- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-17
- Bylos Nr.
- 1A-86-491/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Arvydas Alekna
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Švitinienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo jis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 5 dalį areštu 42 paroms.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta arešto bausme, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – areštas 42 paroms ir 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda.
Į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nuosprendį jo atliktas arešto bausmės laikas (36 paros).
Iš G. K. buvo priteista UAB „IKI Lietuva“ 154,75 Eur turtinei žalai atlyginti, UAB „Rimi Lietuva“ – 182,70 Eur turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. G. K. buvo nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurią padarė tokiomis aplinkybėmis:
2022 m. lapkričio 27 d. apie 12.34 val. iš parduotuvės „IKI“ (esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 154,75 Eur vertės UAB „IKI Lietuva“ turtą – 25,95 Eur vertės vieną butelį (1 litro talpos) viskio „Jack Daniel's“; 32,95 Eur vertės vieną butelį (0,7 litro talpos) viskio „Monkey Shoulder Malt“; 35,95 Eur vertės vieną butelį (0,7 litro talpos) viskio „Woodford Reserve“; 28,95 Eur vertės vieną butelį (0,7 litro talpos) viskio „Glendalough D. B. Irish Whiskey“; 30,95 Eur vertės vieną butelį (0,7 litro talpos) viskio „Gentleman Jack“;
tęsdamas savo veiką, 2023 m. sausio 18 d. apie 12.40 val. iš parduotuvės „Rimi“ (esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė bendros 182,70 Eur vertės UAB „Rimi Lietuva“ turtą – šešis butelius (0,5 litro talpos) konjako „Hennessy V.S.“ (kiekvieno butelio vertė – 30,45 Eur);
tęsdamas savo veiką, 2023 m. vasario 2 d. apie 13.40 val. iš parduotuvės „Bikuva“ (esančios (duomenys neskelbtini) pagrobė 160 Eur vertės UAB „Bikuvos prekyba“ turtą – vieną akumuliatorinį suktuką – gręžtuvą „Powermat PM-WA-20V2-SU“; taip pagrobė nedidelės bendros 497,45 Eur vertės svetimą turtą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį šią baudžiamąją bylą išnagrinėjus šališkam pirmosios instancijos teismui arba jį išteisinti.
2.1. Pirmosios instancijos teismas prieš jį buvo šališkas, kadangi bylą nagrinėjęs teisėjas jį visam laikui pašalino iš teismo posėdžių salės, nors tam nebuvo jokių pagrindų ir sąlygų – jis nepažeidė teismo posėdžio tvarkos, nerodė teismui nepagarbos. Nurodo, jog į teisiamąjį posėdį jis buvo etapuotas policijos pareigūnų, todėl teisėjui nebuvo būtina nustatinėti jo asmenybę, nes ji ir taip buvo aiški.
2.2. Skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo jo išankstinio sumanymo vogti ir iš to pragyventi. Teismas nepagrįstai vertino 61 administracinį nusižengimą ir taip pažeidė bylos nagrinėjimo ribas. Taip pat teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, kad jis nuo 2007 m. niekur oficialiai nedirbo, nes, viena vertus, šiuo laikotarpiu jis atlikinėjo jam įvairių teismų paskirtas laisvės atėmimo bausmes. O antra, oficialaus darbo neturėjimas dar nereiškia, kad žmogus neturi lėšų pragyvenimui. Nesutinka ir su tuo, kad vagystės iš parduotuvių buvo daromos intensyviai, nes jas skiria net mėnesio ir daugiau laikotarpiai.
2.3. Jo atpažinimas ikiteisminio tyrimo metu vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Vaizdo įrašuose matomo asmens tapatybės nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, bet byloje nebuvo gauta specialisto išvada, kuri galėtų patvirtinti, jog būtent jis (G. K.) yra užfiksuotas šiuose vaizdo įrašuose. Policijos pareigūnai nėra jo pažįstami, administracinių nusižengimų protokolai buvo surašomi jam nedalyvaujant bei įvairių policijos pareigūnų, dėl to policijos pareigūnai negalėjo gerai jo pažinoti ir nedvejodami atpažinti kaip vagystes dariusį asmenį.
