- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-15
- Bylos Nr.
- e2A-536-755/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-05414-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- J. A.
- Ieškovas
- UADB „Compensa Vienna Insurance Group“
- Trečiasis asmuo
- AB „Panevėžio butų ūkis“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-536-755/2016
NUTARTIS
2016 m. birželio 15 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš teisėjų Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Jonaitienės ir Nijolės Danguolės Smetonienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės J. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-89-589/2016 pagal ieškovės UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei J. A., trečiajam asmeniui – AB „Panevėžio butų ūkis“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašė priteisti iš J. A. 4478,86 Eur žalos atlyginimo,5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė nurodė, kad 2014-11-08 įvykio metu iš atsakovei J. A. priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, išsiliejo vanduo ir buvo padaryti nuostoliai R. K. priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. R. K. buvo apsidraudusi turtą Gyventojų turto draudimu. Pagal šią sutartį ieškovei kilo pareiga atlyginti įvykiu padarytą žalą. Ieškovė atliko žalos sureguliavimą ir dėl šio įvykio išmokėjo draudėjai 4478,86 Eur draudimo išmoką žalai atlyginti. Draudikas, atlyginęs draudėjui padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti išmokėtos draudimo išmokos grąžinimo iš atsakingo už žalos padarymą asmens subrogacijos tvarka. Apžiūros metu buvo nustatyta, kad vanduo išsiliejo iš viršuje esančio buto ir apliejo visus žemiau esančius butus iki rūsio. AB „Panevėžio butų ūkis“ avarinė tarnyba nustatė, kad trūko maišytuvo pajungimo karšto vandens žarnelė atsakovei priklausančiame bute. Kaip nurodė AB „Panevėžio butų ūkis“ 2015-03-17 rašte „Dėl informacijos apie įvykį“, už santechninių įrenginių priežiūrą bute yra atsakingas buto savininkas. Ieškovė pateikė atsakovei pretenziją dėl žalos atlyginimo. Atsakovė nesutiko atlyginti žalą, motyvuodama tuo, kad už žalą atsakinga vandentiekio tinklų priežiūrą vykdanti AB „Panevėžio butų ūkis“. Ieškovo atstovė prašo ieškinį tenkinti pilnai, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia ieškovo reikalavimo pagrįstumą. Atsakovė neginčija nei paties įvykio fakto, nei jos atsakomybės. Atsakovė nesutinka tik su prašomos priteisti žalos dydžiu, tačiau ieškovės nuomone, žalos dydis neturėtų būti mažinamas, nes būtų pažeistas visiško nuostolių atlyginimo principas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimu ieškinys tenkintas. Priteista iš J. A. 4478,86 Eur žalos atlyginimas, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-07-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 126 Eur žyminio mokesčio, 17,63 Eur, pažymos pateikimo išlaidų, 82,67 Eur kelionės išlaidų – ieškovės UADB “Compensa Vienna Insurance Group“ naudai.
Teismas nustatė, kad aplinkybė, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai, neginčijama, akivaizdu, kad užpylimas įvyko iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių. Tai patvirtino ieškovo, atsakovės, byloje apklaustų liudytojų parodymai bei aktas. Teismas konstatavo, kad ieškovės draudėjos butas buvo aplietas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai naudotis jos bute esančiais prietaisais. Teismas nustatė, kad atsakovė nepateikė įrodymų dėl nuo atsakomybės atleidžiančių CK 6.270 str. 1 d. nurodytų aplinkybių (nenugalimos jėgos, didelio nukentėjusiojo neatsargumo) buvimo, todėl konstatavo esant pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Teismas sprendė, kad įrodymų visuma bei ta aplinkybė, kad kitų galimų buto užpylimo šaltinių byloje nenustatyta, atsakovė neneigia, kad iš jos buto buvo aplieti žemiau esantys butai, padarė išvadą, kad ieškovės draudėjo butas buvo užpiltas būtent iš atsakovės buto, todėl atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nes netinkamai atliko CK 6.263 str. 1 d. nustatytą pareigą. Teismas konstatavo, kad byloje nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų, taip pat pats žalos faktas, todėl pagal CK 6.266 str. 1 d. padarytą žalą privalo atlyginti atsakovė. Nurodė, kad buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į žemiau esantį butą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra kalta dėl žalos padarymo, todėl privalo visiškai atlyginti ieškovei savo veiksmais padarytą žalą.
