- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eA-1313-415/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07910-2023-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius, Beata Martišienė, Egidijus Šileikis
- Pareiškėjas
- V. S.
- Atsakovas
- akcinei bendrovei „Via Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- I. B., D. N.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Egidijaus Šileikio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui akcinei bendrovei „Via Lietuva“ (tretieji suinteresuoti asmenys – I. B. ir D. N.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Via Lietuva“ (iki 2024 m. kovo 5 d. – AB Lietuvos automobilių kelių direkcija) (toliau – ir atsakovas) 2023 m. birželio 30 d. raštą Nr. 2-9856 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti atsakovą nagrinėti (spręsti) iš naujo pareiškėjo V. S. 2023 m. birželio 15 d. patikslintą prašymą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Riešės k. v., esančio (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Žemės sklypas), prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į šį žemės sklypą su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. B. ir D. N. nuosavybės teise priklauso 1,2073 ha ploto žemės ūkio paskirties Žemės sklypas. Pareiškėjas su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (ŽPDRIS) (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė 2021 m. birželio 17 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą – padalinti į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį, kadangi Žemės sklypas neturi įvažiavimo, todėl pareiškėjas pateikė atsakovui 2023 m. sausio 24 d. prašymą susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygoms gauti (toliau – ir Prašymas I), kuriuo prašė parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl Žemės sklypo prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir kelias Nr. 5214) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į Žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad su Prašymu I atsakovui pateikė 2023 m. sausio 6 d. kadastro žemėlapio ištrauką, iš kurios matyti, jog iš kelio Nr. 5214, kitoje kelio pusėje nei pertvarkomas Žemės sklypas, yra daugiau nei dešimt nuovažų (įvažiavimų) į žemės sklypus, esančius vienas nuo kito žymiai mažesniu nei 150 m atstumu. Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovas netenkino Prašymo I, formaliai bei nemotyvuotai nurodė, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą, todėl nėra galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas.
3. Pareiškėjas teigė, kad jis ir tretieji suinteresuoti asmenys siekia iš Žemės sklypo suformuoti du ir daugiau atskirų žemės sklypų bei pakeisti jų paskirtį ir naujai formuojamus žemės sklypus užstatyti, todėl pateikė atsakovui 2023 m. birželio 15 d. patikslintą prašymą susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygoms gauti (toliau – ir Prašymas II), tačiau atsakovas skundžiamame Rašte formaliai nurodė, jog sąlygų neišdavimo argumentai jau yra nurodyti 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. 2-2978, ir jokių motyvuotų argumentų nepateikė, be to abiejuose raštuose nevertino, kad iš Žemės sklypo naujai formuojami žemės sklypai bus užstatomi (keičiamos jų paskirtys, nustatomi nauji naudojimo būdai, statomi nauji statiniai ir pan.).
4. Pareiškėjo vertinimu, nesant prijungimo prie kelio Nr. 5214 sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 (toliau – ir Reglamentas) 29 punktą ir 6 lentelę, tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai užkertamas kelias parengti bei įgyvendinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (Nr. (duomenys neskelbtini)), nes jį rengiant turi būti numatytas projektinis sprendinys – suprojektuotas ir įrengiamas įvažiavimas iš kelio Nr. 5214. Pareiškėjo teigimu, kadastro žemėlapio ištrauka patvirtina, jog iš kelio Nr. 5214, kitoje kelio pusėje nei pertvarkomas Žemės sklypas, yra daugiau nei 10 nuovažų (įvažiavimų) į kitus žemės sklypus, esančius vienas nuo kito žymiai mažesniu nei 150 m atstumu, taigi įvažiavimas į naujai formuojamus žemės sklypus gali būti rengiamas, tačiau tik su papildomomis eismo saugumą užtikrinančios priemonėmis (Reglamento 29 p.). Pareiškėjo vertinimu, atsakovas nepagrįstai atsisako įvertinti esamą faktinę padėtį dėl jau esamų įrengtų įvažiavimų (nuovažų) į kitus žemės sklypus, taip pat dėl būsimų žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo bei jų būsimo užstatymo ir nepagrįstai atsisako teisės aktų nustatyta tvarka išnagrinėti Prašymą II ir dėl jo priimti tinkamai motyvuotą sprendimą. Pareiškėjas teigė, kad Prašymas II išnagrinėtas netinkamai ir netenkintas nepagrįstai, todėl Raštas naikintinas, o atsakovas įpareigotinas Prašymą II nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
