- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- eI2-2273-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07910-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Eglė Žulytė-Janulionienė, Gitana Butrimaitė, Egidija Puzinskaitė
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- I. B., D. N.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Egidijos Puzinskaitės ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovei akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (buvę pavadinimai akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija), tretieji suinteresuotieji asmenys I. B. ir D. N., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydamas panaikinti akcinės bendrovės „Via Lietuva“ (toliau – ir atsakovė, Kelių direkcija) 2023-06-30 raštą Nr. 2-9856 „Dėl prašymo“ bei įpareigoti atsakovę nagrinėti (spręsti) iš naujo pareiškėjo V. S. 2023-06-15 patikslintą prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)., (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į šį žemės sklypą su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė).
Pareiškėjas nurodo, jog jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B. ir D. N. asmeninės nuosavybės teise priklauso 1,2073 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. 4174-0200-0226, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – Žemės sklypas, Žemės sklypas 226). Pareiškėjas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) pateikė 2021-06-17 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Kadangi Žemės sklypas neturi įvažiavimo, todėl siekiant tinkamo Formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo bei jo įgyvendinimo pareiškėjas pateikė atsakovei 2023-01-24 prašymą susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygoms gauti (toliau – Prašymas I), kuriuo prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl Žemės sklypo prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą. Kartu su Prašymu I Pareiškėjas atsakovei pateikė 2023-01-06 kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurios matyti, jog iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini).), t. y. kitoje kelio pusėje, negu yra pertvarkomas Žemės sklypas, daugiau nei dešimt nuovažų (įvažiavimų) į žemės sklypus, esančius vienas nuo kito žymiai mažesniu nei 150 m atstumu.
Pareiškėjas teigia, jog atsakovė Prašymo I netenkinusi, Rašte formaliai bei nemotyvuotai nurodė, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą. Dėl to atsakovė sprendė, jog nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas.
Pareiškėjas pažymi, kad jis ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia iš Žemės sklypo suformuoti du ir daugiau atskirų žemės sklypų bei pakeisti jų paskirtį ir naujai formuojamus žemės sklypus užstatyti. Dėl to pareiškėjas pateikė atsakovei 2023-06-15 patikslintą prašymą susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygoms gauti (toliau – Prašymas II). Pareiškėjas Prašymu II prašė atsakovės parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl Žemės sklypo prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į šį žemės sklypą su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktą ir 6 lentelę. Kartu su Prašymu II atsakovei taip pat buvo pakartotinai pateikta Kadastro žemėlapio ištrauka.
Kaip teigia pareiškėjas, atsakovė 2023-06-30 raštu Nr. 2-9856 (toliau – Raštas) labai formaliai nurodė, jog sąlygų neišdavimo argumentai jau yra nurodyti 2023-03-02 rašte Nr. 2-2978, ir jokių motyvuotų argumentų nepateikė. Be to, nei 2023-03-02 rašte Nr. 2-2978, nei skundžiamame Rašte atsakovė nevertino, kad iš Žemės sklypo 226 naujai formuojami žemės sklypai bus užstatomi (keičiamos jų paskirtys, nustatomi nauji naudojimo būdai, statomi nauji statiniai ir pan.).
Taigi, pareiškėjo vertinimu, nesant prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini) sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktą ir 6 lentelę, tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai užkertamas kelias parengi bei įgyvendinti Žemės sklypo Formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr. ZSFP-93442).
Šalies argumentai
Pareiškėjas vertina, jog atsakovė pareiškėjo Prašymą II išnagrinėjo atmestinai ir formaliais pagrindais, todėl atsakovės Raštas naikintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjo Prašymą II išnagrinėti iš naujo ir priimti dėl to motyvuotą administracinį procedūrinį sprendimą.
Pareiškėjas remiasi Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas), patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, nurodo, kad Statybos techninio reglamento 29 punktas nustato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje. Pagal Reglamento 6 lentelės reikalavimus dėl minimalių atstumų tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei, minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m. Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (Reglamento 29 punktas). Kadangi Žemės sklypas pertvarkomas iš jo suformuojant du ir daugiau atskirų žemės sklypų, taip pat kadangi bus keičiama naujai formuojamų žemės sklypų paskirtis bei nustatomas naudojimo būdas, todėl darytina išvada, kad naujai formuojami žemės sklypai bus užstatomi.
