- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-02
- Bylos Nr.
- 3K-3-318/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Baranauskas, Juozas Šerkšnas, Pranas Žeimys
- Ieškovas
- K. B.
- Atsakovas
- S. Š., VĮ Valstybės turto fondui, AB „Lietuvos paštui“
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Prano Žeimio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. B. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. B. ieškinį atsakovams S. Š., VĮ Valstybės turto fondui, AB „Lietuvos paštui“ dėl viešo aukciono rezultatų ir pirkimo–pardavimo sutarčių panaikinimo bei pagal atsakovo S. Š. priešieškinį ieškovui K. B. dėl žalos atlyginimo ir iškeldinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Šalių ginčas kilo dėl valstybės turto – fermos – privatizavimo viešo aukciono būdu. Ieškovas prašė panaikinti atsakovo VĮ Valstybės turto fondo (toliau – ir Turto fondas, VTF) 2005 m. rugpjūčio 19 d. aukciono rezultatus ir sprendimą dėl 1,6056 ha žemės sklypo ir jame esančios 1380,85 kv. m fermos pardavimo; pripažinti negaliojančiomis atsakovų VTF ir S. Š. 2005 m. rugsėjo 14 d. sudarytas fermos ir 2005 m. spalio 18 d. – 1,6056 ha žemės – pirkimo-pardavimo sutartis. Jis nurodė, kad nuomojamą fermą norėjo įsigyti nuosavybėn, bet atsakovo VTF buvo informuotas, jog ši bus privatizuojama viešo aukciono būdu ir ieškovas galės ją pirkti. Viešas aukcionas surengtas 2005 m. rugpjūčio 19 d., tuo tarpu kvietimą dalyvauti aukcione ieškovas gavo 2005 m. rugsėjo 28 d., todėl ferma neteisėtai parduota vieninteliam aukciono dalyviui – atsakovui S. Š., už dešimt kartų mažesnę, nei turtas įvertintas, kainą.
Šalies argumentai
Atsakovas S. Š. 2008 m. rugsėjo 25 d priešieškiniu prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad, įsigijęs fermą ir žemę, negalėjo jais naudotis, atsakovo turtu savavališkai naudojosi ieškovas, todėl šio turtas iškeldintinas iš fermos ir atsakovui atlygintina 60 811 Lt žalos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį iš dalies tenkino, priteisė iš ieškovo atsakovui S. Š. 59 782,68 Lt nuostolių atlyginimo, 1793Lt žyminio mokesčio ir 1500Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; iškeldino ieškovui priklausantį turtą iš pastato-fermos. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas VTF buvo saistomi 2003 m. birželio 16 d. sudarytos nuomos sutarties, pagal kurią atsakovas perdavė ieškovui ginčo fermą laikinai valdyti ir naudotis, ieškovas – už tai mokėti; sutarties galiojimo terminas – nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2006 m. birželio 16 d., bet ne ilgiau kaip iki privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Atsakovas VTF įsipareigojo, kad, išleidęs privatizavimo biuletenį, kuriame bus paskelbta patalpos privatizavimo programa, informuoti nuomininką, jog sutartis pasibaigs, jeigu bus pasirašyta patalpos pirkimo-pardavimo sutartis. Teismas vertino, kad atsakovas VTF, paskelbęs 2005 m. birželio mėn. Informaciniame privatizavimo biuletenyje informaciją apie fermos privatizavimą, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (toliau – ir Privatizavimo įstatymas) reikalavimus ir nuomos sutarties 51 9.4 punktą; informacija apie ginčo turto privatizavimą buvo paskelbta taip pat VTF interneto svetainėje, Šilutės ir Pagėgių krašto laikraštyje „Pamarys“ bei išsiųsta ieškovui asmeniškai. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovas elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, nes paraišką dalyvauti aukcione išsiuntė likus dviem dienoms iki dokumentų registravimo termino pabaigos; tuo tarpu atsakovas VTF, vykdęs fermos ir jai priskirto žemės sklypo pardavimą, vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, viešojo aukciono procedūrą įvykdė tinkamai, nepažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo reikalavimų, todėl nėra pagrindo naikinti 2005 m. rugpjūčio 19 d. aukciono rezultatus, sprendimą dėl ginčo fermos ir jai priskirto žemės sklypo pardavimo ir pripažinti negaliojančiomis atsakovų VTF ir S. Š. sudarytas ginčo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Teismo vertinimu, ieškovas be teisinio pagrindo nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. naudodamasis atsakovui S. Š. nuosavybės teise priklausančiu turtu – ginčo ferma ir jai priskirtu žemės sklypu, elgėsi nesąžiningai, todėl už laikotarpį nuo 2005 