5. Atsakovas AB ,,Via Lietuva“ atsiliepime į skundą prašo jį atmesti.
6. Atsakovas nurodė, kad į Prašymą I atsakė pareiškėjui 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2-2978 ir paaiškino kokiais pagrindais gali būti įrengiamos nuovažos bei kokie nustatyti minimalūs reikalavimai atstumams tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei, jog patekimas į Žemės sklypą galimas per suprojektuotą nuovažą kelio Nr. 5214 Bukiškis–Maišiagala (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, o teisinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo valstybinės reikšmės rajoninio kelio į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas nėra. Atsakovas nurodė, kad Raštu informavo pareiškėją, jog teisiniai argumentai dėl nuovažos įrengimo buvo išdėstyti 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. (6.6)2-2978. Atsakovas pažymėjo, kad Žemės sklypas ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negalima taikyti Reglamento 29 punkto reikalavimų dėl susiklosčiusio užstatymo, be to, žemės sklypų dalyse, patenkančiose į valstybinės reikšmės rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos, o įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama, taigi, galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su valstybinės reikšmės rajoniniu keliu neįrenginėjant.
7. Atsakovas pažymėjo, kad kelias Nr. 5214, į kurį pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams, o valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą. Atsakovas paaiškino, kad sankryžų ir nuovažų kiekis valstybinės reikšmės keliuose dėl eismo saugos reikalavimų yra reglamentuotas ir griežtai ribojamas norminių teisės aktų, taip pat ir pagal Kelių techninį reglamentą KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 (toliau – ir KTR) bei Reglamentą. Atsakovas teigė, kad Reglamento 29 punktas nenustato galimybės ir teisės projektuoti naujos nuovažos nuo kelio neišlaikant nustatyto minimalaus 150 m atstumo nuo jau esamų nuovažų, kai teisinė ir techninė galimybė numatyti privažiavimą yra. Atsakovo teigimu, skirtingi atstumai tarp nuovažų toje pačioje gyvenvietėje galėjo susiklostyti dėl kintančio teisinio reguliavimo, iki 2008 m. KTR priėmimo, minimalūs atstumai tarp nuovažų nebuvo reglamentuoti, vėliau buvo taikomi KTR įtvirtinti minimalūs atstumai (valstybinės reikšmės rajoniniuose keliuose 100 m), o nuo 2019 m. balandžio 27 d. (pakeitus Reglamento 4 punktą) gyvenvietėse taikomi Reglamente nustatyti atstumai. Atsakovas nurodė, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 42 punktą, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
8. Tretieji suinteresuoti asmenys I. B. ir D. N. atsiliepime į skundą prašė skundą patenkinti.
9. Tretieji suinteresuoti asmenys patvirtino, kad Žemės sklypas kartu su pareiškėju yra paveldėtas ir jie per ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pateikę 2021 m. birželio 17 d. prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia pertvarkyti Žemės sklypą – padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį, Žemės sklypas patenka į urbanizuojamą teritoriją, kuri yra vidutinio intensyvumo užstatymo, ir po pertvarkymo naujai suformuoti žemės sklypai bus užstatomi. Tretieji suinteresuoti asmenys nurodė, kad Taisyklių 42 punktas nustato, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai, o nesant prijungimo prie kelio Nr. 5214 sąlygų su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis pagal Reglamento 29 punktą ir 6 lentelę, tiek pareiškėjui, tiek tretiesiems suinteresuotiems asmenims nepagrįstai užkertamas kelias parengti bei įgyvendinti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
II.
10. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
11. Teismas nustatė, kad atsakovas 2023 m. sausio 24 d. gavo pareiškėjo V. S. prašymą parengti ir išduoti projektavimo sąlygas dėl Žemės sklypo prijungimo prie valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 (Senojo Ukmergės kelio, esančio (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Kelias) suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į Žemės sklypą. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2023 m. kovo 2 d. raštu Nr. 2-2978 pareiškėjui paaiškino, kad valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas ir tuo labiau į kiekvieną palei kelią suformuotą žemės sklypą, jog sankryžų su šalutiniais keliais ir nuovažų kiekis nuo valstybinės reikšmės kelių dėl eismo saugos reikalavimų yra griežtai ribojamas pagal Reglamento 6 lentelės reikalavimus dėl minimalių atstumų tarp sankryžų ir įvažiavimų / išvažiavimų, keliamų B kategorijos gatvei, o B kategorijos gatvėse minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m.
12. Teismas nurodė, kad atsakovas taip pat informavo, jog 2019 m. vasario 8 d. buvo sudaryta prisijungimo prie valstybinės reikšmės kelių sutartis Nr. S-85 su S. J., taip pat yra parengtas ir suderintas valstybinės reikšmės rajoninio kelio Nr. 5214 Bukiškis–Maišiagala paprastojo remonto, įrengiant nuovažą kelio (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje, techninis darbo projektas, patekimas į Žemės sklypą galimas per suprojektuotą nuovažą kelio Nr. 5214 Bukiškis–Maišiagala (duomenys neskelbtini) kairėje pusėje (nuovažos centro koordinatės: (duomenys neskelbtini)). Teismas pažymėjo, kad šiame rašte nurodyta, jog nėra juridinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas bei paaiškinta, kad privažiavimo prie žemės sklypo klausimas turėtų būti sprendžiamas per suprojektuotą nuovažą, įvertinus parengto projekto sprendinius, vystant vietinės reikšmės kelių (gatvių) ar sklypų vidaus kelių (gatvių) tinklą, esant poreikiui nustatant servitutus kaimyniniuose sklypuose ir naujų nuovažų nuo rajoninio kelio neplanuojant.
13. Teismas nustatė, kad 2023 m. birželio 15 d. atsakovas gavo pareiškėjo įgalioto asmens advokato A. L. prašymą (Prašymas II) parengti ir išduoti projektavimo sąlygas su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis (STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 29 punktas; 6 lentelė): dėl Žemės sklypo prijungimo prie kelio Nr. 5214 suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į Žemės sklypą.
14. Teismas nurodė, kad atsakovas 2023 m. birželio 30 d. raštu Nr. 2-9856 (Raštas) informavo pareiškėją, jog teisiniai argumentai dėl nuovažos įrengimo buvo išdėstyti 2023 m. kovo 2 d. rašte Nr. (6.6)2-2978, atsakovas atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypas ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negali būti taikomas Reglamento 29 punktas (reikalavimai dėl susiklosčiusio užstatymo). Taip pat atsakovas Rašte pažymėjo, jog žemės sklypų dalyse, patenkančiose į rajoninio kelio apsaugos zoną, pastatų statyba draudžiama, todėl šios žemės sklypų dalys negalės būti užstatytos (tuo tarpu įrengti kelius privačių žemės sklypų dalyse, patenkančiose į kelių apsaugos zonas, nėra draudžiama), atitinkamai, galimybė privažiuoti prie planuojamos teritorijos turi būti sprendžiama per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant.
15. Teismas nustatė, kad pareiškėjui su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis I. B. ir D. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas, kuris įgytas pagal 2009 m. rugsėjo 29 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys per ŽPDRIS (paslaugos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra pateikę 2021 m. birželio 17 d. prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kuriuo siekia pertvarkyti Žemės sklypą – padalinti sklypą į du ar daugiau žemės sklypų ir pakeisti žemės naudojimo paskirtį.
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovo 2023 m. kovo 2 d. raštas Nr. 2-2978, kuriuo atsakyta pareiškėjui į jo Prašymą I, patvirtina, jog pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, dėl kokių priežasčių jam nebus išduotos projektavimo sąlygos ir nebus leista įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į Žemės sklypą ir šio rašto pareiškėjas byloje neginčija.
