- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-07
- Bylos Nr.
- e2S-327-425/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-00553-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimantas Misiūnas
- Kreditorius
- A. G.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vaibutas“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutarties, kuria tenkintas kreditorės A. G. (duomenys neskelbtini) įmonės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl UAB „Vaibutas“ nevykdomos taikos sutarties, patvirtintos Utenos apylinkės teismo 2022-10-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4275-277/2022.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4275-277/2022 patvirtino A. G. (duomenys neskelbtini) įmonės ir UAB „Vaibutas“ taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad skolininkė sumokės kreditorei 1 184 934,51 Eur skolą iki 2025-03-30 pagal suderintą skolos grąžinimo grafiką (1 dalis), o pagal 2 dalį susitarė, kad skolininkė nuo taikos sutarties pasirašymo dienos iki skolos grąžinimo pilna apimtimi privalo mokėti kreditorei 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos, ir kad palūkanos už einamąjį mėnesį turi būti mokamos iki kiekvieno mėnesio paskutinės kalendorinės dienos.
2. Taikos sutarties 7 dalyje numatyta, kad skolininkei daugiau kaip 30 dienų uždelsus įvykdyti bet kurią iš esminių taikos sutarties sąlygų, nustatytų 1-3 dalyse, kreditorė turi teisę reikalauti visos skolos sumos grąžinimo ir palūkanų sumokėjimo nedelsiant bei atitinkamai kreiptis į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą visai likusiai nesumokėtos skolos daliai ir 9 % dydžio metinių palūkanų nuo likusios nesumokėtos skolos išieškojimui.
Šalies argumentai
3. A. G. (duomenys neskelbtini) įmonė 2023 m. vasario 1 d. pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl 1 184 934,51 Eur skolos ir 9 proc. dydžio metinių palūkanų nuo nesumokėtos skolos už laikotarpį nuo 2022 m. lapkričio 24 d. iki visiško skolos išieškojimo, nes UAB „Vaibutas“ taikos sutarties nevykdo.
4. Kreditorė nurodė, jog jokio susitarimo tarp šalių dėl taikos sutartyje nustatytų terminų pakeitimo nėra, skolininkė nė vienos įmokos iki šiol nesumokėjo, todėl prašo išduoti vykdomąjį raštą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai 20223 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino kreditorės prašymą ir išdavė vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Utenos apylinkės teismo 2022 m. spalio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-4275-277/2022 patvirtintos šalių taikos sutarties dalies, kurioje A. G. (duomenys neskelbtini) įmonė ir UAB „Vaibutas“ susitarė, kad skolininkė UAB „Vaibutas“ sumoka kreditorei A. G. (duomenys neskelbtini) įmonei 1 184 934,51 Eur skolą ir moka kreditorei 9 proc. dydžio metines palūkanas nuo likusios nesumokėtos skolos, skaičiuojant nuo 2022 m. spalio 24 d. iki visiško skolos sumokėjimo.
6. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skolininkė pripažino, jog iki šiol neįvykdė nė vieno taikos sutarties punkto ir nepateikė jokių įrodymų, pateisinančių taikos sutarties nevykdymą, todėl teismas konstatavo, kad skolininkė taikos sutarties nevykdo. Kadangi taikos sutartis nevykdoma, prašymas išduoti vykdomąjį raštą yra pagrįstas ir tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnio 3 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Skolininkė UAB „Vaibutas“ pateiktu atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir šio klausimo nagrinėjimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
7.1. Nurodo, kad taikos sutartimi šalių sulygti terminai buvo pakeisti šalių atstovų (vadovybės) sutarimu. Šioms aplinkybėms pagrįsti atsakovė prašė į bylos nagrinėjimą iškviesti susitarimuose dalyvavusius asmenis ir tiesiogiai apklausti juos teismo posėdžio metu, kad davę priesaiką paaiškintų, ar buvo toks susitarimas ar ne.
7.2. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, nes nebuvo tiesiogiai išklausytos šalys, kurios dalyvaudavo susitikimuose ir kurios buvo pasiekusios susitarimą pakeisti mokėjimo tvarką nustatytą taikos sutartyje ir teismo nutartyje. Tai, jog toks susitarimas realiai egzistavo, patvirtina faktinės aplinkybės, nes ieškovė nebuvo gavusi pirmosios įmokos dar 2022 m. spalio mėnesį, tačiau nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Šiuo atveju ieškovei buvo žinoma, jog dėl ieškovės inicijuotų teisminių procesų ir paskleistos informacijos apie atsakovę, atsakovė buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais. Ieškovei taip pat buvo žinoma, jog atsakovės turtui buvo taikomas Valstybinės mokesčių inspekcijos areštas dėl ženklios mokestinės nepriemokos. Atsakovė dėjo visas pastangas sumokėti mokestinę nepriemoką ir panaikinti areštus. Teikiami įrodymai patvirtina, jog 2023 m. sausio mėnesį atsakovė turėjo daugiau nei 200 000 Eur mokestinę nepriemoką, o 2023 m. vasario 27 d. likusi mokėti suma tik 7 000 Eur.
