- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-15
- Bylos Nr.
- 2A-1910-657/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17035-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Žibutė Budžienė
- Atsakovas
- UAB „Būsto valda“
- Ieškovas
- A. M., P. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „Būsto valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-170-192/2015 pagal ieškovų A. M. ir P. M. ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovai A. M. ir P. M., patikslinę ieškinio reikalavimus, teismo prašė iš atsakovės jiems solidariai priteisti 3.290,27 Lt turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l. 73-81). Nurodė, kad ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Laiptinėje priešais vieną iš jų buto sienų yra įrengtas lietaus vamzdis. Galimai 2009 m. dėl sugedusio lietaus nuotekų vamzdžio buvo aplieta ties šiuo vamzdžiu esanti jų buto siena. Ieškovai kreipėsi į namą administravusią bendrovę dėl minėtų padarinių priežasčių nustatymo. Atsakovė pakeitė dalį vamzdžio, įdėdama plastikinį vamzdį nuo rūsio iki antro aukšto. Pakeitus vamzdį ieškovai savo lėšomis atliko aplieto kambario remontą. Tačiau net po dalinio vamzdžių pakeitimo jų buto siena dalyje ties vamzdžiu ir toliau šlapo, atsilupo tapetai, lubos pelijo. Ieškovai vėl kreipėsi į namo priežiūrą administruojančią bendrovę, prašydami pašalinti šias pasekmes sukėlusius trūkumus. Atsakovė užmūrijo po pirmojo remonto likusią neužmūrytą pirmajame aukšte laiptinės sieną ties vamzdžiu, jokie papildomi darbai toliau nebuvo atliekami. 2013 m. kovo mėn. minėtame kambaryje ieškovų lėšomis atliktas dar vienas remontas, tačiau siena vėl šlapo. 2013-10-07 raštu ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama nedelsiant pašalinti netinkamai atlikto vamzdžių remonto trūkumus ir ieškovams atlyginti sugadinto kambario remonto nuostolius. UAB „Būsto valda“ iš esmės pripažino žalos ieškovams padarymo ir jos atlyginimo tikslingumo faktą, tačiau sutiko tik su daliniu žalos atlyginimu, remontuojant tik vieną kambario sieną ir lubas. Pagal sudarytą lokalinę sąmatą įtraukiant tik būtinas išlaidas viso aplieto kambario remontą, nustatyta, jog darbų kaina 2.790,27 Lt, sąmatos sudarymo kaina – 80,00 Lt. Dėl netinkamai prižiūrimo stovo būklės, padarydama išoriškai akivaizdžiai matomus kambario defektus, nereaguodama į ieškovų prašymus atsakovė pažeidė jų teises į normalias gyvenimo sąlygas, trikdė sveikatą, tęstinai apribojo galimybę jiems bendrauti su aplinkiniais, dėl ko ieškovai jaučiasi įskaudinti ir pažeminti. Tokiu būdu ieškovai dėl UAB „Būsto valda“ veiksmų patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą. Ieškovai turi teisę reikalauti visiško patirtų nuostolių atlyginimo, t.y. sugrąžinti aplietą kambarį į iki pažeidimo buvusią padėtį.