Teismas konstatavo, kad ieškovė dėl šio draudimo įvykio išmokėjo 4478,86 Eur draudimo išmoką, ji yra paskaičiuota ir pagrįsta byloje esančiais įrodymais. Teismas nustatė, kad atsakovė prašo sumažinti priteistinos žalos dydį, atsižvelgiant į jos materialinę padėtį ir sveikatos būklę, tačiau teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė jokių duomenų, jog žalos atlyginimas jai sukeltų sunkias pasekmes. Priešingai, nurodė, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė gauna nuolatines pajamas, netekto darbingumo pensiją; iš metinės pajamų deklaracijos matyti, kad atsakovė gauna papildomų pajamų iš žemės sklypo nuomos ir vykdomos individualios veiklos; atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso ne tik butas, tačiau ir 122/682 dalys 6,8 ha žemės sklypo, atsakovė išgali mokėti paimtą vartojimo kreditą, kurio mokėjimo terminas baigiasi 2016-06-12; be to, kaip pati pripažino atsakovė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsisakė jai suteikti nemokamą ar dalinai mokamą teisinę pagalbą, todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis nėra ypatingai sunki. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovės materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad būtų pagrindas taikyti visiško nuostolių atlyginimo principo išimtį, numatytą CK 6.251 str. 2 d. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendė, kad ieškinys tenkintinas visiškai. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, teismas sprendė, kad tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė J. A. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimą, prašo teismo sprendimą pakeisti – iš jos priteistą 4478,86 Eur žalos atlyginimą sumažinti iki 3000 Eur ir jo sumokėjimą išdėstyti penkeriems metams. Apeliantė teigia, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių, o pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu konstatavimu, jog atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad žalos atlyginimas jai sukeltų sunkias pasekmes. Teigia, kad teismo sprendimas yra toks, lyg priteista atlyginti žala yra nedidelė, o jos, apeliantės, pajamos yra pakankamai didelės. Nurodo, kad iš žemės nuomos ir individualios veiklos yra ankstesniais metais gautos pajamos, jos nėra nuolatinio pobūdžio, nedidelės, be to, nereiškia, kad ji jas gaus ir ateityje. Apeliantė yra pensijinio amžiaus, netekto darbingumo pensija sudaro pajamas – 211,63 Eur per mėnesį, todėl, gaudama tokią sumą ir skirdama pensiją teismo sprendimui įvykdyti, ji turėtų mokėti 21 mėnesį žalos atlyginimą, todėl nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad priteista suma žalos atlyginimui jai nesukelia sunkių pasekmių. Pažymi, kad ji negali atlyginti žalos tokiu būdu, kaip reikalauja ieškovė. Teigia, kad ieškovė sutiko, kad žalos atlyginimas būtų jai išdėstytas vieneriems metams ir tokį pasiūlymą jai, atsakovei, pateikė. Tačiau, teigia, kad teismas dėl jos prašymo išdėstyti žalos atlyginimą penkeriems metams, nieko nepasisakė. Atsakovė mano, kad priteistų palūkanų ieškovei atlyginimas yra pakankama kompensacija ieškovei už tai, kad ji nėra pajėgi per trumpą laiką atlyginti visą prašom sumą. Todėl, apeliantė teigia, kad priteistos sumos mokėjimo išdėstymas penkeriems metams, ieškovės teisų nepažeistų, ji papildomų nuostolių nepatirtų.