m. rugsėjo 15 d. iki 2008 m. rugsėjo 24 d. turi sumokėti atsakovui 54 724 Lt šio negautų pajamų, ieškovui priklausantis turtas iškeldintinas iš ginčo fermos (CK 4.20, 4.26, 4.94 straipsniai). Praleidus ieškinio senaties terminą pateiktas ieškinys atmestinas taip pat šiuo pagrindu; ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino, atsakovai reikalavo taikyti senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. sausio 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. sprendimą, atidėjo iki 2010 m. gegužės 15 d. šio sprendimo vykdymą dėl tos dalies, dėl kurios nutarta iškeldinti iš fermos ieškovui priklausantį turtą. Kolegija nurodė, kad valstybės turto privatizavimo tvarka reglamentuojama Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo (1997 m. lapkričio 4 d. įstatymo Nr. VIII-480 redakcija), Vyriausybės nutarimų. Privatizavimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatizuojamą objektą turi būti paskelbta viešai biuletenyje, ne vėliau kaip prieš trisdešimt dienų iki paraiškų priėmimo pradžios; ieškovas nepagrįstai teigė, kad iki 2005 m. liepos 17 d. apie aukcioną nepaskelbta; informacija paskelbta 2005 m. birželio 30 d. Informaciniame privatizavimo biuletenyje Nr. 8, dokumentų dalyvauti ginčo turto aukcione registracijos pradžia nurodyta 2005 m. rugpjūčio 17 d., biuletenio nurodytas numeris nėra jo išleidimo rugpjūčio mėnesį data; nors kolegija akcentavo dokumentų dalyvauti aukcione pateikimo trumpą terminą (dvi dienos) ir kad vokai su viešo aukciono dokumentais registruojami Turto fonde tik Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu šių dokumentų registravimo laiku (Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 16 punktas), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teisės aktų nenustatyta dokumentų pateikimo terminų; viešo aukciono dokumentai, gauti paštu, gali būti priimami ir anksčiau – iki dokumentų registracijos pradžios; tokiu atveju pagal Nuostatų 17 punktą, vokai su viešo aukciono dokumentais Turto fonde įregistruojami pirmą Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą paraiškų registravimo dieną. Visgi ieškovas, būdamas suinteresuotas asmuo, nepasinaudojo šia galimybe, nors jam apie nuomojamos fermos privatizavimą pranešta asmeniškai 2005 m. liepos 8 d. pranešimu Nr.(34)-3R-2110, kuriame atsakovas VTF nurodė, kur paskelbta vieša informacija, bei informavo ieškovą apie jo pareigą, privatizavus šį objektą, grąžinti negyvenamąsias patalpas atsakovui VTF. Ieškovas, 2005 m. rugpjūčio 16 d. išsiuntęs dokumentus dalyvauti aukcione, turėjo įsitikinti, ar jie bus gauti Valstybės turto fonde Informaciniame biuletenyje nurodytu viešo aukciono dokumentų registravimo laiku; pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjas nebegali būti registruojamas viešo aukciono dalyviu, jeigu paštu išsiųsti vokai gaunami, pasibaigus Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytam viešo aukciono dokumentų registravimo laikui. Bylos duomenimis paneigiamas ieškovo argumentas, kad atsakovas VTF nepateikė nė vieno pranešimo apie numatomą pardavimą, nors tokią pareigą turėjo pagal Nuomos sutarties 9.2, 9.4 punktus ir įstatymo reikalavimus; VTF 2005 m. liepos 8 d. asmeniškai ieškovui išsiuntė raštą Nr. (34)-3R-2110 dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pasibaigimo; nors ieškovas šį faktą neigia, bet ieškinio vienas iš priedų yra šio rašto nuorašas, patvirtintas 2005 m. spalio 7 d. ieškovo atstovo (advokato padėjėjo L. B.) antspaudu bei parašu. Kita vertus, iš nuomos sutarties 9.4. punkto antrosios pastraipos neišplaukia, kad toks raštas įteiktinas ieškovui asmeniškai; nuomotojo pareigos pranešti apie sutarties pasibaigimą tinkamam įvykdymui pakanka, kad jis išsiųstų pranešimą registruotu paštu sutartyje nurodytu nuomininko buveinės adresu; atsakovas VTF teisės aktų nustatyta tvarka išleido Informacinį privatizavimo biuletenį Nr. 8 (316), taip pat išsiuntė ieškovui 2005 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. (34)-3R-2804 dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties termino pasibaigimo, taigi jis įvykdė ir Sutarties 9.2 punkto reikalavimus dėl pareigos pranešti apie tai, jog ieškovo nuomojama patalpa bus parduodama. Skundo argumentus, kad atsakovas VTF turėjo vadovautis CK, bet ne Privatizavimo įstatymo normomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu, todėl, nesudaręs ginčo turto pirkimo-pardavimo sutarties per įstatymo nustatytą terminą, t. y. per dešimt dienų, prarado teisę sudaryti šiuos sandorius. Apeliacinės instancijos teismas vertino, kad atsakovas VTF pagrįstai vadovavosi Privatizavimo įstatymu ir Viešo aukciono nuostatais. Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privatizavimo sandoriui yra taikomos CK nuostatos, jei šio įstatymo ar privatizavimo sandorio nenustatyta kitaip. Nors Privatizavimo įstatymo nenustatyta sandorių sudarymo terminų, bet jie įtvirtinti Vyriausybės, kuriai priskirta funkcija nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, 1997 m. gruodžio 31d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose; dėl to taikytina Nuostatų 44 punkte įtvirtinta specialioji norma, kad sutartis turi būti pasirašyta ne vėliau kaip per penkiolika darbo dienų po to, kai Privatizavimo komisija pritarė sutarties projektui (Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimo Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 daliai (įstatymo 2001 m. gruodžio 17 d. redakcija Nr. IX–658); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-7-470/2006).
Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio senaties termino taikymo šioje byloje; argumentus, kad ieškinio senaties termino pradžios eiga yra 2005 m. rugsėjo 16 d., kai ieškovas gavo išsamią ir patikimą informaciją iš VTF apie organizuotą aukcioną, bet ne 2005 m. rugpjūčio 30 d., kai jis raštu kreipėsi į Seimo narį A. E., kolegija laikė nepagrįstais. Spręsdama dėl ieškovo argumentų apie fermos ir žemės sklypo vertę, kolegija nurodė, kad privatizuojamas turtas įvertintas VTF turto vertintojo; nors ieškovo pasitelktas vertintojas įvertino turtą didesne kaina, bet jis negrindė reikalavimų CK 1.80 straipsniu, 1.81 straipsnio 1 dalimi, 1.82 straipsnio 2 dalimi, 6.225 straipsnio 1 dalimi, 6.227 straipsnio 2 dalimi. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ieškovas po 2005 m. rugsėjo 15 d. neteisėtai naudojosi atsakovui S. Š. priklausančia ferma ir nemokėjo turto nuomos mokesčio, todėl privalo atlyginti atsakovui jo patirtą žalą dėl negautų pajamų, kolegija laikė pagrįsta. Negautos pajamos nustatytos pagal atsakovo S. Š. pateiktą apskaičiavimą, atliktą, vadovaujantis Aplinkos ministerijos ir finansų ministro 2002 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 87/59 patvirtinta Nuompinigių už valstybės ir savivaldybių ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo tvarka ir Komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti 2005 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 3 „Dėl nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vidutinių rinkos kainų nustatymo 2005 m. gegužės 1 d.“, taikant 1,09 Lt įkainį už nuomojamo turto vieną kv. m. Ieškovas nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius apie ginčo fermos remontui investuotas lėšas (CPK 178, 314 straipsniai).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kasatorius (ieškovas) prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl CK 1.3 straipsnio pažeidimo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sprendė, kad kasatorius elgėsi nerūpestingai ir neapdairiai, prieš dvi dienas paštu išsiuntęs paraišką dalyvauti aukcione. Iš tikrųjų paraiška išsiųsta 2005 m. rugpjūčio 16 d., t. y. neprasidėjus dokumentų priėmimui nustatytam terminui; atsakovui AB „Lietuvos paštas“ pripažinus savo kaltę dėl pavėluoto dokumento pristatymo, bylą nagrinėję teismai turėjo taikyti CK 1.122 straipsnį ir konstatuoti, kad kasatorius laiku pateikė paraišką dalyvauti aukcione. Tuo tarpu teismai sprendė šį klausimą, nepagrįstai taikydami poįstatyminio teisės akto, t. y. Lietuvos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 16, 17, 18 punktus; dėl to nesilaikė CK 1.3 straipsnio 2, 4 dalyse įtvirtintų nuostatų; teismų praktikoje taip pat pažymima, kad poįstatyminiai aktai taikytini pagal CK 1.3 straipsnyje įtvirtintas kodekso ir kitų įstatymų konkurencijos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje VĮ VTF v. E. S. ūkinė–komercinė zoofirma „Akvariumas“, bylos Nr. 3K-3-22/2009; 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Z. O. ir A. O. v. UAB „Didelis pliusas“, bylos Nr. 3K-3-390/2008; kt.). Priešingas reguliavimas pažeistų Konstitucijos nustatytą teisės aktų hierarchiją.