Atsakovė UAB „Būsto valda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį ieškinyje pareikštiems reikalavimams bei iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 95-97). Nurodė, jog ieškovų pretenzijos dėl UAB „Būsto valda“ veiksmais padarytos žalos yra nepagrįstos. Pirmasis ieškovės pareiškimas dėl 2009 m. atsiradusios žalos ir lietaus kanalizacijos stovo gedimo buvo pateiktas tik 2013-10-07. Šalinant avarinę situaciją buvo pakeistas lietaus kanalizacijos stovas. Po šių darbų atlikimo ieškovai pretenzijų dėl drėkstančios kambario sienos nereiškė. Lietaus kanalizacijos stovas yra pridengtas namo konstrukcijomis, nėra įprastai matomas, todėl tik ieškovei laiku pranešus apie atsiradusią problemą jos bute, atsakovė būtų galėjusi laiku pastebėti konkrečią sienos drėkimo priežastį ir ją pašalinti. Todėl žalos atsiradimas, jei tokia apskritai buvo atsiradusi, ir jos mastas buvo sąlygotas išimtinai pačių ieškovų nerūpestingumo ir neatidumo. Ieškovai nepateikė įrodymų ir nepagrindė CK numatytų pagrindinių sąlygų kilti atsakovės civilinei atsakomybei. Ieškovų pateikta lokalinė sąmata nėra dokumentas, patvirtinantis atsakovės neteisėtus veiksmus ar kaltę. Ši lokalinė sąmata sudaryta 2014 m. lapkričio 10 d., nors ieškovai teigia, kad žalą jie patyrė dar 2009 m. Atsakovė geranoriškai sutiko atlikti sugadintos ieškovų kambario sienos remonto darbus, tačiau ieškovė nesutiko, reikalaudama atlikti viso kambario remonto darbus. Kadangi ieškovai siekė gauti didesnę naudą, negu iš tikrųjų jų deklaruota žala, atsakovė neturėjo pagrindo sutikti su ieškovų reikalavimu. Ieškovų teigimu žala atsirado 2009 metais, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo turėjo būti pateiktas per 3 metus nuo žalos atsiradimo, o buvo pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 21 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Būsto valda“ ieškovams A. M. ir P. M. solidariai 808,12 Eur žalos atlyginimui, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,33 Eur žyminio mokesčio išlaidų bei 23,16 Eur kitų būtinų pagrįstų išlaidų; kitoje dalyje ieškinį atmetė (b.l. 137-142). Teismas nustatė, kad atsakovė pripažino patalpų užliejimo ir remonto tikslingumo faktą. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už jos administruojamo namo lietaus stovo tinkamą būklę, ne kartą buvo informuota apie dėl šio stovo defekto ieškovams daromą žalą bei prašoma nedelsiant nustatyti ir pašalinti daromos žalos priežastis, tačiau lietaus stovo remonto darbų atlikimas buvo delsiamas, tuo tik didinant nuostolius, keliant ieškovams nepatogumus. Byloje esantis Statinio apžiūros aktas 2014-03-04 Nr. V18 patvirtina, kad ginčo kambaryje dėmės atsirado dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos stovo. Teismas, įvertinęs abiejų šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, darė išvadą, kad žala ieškovams atsirado dėl atsakovės kaltės, todėl atsakovė privalo ją atlyginti. Teismas, remdamasis ieškovų pateikta sąmata dėl padarytos turtinės žalos dydžio, kuri atitinka 2014 metų kainas ir sudaro 808,12 Eur, sprendė, kad ieškovų reikalavimas yra įrodytas, todėl tenkintinas. Ieškovės teigimu ginčo žala atsirado po 2013 m. kovo mėnesį padaryto remonto, o kadangi iki ieškinio padavimo dienos, t.y. 2014-09-15, nėra praėję treji metai, teismas darė išvadą, kad ieškinys buvo paduotas, nepraleidus ieškinio senaties termino. Teismas atmetė ieškovų reikalavimą priteisti 500,00 Lt neturtinės žalos atlyginimui, nes ieškovo nurodytas atvejis nenumatytas įstatyme kaip neturtinės žalos atlyginimo pagrindas, todėl negali būti tenkinamas. Ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Teismas sprendė, kad ieškovai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai juos ypatingai sukrėtė, dėl to jie patyrė ypač didelius išgyvenimus, emocinę depresiją, nepatogumus, kurie būtų pagrindas konstatuoti neturtinės žalos faktą ir ją kompensuoti. Ieškinį tenkinęs iš dalies, teismas iš atsakovės ieškovams priteisė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintiems reikalavimams, t.y. 14,33 Eur turėtų žyminio mokesčio išlaidų ir 23,16 Eur kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį dėl žalos atlyginimo atmesti bei iš ieškovų priteisti bylinėjimosi išlaidas (b.l. 149-151). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, todėl netinkamai nustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas. Po ieškovės 2013-10-07 kreipimosi į atsakovę kanalizacijos stovo gedimas buvo pašalintas. Po šių darbų ieškovė pretenzijų dėl drėkstančios kambario sienos nereiškė, todėl, reikšdami ieškinį dėl patirtos žalos kambario sienos remontui atlyginimo, ieškovai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Apeliantė šiuo atveju pati negalėjo nustatyti gedimo, nes lietaus kanalizacijos stovas nėra įprastai matomas ir tik ieškovų atidus bei rūpestingas elgesys galėjo padėti apeliantei nedelsiant reaguoti į atsiradusią problemą. Ieškovai teismui nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog žalą jie patyrė būtent dėl apeliantės neteisėtų veiksmų ar kaltės. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.247 straipsnio nuostatas, numatančias, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Statinio apžiūros aktas nepagrindžia fakto, kad žalą ieškovai patyrė dėl apeliantės veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultato.