Be to, apeliantė teigia, kad byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CK 6.251 str. 2 d. nuostatas ir priteistus atlyginti nuostolius sumažinti. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl ieškovo turtinės padėties, jos neanalizavo ir nepalygino su jos turtine padėtimi. Pažymi, kad nuostoliai draudėjos butui padaryti ne tyčiniais veiksmais, o miesto vamzdynuose padidėjus slėgiui nėra apsaugota namo vamzdynų sistema. Teigia, kad ieškovė turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad ieškinio sumažinimas jai turėtų neigiamų sunkių pasekmių ir dėl tos priežasties negalima taikyti dalinio nuostolių atlyginimo principo. Apibendrindama teigia, kad teismui nepasisakius dėl ieškovės turtinės padėties, atsakovės argumentų taikyti CK 251 str. 2 d. nuostatas, formaliai įvertindamas jos turtinę padėtį, pažeidė procesinės teisės normas, nepasisakė dėl prašymo nuostolių mokėjimą išdėstyti penkeriems metams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė UADB „Compensa Vienna Insurance Group“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-02-11 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo prašymais sumažinti žalos atlyginimą bei išdėstyti jos mokėjimą penkeriems metams. Pažymi, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu nenurodė konkrečios sumos, iki kurios prašo sumažinti priteistą sumą dėl jos sunkios finansinės padėties, taip pat nenurodė, jog palaiko savo reikalavimą dėl mokėjimo išdėstymo penkeriems metams, todėl laikytina, kad atsakovė apeliacinio skundo prašymais kelia naujus reikalavimus. Be to, ieškovė teigia, kad teismas, įvertinęs bylos įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog žalos atlyginimas jai sukeltų sunkias pasekmes. Teismas įvertino atsakovės finansinę padėtį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas visiškai nepasisakė dėl jos prašymo išdėstyti priteistą žalos atlyginimui sumą penkeriems metams, nes atsakovės atsikirtimų pobūdis visą bylos nagrinėjimo teisme laikotarpį nuolat keitėsi, tačiau atsakovė nei pasirengimo, nei bylos nagrinėjimo iš esmės, nei baigiamų kalbų metu nenurodė, jog palaiko savo prašymą dėl mokėjimo išdėstymo penkerių metų terminui, taip pat nesiekė pagrįsti, dėl kokių objektyvių priežasčių būtent tokiam laikotarpiui mokėjimas turėtų būti išdėstytas. Ieškovė teigia, kad atsakovė pagal įtvirtintą reglamentavimą, pareiga įrodyti sunkią finansinę padėtį ir pagrįsti kitas aplinkybes, dėl kurių atlygintinos žalos dydis turėtų būti mažinamas, tenka būtent žalą padariusiam asmeniui. Pažymi, kad ieškovė nepateikė duomenų apie jos turimas lėšas , santaupas banko sąskaitose, duomenų, kad jos vardu nėra registruotų transporto priemonių ar kito kilnojamojo turto, nepagrindė savo sunkios sveikatos būklės. Pažymi, kad ieškovė reikalavo atlyginti jos realiai patirtą žalą, tuo tarpu atsakovės veiksmai pasireiškė ypatingu neatsargumu ir nerūpestingumu. Byloje esantys objektyvūs įrodymai patvirtino geresnę, negu atsakovė teigia, jos materialinę padėtį ir nepatvirtina jos negalėjimo atlyginti padarytos žalos ir ypatingai sunkių pasekmių sukėlimo, jei ši žala būtų visiškai atlyginta. Pažymi, kad priešingu atveju atsakovei būtų sudaryta galimybė nevykdyti savo deliktinės prievolės, nors tokios prievolės įvykdymas yra objektyviai įmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, teismo sprendimas keičiamas( CPK 326 str.1 d.3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgement of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).Teismas, įvertinęs bylos įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustatęs absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, spręsdamas dėl atsakovės civilinės atsakomybės pagrindų, jos masto tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisė normas, bet, pasisakydamas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo galimybės, kolegijos vertinimu, nepakankamai įvertino atsakovės turtinę padėtį apibūdinančius pateiktus įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, jog sprendimo vykdymo išdėstymas negalimas.