Tai reiškia, kad rengiant Formavimo ir pertvarkymo projektą jame turi būti numatytas projektinis sprendinys – suprojektuotas ir įrengiamas įvažiavimas iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini).) į naujai formuojamą (-us) žemės sklypus, tačiau tam turi būti išduodamos sąlygos dėl prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)
Dar daugiau, pasak pareiškėjo, Kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog iš valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio(duomenys neskelbtini)), t. y. kitoje kelio pusėje negu yra pertvarkomas Žemės sklypas 226, t. y. rytinėje kelio pusėje yra daugiau, nei 10 (dešimt) nuovažų (įvažiavimų) į kitus žemės sklypus, esančius vienas nuo kito žymiai mažesniu nei 150 m atstumu, o tai suponuoja išvadą, jog įvažiavimas į naujai formuojamus žemės sklypus gali būti rengiamas, tačiau tik su papildomomis eismo saugumą užtikrinančios priemonėmis (Reglamento 29 punktas).
Pareiškėjo nuomone, atsakovė visiškai nepagrįstai atsisako įvertinti esamą faktinę padėtį dėl jau esamų įrengtų įvažiavimų (nuovažų) į kitus žemės sklypus, taip pat ir dėl būsimų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo bei dėl jų būsimo užstatymo. Tokiu būdu atsakovė visiškai nepagrįstai atsisako teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Prašymą II ir dėl jo priimti tinkamai motyvuotą procedūrinį sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas vertina, kad jo Prašymas II parengti ir išduoti projektavimo sąlygas su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktą ir 6 lentelę yra teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėtas netinkamai ir dėl to netenkintas nepagrįstai, todėl Raštas turėtų būti naikintinas, o atsakovė įpareigotina pareiškėjo Prašymą II nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, prašo skundą atmesti.
Atsakovė nurodo, jog Kelių direkcija 2023 m. sausio 24 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (Registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – Sklypas), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Kelias) (Senojo Ukmergės kelio, esančio(duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą.“.
Atsakovė teigia, kad Kelių direkcija 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2-2978 pareiškėjui paaiškino, kokiais pagrindais remiantis gali būti įrengiamos nuovažos bei kokie nustatyti minimalūs reikalavimai atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei ir kad patekimas į Žemės sklypą galimas per suprojektuotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala 1,47 km kairėje pusėje ir kad juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į žemės sklypą 226 ir išduoti sąlygas nėra.
Kelių direkcija pripažįsta 2023 m. birželio 15 d. gavusi pareiškėjo įgalioto asmens advokato A. L. prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygas su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė): dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į šį žemės sklypą.
Kelių direkcija 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2-9856 informavo pareiškėją, kad teisiniai argumentai dėl nuovažos įrengimo buvo išdėstyti Kelių direkcijos 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. (6.6)2-2978. Atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negali taikyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto reikalavimų dėl susiklosčiusio užstatymo. Paminėjo ir tai, kad šiuo atveju žemės sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos (tuo tarpu įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama). Atitinkamai, galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant.
Atsakovė pažymi, kad kelias, į kurį pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams. Pagal Kelių įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, rajoniniai keliai - tai keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais. Valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą.
Kaip nurodo atsakovė, sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų, jų tarpe ir pagal Kelių techninio reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3, taip pat Statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933.
Kaip pažymi atsakovė, kadangi 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. S-85, taip pat yra parengtas ir suderintas Valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala paprastojo remonto, įrengiant nuovažą kelio 1,47 km kairėje pusėje, techninis darbo projektas (techninis darbo projektas ir žemėlapio ištrauka su suprojektuotos nuovažos vieta pridedami), artimiausia nuovaža nuo Žemės sklypo šios vietos yra vos keli metrai, šalia pareiškėjo sklypo ribos. Todėl atsakovė mano, kad patekimas į Sklypą galimas per suprojektuotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala (toliau – rajoninis kelias) 1,47 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: x – 6071732,41; y – 576759,21), dėl ko pareiškėjo pageidavimas įrengti naują nuovažą nuo Kelio į jam priklausantį žemės sklypą neatitinka KTR ir STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo.