2.4. Teismas nuosprendyje neteisingai nustatė akumuliatorinio suktuko – gręžtuvo vertę, nes šio daikto kaina parduotuvės lentynoje buvo ne 160 Eur, o 96 Eur. Kad šis daiktas buvo su nuolaida, kad jam taikoma akcija nebuvo nurodyta, nors parduotuvė privalėjo tai nurodyti.
2.5. Dėl vagystės iš parduotuvės „IKI“ byloje nėra jokių vaizdo įrašų, kad asmuo iš parduotuvės išsinešė alkoholinius gėrimus.
2.6. Teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, kadangi bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, apėmė bausmę, paskirtą už apysunkį nusikaltimą.
2.7. Teismas netinkamai civiliniams ieškovams padarytą žalą apskaičiavo pagal tai, kokią pinigų sumą jie būtų gavę, jei būtų pardavę prekes. Pagal tokį padarytos žalos apskaičiavimą civiliniai ieškovai nepagrįstai praturtėtų. Jo nuomone, žala turėjo būti skaičiuojama pagal prekės savikainą, iki mokesčių.
3. Teismo posėdyje nuteistasis G. K. ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliacinis skundas atmetamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pasisako dėl esminių nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentų.
7. Visų pirma, nuteistasis G. K. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į procesinius pažeidimus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantas nurodo, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kai pirmosios instancijos teismas, dar parengiamojoje teisiamojo posėdžio stadijoje, nustatydamas kaltinamojo asmenybę, visam laikui jį pašalino iš teismo posėdžių salės. Apelianto vertinimu, tai sutrukdė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Susipažinusi su teisiamojo posėdžio protokolu, posėdžio garso įrašu teisėjų kolegija su tuo nesutinka. BPK 259 straipsnis numato, kokias priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie pažeidžia teisiamojo posėdžio tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis, kuris nepaisydamas teisiamojo posėdžio pirmininko įspėjimo vėl pažeidžia posėdžio tvarką ar parodo nepagarbą teismui, teismo nutartimi gali būti laikinai arba visam laikui pašalintas iš posėdžių salės. Iš šios bylos matyti, kad G. K. 2024 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio metu visam laikui buvo pašalintas iš posėdžių salės už nepagarbą teismui ir kitiems posėdžio dalyviams, už teisiamojo posėdžio tvarkos pažeidinėjimą. Teismo priimtoje (protokolinėje) nutartyje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, motyvuota, kad tokių priemonių teismas privalėjo imtis, nes G. K. teisiamojo posėdžio metu rodė nepagarbą teismui, replikavo, elgėsi iššaukiančiai ir nereagavo į daugkartinius pirmininkaujančiojo įspėjimus. Kaip matyti iš 2024 m. kovo 4 d. teisiamojo posėdžio protokolo bei posėdžio garso įrašo, kaltinamojo asmenybės nustatymo stadijoje (kas yra privaloma pagal BPK 265 straipsnį) G. K. iš pradžių vengė pasakyti savo vardą ir pavardę, nors pagal viską jam buvo sudarytos visos sąlygos ir galimybė girdėti pirmininkaujančiojo klausimus. Dėl to G. K. pirmininkaujančiojo buvo įspėtas, tačiau nepaisydamas įspėjimo jis nurodė netikslią savo gyvenamąją vietą (ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) – dėl to jis buvo įspėtas antrą kartą), galiausiai neaiškiu tekstu nurodė ir savo darbovietę (nors jis niekur nedirba). Taigi, G. K. du kartus buvo paprašytas ir įspėtas nepažeidinėti teisiamojo posėdžio tvarkos, tačiau į įspėjimus jis visiškai nereagavo. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais G. K. rodė nepagarbą teismui, kitiems proceso dalyviams, o tai neleido teismui tinkamai pradėti teisiamojo posėdžio ir trukdė nagrinėti baudžiamąją bylą. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą G. K. pašalinti iš posėdžių salės, iš esmės laikėsi BPK 259 straipsnio 1 dalies nuostatų. Vien tai, kad skundžiamas nuosprendis buvo paskelbtas G. K. nedalyvaujant, jo teisėtumui ir pagrįstumui esminės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad BPK 246 straipsnio 1 dalis numato, jog kaltinamojo dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme privalomas, tačiau tai yra kaltinamojo teisė, kuria jis turi naudotis nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo. Kaltinamasis, dalyvaudamas teisiamajame posėdyje, privalo laikytis įstatyme numatytų reikalavimų, laikytis drausmės ir pagarbiai elgtis, vykdyti teisiamojo posėdžio pirmininko nurodymus, o nepaisant šių reikalavimų įstatymas numato priemones, kurios šiuo atveju G. K.ir buvo pagrįstai pritaikytos. Be to, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos, kaltinimo ir gynybos šalys (nuteistojo gynėjas) bylos nagrinėjimo teisme metu turėjo lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais. Tad teigti, kad pirmosios instancijos teismas prieš G. K. buvo šališkas, jokio pagrindo nėra.
8. Teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti G. K. teisę duoti parodymus ir pastarajam sutikus, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir nuteistąjį apklausė apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Nuteistasis G. K. parodė, kad 2022 m. lapkričio 26 d. netoli parduotuvės „IKI“ su draugais šventė vieno iš jų gimtadienį. Ryte, 2022 m. lapkričio 27 d., pristigo alkoholinių gėrimų, dėl to galvojo, iš kur jų gauti. Jam kilo mintis jų pavogti iš šalia esančios parduotuvės „IKI“. Kai nuėjo į parduotuvę, koridoriuje pamatė atvirą apsauginio vietą, jo ten nebuvo. Parduotuvėje susidėjo į tašę alkoholį ir eidamas link kasų pamatė jau sėdintį apsauginį. Tada tašę su gėrimais paslėpė už šaldytuvo ir grįžo į butą. Draugams pasakė, kad pavogti gėrimų nepavyko. Keletas draugų nuėjo pasižiūrėti. Jiems išėjus į parduotuvę, jis išėjo namo. Vėliau sužinojo, kad draugai alkoholį iš tos parduotuvės vis tik pavogė. Byloje nėra vaizdo įrašo, kaip nuteistasis išeina iš parduotuvės. Kas tądien pavogė alkoholį, jis nežino. Negali užtikrinti, kad į tašę buvo įdėjęs 5 butelius. Dėl 2023 m. sausio 18 d. vagystės nuteistasis parodė, kad sutiko su pažįstamo pasiūlymu pastarojo paspirtuką iškeisti į 6 butelius konjako „Hennessy“. Tada jam kilo mintis reikiamą alkoholį pavogti iš „Rimi“ parduotuvės. Nuvažiavęs su paspirtuku į (duomenys neskelbtini) gatvėje esančią parduotuvę „Rimi“, jis paėmė 6 butelius konjako, susidėjo į tašę ir išsinešė iš parduotuvės. Už butelius iš pažįstamo gavo paspirtuką, kurį turi iki šiol. Savo kaltę dėl šios vagystės nuteistasis pripažino. Dėl 2023 m. vasario 2 d. vagystės nuteistasis parodė, kad tuo metu jo sūnus remontavo butą, jam prireikė grąžto, paprašė jį iš kur nors gauti grąžtą. Tada jis su paspirtuku nuvažiavo į parduotuvę „Bikuva“ ir iš jos pavogė grąžtą, kurio kaina lentelėje buvo nurodyta 96 Eur, o užbraukta – 160 Eur. Tą grąžtą parvežė sūnui, kuris juo naudojosi. Kur sūnus padėjo grąžtą, nežino. Taip pat nuteistasis nesutiko su jo veikos kvalifikavimu kaip tęstinės. Jis parodė, kad neturėjo sumanymo vogti iš 3 parduotuvių ir šių vagysčių neplanavo. Parodė, kad turi daug skolų ir dėl to negalėjo niekur legaliai dirbti. Dirbo nelegaliai. Pragyveno iš to, ką užsidirbdavo nelegaliai, ką buvo išlošęs kazino, taip pat mama jam duodavo pavalgyti.
9. Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad byloje nebuvo imtasi priemonių objektyviai nustatyti parduotuvių vaizdo įrašuose užfiksuotą asmenį, išsinešantį prekes už jas nesusimokėjus, ir nepagrįstai vadovautasi subjektyviu policijos pareigūnų, parduotuvių darbuotojų vertinimu. Tačiau apklaustas apeliacinės instancijos teisme G. K. iš esmės pripažino, jog šiuose vaizdo įrašuose, gautuose iš parduotuvių, yra užfiksuotas būtent jis. Taigi, išsamiau analizuoti ir atsakinėti į aptariamą apelianto argumentą nebėra prasmės. Nepaisant to, G. K. vaizdo įrašuose buvo identifikuotas ne vieno asmens, t. y. policijos pareigūnų, bet ir parduotuvių darbuotojų. Šie asmenys, apklausti liudytojais, vieningai parodė, kad G. K. jiems yra puikiai žinomas dėl sistemingai jo daromų vagysčių, su juo jiems ne kartą teko bendrauti. Vadinasi, liudytojams užteko asmeninės patirties iš vaizdo įrašų identifikuoti, kad juose užfiksuotas ne kas kitas, o G. K.. Be to, liudytojai G. K. identifikavo iš jo išvaizdos, aprangos, netgi iš jo eisenos ir pakankamai išsamiai jį apibūdino. Dar labiau aiškintis šias aplinkybes, byloje paskiriant vaizdų tyrimą, nuteistojo parodymą atpažinti, pagrindo nėra.
10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad dėl vagystės iš parduotuvės „IKI“ byloje nėra jokių vaizdo įrašų, kad asmuo iš parduotuvės išsinešė alkoholinius gėrimus. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme nuteistasis G. K. patikslino, kad parduotuvėje „IKI“ jis sudėjo į rankinę alkoholinių gėrimų butelius, bet rankinės su buteliais iš parduotuvės neišsinešė, ją paslėpė už šaldytuvo, o rankinę vėliau pasiėmė jo sugėrovai. Tokią G. K. versiją teisėjų kolegija atmeta. Kaip minėta, byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad 2022 m. lapkričio 27 d. apie 12.34 val. parduotuvėje „IKI“ G. K. į rankinę sudėjo alkoholinių gėrimų butelius. Liudytojo B. K. parodymai, UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas, parduotuvės vaizdo įrašas patvirtina, kad į rankinę G. K. sudėjo iš viso 5 šios nutarties 1 punkte nurodytus alkoholinių gėrimų butelius. Kad šie buteliai buvo pavogti, t. y. išnešti iš parduotuvės „IKI“ už juos nesumokėjus, patvirtina apeliacinės instancijos teisme papildomai pateikta UAB „IKI Lietuva“ informacija, kad tą pačią dieną laikotarpiu nuo 12 iki 15 val. parduotuvėje nebuvo atsiskaityta už visus 5 ar atskirai po vieną ar kelis G. K. į kuprinę sudėtus alkoholinius gėrimus. Nors byloje nėra vaizdo įrašo, kuriame būtų užfiksuotas G. K. iš parduotuvės „IKI“ išsinešantis kuprinę su minėtais buteliais, tai jo kaltės nepaneigia. Nuteistojo G. K. versija, kad jis kuprinės su buteliais neišsinešė, o ją paslėpė už šaldytuvų, atsirado tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (ikiteisminio tyrimo metu jis apie tai jokių parodymų nedavė, o iš teisiamojo posėdžio buvo pašalintas). Tokios savo versijos nuteistasis nenurodė ir apeliaciniame skunde. Liudytojas B. K. parodė, kad apie 13 val. (praėjus maždaug pusvalandžiui nuo to, kai G. K. sudėjo butelius į rankinę) pastebėjo 5 butelių trūkumą. Liudytojas patvirtino, kad tie buteliai nebuvo rasti kitoje parduotuvės vietoje. Be paties nuteistojo žodžių, byloje daugiau nėra jokių duomenų, kad iš parduotuvės „IKI“ G. K. neva paslėptą kuprinę su buteliais, galėjo išnešti kiti asmenys. Jie nebuvo pastebėti parduotuvės darbuotojų ar užfiksuoti vaizdo įrašuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad G. K., susidėjęs gėrimus į kuprinę, netrukus juos pats iš parduotuvės ir pagrobė.