2. Dėl viešojo intereso. Aukciono tikslų vertinimo aspektu bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į teismų praktikos nuostatas ir negynė viešojo intereso. Ginčo turtas parduotas už 28 000 Lt, nors UAB „Ober–Haus“ vertintojų buvo nustatyta 42 000 Lt jo vertė; ekspertas P. C. nustatė 53 500 Lt vertę, tuo tarpu kasatorius paraiškoje pasiūlė 60 000 Lt.
3. Dėl ieškinio senaties termino ir įrodymų vertinimo. Teismams pripažinus, kad ieškinys atmestinas ir dėl praleisto ieškinio senaties termino, svarbus ieškinio senaties termino eigos pradžios ir pabaigos momentų nustatymo klausimas. Šiuo atveju ieškinio senaties termino eigos pradžia skaičiuotina nuo 2005 m. rugsėjo 16 d., kai kasatorius iš atsakovo VTF raštų gavo išsamią ir patikimą informaciją apie organizuotą aukcioną; tuo tarpu pokalbis telefonu su kasatoriui nepažįstamu atsakovo darbuotoju (po kurio kasatorius tą pačią dieną, t. y. 2005 m. rugpjūčio 30–ąją, kreipėsi į Seimo narį A. E.) nėra patikimas informacijos apie įvykusį konkursą šaltinis, kaip nepagrįstai sprendė teismai. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į ieškinio senatį ir įrodymų vertinimą nustatančių normų aiškinimo ir taikymo praktiką; dėl to kasatoriaus kreipimasis į Seimo narį teismui negalėjo turėti išankstinės galios, tokią turi tik oficialieji rašytiniai įrodymai (prima facie). Kadangi Privatizavimo komisijos 2005 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas pritarti privatizavimo objekto pirkimo–pardavimo sutarties projektui leidinyje Informaciniai parnešimai paskelbtas 2005 m. rugsėjo 7 d., tai šis įrodymas pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį galėtų turėti išankstinę galią; ieškinys teismui pateiktas 2005 m. spalio 7 d., t. y. nepraleidus ieškinio senaties termino. Sutinkant su teismų išvada, kad ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2005 m rugpjūčio 30 d., teisiškai nepateisinamas teismų atsisakymas atnaujinti šį terminą, esant tokioms aplinkybėms: kasatorius yra ūkininkas, turi daug raguočių (101 melžiamų karvių), menko išsilavinimo, kiekvieną dieną dirba nuo ryto iki vėlyvo vakaro; jis gyvena gyvenvietėje, kuri yra labiausiai nutolusi nuo Vilniaus; kai tik sužinojo apie savo teisių pažeidimą iš VTF darbuotojo, dėl teisių gynimo kreipėsi į Seimo narį ir negalėjo numatyti, jog kreipimasis ne į teisininką bus priežastis, dėl kurios teismas konstatuos ieškinio senaties termino pažeidimą; be to, kasatoriaus praleistas terminas yra viena savaitė. Netinkamas įrodymų vertinimas nulėmė materialiosios teisės normų (CK 1.125 straipsnio 3 dalies, 1.127 straipsnio) pažeidimą. Ieškinio senaties termino eigos pradžia nustatytina kiekvienam reikalavimui; iš konkurso rezultatų atsirandantiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytas ieškinio senaties terminas. Ginčo fermos pirkimo–pardavimo sutartis su atsakovu S. Š. buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 14 d., apie tai kasatorius sužinojo iš atsakovo VTF 2005 m. rugsėjo 16 d. rašto; tuo tarpu žemė atsakovui S. Š. parduota 2005 m. spalio 18 d. sutartimi, nors kasatorius, 2005 m. spalio 7 d., t. y. iki šio sandorio sudarymo, pateikęs teismui ieškinį, galvojo, jog sandoriai yra sudaryti. Tokia situacija pateisinama dėl konkurso tęstinių santykių, kai tam tikri veiksmai gali būti atlikti, praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui, tačiau, esant tokiai situacijai, nepateisinama teismų išvada, kad praleistas ieškinio senaties terminas.
