Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2024-07-18 · Civilinė byla Nr. e2-3674-1213/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-07-18
Bylos Nr.
e2-3674-1213/2024
Teisminio proceso Nr.
2-42-3-00637-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Vyšniauskienė
Ieškovas
D. R.
Atsakovas
M. V.
Advokatai
Vygantas Skladaitis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3674-1213/2024Teisminio proceso Nr. 2-42-3-00637-2024-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 3.2.6.1; 3.2.3.8. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 18 d.Šilalė
Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teisėja Monika Vyšniauskienė,sekretoriaujant Virginijai Makarienei,dalyvaujant ieškovei D. R. ir jos atstovui advokatui Vygantui Skladaičiui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone įgaliotam asmeniui Jolantai Kvietkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. R. ieškinį atsakovui M. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmuose priimtas ieškovės D. R. ieškinys atsakovui M. V., kuriuo ieškovė prašo:

1.1. Nustatyti nepilnamečių vaikų G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina D. R., pagal motinos gyvenamąją vietą;

1.2. Nustatyti M. V. bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais G. V. ir V. V., sekančiai:

1.2.1. Nepilnamečių vaikų G. V., gimusio (duomenys neskelbtini), ir V. V., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas M. V., su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, vaikų gyvenamojoje vietoje, nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Į susitikimą su vaikais tėvas atvyksta nevartojęs alkoholinių gėrimų;

1.2.2. Vėliau, suderinus su vaikų motina, atsižvelgiant į tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, kuomet dukra V. V. paaugs, M. V. su nepilnamečiais vaikais bendraus pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, su galimybe vaikus pasiimti su savimi iš gyvenamosios vietos, nuo 10.00 val. iki 17.00 val.;

1.2.3. Nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. tėvas M. V. Tėvo dieną praleidžia kartu su vaikais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., pagal galimybes suderinęs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo su savimi;

1.2.4. Nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. tėvas M. V. gali neribotai bendrauti su vaikais telefonu, įvairiomis kitomis ryšio, telekomunikacijos priemonėmis, vaikų laisvalaikio metu;

1.2.5. Vaikų tėvai apie numatomas bendravimo dienas arba priežastis, kurios trukdo įgyvendinti aukščiau numatytą bendravimo tvarką privalo vienas kitą informuoti ne vėliau kaip prieš dieną;

1.2.6. Vaikų tėvai įsipareigoja pranešti vienas kitam, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą; apie ryšio, telekomunikacijos priemonių kontaktų pasikeitimą, jei tai trukdytų susisiekti su vaikais. Taip pat vaikų tėvai įsipareigoja pranešti vienas kitam apie vaikų ligas, sveikatos problemas;

1.2.7. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į geriausius vaikų poreikius ir interesus. Visais atvejais tėvams priimant sprendimus dėl vaikų, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, į jų sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaikų apsisprendimui. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendravime su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka;

1.2.8. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, vaikų motina įsipareigoja telefoniniu skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju, tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.

1.3. Priteisti iš atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, jog ji su atsakovu santuokos nebuvo sudariusi. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus G. V., (duomenys neskelbtini) – dukra V. V.. 2022 m. liepos 14 d. teismo sprendimu buvo patvirtinta tarp jų sudaryta taikos sutartis dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškovė patvirtino, jog išlaikymą vaikams atsakovas teikia. Vaikai nuo gimimo gyvena kartu su ieškove. Ji jais rūpinasi, prižiūri, gamina maistą, slaugo ligos metu, išleidžia į darželį, mokyklą. Paaiškino, jog abu vaikai nori bendrauti su tėvu, tačiau jis jau metai laiko kaip neatvažiuoja aplankyti vaikų. Nurodė, jog ji su 3 vaikais gyvena trijų kambarių bute. Bute yra visi patogumai, reikalingi baldai. Patvirtino, jog sąlygos vaikams augti sudarytos tinkamos. Vaikai nuo gimimo gyvena su ja, jų ryšys labai geras. Jos atžvilgiu vykdomas atvejo vadybos procesas, kuris prasidėjo dėl vyresniojo sūnaus elgesio mokykloje. Ji laikosi pagalbos plano, vykdo jame numatytas pagalbos priemones. Ji deda pastangas, jog atvejo vadybos procesas jos atžvilgiu būtų nutrauktas. Atsakovas vaikų nelanko, paskambina tik jai, ne vaikams. Atsakovas paskutinį kartą vaikus matė prieš metus. G. pažįsta tėvą, o V. tik iš nuotraukos. Ji pati atsakovui paskambina, informuoja apie vaikų sveikatą, ugdymą. Anksčiau atsakovas savaitgaliais atvažiuodavo pas ją ir vaikus. Anksčiau atsakovo bendravimas su vaikais vyko, tačiau dabar nebendrauja. Ji įtaria, jog dėl to, kad ji susirado kitą gyvenimo draugą.