Apeliantė prašo ir mažinti priteistinos žalos dydį, ir jos mokėjimą išdėstyti, tad pasisakoma abiems šiais pagrindais. Nors ieškovo vertinimu tai yra nauji reikalavimai, o apeliacijos esmė tą draudžia, su tokiu vertinimu kolegija nesutinka. Atsakovė ir pirmos instancijos teisme prašė mažinti žalą, jos mokėjimą išdėstyti, bet nenurodė nei konkretaus dydžio ir termino. Apeliaciniame skunde šie prašymai konkretizuoti, bet šis konkretizavimas nereiškia naujų iki šiol nereikštų reikalavimų suformulavimo.
Dėl žalos mažinimo
Pagal Civilinio kodekso 6.281 str. teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Žalos atlyginimas turi visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Byloje nekeliamas klausimas, jog ieškovas nepatyrė žalos arba ji kitokio nei išmokėta draudimo išmoka dydžio. Taigi, pagal bendrąją taisyklę žala turi būti atlyginta visiškai ir tokio dydžio kiek sumokėta žalos atlyginimo( šiuo atveju draudimo išmokos)( CK6.280 str.). Žalos atlyginimo dydžio mažinimas dėl skolininko turtinės padėties galimas tik išimtinais atvejais,j eigu dėl visiško jų atlyginimo atsirastų nepriimtinų ar sunkių pasekmių. Pirmos instancijos teismas, remdamasis konkrečiais įrodymais, pagrįstai nusprendė, jog tokių pasekmių atsakovei nekils-ji gauna stabilias , nors ir nedideles, pajamas, turi kito turto.Su šiomis išvadomis sutinkama ir jų motyvacija nebekartojama.
Dėl žalos atlyginimo išdėstymo
Pagal CPK 271 str. priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo tvarką ir terminus. Sutinkama su apeliante, jog teismas neapsisakė dėl jos alternatyvaus prašymo išdėstyti sprendimo vykdymą, todėl dėl šio argumento pasisakoma.CPK 271 str.neįvardija konkrečių atveju kaip ir kada teismo sprendimo vykdymas gali būti išdėstytas. Teismų praktikoje, tai pripažįstama ir atvejai susiję su skolininko turtine padėtimi, jo realiomis galimybėmis sumokėti žalos atlyginimą. Suprantama, jog sprendžiant dėl galimybės išdėstyti mokėjimus turi būti vertinama ne tik skolininko galimybės, bet atsižvelgiama ir į kreditoriaus interesus, jo poreikį kuo sparčiau gauti žalos atlyginimą, taigi turi būti ieškoma maksimalaus interesų balanso.
Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas sprendimo įvykdymu išdėstyti.
Atsakovės pajamos stabilios, bet nedidelės- pensijų apie 210 €, jų didėjimo tikimybė minimali. Visos priteistos sumos vienkartinis išmokėjimas mažai tikėtinas, o neatsiskaitymo atveju kils būsto praradimo pavojus, neišvengiamai atsiras vykdymo išlaidų. Kolegijos vertinimu, šios išlaidos vengtinos, jų atsiradimas neatitinka ir išieškotojo interesų ( jis patirs vykdymo išlaidų, papildoma finansinė pareiga apmokėti vykdymo išlaidas mažins atsakovės galimybes atsiskaityti su kreditoriumi). Išieškotojas yra juridinis asmuo, veikia, tikėtina, pelningai, jo finansinis interesas apsaugoms priteistomis procesinėmis palūkanomis. Tas , atsižvelgiant ir į tą, jog žala padaryta netyčia, apeliantė dalinai darbinga, leidžia kolegijai spręsti, jog žalos atlyginimo mokėjimas atsakovei gali būti išdėstytas dviems su puse metų, mokant lygiomis dalimis kas mėnesį.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Teikiant apeliacinį skundą, žyminio mokesčio sumokėjimas atsakovei buvo atidėtas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo. Žalos atlyginimo dydis nemažintas, todėl vertinama, jog skundas buvo atmestas ir iš atsakovės šis 30 € mokestis ( 4478,86 – 3000 x 2 %) priteistinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. sprendimą pakeisti, jį papildant tokiu teiginiu: “žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 30 mėnesių, nustatant, jog kas mėnesį kreditoriui turi būti sumokėta ne mažiau kaip po 149,3 €“.
Priteisti iš J. A., a.k(duomenys neskelbtini) valstybei 30 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.