Atsakovė atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas remiasi STR 29 punkto išimtimi, kai dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti reikalaujamų atstumų, tačiau ši norma įpareigoja taikyti papildomas eismo saugumo priemones kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo atstumai tarp nuovažų mažesni nei nustatyta teisės aktuose. Vienok, ši norma nenustato jokios galimybės ir teisės projektuoti naujos nuovažos nuo kelio neišlaikant toje pačioje normoje nustatyto minimalaus 150 m. atstumo nuo jau esamų nuovažų, kai teisinė ir techninė galimybė numatyti privažiavimą yra. Pagal aptariamą STR 29 punkto normą galėtų būti planuojama nuovaža nuo kelio neišlaikant minimalaus atstumo nebent tada, kai dėl jau susiklosčiusio užstatymo nebūtų teisinės ir techninės galimybės įrengti įvažiavimo į sklypą. Atsakovė pažymi, kad šiuo atveju žemės sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos (tuo tarpu įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama). Atitinkamai galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant.
Atsakovės manymu, pareiškėjo argumentai dėl kitų esamų nuovažų tame pačiame kelyje išsidėstymo, yra deklaratyvūs ir teisiškai nepagrįsti. Skirtingi atstumai tarp nuovažų toje pačioje gyvenvietėje galėjo susiklostyti dėl kintančio teisinio reguliavimo, todėl tai nereiškia, kad Kelių direkcija leido įrengti nuovažas mažesniais atstumais nei numato teisės aktai. Iki 2008 m. KTR priėmimo, minimalūs atstumai tarp nuovažų nebuvo reglamentuoti, vėliau buvo taikomi KTR įtvirtinti minimalūs atstumai (valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose 100 m), o tik nuo 2019-04-27 (pakeitus STR reglamento 4 punktą) gyvenvietėse taikomi STR nustatyti atstumai. Teisinio reglamentavimo, kuris sietų galimą naujos nuovažos įrengimą neišlaikant minimalaus atstumo su tuo, kad tame kelyje jau yra kitų nuovažų, įrengtų mažesniais atstumais, apskritai nėra ir jokia teisės norma (įskaitant STR 29 punktą), to nenumato.
Pažymi, kad vadovaujantis žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-10-04 įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 42 punktu, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Pažymi, kad, kaip numatyta Kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje išvardijami eismo saugumo užtikrinimo principai, iš kurių paminėtinas 3 punkte įtvirtintas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą. Eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už pareiškėjų interesą turėti naują nuovažą į jiems priklausantį Sklypą ir patiriamus nepatogumus, tuo labiau, kad kitos privažiavimo į Sklypą galimybės nebuvo realizuotos (per esamas nuovažas vystant vietinės reikšmės ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus gretimuose sklypuose). Įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą (šiuo atveju – siekdamas sumažinti susidūrimų su transporto priemonėmis kiekį pagrindiniame kelyje), numatė prevencines priemones, ribojančias nuovažų nuo valstybinės reikšmės kelių kiekį, ir tuo tikslu minėtą visuomenės interesą iškėlė aukščiau už privataus asmens interesą turėti jam patogią nuovažą nuo kelio (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4944-281/2014, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1781-577/2021).
Apibendrindama, atsakovė nurodo, kad nėra teisinių galimybių leisti įsirengti naują nuovažą nuo kelio į sklypą, ir siekdama nepažeisti teisės aktų reikalavimų ir eismo saugumo reikalavimų, Kelių direkcija neturi pagrindo išduoti ir mano, kad negali būti įpareigojama išduoti prisijungimo sąlygas pareiškėjui, todėl laikosi nuomonės, kad skundo reikalavimai negali būti tenkinami.
Tretieji suinteresuoti asmenys palaiko pareiškėjo poziciją, prašydami skundą patenkinti, panaikinti atsakovės 2023 m. birželio 30 d. Raštą ir Nr. 2-9856 „Dėl prašymo“ ir įpareigoti atsakovę AB Lietuvos automobilių kelių direkciją nagrinėti (spręsti) iš naujo pareiškėjo V. S. 2023-06-15 patikslintą prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė).
