Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ ieškinį atsakovei E. J. D. dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ prašė teismo priteisti iš atsakovės E. J. D. 747,60 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2020 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka per darbovietę. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) įvyko ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcininkų susirinkimas, kuriame buvo priimtas sprendimas iš bendrovės (duomenys neskelbtini) pareigų atšaukti atsakovę E. J. D. ir paskirti (duomenys neskelbtini) M. D., tačiau Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registras atsisakė minėtą sprendimą registruoti ir nustatė minėtam sprendimui trūkumus. (Duomenys neskelbtini) įvyko kitas visuotinis ieškovės UAB „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“ akcininkų susirinkimas, kuris patvirtino atsakovės E. J. D. atšaukimą iš įmonės (duomenys neskelbtini) pareigų ir V. D. paskyrimą įmonės (duomenys neskelbtini). Šis sprendimas nustatyta tvarka buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registre ir iki šiol galioja. Pasikeitus bendrovės (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad atsakovė, ieškovei priklausančia kredito kortele, iš ieškovės banko sąskaitos 2019 m. liepos 3 d. nuėmė 50,00 Eur, 2019 m. liepos 15 d. – 20,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 1 d. – 150,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 7,60 Eur, 2019 m. rugpjūčio 14 d. – 30,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 16 d. – 20,00 Eur, 2019 m. rugpjūčio 19 d. – 70,00 Eur, ir 2019 m. rugsėjo 2 d. – 400,00 Eur, bendrai atsakovė nuėmė iš ieškovės sąskaitos 747,60 Eur. Šiuo atveju atsakovė, būdama atšaukta nuo (duomenys neskelbtini) užimamų pareigų, ir žinodama apie (duomenys neskelbtini) akcininkų sprendimą, toliau disponavo ieškovės lėšomis, t. y. naudodama banko kortelę iš ieškovės sąskaitos nuėmė 746,60 Eur. Tokiu būdu ieškovė dėl atsakovės veiksmų patyrė nuostolius, kadangi ieškovę ir atsakovę nesiejo kitokie teisiniai santykiai, ieškovė su atsakove nebuvo sudariusi jokių sutarčių ir nebuvo jos įgaliojusi atlikti kokius nors veiksmus ir pinigai nebuvo naudojami įmonės tikslams. Ieškovės teigimu, ieškovė patyrė 747,60 Eur nuostolių, o atsakovė laikytina praturtėjusia be pagrindo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi minėtas lėšas ar atlyginusi ieškovės patirtus nuostolius (CPK 178 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014; 2014 m. sausio 10 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2012 m. kovo 19 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; kt.).

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra visos sąlygos, patvirtinančios nepagrįsto praturtėjimo buvimą, kadangi atsakovė be teisinio pagrindo, t. y. nebūdama įmonės (duomenys neskelbtini) ar įmonės darbuotoja, toliau naudojosi ieškovės suteikta banko kortele ir joje esančiomis lėšomis, kurią atsakovė negrąžino atšaukus ją iš pareigų. Taigi atsakovės pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu (sutartimi). Taip pat, nustatytos ir kitos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos: atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita, nes nepagrįstai naudoja savo poreikiams ieškovei priklausančias lėšas; ieškovė dėl atsakovės veiksmų patiria nuostolius, t. y. negali naudotis jai teisėtai priklausančiomis lėšomis; yra priežastinis ryšys tarp ieškovės turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo; nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį, nes pinigai vis dar yra pas atsakovę; ieškovė neturi galimybės išreikalauti piniginių lėšų kitais civilinių teisių gynimo būdais. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė būtų grąžinusi ieškovei paimtas pinigines lėšas (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė atsiliepimo nepateikė ir savo prievolės ieškovei neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovės reikalavimas dėl 747,60 Eur nuostolių priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (747,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 17,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai. Remiantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškovei grąžinamas 1,40 Eur žyminis mokestis, kadangi už ieškinį buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), CPK 92 straipsnis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės E. J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 747,60 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (747,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 17,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“, į. k. 124358850, naudai.

Grąžinti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ekonominės informacijos analizės ir leidybos centras“, į. k. 124358850, sumokėtą 1,40 Eur žyminį mokestį (2020-05-01 mokėjimo nurodymas, mokėtojas – D. K., AB „Swedbank“ bankas) išaiškinant, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šia įsiteisėjusia nutartimi.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.