3. Atsakovui ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo įteikti jam asmeniškai pasirašant, tačiau atsiliepimo į ieškinį atsakovas teismui nepateikė. Atsakovui taip pat asmeniškai įteiktas ir šaukimas į parengiamąjį posėdį bei 2024 m. birželio 20 d. nutartis, tačiau atsakovas į parengiamąjį posėdį neatvyko. Taip pat nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Teismas, įvertinęs, jog teismo šaukimas į parengiamąjį posėdį atsakovui įteiktas tinkamai, taip pat atsižvelgęs į tai, kad Tauragės apylinkės teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartyje išaiškino, jog jeigu į parengiamąjį teismo posėdį neatvyksta atsakovas, teismas gali bylą išnagrinėti jam nedalyvaujant, nutarė bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.

4. Išvadą teikiančios institucijos įgaliotas asmuo Jolanta Kvietkauskienė teismo posėdžio metu palaikė išvadą joje nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, jog nustatyti vaiko teisių pažeidimai dėl sūnaus G. elgesio mokykloje, todėl specialistai patys pradėjo ieškoti vaiko tėčio, kad prisidėtų prie vaiko auklėjimo, nes vaikas ypatingai pageidauja bendrauti su tėvu. Skyriaus vertinimu, tėvo bendravimas su sūnumi būtų turėjęs teigiamos įtakos vaiko elgesiui. Ieškovė yra sudariusi vaikams tinkamas gyvenimo sąlygas. Atsakovo buities ir gyvenimo sąlygos yra nepatikrintos, nes atsakovas atsisakė priimti specialistus. Vaikai nuo gimimo gyvena su mama, tarp jų artimas ryšys, mama rūpinasi jų sveikata, gerove, mokymusi, ugdymu. Ieškovės pateikta bendravimo tvarka yra gana detali, netgi ateityje numatyta, kad jei vyks tėvo ir vaikų bendravimas, vaikai galės išvykti nakvoti pas tėvą. Skyrius palaiko šią poziciją. Atsakovo pagalbos plane netgi buvo numatyta, kad jo bendravimas su sūnumi prasidėtų skambučiais, vyktų jo bendravimas su mokykla, tačiau atsakovas šio pagalbos plano nevykdė. G. atvykusiam specialistui aiškino, jog norėtų, kad tėtis bendrautų su juo, kad jį aplankytų, paskambintų, ir pats norėtų nuvykti pas tėtį. Vaiko nuomone, tėtis jam turėtų didelę įtaką ir jis svajoja kaip bendrautų su tėčiu. V. nurodė, kad žino, jog turi tėtį ir jį pažįsta iš nuotraukos. Skyrius palaiko ieškovės keliamus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Faktinės aplinkybės ir byloje kilusio ginčo esmė

5. Iš byloje esančių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad D. R. ir M. V. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus G. V., (duomenys neskelbtini) – dukters V. V.. Šalys santuokos nebuvo sudariusios. 2012 m. rugpjūčio 13 d. Šilalės rajono apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-473-439/2012 iš M. V. buvo priteistas išlaikymas sūnui G. V.. 2018 m. gruodžio 9 d. Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4896-1010/2020 iš M. V. buvo priteistas išlaikymas dukrai V. V.. 2022 m. liepos 14 d. teismas civilinėje byloje Nr. e2SP-3552-1178/2022 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio pakeitimo.

6. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimus dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo bei vaikų su tėvu bendravimo tvarkos nustatymo.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

7. Ieškovė byloje pareikštu ieškiniu prašo nustatyti šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja.

8. Teismas ginčą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaikų interesais, atsižvelgdamas į vaikų norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

9. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pateikiamais išaiškinimais, teismai, nagrinėdami vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš skyriumi gyvenančių tėvų bylas, turi įvertinti kiekvieno iš jų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t.y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, vaiko norus ir pažiūras, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012). Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą jį išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas (įvertinant tėvų darbo pobūdį, darbo režimą, turtinę tėvų padėtį) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