Tretieji asmenys patvirtina, kad sklypas, kartu su pareiškėju, yra paveldėtas pagal 2009-09-29 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFP-93442) yra pateikę 2021-06-17 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia pertvarkyti Žemės sklypą 226 – padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį. Pažymi, kad pagal Vilniaus rajono savivaldybės bendrąjį planą Žemės sklypas 226 patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri yra vidutinio intensyvumo užstatymo, Žemės sklypas 226 ir po atlikto jo pertvarkymo pagal rengiamą Formavimo pertvarkymo projektą naujai suformuoti žemės sklypai bus užstatomi. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2004 m. spalio 4 d. Nr. 3D-452/D1-513, redakcija nuo 2022-06-17) (toliau – ir Taisyklės) 42 punktas nustato, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
Tretieji asmenys pažymi, kad nesant prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktą ir 6 lentelę, tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai užkertamas kelias parengti bei įgyvendinti Žemės sklypo 226 Formavimo ir pertvarkymo projektą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Kelių direkcijos 2023 m. birželio 30 d. Rašto Nr. 2-9856 “Dėl prašymo”, kuriuo atsakyta pareiškėjui į jo 2023 m. birželio 15 d. prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygas su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė): dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovę iš naujo išnagrinėti V. S. prašymą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Kelių direkcijoje 2023 m. sausio 24 d. buvo gautas pareiškėjo V. S. prašymas parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kelias) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą.
Kelių direkcija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, 2023 m. kovo 2 raštu Nr. 2-2978 pareiškėjui paaiškino, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą, kad sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 6 lentelės reikalavimus dėl minimalių atstumų tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei. B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m.
Kelių direkcija taip pat informavo, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. S-85 su pil. S. J. Taip pat yra parengtas ir suderintas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala paprastojo remonto, įrengiant nuovažą kelio 1,47 km kairėje pusėje, techninis darbo projektas. Patekimas į Žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) galimas per suprojektuotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala (toliau – rajoninis kelias) 1,47 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: x – 6071732,41; y – 576759,21).
Rašte nurodyta, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į žemės sklypą (kad. Nr. 4174/0200:226) ir išduoti sąlygas. Taip pat paaiškino, kad privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per suprojektuotą nuovažą, įvertinus parengto projekto sprendinius, vystant vietinės reikšmės kelių (gatvių) ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaimyniniuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2023 m. birželio 15 d. Kelių direkcijoje gautas pareiškėjo įgalioto asmens advokato A. L. prašymas (Prašymas II) parengti ir išduoti projektavimo sąlygas su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė): dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą šį žemės sklypą.
Kelių direkcija 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2-9856 (skundžiamas Sprendimas/Raštas) informavo pareiškėją, kad teisiniai argumentai dėl nuovažos įrengimo buvo išdėstyti Kelių direkcijos 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. (6.6)2-2978. Atkreiptas dėmesys, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negali būti taikomas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas (reikalavimai dėl susiklosčiusio užstatymo).
Atsakovė Rašte pažymėjo, kad žemės sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos (tuo tarpu įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama). Atitinkamai, galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant.
Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys nesutinka su tokiu atsakovės Raštu ir jame išdėstytais formaliais išaiškinimais, nurodydami, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, kad iš Žemės sklypo naujai formuojami žemės sklypai bus užstatomi (keičiamos jų paskirtys, nustatomi nauji naudojimo būdai, statomi nauji statiniai ir pan.), ir nesant prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini).) sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktą ir 6 lentelę, tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai užkertamas kelias parengti bei įgyvendinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
Byloje nustatyta, kad V. S. kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis I. B. ir D. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas). Sklypą pareiškėjas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įgijo paveldėjimo teisėmis pagal 2009-09-29 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-6990.
Pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) (paslaugos Nr. ZSFP-93442) yra pateikę 2021-06-17 prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia pertvarkyti Žemės sklypą 226 – padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį.
Kelių direkcijos 2023 m. kovo 2 d. raštas Nr. 2-2978, kuriuo atsakyta pareiškėjui į jo Prašymą I, patvirtina, kad pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių jam nebus išduotos projektavimo sąlygos ir nebus leista įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į žemės sklypą (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), o būtent dėl to, kad valstybinės reikšmės keliai (koks yra ir valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. (duomenys neskelbtini) (Senasis Ukmergės kelias, esantis (duomenys neskelbtini) nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą, o sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 6 lentelės reikalavimus dėl minimalių atstumų tarp sankryžų ir įvažiavimų/išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei. B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra numatytas 150 m.
Kelių direkcija taip pat informavo pareiškėją, kad 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. S-85 su pil. S. J. Taip pat yra parengtas ir suderintas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala paprastojo remonto, įrengiant nuovažą kelio 1,47 km kairėje pusėje, techninis darbo projektas. Tad patekimas į Žemės sklypą 226 galimas per suprojektuotą nuovažą valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) Bukiškis–Maišiagala 1,47 km kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: x – 6071732,41; y – 576759,21).