4. Dėl Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies, CK 6.421 straipsnio 3 dalies pažeidimo. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privatizavimo sandoriui taikytinos CK nuostatos, jeigu šio įstatymo ar privatizavimo sandorio nenustatyta kitaip. Pirmiau nurodyto įstatymo nenustatyta termino, per kurį turi būti sudaroma aukcione parduoto nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, todėl tokiu atveju pagal CK 6.419 straipsnio 3 dalį turi būti taikomas 6.421 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas. Kadangi privatizavimo objekto viešo aukciono protokolas Nr. 142-05 šalių pasirašytas 2005 m. rugpjūčio 19 d., tai fermos ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartys turėjo būti sudarytos iki 2005 m. rugpjūčio 29 d., tuo tarpu, minėta, sutartis dėl fermos įsigijimo sudaryta ir notaro patvirtinta 2005 m. rugsėjo 14 d., dėl žemės – 2005 m. spalio 18 d., t. y. sandoriai sudaryti, pažeidžiant imperatyviąsias įstatymo normas, todėl pripažintini negaliojančiais pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį.
5. Dėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymo (CK 1.5 straipsnis). Teismas šioje byloje nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais; vykdydamas teismų sprendimus, kasatorius turės išsikraustyti iš fermos su šimtu melžiamų karvių, neturėdamas galimybių jas patalpinti kitur; jo ūkis bankrutuos, tai pagilins ekonominės krizės neigiamus padarinius Šilutės rajone. Tuo tarpu atsakovas S. Š. teismui negalėjo paaiškinti, kaip realiai panaudos įsigytą fermą, kuri tapo patraukli tik kasatoriaus dėka. Teismas privalėjo aiškintis visas bylos aplinkybes ir priimti sprendimą, kuris atitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principu, tačiau to nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į kasatoriaus kasacinį skundą atsakovas S. Š. prašo jį atmesti ir nurodo, kad bylos duomenimis patvirtinama, jog kasatoriui apie nuomojamos fermos privatizavimą buvo pranešta asmeniškai 2005 m. liepos 8 d. pranešimu, tačiau jis išsiuntė dokumentus dalyvauti aukcione, likus dviem dienom iki viešo aukciono, jie gauti pavėluotai, kasatorius neįregistruotas viešo aukciono dalyviu. Teismai pagrįstai nustatė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą, ir, esant atsakovų prašymui, jį taikė. Ieškovas apie įvykusį aukcioną ir jo rezultatus sužinojo 2005 m rugpjūčio 30 d., kuri yra ieškinio senaties termino eigos pradžia, tačiau jis į teismą kreipėsi 2005 m. spalio 7 d.; tai, kad ieškovas 2005 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi ne į teismą, bet į Seimo narį, nėra svarbi ieškinio senaties termino praleidimo priežastis. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nuomos sutarties terminas baigėsi 2006 m. birželio 16 d.; sutartyje šalys susitarė, kad nuomos terminas yra nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2006 m. birželio 16 d., bet ne ilgiau kaip iki privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos. Privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2005 m. rugsėjo 14 d. ir šią dieną baigėsi nuomos sutartis. Kasatorius neatlygintinai naudojosi nekilnojamuoju turtu, todėl teismai sprendė, kad jis privalo atlyginti atsakovui tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas VTF prašo jį atmesti ir nurodo, kad valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimą reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas (Žin., 1997, Nr.107-2688), Vyriausybės nutarimas Nr. 1427 „Dėl privatizavimo objektų parengimo privatizuoti taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 1997, Nr. 117-3023), Vyriausybės nutarimas Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ (Žin., 2005, Nr. 113-4121), taip pat atskirų privatizavimo būdų įgyvendinimo tvarką nustatantys Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu organizavimas ir vykdymas nustatyti Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatuose (toliau – Nuostatai). Šioje byloje ginčo privatizavimo objektas buvo parduodamas viešo aukciono būdu. Iš Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies išplaukia, kad be pagrindinio tikslo – gauti didžiausią kainą – yra svarbus privatizavimo programoje nustatytų sąlygų įvykdymas. Privatizavimo biuletenyje nurodytas privatizavimo dokumentų registravimo terminas (šiuo atveju– pradžia 2005 m. rugpjūčio 17 d., pabaiga – 2005 m. rugpjūčio 18 d.) yra viena iš privatizavimo sąlygų, kuri paskelbiama viešai ir yra privaloma privatizavimą vykdančiai institucijai ir aukciono dalyviams. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu Nuostatų 16 punkte įtvirtinta bendroji taisyklė, kad vokai su viešo aukciono dokumentais registruojami Turto fonde tik Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu šių dokumentų registravimo laiku. Aukciono organizatoriui yra svarbus realus dokumentų gavimo Turto fonde nustatytu laiku faktas. Draudžiama registruoti viešo aukciono dalyviu asmenį, kurio vokas su aukciono dokumentais gautas, pasibaigus Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytam paraiškų registravimo laikui. Kasatorius neregistruotas viešo aukciono dalyviu dėl šios priežasties. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privatizavimo sandoriui yra taikomos CK nuostatos, jei šio ar privatizavimo sandorio nenustatyta kitaip. Šiame įstatyme nepateikiama viešo aukciono sąvokos, taip pat neatskleista aukciono rengėjo ir dalyvių susiklosčiusių teisinių santykių specifikos, todėl atsakovas VTF vadovavosi CK 6.419 straipsnio 3 dalimi, reglamentuojančia daiktų pardavimą aukciono būdu, ir taikė pirmiau nurodyto įstatymo normas, kurios yra specialiosios. Taigi, nors Privatizavimo įstatymo tiesiogiai nenustatyta aukciono dokumentų registravimo tvarkos, bet pagal šio įstatymo 13 straipsnio 3 dalį privatizavimo būdų įgyvendinimo tvarka nustatyta Vyriausybės 2007 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintuose Viešo aukciono nuostatuose. Dėl to kasatorius nepagrįstai teigia, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl privatizavimo sutarčių, turėjo vadovautis CK, bet ne Vyriausybės nutarimų nuostatomis. Atsakovas vadovavosi teisės aktais ir atliko visus būtinus ir reikalingus veiksmus, susijusius su viešosios nuosavybės objekto perleidimu, bylą nagrinėję teismai pagrįstai nelaikė, kad šiuo atveju dėl objekto mažos kainos pažeistas viešasis interesas. Kasatorius nebuvo aukciono dalyvis, todėl faktinė aplinkybė apie kasatoriaus nurodomą privatizuojamo objekto kainą teismų nebuvo nustatyta, kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu yra nepagrįsti. Iš kasatoriaus Seimo nariui pateikto prašymo akivaizdu, kad jis 2005 m. rugpjūčio 30 d. žinojo, jog jo paraiška–pasiūlymas nepasiekė Turto fondo ir jis neteko galimybių įsigyti reikalingą objektą; taigi ši diena laikytina ieškinio senaties termino eigos pradžia (CK 1.127 straipsnis). Kasatoriaus ieškinys paduotas 2005 m. spalio 7 d., praleidus CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Byloje nenustatyta ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis), jis neatnaujintas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CK ir privatizavimą reglamentuojančių teisės aktų santykio
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami ginčą dėl privatizavimo procedūrų vykdymo tvarkos (konkrečiai – viešo aukciono dokumentų pateikimo ir registravimo laiko), turėjo vadovautis CK, bet ne specialiosiomis teisės normomis, t. y. teismai nepagrįstai taikė poįstatyminio teisės akto – Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimo Nr. 1503 „Dėl valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų patvirtinimo“ nuostatas. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu šį kasacinio skundo argumentą.
Sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių valdymą, naudojimą ir disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (1998 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. VIII-729 redakcija (galioja nuo 2002 m. birželio 19 d.) nustatyta valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka bei sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo bei (ar) disponavimo juo įstatymai (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas jį privatizuojant pagal įstatymus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo taikomas viešosios teisės principas, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais.