10. Iš bylos duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai G. V. ir V. V. nuo pat gimimo gyvena su ieškove. Nustatyta, kad 2024 m. gegužės 31 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistas lankėsi D. R. namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), bendravo su ieškove, susitiko su mažamečiais G. ir V., vertino šeimos buities ir gyvenimo sąlygas. Skyrius nustatė, kad ieškovė D. R. su vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). Būstas yra (duomenys neskelbtini) name. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Buto plotas apie 68 m². Yra trys kambariai ir virtuvė. Bute yra visi patogumai. Šildymas centrinis. Šeima turi pagrindinius baldus bei namų apyvokos reikmenis. Lankymosi metu šeimos namuose buvo pakankamai tvarkinga. Butas saugus. Mažametis G. turi savo apie 15 m² kambarį, kuriuo dalijasi su broliu. Kambaryje yra jo ir brolio lovos, stalas, spinta ir kiti vaiko daiktai. Kambarys tvarkingas, jaukus, pritaikytas gyventi mažamečiui vaikui. G. neišsakė pastabų dėl gyvenimo sąlygų. Mažametė V. kambariu dalijasi su mama. Kambarys apie 15 m². Kambaryje yra dvigulė lova, spintelė ir kiti būtiniausi baldai bei vaiko daiktai. D. R. nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje. Šeimai mokama socialinė išmoka, vaiko išmoka, SODROS išmokos. Mažametis G. V. mokosi (duomenys neskelbtini). Mama nurodė, jog G. yra nustatytas raidos sutrikimas. Mažametė V. lanko (duomenys neskelbtini). Vaiko teisių apsaugos Telšių skyriaus telefonu bendravo su atsakovu. Pastarasis nurodė, jog jokių Skyriaus darbuotojų nepriims. M. V. nuo 2023 m. balandžio 5 d. vykdomas atvejo vadybos procesas, tačiau atsakovas nevykdo pagalbos plano uždavinių, atsisako teikiamų paslaugų, su specialistais nebendrauja.

11. Iš 2024 m. birželio 4 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto Nr. 10VAIK-84 matyti, kad Skyriaus specialistas 2024 m. gegužės 31 d. susitiko su nepilnamečiais G. V. ir V. V. jų gyvenamojoje vietoje. G. nurodė, jog namuose gyvena su mama, sese ir broliu. Su visais sutaria gerai. Turi atskirą kambarį, kuriame gyvena su broliu. Vaikas teigė, jog yra viskuo aprūpintas ir juo rūpinasi mama. Vaikas teigė, jog tėčio vardas M., tačiau jo nelaiko tėčiu, nes tėvas su juo nebendrauja, jam neskambina, nelanko. G. paaiškino, jog norėtų bendrauti su tėčiu, jam paskambinti, jį aplankyti. Vaikas išreiškė norą ir toliau gyventi pas mamą. V. dėl mažo amžiaus negebėjo atsakyti į specialisto klausimus. Mergaitė teigė, jog tėtį turi, jo vardo nežino, iš nuotraukos atpažįsta.

12. Teismas įvertinęs tai, kas anksčiau aptarta, taip pat tai, kad šalių nepilnamečiai vaikai visada gyveno kartu su ieškove, ieškovė vaikais tinkamai rūpinasi, vaikams yra sudarytos ir užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos ieškovės gyvenamojoje vietoje, daro išvadą, jog yra pagrindas ieškovės reikalavimą tenkinti – šalių nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.168–3.169 straipsniai, 3.174 straipsnis).

Dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo

13. CK 3.170 straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-781/2023). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismo procesiniai sprendimai ir atitinkamai bendravimo tvarka tėvams ir vaikui turi būti konkreti ir aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-687/2018).

15. Ieškovė prašo nustatyti racionalią ir gana detalią vaikų ir tėvo bendravimo tvarką. Šį reikalavimą motyvuoja tuo, kad atsakovas visiškai nerodo iniciatyvos bendrauti su vaikais, iš esmės net yra nusišalinęs nuo bendravimo su jais. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neteikė priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo, nepateikė atsiliepimo dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka neprieštarauja vaikų interesams. Teisme institucijos teikiančios išvadą atstovė nurodė, kad šiuo metu atsakovas nepalaiko ryšio su vaikais. V. V. tėvą atpažįsta iš nuotraukos, tačiau jo vardo nežino. G. V. nori bendrauti su tėvu, jam paskambinti, jis laukia kol tėtis jį aplankys.

16. Teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl atsakovo ir jo vaikų bendravimo tvarkos nustatymo, svarbu pažymėti, jog atsakovas šiuo metu yra visiškai nusišalinęs nuo bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime, t. y. tėvo ir vaikų ryšys yra silpnas. Pažymėtina, jog vaiko interesai yra prioritetiniai, todėl teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kuri šiuo metu geriausiai užtikrins vaikų interesus. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimai dėl bendravimo tvarkos nustatymo yra pagrįsti ir neprieštaraujantys vaikų interesams, todėl tokia bendravimo tvarka nustatytina. (CK 3.175 straipsnis).

17. Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, šalys gali reikšti ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

18. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

19. Ieškovė pagal įstatymą yra atleista nuo žyminio mokesčio (CPK 83 straipsnio 1 dalies 16 punktas, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje ieškovė pareiškė vieną neturtinio pobūdžio reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymas ir bendravimo tvarkos nustatymas laikytini susijusiais reikalavimais). Ieškinys tenkintas visiškai. Todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 7 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 110 Eur dydžio žyminis mokestis.

20. Nustatyta, kad ieškovei šioje byloje buvo teikta antrinė teisinė pagalba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė teismui 2024 m. birželio 28 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2024-06889). Pažymoje nurodyta, kad D. R. pagal 2024 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. ATS-2024-13676 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, dėl to Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba patyrė 303,24 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra tenkinamas visiškai, šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo.

21. Nustatyta, kad byloje patirta 26,48 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš atsakovo priteistinos valstybės naudai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 – 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Nustatyti nepilnamečių G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Nustatyti nepilnamečių G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir jų tėvo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką:

1. Nepilnamečių vaikų G. V., (duomenys neskelbtini), ir V. V., (duomenys neskelbtini), tėvas M. V. su nepilnamečiais vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, vaikų gyvenamojoje vietoje, nuo 10.00 val. iki 17.00 val. Į susitikimą su vaikais tėvas atvyksta nevartojęs alkoholinių gėrimų.

2. Vėliau, suderinus su vaikų motina, atsižvelgiant į tėvo bendravimą su nepilnamečiais vaikais, kuomet dukra V. V. paaugs, M. V. su nepilnamečiais vaikais bendraus pirmą ir trečią mėnesio šeštadienį, su galimybe vaikus pasiimti su savimi iš gyvenamosios vietos, nuo 10.00 val. iki 17.00 val.

3. Nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. tėvas M. V. Tėvo dieną praleidžia kartu su vaikais nuo 15.00 val. iki 17.00 val., pagal galimybes suderinęs su vaikų motina dėl vaikų pasiėmimo su savimi.

4. Nepilnamečių vaikų G. V. ir V. V. tėvas M. V. gali neribotai bendrauti su vaikais telefonu, įvairiomis kitomis ryšio, telekomunikacijos priemonėmis, vaikų laisvalaikio metu.

5. Vaikų tėvai apie numatomas bendravimo dienas arba priežastis, kurios trukdo įgyvendinti aukščiau numatytą bendravimo tvarką privalo vienas kitą informuoti ne vėliau kaip prieš dieną.

6. Vaikų tėvai įsipareigoja pranešti vienas kitam, apie vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą; apie ryšio, telekomunikacijos priemonių kontaktų pasikeitimą, jei tai trukdytų susisiekti su vaikais. Taip pat vaikų tėvai įsipareigoja pranešti vienas kitam apie vaikų ligas, sveikatos problemas.

7. Visi veiksmai ir sprendimai, susiję su vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į geriausius vaikų poreikius ir interesus. Visais atvejais tėvams priimant sprendimus dėl vaikų, būtina atsižvelgti į vaikų interesus, į jų sveikatos būklę, kitas reikšmingas aplinkybes, turinčias įtakos vaikų apsisprendimui. Bet kurios Šalies teisės dalyvauti vaikų auklėjime ar bendravime su vaikais gali būti ribojamos tik įstatymų nustatyta tvarka.

8. Tuo atveju, jei bendravimo grafike nurodytas laikas negalimas dėl vaiko ligos, vaikų motina įsipareigoja telefoniniu skambučiu pranešti apie negalėjimą tėvui susitikti su vaiku, ne vėliau kaip likus vienai dienai iki susitikimo laiko, išskyrus atvejį, kai vaikas suserga pačią išvykimo dieną, tokiu atveju pranešti iškart susirgus. Tokiu atveju, tėvui suteikiama galimybė vaiką aplankyti jo gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigoje.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 303,24 Eur (tris šimtus tris eurus 24 centus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis: už antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), 110 Eur (vieno šimto dešimties eurų) žyminį mokestį valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), valstybei 26,48 Eur (dvidešimt šešių eurų 48 centų) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT427230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, įmokos kodas 5662, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.

Teisėja Monika Vyšniauskienė