Rašte nurodyta, kad nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į Žemės sklypą 226)ir išduoti sąlygas. Taip pat paaiškinta, kad privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per suprojektuotą nuovažą, įvertinus parengto projekto sprendinius, vystant vietinės reikšmės kelių (gatvių) ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaimyniniuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant. Šio Rašto pareiškėjas byloje neginčija.
Ginčijamu 2023 m. birželio 30 d. Raštu Direkcija, atsakydama į pareiškėjo patikslintą 2023 m. birželio 15 d. Prašymą II dėl projektavimo sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis parengimo ir išdavimo, suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą Žemės sklypą 226, priminė, kad teisinius argumentus dėl nuovažos įrengimo išdėstė 2023-03-02 rašte Nr. (6.6)2-2978 bei atkreipė dėmesį, kad žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negali taikyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punkto reikalavimų dėl susiklosčiusio užstatymo. Paminėjo taip pat ir tai, kad šiuo atveju žemės sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos (tuo tarpu įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama). Atitinkamai galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymas (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2023 m. sausio 4 d.). Minėtas įstatymas nustato Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus. Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje kelias yra apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.
Kelių suskirstymą pagal reikšmę detaliai reglamentuoja Kelių įstatymo 3 straipsnis. Keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius (įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Valstybinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) magistralinius kelius (pagrindiniai Lietuvos keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyviausias transporto priemonių eismas. Jiems priskiriami visi valstybinės reikšmės keliai, įtraukti į Europos tarptautinį kelių tinklą); 2) krašto kelius (keliai ir jų tęsiniai - gatvių važiuojamoji dalis, kuriais vyksta intensyvus transporto priemonių eismas tarp Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų centrų, taip pat tranzitinio ir turistinio transporto priemonių eismas); 3) rajoninius kelius (keliai, jungiantys miestų ir kaimų gyvenamąsias vietoves su magistraliniais ir krašto keliais). Vietinės reikšmės keliai skirstomi į: 1) viešuosius kelius (tai keliai, jungiantys rajoninius kelius, gyvenamąsias vietoves, sąvartynus, rekreacijos objektus, lankomus gamtos, kultūros paminklus, taip pat gatvės gyvenamosiose vietovėse, jungiamieji ir kiti keliai, nepriskirti valstybinės reikšmės keliams; 2) vidaus kelius (tai fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių (toliau - fiziniai ar juridiniai asmenys) reikmėms naudojami keliai (miškų, nacionalinių parkų, valstybės saugomų teritorijų, pasienio, karjerų, privažiavimo prie hidrotechninių įrenginių, ribotų teritorijų - kiemų keliai ir visi kiti keliai, nepriskirti viešiesiems keliams).
Pagal Kelių įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, keliai nuosavybės teise priklauso valstybei, savivaldybėms, fiziniams ar juridiniams asmenims. Valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja akcinė bendrovė Lietuvos automobilių kelių direkcija (4 straipsnio 2 dalis). Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (4 straipsnio 3 dalis).
Pagal Kelių įstatymo 8 straipsnį, keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka (šio straipsnio 1 dalis). Keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka (nurodyto straipsnio 2 dalis). Toks teisinis reguliavimas lemia, kad iš esmės negalima situacija, kai kelias projektuojamas, tiesiamas ir prižiūrimas nesivadovaujant teisės aktais ar normatyvais.
Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 24 dalį, projektai rengiami pagal projektų rengimo metu galiojančius teisės aktus. Teisės aktų reikalavimų svarbą projektuojant ir įrengiant nuovažas patvirtina ir plati teisminė praktika (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-83-822/2023, sprendimai administracinėse bylose Nr. eAS-380-662/2019, Nr. A-502-1092/2009, Nr. A-1232-146/2015, Nr. eI-2673-1047/2019 ir kt.).
Kelių techninio reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2022-09-29) (KTR) 162 punkte įtvirtinta, kad nuovažos nuo valstybinės reikšmės automobilių kelių gali būti rengiamos tik tada, kai nėra kitų techninių ir teisinių patekimo (įvažiavimo ir išvažiavimo) būdų į šalia kelio esančius ar planuojamus objektus.