Nagrinėjamai bylai išspręsti teismų taip pat taikytos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1503 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų normos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vyriausybės nutarimai yra poįstatyminiai teisės aktai. Įstatymai nustato bendro pobūdžio taisykles, poįstatyminiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos, reglamentuojama jų įgyvendinimo tvarka. Poįstatyminiai teisės aktai yra įstatymų taikymo aktai ir negali pakeisti įstatymų, negali prieštarauti įstatymams, keisti įstatymų normų turinio, jais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytu įstatymuose. Priešingu atveju Vyriausybės priimti norminiai aktai neatitiktų poįstatyminių teisės aktų sampratos ir paskirties, pažeistų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytą teisės aktų hierarchiją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas; Žin., 1995, Nr. 89-2007; kt.). Neaiškumus dėl poįstatyminio teisės akto normų turinio ir jų taikymo teismas turi šalinti, remdamasis įstatymo nustatytu atitinkamų santykių reglamentavimu, esant būtinybei – spręsti dėl CK 1.3 straipsnio 3 dalies taikymo. CK šeštosios knygos dvyliktajame skirsnyje įtvirtintos sutarčių sudarymo aukciono būdu pagrindinės taisyklės.
Pažymėtina tai, kad CK normų taikymo privatizavimo sandoriams klausimu Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarime konstatuojama, jog „pagal CK 1 straipsnio 2 dalį santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais“; (Žin., 2007, Nr. 58-2246).
Kaip nustatyta Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 1 straipsnyje, privatizavimas yra valstybės ir savivaldybių turto (akcijų ar kito turto) perdavimas potencialių pirkėjų nuosavybėn pagal Privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka sudarytus privatizavimo sandorius. Pagal šio straipsnio 4 dalį privatizavimo sandoriu laikoma remiantis šiuo įstatymu sudaryta sutartis, pagal kurią valstybės ar savivaldybės privatizavimo objekto valdytojas įsipareigoja perduoti privatizavimo objektą potencialaus pirkėjo nuosavybėn, o potencialus pirkėjas įsipareigoja sumokėti sutartyje nustatytą pinigų sumą ir (ar) įvykdyti kitus sutartyje nustatytus įsipareigojimus.
Ginčo šioje byloje privatizavimo objektas buvo parduodamas viešo aukciono būdu. Privatizavimo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešame aukcione gali būti parduodami privatizavimo objektai, kurie privatizuojami norint gauti didžiausias įplaukas, tačiau papildomai turi būti įvykdytos objekto privatizavimo programoje nustatytos sąlygos. Informaciniame privatizavimo biuletenyje šiuo atveju buvo nurodytas privatizuojamo objekto dokumentų registravimo terminas (pradžia – 2005 m. rugpjūčio 17 d., 8-15 val., pabaiga – 2005 m. rugpjūčio 18 d., 8-15 val.). Ši viešai paskelbta privatizavimo sąlyga yra privaloma privatizavimą vykdančiai institucijai ir aukciono dalyviams.
Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo aukciono būdu nuostatų 16 punkte nustatyta bendroji taisyklė, kad vokai su viešo aukciono dokumentais registruojami Turto fonde tik Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu šių dokumentų registravimo laiku. Potencialus pirkėjas, norintis įsiregistruoti viešo aukciono dalyviu, turi Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytu viešo aukciono dokumentų registravimo laiku pateikti Valstybės turto fondui aukciono dokumentus (Nuostatų 11 punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju aukciono organizatoriui yra svarbus ne dokumentų išsiuntimo, bet realaus jų gavimo Turto fonde nustatytu laiku faktas. Nuostatų 17 punkte nustatyta viešo aukciono dokumentų, gautų paštu dar neprasidėjus šių dokumentų registravimo laikui, Turto fonde įregistravimo tvarka; jie įregistruojami pirmąją Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą paraiškų registravimo dieną, pagal jų gavimo eiliškumą. Tai suponuoja prielaidas ir galimybes norintiems dalyvauti aukcione pateikti dokumentus iki tam tikro nustatyto laiko. Nuostatų 18 punkte nustatyta, kad tuo atveju, jeigu vokai su aukciono dokumentais gaunami, pasibaigus Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytam paraiškų registravimo laikui, Turto fondo darbuotojams draudžiama registruoti viešo aukciono dalyviu asmenį, pavėluotai pateikusį voką su viešo aukciono dokumentais. Esant tokiam nustatytam teisiniam reglamentavimui, bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą išvadai, kad atsakovas VTF nepažeidė Privatizavimo įstatymo reikalavimų bei Viešo aukciono nuostatų tuo aspektu, jog neįregistravo kasatoriaus paraiškos dalyvauti viešame aukcione, šiam praleidus paraiškų registravimo nustatytą ir Informaciniame privatizavimo biuletenyje nurodytą laiką.