2. Teismas netinkamai nustatė ieškovų patirtos žalos dydį, netinkamai išaiškino ir taikė CK 6.251 straipsnio 1 dalies normas. Priteisdamas ieškovams 808,12 Eur sumą patirtai žalai atlyginti, teismas nevertino fakto, kad pateikta lokalinė sąmata bei suvestinis statybos kainos skaičiavimas yra pateiktas viso kambario remontui, kas reiškia, kad šiuo atveju ieškovai gauna didesnę naudą, negu būtų jų deklaruojama žala. Teismui priteisus ieškovams žalą, viršijančią tikruosius nuostolius, kuri buvo paskaičiuota lokalinėje sąmatoje ieškovai nepagrįstai praturtėja apelianto sąskaita – pažeidžiamas teisingumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai A. M. ir P. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti, Kauno apylinkės teismo 2015-05-21 sprendimą palikti nepakeistą (b.l. 157-160). Nurodė, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas įvertino visas faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus ir šalių žodinius paaiškinimus, vadovavosi teismų praktika ir tinkamai taikė teisės normas. Teismas išsamiai analizavo duomenis dėl neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės. Nors dar 2013-10-07 raštu ieškovai apeliantei pranešė apie jiems padarytą žalą, stovo gedimo šalinimo darbai buvo atlikti tik 2014-03-27. Apeliantė ne tik padarė ieškovei žalą, bet aplaidžiai ir nerūpestingai elgdamasis po to, kai apie tai sužinojo, jos savalaikiai nešalino, didino žalos mastą. Teismas tinkamai nustatė ieškovų patirtos žalos dydį. Teisės doktrinoje aiškinant visiško nuostolių atlyginimo principo turinį, nurodoma, jog nukentėjusysis neturi atsidurti blogesnėje padėtyje, nei kuri buvo iki jo teisiu pažeidimo. Tuo tarpu apeliantės siūlomas dalinis kambario remontas neužtikrins ieškovų, kaip žalą patyrusių asmenų, grąžinimo į iki žalos padarymo buvusią padėtį. Ieškovai prašo atlikti kambario, kuriam padaryta žala, o ne visų buto kambarių, koridoriaus ar kitų patalpų remontą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.) Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d., 3 d.), viešojo intereso šioje byloje nėra, todėl pasisakytina tik dėl apeliacinio skundo argumentų.
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilo dėl atsakovės atsakomybės už ieškovams priklausančiame bute kilusią žalą dėl buto užliejimo bei atlygintinos žalos dydžio.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, jog deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d.). Deliktinė civilinė atsakomybė kyla, tik kai egzistuoja visos būtinosios jos sąlygos: neteisėti atsakingo už žalą asmens veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp atsakingo asmens veiksmų ir kilusių padarinių – žalos (nuostolių), kurių atsiradimą nulėmė skolininko veikla (CK 6.247 str.), atsakingo už žalą asmens kaltė (CK 6.248 str.), realiai patirta žala (nuostoliai) (CK 6.249 str.). CK 6.263 straipsnyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė UAB „Būsto valda“ yra atsakinga už ieškovams dėl jų buto užliejimo kilusią turtinę žalą ir privalo nuostolius visiškai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga, nesutikti su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis neturi pagrindo (CK 6.246 – 6.249 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams P. M. ir A. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 14-15). Kaip teisingai konstatavo pirmos instancijos teismas, ieškovės A. M. 2013-10-07 – 2014-08-04 laikotarpiu atsakovei rašyti pareiškimai, 2014-02-06 skundas Kauno miesto savivaldybės audito ir kontrolės skyriui patvirtina žalos ieškovams padarymo faktą, ginčo dėl to byloje nėra (b.l. 16-17, 20, 23-25, 29-30, 32, 35, 39). Iš Statinio apžiūros akto 2014-03-04 Nr. V18 nustatyta, kad ginčo kambaryje dėmės atsirado dėl nesandaraus lietaus kanalizacijos stovo (b.l. 34).