17. Teismas aptarė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos kelių įstatymo, KTR ir Reglamento nuostatas ir pažymėjo, kad vadovaujantis AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d įsakymu Nr. V-166 „Dėl gatvių kategorijų nustatymo ir kelių ruožų priskyrimo gatvių kategorijoms“, gyvenvietėse rajoninių kelių ruožai, pažymėti kelio ženklu Nr. 550 „Gyvenvietės pradžia“ ir kelio ženklu Nr. 551 „Gyvenvietės pabaiga“, priskirti B kategorijos gatvėms, o atsižvelgiant į Reglamento 5 ir 6 lentelėse nustatytus reikalavimus, keliamus B kategorijos gatvėms, turi būti išlaikomas 150 metrų minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų.
18. Teismas sprendė, kad atsakovas, pareiškėjui atsakydamas, jog Žemės sklypas ir sklypas, kuriame suprojektuota kelio nuovaža, yra neužstatyti, todėl negalima taikyti minėto 29 punkto reikalavimų dėl susiklosčiusio užstatymo, laikėsi imperatyvaus teisinio reglamentavimo, ir toks jos atsakymas yra teisėtas ir pagrįstas.
19. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašymas įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio į jam priklausantį Žemės sklypą, neatitinka KTR ir Reglamente įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, todėl tiek atsakovo rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą I, tiek ginčijamame 2023 m. birželio 30 d. Rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą II, išdėstyti sprendimų būdai galimybei privažiuoti prie planuojamos teritorijos per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrenginėjant, yra teisėti ir pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
20. Teismas pažymėjo, jog valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į aplinkines teritorijas, juo labiau į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą privažiavimui prie kiekvieno statinio, ir šiuo atveju privataus asmens interesai negali nusverti saugaus eismo reikalavimų.
21. Teismas iš pateiktų brėžinių ir nuotraukų sprendė, kad galimybė įrengti privažiavimą prie pareiškėjo valdomo žemės sklypo egzistuoja kitose vietose (prie esamų, teisėtai įrengtų nuovažų, privažiavimų prie kitų gretimų sklypų), todėl pareiškėjo išdėstyti deklaratyvūs motyvai savaime nesudaro pagrindo atsakovui išduoti prašomas projektavimo sąlygas, neatitinkančias minėtų reglamentų, o įrodymai patvirtina, kad ties pareiškėjo nurodoma sklypo teritorija nėra susiklosčiusių kokių nors išskirtinių sąlygų, tokių sąlygų pareiškėjas nenurodė ir kreipdamasis į atsakovą.
22. Teismas netenkino pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Raštą, atitinkamai netenkino ir pareiškėjo išvestinio reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.
III.
23. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
24. Pareiškėjas teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Reglamento 29 punktą ir nepagrįstai atsisakė taikyti Reglamento 29 punkto 6 lentelėje numatytą išimtį, taip pat netyrė ir nenustatinėjo teisiškai reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, dėl to priimtas nepagrįstas teismo sprendimas.
25. Pareiškėjas nurodo, kad Reglamento 29 punktas nustato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje, o pagal Reglamento 6 lentelę B kategorijos gatvei minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m, jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės (Reglamento 29 p.). Pareiškėjo teigimu, įvertinus esamą reglamentavimą, darytina išvada, jog numatyto minimalaus 150 m atstumo tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais gali būti nesilaikoma, tačiau dėl to turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.
26. Pareiškėjas pažymi, kad jis ir tretieji suinteresuotieji asmenys, kaip Žemės sklypo bendrasavininkai, būtent ir siekia, jog jiems priklausantis ir pertvarkomas Žemės sklypas būtų prijungiamas prie kelio Nr. 5214 suprojektuojant ir įrengiant įvažiavimą į Žemės sklypą su papildomomis eismo saugumą užtikrinančiomis priemonėmis, kurios numatytos Reglamento 29 punkto 6 lentelėje. Pareiškėjo vertinimu, teismas net netyrė ir nenustatinėjo aplinkybių, dėl Reglamento 29 punkto 6 lentelėje numatytos išimties – papildomų eismo saugumą užtikrinančių priemonių taikymo galimumo.
27. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino bylos duomenų: pareiškėjo paaiškinimų, kadastro žemėlapio ištraukų, nuotraukų iš 2023 m. rugsėjo 8 d. atliktos vietos apžiūros, išrašų iš viešojo internetinio tinklalapio www.maps.lt ir kitų, patvirtinančių, jog iš kelio Nr. 5214 kitoje kelio pusėje nei yra pertvarkomas Žemės sklypas (rytinėje kelio pusėje), yra daugiau, nei 10 nuovažų (įvažiavimų) į kitus žemės sklypus, esančius vienas nuo kito apie 30 m, t. y. žymiai (5 kartus) mažesniu nei 150 m, atstumu. Pareiškėjo vertinimu, tai reiškia, jog šios bylos atveju nuovaža (įvažiavimas) į naujai formuojamus žemės sklypus, įskaitant, bet neapsiribojant ir į Žemės sklypą, gali būti rengiama, tačiau tik su papildomomis eismo saugumą užtikrinančios priemonėmis (Reglamento 29 p.). Pareiškėjas pažymi, kad šių aplinkybių dėl kitų nuovažų (įvažiavimų) į kitus žemės sklypus, esančius vienas nuo kito apie 30 m atstumu, teismas visiškai nepagrįstai netyrė, dėl to nieko nepasisakė ir tokiu būdu jos nepagrįstai nevertino.
28. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai netyrė ir nevertino atsakovo neveikimo, kai atsakovas nepagrįstai ignoravo esamą faktinę padėtį dėl jau esamų įrengtų įvažiavimų (nuovažų) į kitus žemės sklypus 30 m atstumu, taip pat ir dėl pertvarkomo Žemės sklypo naujai suformuojamų (būsimų) žemės sklypų pagrindinės naudojimo paskirties pakeitimo bei dėl jų būsimo užstatymo.
29. Pareiškėjas teigia, kad teismas taip pat nepagrįstai ignoravo aplinkybę, jog iš pertvarkomo Žemės sklypo bus naujai formuojami žemės sklypai, kurie neabejotinai bus užstatomi (keičiamos jų paskirtys, nustatomi nauji naudojimo būdai, projektuojami bei statomi nauji statiniai ir pan.).
30. Pareiškėjo vertinimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalį, o tai turėjo įtakos nepagrįsto teismo sprendimo priėmimui. Pareiškėjo teigimu, įvertinus faktines aplinkybes bei teisnius argumentus dėl Reglamento 29 punkto 6 lentelėje numatytos išimties dėl papildomų eismo saugumą užtikrinančių priemonių aiškinimo ir taikymo, skundas tenkintinas ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje numatytu pagrindu, t. y. kitu svarbiu pagrindu, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė byloje ištirti bei nustatyti kitus svarbius pagrindus panaikinti Raštą ir tokiu būdu pažeidė ABTĮ 91 straipsnio 2 dalį, ir dėl to buvo priimtas nepagrįstas teismo sprendimas, nebuvo atskleista bylos esmė.
Atsiliepimas
31. Atsakovas AB ,,Via Lietuva“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
32. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrindė argumentų, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai aiškinęs ir taikęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pažeidęs įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, o pateikė tik abstrakčią poziciją, kad teismas netinkamai įvertino ir (ar) interpretavo byloje surinktus įrodymus, todėl priėmė neteisingą sprendimą. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas siekia teisminio proceso pakartojimo visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacinio proceso esmės. Atsakovas teigia, kas teismo išvados yra išsamiai ir tinkamai motyvuotos, atitinka ginčui aktualų teisinį reguliavimą, faktinius bylos duomenis, padarytos nepažeidžiant įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių.
33. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjo pageidaujamoje vietoje negali būti rengiama (planuojama) nauja nuovaža, nes kelias, į kurį pareiškėjas siekia įsirengti nuovažą, priskirtas valstybinės reikšmės rajoniniams keliams ir valstybinės reikšmės keliai nėra skirti patekti į kiekvieną greta valstybinės reikšmės kelio suformuotą žemės sklypą ar objektą, o teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo teritorija yra neužstatyta, todėl negalima taikyti Reglamento 29 punkto reikalavimų (t. y. išimties, leidžiančios mažinti atstumus tarp nuovažų) dėl susiklosčiusio užstatymo. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas gali įsirengti privažiavimą per jau suprojektuotą privažiavimą į gretimą žemės sklypą, nes nėra teisinių galimybių leisti įsirengti naują tiesioginę nuovažą nuo rajoninio kelio į Žemės sklypą ir išduoti sąlygas. Atsakovas nurodo, kad kitų nuovažų įrengimas tame pačiame kelyje nėra šios bylos dalykas, o skirtingi atstumai tarp nuovažų toje pačioje gyvenvietėje galėjo susiklostyti dėl kintančio teisinio reguliavimo ir nereiškia, jog atsakovas leido įrengti nuovažas mažesniais atstumais nei numato teisės aktai. Atsakovui nėra žinoma faktų apie neteisėtų ar teisinį reguliavimą pažeidžiančių nuovažų įrengimą šioje vietovėje, o kiekvienas atvejis vertintinas individualiai. Atsakovas pažymi, kad vadovaujantis Kelių įstatymo, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatomis, eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas yra svarbesnis už pareiškėjo interesą turėti naują nuovažą į jam priklausantį Žemės sklypą ir patiriamus nepatogumus, juo labiau, kad kitos privažiavimo į Žemės sklypą galimybės nebuvo realizuotos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
35. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas ar bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga.
36. Teisėjų kolegija, nagrinėjamoje byloje nenustačiusi pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, bei padariusi išvadą, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais duomenimis grindžiamos teismo išvados, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo išvadoms, pasisako tik dėl pagrindinių apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017; kt.).
37. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus bei neteisingai aiškino ir pritaikė teisę.
38. Teisėjų kolegija, pasisakydama įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo aspektu, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, rašytinius paaiškinimus, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, priėmė sprendimą, kuriame teisingai nustatė reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes ir taikė teisę, pateikdamas argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad Reglamento 29 punktas nustato, jog atstumai tarp sankryžų bei įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais turi būti ne mažesni nei 6 lentelėje, o pagal Reglamento 6 lentelę B kategorijos gatvei minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m, jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų, turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės, taigi, įvertinus esamą reglamentavimą, darytina išvada, jog numatyto minimalaus 150 m atstumo tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais gali būti nesilaikoma, tačiau dėl to turi būti taikomos papildomos eismo saugumą užtikrinančios priemonės.
41. Toks aktualios teisės aiškinimas neapima visų Reglamento 29 punkte nustatytų sąlygų. Nesilaikyti 150 metrų atstumo yra pagrindas tik tuomet, jeigu dėl susiklosčiusio užstatymo nėra galimybių išlaikyti 6 lentelėje nurodytų atstumų. Šiuo atveju konstatuoti, kad yra nurodytos sąlygos, teisinio pagrindo nėra, todėl privalu laikytis bendrosios taisyklės, kad minimalus atstumas tarp įvažiavimų / išvažiavimų dešiniaisiais posūkiais yra 150 m.
42. Nurodyti teisiniai argumentai leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo prašymas įrengti naują nuovažą nuo valstybinės reikšmės kelio į jam priklausantį Žemės sklypą, neatitinka KTR ir Reglamente įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo, todėl tiek atsakovo rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą I, tiek ginčijamame 2023 m. birželio 30 d. Rašte, atsakant į pareiškėjo Prašymą II, išdėstyti sprendimų būdai galimybei privažiuoti prie planuojamos teritorijos per esamas, teisėtai įrengtas sankryžas ar jau suprojektuotas nuovažas rajoniniame kelyje, tariantis su gretimų žemės sklypų savininkais dėl kelio servitutų nustatymo, papildomų nuovažų su rajoniniu keliu neįrengiant, yra pagrįsti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisėti.
43. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad neatsižvelgta į esamą faktinę situaciją, jog jau įrengti įvažiavimai (nuovažos) į gretimus sklypus nesilaikant Reglamente įtvirtinto atstumo, juos skiria tik 30 metrų, teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės kitų įvažiavimų (nuovažų) įrengimo faktinės aplinkybės bei teisiniai aspektai. Byloje vertinamos tik tos faktinės aplinkybės ir aktualiems teisiniams santykiams taikytina teisė, kiek tai reikšminga pareiškėjo teisių įgyvendinimui.
44. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
45. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.