Dėl viešojo intereso
Bylos dėl valstybės turto privatizavimo yra susijusios su viešuoju interesu – viešo aukciono būdu privatizuojant turtą, siekiama, kad jis būtų valdomas teisėtai ir racionaliai, duotų naudos visuomenei. Dėl to viešosios nuosavybės teisės objektai turi būti perleidžiami privačių asmenų nuosavybėn, griežtai laikantis įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi šioje byloje keliami klausimai dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto privatizavimą nustatančių įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų normų aiškinimo ir taikymo ir galbūt jų pažeidimo turi esminę reikšmę valstybės teisėms ir teisėtiems interesams. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus pozicija dėl viešojo intereso šioje byloje buvimo, tačiau pripažįsta nepagrįstais teiginius, kad bylą nagrinėję teismai šiuo atveju neapgynė viešojo intereso – pardavė valstybės turtą už gerokai mažesnę, nei kasatorius siūlė ar turto vertintojai nustatė, kainą.
Viešasis interesas turi būti ginamas visais atvejais, kai nustatomas teisės aktų pažeidimas, kuris turi esminę reikšmę valstybės teisėms ir teisėtiems interesams; kasatoriaus argumentų kontekste – nustačius, kad privatizavimo objektas įvertintas, pažeidžiant Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo, Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244 patvirtintos Turto vertinimo metodikos nuostatas. Bylos duomenimis, kasatorius nustatytu laiku nepateikė registracijos dokumentų ir jis neįregistruotas aukciono dalyviu; dėl to atsakovas Valstybės turto fondas privatizavimo proceso metu neturėjo ir negalėjo turėti duomenų apie kasatoriaus pasiūlytą privatizavimo objekto kainą, ši faktinė aplinkybė teismų nenustatyta. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovo VTF privatizavimo procedūrų metu atlikti veiksmai dėl viešosios nuosavybės objekto vertės nustatymo ir perleidimo atlikti pagal nustatytus reikalavimus, todėl kasatoriaus teiginiai dėl UAB „Ober–Haus“ atlikto objekto vertinimo šiuo atveju teisiškai nereikšmingi. Taigi, byloje nenustačius ginčijamų teisės aktų pažeidimų, nebuvo prielaidų kasatoriaus materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti ar viešajam interesui apginti, nes šis taip pat nepažeistas.
Dėl ieškinio senaties termino ir įrodymų vertinimo
Kasatorius nurodo, kad, nustatydami ieškinio senaties termino pradžią, teismai neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką.
Teisėjų kolegija pažymi, kad sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, jog jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti ar ginčijami. Bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad kasatorius 2005 m. rugpjūčio 30 d. žinojo, jog jo išsiųsta paraiška–pasiūlymas nepasiekė VTF ir jog jis neteko galimybių dalyvauti viešame aukcione; ieškinys dėl viešo aukciono rezultatų panaikinimo pateiktas, praleidus CK 1.125 straipsnio 3 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Tokia teismo išvada motyvuota ir nepaneigta kasacinio skundo argumentų dėl netinkamo CK 1.125 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo, teismų praktikos nuostatų ignoravimo.
Nors kasatorius skunde akcentuoja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų laikymosi šioje byloje reikšmę, nurodo, kad teismų sprendimų vykdymas jam sukels didelių sunkumų, tačiau teisėjų kolegija laiko, jog šioje byloje nagrinėjamą ginčą lėmė būtent kasatoriaus nerūpestingas ir neapdairus elgesys, todėl kasacinio skundo argumentai dėl teismų sprendimų neatitikties teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija laiko, kad pirmiau išdėstytais kasacinio teismo argumentais atsakyta ir į kitus kasacinio skundo argumentus, dėl jų atskirai nepasisako.
Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustatyta pagrindų skundžiamiems teismų sprendimui ir nutarčiai panaikinti (CPK 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo
Kasacinės instancijos teismas patyrė 60,65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant ieškovo kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 60,65 Lt (šešiasdešimt litų 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.