo argumentus. Institucija ir apylinkės teismas pagrįstai G. Č. veiksmuose konstatavo esant ANK 75 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl apeliacinis skundas yra atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto G. Č. atstovių advokatės Živilės Gullos – Katauskės ir advokatės Deimantės Drąsutavičienės apeliacinį skundą ir palikti galioti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį.
Iš G. Č.priteisti 508,20 Eur (penkis šimtus aštuonis eurus dvidešimt eurocentų) E. J.naudai už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.