11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad akumuliatorinis suktuvas-gręžtuvas buvo UAB „Bikuvos prekyba“ parduotuvės prekybos salėje, jo kaina buvo nurodyta prekės etiketėje-kainoženklyje ir jeigu ši prekė būtų parduota tą pačią dieną, t. y. 2023 m. vasario 2 d., parduotuvė būtų gavusi būtent tos dienos kainoženklyje nurodytą pinigų sumą – 96 Eur (su akcija), o ne 160 Eur (be akcijos). Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoraščius. Vis dėlto, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kvalifikuojant nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte ir nuolaidos taikomos asmenims, kurie perka prekę, t. y. pirkėjams, o ne asmenims, siekiantiems neteisėtai įgyti prekę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Įvykio vietos 2023 m. vasario 9 d. apžiūros protokolas patvirtina, kad parduotuvėje „Bikuva“ akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo kaina nurodyta 160 Eur (be akcijos) ir 96 Eur (su akcija). UAB „Bikuvos prekyba“ atstovo pareiškime nurodyta, kad parduotuvei buvo padaryta 160 Eur turtinė žala (UAB „Bikuvos prekyba“ civilinio ieškinio šioje byloje nepareiškė). Nuteistasis G. K. pripažino, kad šį prietaisą pavogė jis, savo sūnaus reikmėms. Tai įrodyta ir kitais bylos įrodymais (vaizdo įrašu, liudytojų parodymais bei kitais). Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. K. iš parduotuvės „Bikuva“ pavogto akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo vertė yra 160 Eur (be akcijos). Apelianto siūlymas jo pavogto daikto vertę skaičiuoti pagal taikomą akciją prekei sudarytų ydingą praktiką, leidžiančią teisės pažeidimus darantiems asmenims manyti, jog nustatydamas pavogto turto vertę teismas turi atsižvelgti į parduotuvės teikiamą nuolaidą (akciją) prekei vagystės momentu, bet ne į jos reguliarią kainą (prekės kainą). Kaip minėta, kaina su akcija taikoma tik parduotuvės pirkėjams.