(duomenys neskelbtini) punkte numatyta, kad magistraliniuose AM ir I kategorijos keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 5000 metrų. Nuovažos AM ir I kategorijos magistraliniuose keliuose turi būti su dešinio posūkio lėtėjimo ir greitėjimo juostomis.
(duomenys neskelbtini) p.: Kituose magistraliniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 1000 metrų.
(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad krašto keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 500 metrų.
(duomenys neskelbtini) p.: Rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų, jeigu vidutinis metinis paros eismo intensyvumas, kelio valdytojo turimais vidutinio metinio paros eismo intensyvumo valstybinės reikšmės keliuose duomenimis, yra didesnis kaip 200 transporto priemonių per parą.
(duomenys neskelbtini) punkte nurodyta, kad naujos sankryžos ir nuovažos įrengiamos, eismo saugumo sąlygų įvertinimas atliekamas sankryžų ir nuovažų įrengimą inicijavusių žemės sklypų savininkų, ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų statinių savininkų lėšomis.
(duomenys neskelbtini) punktas numato, kad nuovažos į ūkinių objektų ar transporto aptarnavimui ir eismo dalyviams skirtų paslaugų objektus įrengiamos pagal tipinius projektinius sprendinius.
(duomenys neskelbtini) punkte nustatyta, kad tuo atveju kai nėra galimybės įvykdyti 163 - 166 punktų reikalavimų, nuovažos įjungiamos į pagrindiniam keliui lygiagrečius kelius, kurie prijungiami prie pagrindinio kelio sankryžų ir nuovažų, atitinkančių saugaus eismo reikalavimus.
Kaip matyti, nurodytas teisinis reglamentavimas imperatyviai įtvirtina, jog rajoniniuose keliuose sankryžos ir nuovažos kiekvienoje kelio pusėje gali būti įrengiamos ne dažniau kaip kas 100 metrų. Pareiškėjas siekia įrengti naują nuovažą (įvažiavimą į sklypą) nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (Senasis Ukmergės kelias, esantis (duomenys neskelbtini).
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 (toliau - STR), 4 punkte įtvirtinta, kad valstybinės reikšmės keliai miestuose, miesteliuose, kompaktiškai užstatytose kaimų teritorijose, sutampantys su gatvėmis ir įtraukti į Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašą, patvirtintą 1999 m. birželio 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 757 „Dėl valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo patvirtinimo“, projektuojami vadovaujantis šiuo reglamentu.
Vadovaujantis Kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms. Atsižvelgiant į STR 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų/išvažiavimų.
Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas numato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų/išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje (aktualiu nagrinėjamu atveju – 150 m). Jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.
Darytina išvada, kad atsakovė, pareiškėjui atsakydama, jog ginčo Žemės sklypas (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negalima taikyti minėto 29 punkto reikalavimų dėl susiklosčiusio užstatymo, laikėsi imperatyvaus teisinio reglamentavimo, ir toks jos atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio į jam priklausantį žemės sklypą, neatitinka KTR ir STR įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, todėl tiek atsakovės Rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą I, tiek ginčijamame 2023-06-30 Rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą II, išdėstyti sprendimų būdai galimybei privažiuoti prie planuojamos teritorijos per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant, yra teisėti ir pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
Pažymėtina, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą privažiavimui prie kiekvieno statinio ir šiuo atveju privataus asmens interesai negali nusverti saugaus eismo reikalavimų.
Kaip matyti iš pateiktų brėžinių ir foto nuotraukų, galimybė įrengti privažiavimą prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo egzistuoja kitose vietose (prie esamų, teisėtai įrengtų nuovažų, privažiavimų prie kitų gretimų sklypų), tad pareiškėjo išdėstyti deklaratyvūs motyvai savaime nesudaro pagrindo atsakovei išduoti prašomas projektavimo sąlygas, neatitinkančias minėtų reglamentų. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ties pareiškėjo nurodoma sklypo teritorija nėra susiklosčiusių kokių nors išskirtinių sąlygų, tokių sąlygų pareiškėjas nenurodė ir kreipdamasis į Kelių direkciją su savo prašymu.
Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad Kelių direkcija iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, Kelių direkcijos Raštas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, todėl jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vien ta aplinkybė, jog pareiškėjo netenkina ginčijamo Rašto turinys, nesudaro pagrindo Kelių direkcijos Raštą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Netenkinus pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl jis neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo V. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.