Apeliantė teigia, kad šiuo atveju ji pati negalėjo nustatyti gedimo, nes lietaus kanalizacijos stovas nėra įprastai matomas, todėl žalos atsiradimui ir jos mastui įtakos turėjo išimtinai pačių ieškovų nerūpestingumas ir neatidumas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Nagrinėjamu atveju iš 2014-03-14 rašto Nr. S-206, lokalinės sąmatos, sudarytos 2013 m. spalio mėnesio kainomis, atsakovės pranešimų ieškovei dėl remonto darbų (b.l. 27-28, 31, 33-34, 36-38, 41-44) matyti, kad žala ieškovams dėl pratekėjimo atsirado ne dėl pačių ieškovų kaltės. Vadovaujantis Statybos techninio reglamentu STR.1.12.05:2010 (2011-01-07 redakcija), kuris nustato gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus, daugiabučio namo administratorius privalo užtikrinti bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugų naudojimą jų profilaktiką, t.y. nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė (12 p.) bei kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovė yra atsakinga už jos administruojamoje priežiūroje esančio namo lietaus stovo tinkamą būklę, tačiau netinkamai vykdė savo pareigas, tinkamai kanalizacijos stovo neprižiūrėjo, savalaikiai gedimų nepašalino. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ne kartą buvo informuota apie dėl šio stovo defektų ieškovams daromą žalą, buvo prašoma nedelsiant nustatyti ir pašalinti to priežastį, tačiau lietaus stovo remonto darbų atlikimas buvo delsiamas, tuo tik didinant nuostolius. Taigi, tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios žalos neabejotinai yra tiesioginis priežastinis ryšys. Esant nustatytoms visoms deliktinės civilinės atsakomybės sąlygoms atsakovei atsiranda pareiga atlyginti ieškovams padarytus nuostolius (žalą).
Nesutiktina su apeliantės skunde nurodomu teiginiu, kad ieškovai, reikalaudami atlyginti patirtas išlaidas viso kambario, kuriame yra aplietoji siena, remontui, siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita.
Iš bylos dokumentų matyti, kad atsakovė sutinka prisiimti išlaidas už vienos aplieto kambario sienos bei lubų perdažymą.
Žalos dydis – viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo, šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (CPK 178 str.). Pagal CK6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai). Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str., 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad pagrindinės civilinės atsakomybės funkcijos tikslas – kompensuoti nukentėjusiajam jo teisių pažeidimu padarytą žalą ir taip atkurti padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008).
Siekdami pagrįsti nuostolių dydį ir faktą, ieškovai teismui pateikė lokalinę sąmatą, pagal kurią jiems padarytą turtinę žalą vertina 808,12 Eur (2.790,27 Lt) (b.l. 83-89).
Aptariamam kontekste pažymėtina, kad minėto CK 6.251straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų - visiško nuostolių atlyginimo principas - turi išimtį, kurią numato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu. Ši teisės norma gali būti taikoma tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Ji leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas pagrįstai vadovavosi ieškovų pateikta sąmata, nes ji atitinka 2014 metų kainas, ir pagrįstai priteisė ieškovams tokio dydžio sumą iš atsakovės (CK 6.251 str.). Iš pateiktos sąmatos matyti, kad joje nurodyti būtini remonto darbai, siekiant atkurti kambario bendrą estetinį vaizdą, buvusį iki teisės pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių argumentų, kurie patvirtintų CK6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytų šios teisės normos taikymo sąlygų egzistavimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2010, kt.). Nagrinėjamu atveju, atsakovė nepateikė jokių kitokių įrodymų apie nuostolių dydį, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, mažinti nuostolių atlyginimą nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, juolab teigti, kad tokiu būdu pažeidžiamas teisingumo principas ar kad ieškovai nepagrįstai praturtėjo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo ginčo klausimu padarytoms išvadoms, teismas tinkamai vertino bylos įrodymus, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias deliktinę civilinę atsakomybę, ir pagrįstai sprendė, kad ieškovai įrodė jiems atlygintinos žalos dydį, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra (CPK 326 str. 1 d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.