12. Apelianto vertinimu, jo pavogtų daiktų vertė bei kartu civilinėms ieškovėms (UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Rimi Lietuva“) padaryta turtinė žala turėjo būti skaičiuojama pagal prekių savikainą iki mokesčių (be PVM). Teisėjų kolegija su tuo nesutinka. Jau minėta, kad teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, jog jei daiktas turi etiketę, kurioje nurodyta prekės kaina, ir jis pavagiamas iš parduotuvės, jo vertė nustatoma pagal turto kainą, viešai nurodytą prie prekės, ar pagal parduotuvėje esančius prekės kainoženklius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245-696/2015). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad G. K. pavogė UAB „IKI Lietuva“ 154,75 Eur vertės turtą, UAB „Rimi Lietuva“ 182,70 Eur vertės turtą ir UAB „Bikuvos prekyba“ 160 Eur vertės turtą, t. y. iš viso 497,45 Eur vertės turtą. Šių daiktų vertę pirmosios instancijos teismas nustatė vadovaudamasis bendrovių pareiškimuose, civiliniuose ieškiniuose, liudytojų nurodytomis aplinkybėmis, kad iš bendrovėms priklausančių parduotuvių prekės buvo pavogtos iš prekybos salės. Dėl to šių prekių vertė buvo nurodyta „lentynos“ kaina, t. y. kaina, kuri buvo nurodyta prekės etiketėje-kainoženklyje. Tai atitinka minėtą kasacinio teismo praktiką, kad pagrobtų prekių vertė nustatoma remiantis šių prekių rinkos verte vagystės padarymo metu – šiuo atveju prekės kaina, kuri nusikalstamos veikos padarymo metu viešai buvo nurodyta prie prekės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog G. K. iš viso pavogė prekių už 497,45 Eur ir tuo pačiu civilinėms ieškovėms UAB „IKI Lietuva“ ir UAB „Rimi Lietuva“ padarė atitinkamai 154,75 Eur ir 182,70 Eur turtinę žalą.
13. Apeliantas nesutinka, kad jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Tačiau teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei iš esmės faktinio pagrindo šią jo veiką kvalifikuoti kaip nors kitaip. Kaip matyti iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, G. K. buvo nuteistas už vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kurią sudaro 3 epizodai, t. y. 3 vagystės iš UAB „IKI Lietuva“, UAB „Rimi Lietuva“ ir UAB „Bikuvos prekyba“ parduotuvių (duomenys neskelbtini). Visais šiais trimis atvejais G. K. pavogto turto vertė yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur) ir mažesnė nei 10 MGL (500 Eur). Taigi, viršija baudžiamajai atsakomybei taikyti reikalingą 3 MGL dydžio pavogto turto vertės ribą (BK 190 straipsnio 1 dalis). Esant tokiai situacijai ir jei pirmosios instancijos teismas nebūtų šios G. K. veikos kvalifikavęs kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, ši jo veika būtų kvalifikuojama kaip 3 baudžiamieji nusižengimai pagal BK 178 straipsnio 5 dalį. Akivaizdu, kad G. K. pripažinimas kaltu padarius 3 nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir bausmių už jas paskyrimas sukeltų jam sunkesnes teisines pasekmes – jam grėstų griežtesnė bausmė, negu jam buvo paskirta skundžiamu nuosprendžiu (bausmės, paskirtos už atskiras nusikalstamas veikas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį, turėtų būti bendrinamos jas visiškai ar iš dalies sudedant). Visa tai sudaro pagrindą teigti, kad G. K. jo veikos kvalifikavimas kaip vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 5 dalį yra jam palankus ir šią jo veiką perkvalifikuoti pagrindo nėra.
14. Kita vertus, pagal BK 63 straipsnio 10 dalyje įtvirtintą nuostatą, nelaikoma, kad asmuo padarė kelias nusikalstamas veikas, jeigu jis padarė tęstinę nusikalstamą veiką. Tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010). Tęstine veika taip pat gali būti pripažįstamos situacijos, kai pasikartojantys veiksmai nėra tapatūs ar vienarūšiai, tačiau jais įgyvendinamas tas pats veikos požymis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2011, 2K-269/2011) arba alternatyvūs veikos požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-322/2008, 2K-20-976/2022).