7.3. Atsakovė siekė panaikinti Valstybinės mokesčiu inspekcijos areštus bei atlaisvinti turtą nuo areštų, kuris būtų įkeistas ieškovės naudai, o daliniai mokėjimai padidinti iki būtų pasivytas mokėjimo grafikas. Faktas, jog ieškovė nesikreipė į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo iškart atsakovei praleidus pirmos įmokos mokėjimą patvirtina apie tokio susitarimo egzistavimą. Visos šios aplinkybės buvo aptarinėjamos šalių vadovybės lygmeniu ir tik jiems buvo žinomos tikrosios aplinkybės dėl mokėjimo tvarkos nustatytos taikos sutartyje pakeitimo. Todėl tik susitarimuose dalyvavusių asmenų tiesioginė apklausa teismo posėdžio metu būtų leidusi teismui tinkamai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei teismo nutartimi remiantis CPK 284 straipsnio nuostatomis pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą kreditorė A. G. (duomenys neskelbtini) įmonė prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti.
8.1. Nurodo, kad atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl šalių susitarimo pakeisti sutarties sąlygas yra tik siekis vilkinti vykdomojo rašto išdavimą, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių patvirtinti tarp šalių sudarytą susitarimą dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo. Šiuo atveju atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad teisiškai reikšmingi susitarimai buvo sudaryti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pagal pareigas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių pagrindų nenustatyta, todėl civilinė byla nagrinėjama pareikšto atskirojo skundo ribose.
10. Vertinant kilusį ginčą pirmiausia pažymėtina tai, kad taikos sutartis yra šalių susitarimas, kuriuo jos tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalis). Šalys bet kurioje proceso stadijoje gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020, 17 punktas).
11. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti; spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
12. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į byloje esančius duomenis matyti, jog kreditorė 2023 m. vasario 1 d. kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, pateikdama prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Kreditorė nurodė, jog skolininkė nevykdo 2022 m. spalio 24 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, todėl yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą. Skolininkė tiek atsiliepime į pateiktą prašymą, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek atskirajame skunde nurodo iš esmės tapačias aplinkybes, jog šalių vadovybė buvo susitarusi dėl taikos sutarties sąlygų pakeitimo, skolininkė pirmiausia mokėjo įsiskolinimą VMI bei siekė dėti pastangas atlaisvinti turtą ir įkeisti turtą kreditorei, dėl ko nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.
13. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pati skolininkė pripažino, jog joks konkretus taikos sutarties sąlygų pakeitimas atliktas nebuvo, rašytinis susitarimas taip pat nebuvo sudarytas, o patvirtintos taikos sutarties nuostatos vykdytos nebuvo. Tokios aplinkybės, priešingai nei nurodoma atskirajame skunde yra pakankamas pagrindas spręsti, jog vykdomasis raštas yra išduotas visiškai pagrįstai.
14. Išdėstyto vertinimo nekeičia ir apeliantės argumentai dėl neva nepagrįstai neišklausytų bei neapklaustų šalių vadovų dėl jų susitarimų sudarymo, kadangi esant ginčui tarp šalių bei nesant jokių objektyvių įrodymų dėl patvirtintos taikos sutarties sąlygų pakeitimo, jokie žodiniai susitarimai, skolininkui visiškai nevykdant įsipareigojimų, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog vykdomasis raštas neturėjo būti išduotas.
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skolininkės argumentus, susijusius su galimai sumažintu įsiskolinimu VMI kaip pagrindu neišduoti vykdomąjį raštą, kadangi, byloje esantys faktiniai duomenys patvirtina, kad kreditorei kreipusis į pirmosios instancijos teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą, skolininkė, žinodama apie pradėtą teisminį procesą bei suvokdama, kad taikos sutarties sąlygų nėra įvykdžiusi nė iš dalies, nesiėmė jokių konkrečių veiksmų dėl naujo rašytinio susitarimo kreditorei pateikimo, bent dalies prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo ar kitokio konkretaus pasiūlymo pateikimo. Papildomai pažymėtina tai, kad skolininkė iš esmės analogiškus argumentus nurodė tiek atsiliepime į pareikštą prašymą, tiek atskirajame skunde, nors pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu šiuos argumentus buvo išnagrinėjęs, o pati skolininkė neneigia kreditorės nurodytų aplinkybių dėl taikos sutarties nevykdymo.
16. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
17. Taigi, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai atsižvelgė ir įvertino procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias vykdomojo rašto išdavimą, faktines bylos aplinkybes bei bendruosius civilinio proceso principus, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
18. Kartu su atskiruoju skundu bei atsiliepimu į jį šalys pateikė papildomus įrodymus – teismo nutartis dėl pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo, VMI raštą dėl informacijos pateikimo apie išieškomas sumas, taip pat apskaitos duomenis. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įvertinusi šalių prašomų prijungti dokumentų turinį, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo išvadai, jog naujų įrodymų būtinybė iškilo vėliau, kad šių dokumentų nebuvo galima pateikti anksčiau (dalies dokumentų sudarymo datos yra iki skundžiamos nutarties priėmimo), todėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme būtinumas nepagrįstas. Be to, dalis prašomų prijungti procesinių dokumentų yra viešai skelbiami, o pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Dėl šių priežasčių pateiktus dokumentus, kurie teisingam bylos išsprendimui esminės reikšmės neturi, atsisakoma priimti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.