15. Taigi, pagrindinis tęstinės nusikalstamos veikos požymis, skiriantis tęstinę veiką nuo paprasto pavienio nusikaltimo, yra bendras kaltininko sumanymas, sujungiantis du ar daugiau veiksmų, kurie kiekvienas atskirai, nesant bendro sumanymo, galėtų sudaryti atskirus pavienius nusikaltimus, administracinius nusižengimus ar kitokius teisės pažeidimus. Antras būtinas požymis yra susijęs su objektyviaisiais požymiais – visi atlikti veiksmai turi atitikti to paties BK straipsnio dispozicijoje nurodytus veikos požymius, tarp jų ir tokius, kuriais įgyvendinami alternatyvūs veikos požymiai. Kiti požymiai, kurie paprastai teismų praktikoje įvardijami kaip papildomi (neesminiai) tęstinės veikos kriterijai, – nedidelis laiko tarpas, tas pats šaltinis, veikų pobūdis, intensyvumas ir kt., – dažniausiai yra tik požymiai, padedantys atskleisti subjektyviuosius tęstinės nusikalstamos veikos požymius – bendrą sumanymą (bendrą kaltės formą), tačiau jų nebuvimas jokiu būdu nepaneigia tęstinės veikos. Praktikoje, taip pat ir vagysčių bylose, įmanomi atvejai, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos veiksmus gali skirti tiek didelis laiko tarpas, tiek ir vagiama gali būti iš skirtingų šaltinių, tačiau veika gali būti pripažinta tęstine, jei nustatoma, kad visas veikas jungia bendras kaltininko sumanymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-51-719/2023).
16. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje išaiškinta, kad atskirus tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-649/2006, 2K-7-96/2012). Kita vertus, sumanymas dėl kito nusikalstamos veikos epizodo nebūtinai turi būti labai konkretus. Pakanka, kad asmuo tiesiog suvoktų, jog ir toliau darys tą patį. Sumanymas nuolatos pasipelnyti, kuris dėl nusikalstamos veikos ypatumų buvo įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus, naudojant tuos pačius būdus ir priemones, ne kartą pripažintas tęstinės veikos elementu ir turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-307/2004, 2K-446/2008, 2K-112-788/2015, 2K-555-788/2015, 2K-207-788/2021). Taigi, įrodinėjant ir vertinant bendrą suvokimą, svarbu ne tik kaltininko prisipažinimas ar neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir, be kita ko, turi būti išsiaiškinama, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2014, 2K-497/2014, 2K-186-689/2020, 2K-P-51-719/2023).
17. Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis G. K. laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d. per 3 kartus iš 3 skirtingų parduotuvių pavogė 497,45 Eur vertės prekių. Be šių vagysčių, įtrauktų į kaltinimą, pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistojo veiką, atsižvelgė į tai, kad G. K. laikotarpiu nuo 2022 m. sausio 25 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. maždaug 61 kartą buvo nubaustas administracine tvarka už svetimo turto vagystes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepaisant to, kad šie teisės pažeidimai nebuvo įtraukti į kaltinimą, tačiau šios aplinkybės yra labai svarbios vertinant tiek galimą nuteistojo gaunamų pajamų šaltinį, tiek ir bendrą jo sumanymą, iš kur ir kokiu būdu tas lėšas jis ketino gauti. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nuteistasis vogė reguliariai, tarp įvykdytų vagysčių buvo nedideli laiko tarpai, vagystės įvykdytos iš parduotuvių, esančių (duomenys neskelbtini). Iš parduotuvių buvo pavogti lengvai parduodami daiktai – alkoholiniai gėrimai, viena vagystė, t. y. akumuliatorinio suktuvo-gręžtuvo, įvykdyta dėl kito asmens (nuteistojo sūnaus poreikių). Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad laikotarpiu, kuriuo buvo padarytos vagystės (nuo 2022 m. lapkričio 27 d. iki 2023 m. vasario 2 d.), G. K. nedirbo, nors yra darbingas ir ilgalaikės su laisvės atėmimu susijusios bausmės neatlikinėjo, taip pat neturėjo nuolatinių ir oficialių pajamų. Nors G. K., apklaustas apeliacinės instancijos teisme, parodė, kad lėšų pragyvenimui turėjo, tačiau jo veiksmai sistemingai darant vagystes rodo priešingai – kai G. K. reikėdavo tam tikrų daiktų (alkoholinių gėrimų, grąžto, paspirtuko), užuot juos nusipirkęs, jis juos vogdavo, pavogtą alkoholį iškeisdavo į norimą turėti daiktą ir pan. Tai leidžia teigti, kad G. K. vogdavo ne šiaip sau, o tai darė, nes jam reikėjo pinigų. Taigi, nors apeliaciniame skunde G. K. teigia, kad jo padarytos veikos negali būti laikomos viena tęstine veika, ir nurodo, kad jis nebuvo šių veikų suplanavęs, vagystės padarytos iš atskirų parduotuvių, skirtingu laikotarpiu, vis kitomis aplinkybėmis, tačiau tiek byloje nustatytos veikų padarymo aplinkybės (nedideli laiko tarpai tarp vagysčių; neteisėtų veiksmų intensyvumas, sistemingumas, veikimas panašiais metodais), tiek pavogtų daiktų pobūdis (lengvai realizuojamos prekės), iš esmės paties nuteistojo parodymai apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtina, kad vagystės buvo jo pragyvenimo šaltinis. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad nuteistasis būtų siekęs gauti pajamų kitais – teisėtais – būdais. Aptarti duomenys leido pirmosios instancijos teismui padaryti išvadą, kad G. K. turėjo bendrą sumanymą kaskart prireikus vogti iš parduotuvių ir taip gauti lėšų pragyvenimui ar jam tuo metu reikalingų daiktų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, kvalifikavęs G. K. vagystes kaip vieną, BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, tinkamai vadovavosi teismų praktika ir baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai.
18. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai subendrino jam paskirtas bausmes, kadangi 42 parų arešto bausme, paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, apėmė bausmę, paskirtą už apysunkį nusikaltimą, t. y. 36 parų arešto bausmę. Tačiau apeliantas skunde vėl gi savaip ir tik sau naudinga linkme interpretuoja BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas subendrino jam paskirtas bausmes. BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatytas vienas iš atvejų, kada teismas, bendrindamas bausmes, taiko bausmių apėmimą, t. y. kaip šiuo atveju – kai nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas). To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Vadinasi, visų pirma, nusikalstamos veikos rūšis ar jos kategorija yra svarbi parenkant bausmių bendrinimo jas apimant būdą. Tačiau, nustatant tokiu būdu subendrintos bausmės dydį, svarbu yra tai, kuri iš paskirtų bausmių yra griežtesnė. Nagrinėjamu atveju kadangi G. K. griežtesnė 42 parų arešto bausmė buvo paskirta už baudžiamąjį nusižengimą, todėl ji apėmė švelnesnę 36 parų arešto bausmę, paskirtą už apysunkį nusikaltimą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nuteistajam paskyrė neteisingą bausmę.
19. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo keisti ar naikinti.
20. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį G. K. sudaro 212,50 Eur, kurias prašoma išieškoti iš nuteistojo valstybei.
21. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, gynėją nuteistajam savo iniciatyva paskiria valstybė, siekdama užtikrinti jo procesines teises.
22. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėta tik pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas. Nuteistajam paskirtas areštas bei bauda, be to, jis niekur nedirba, apie jo turimą turtą byloje nėra duomenų, taip pat jis turės atlyginti ir šioje byloje iš jo priteistą turtinę žalą. Be to, kaip matyti iš bylos, jis turi didelių skolų, be kita ko, dėl jam paskirtų administracinių nuobaudų (baudų). Atsižvelgiant į visa tai bei įvertinus, kad antrinė teisinė pagalba G. K. buvo teikiama vadovaujantis imperatyviu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl šios išlaidos iš jo neišieškomos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atmesti nuteistojo G. K. apeliacinį skundą.
Neišieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dėl jo gynybos apeliacinės instancijos teisme.