Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.6.4; 2.4.2.9.1; 2.4.2.12.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.2.4.2

2018 m. birželio 4 d.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. M. patikslintą ieškinį atsakovams Kauno technologijos universitetui, uždarajai akcinei bendrovei „15 min“, uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ dėl tikrovės neatitinkančios, asmens garbę ir orumą žeminančios informacijos paneigimo ir turtinės bei neturtinės žalos, padarytos šios informacijos paskleidimu, atlyginimo, trečiasis asmuo, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje O. R..

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas 2017 m. spalio 12 d. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams Kauno technologijos universitetui (toliau - atsakovas 1 arba KTU), uždarajai akcinei bendrovei „15 min“ (toliau – ir atsakovas 2 arba 15min), uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ (toliau- ir atsakovas 3) (1 t., b .l. 74). Savo reikalavimą ieškovas galutinai patikslino 2018 m. vasario 28 d. kuriuo prašė: 1 Įpareigoti Kauno technologijos universitetą ir kitus Atsakovus viešai (tose medijose, kuriose buvo paskelbta, t.y. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat interneto žinių portale „15min“) paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina Ieškovo garbę ir orumą. Paneigimo tekstas turėtų būti toks: „nuoširdžiai atsiprašome G. M. ir patvirtiname, kad informacija, skelbta apie G. M., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra, paneigiame, kad G. M. 1) siekia pakenkti visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai; 2) yra susijęs su išorinėmis politinėmis, ekonominėmis (prorusiškomis) jėgomis.“ Taip pat prašo Teismo įpareigoti Kauno technologijos universitetą atlyginti Ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kilo plačiai paskleidus viešumoje tikrovės neatitinkančius ir Ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Konkrečiai prašome priteisti 5000 eurų neturtinės ir 23 800 eurų turtinės žalos.Dar kartą 2018-02-28 patikslinęs ieškinį ieškovas prašo Įpareigoti Kauno technologijos universitetą ir kitus Atsakovus viešai (KTU internetiniame puslapyje ir tose medijose, kuriose buvo paskelbta, t.y. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat interneto žinių portale „15min“) paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina Ieškovo garbę ir orumą. Paneigimo tekstas turėtų būti toks: „Informacija, skelbta apie G. M. tuometinės KTU korporatyvinių ryšių direktorės O. R. publikacijoje „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija”, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra, netiesa, kad 1) prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija; 2) aptariamu atveju tikslas – neva tai pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui; 3) tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar neva tai veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų; 4) neva tai siekia daryti neigiamą įtaką visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.“ Taip pat prašo Teismo įpareigoti Kauno technologijos universitetą atlyginti Ieškovui padarytą turtinę ir neturtinę žalą, kuri kilo plačiai paskleidus viešumoje tikrovės neatitinkančius ir Ieškovo garbę bei orumą žeminančius duomenis. Konkrečiai prašo priteisti 5000 eurų neturtinės ir 23 800 eurų turtinės žalos. Patikslintame Ieškinyje nurodyta, kad konfliktinė situacija tarp Ieškovo G. M. ir (pagrindinio) atsakovo Kauno technologijos universiteto (toliau – KTU) kilo dėl to, kad ieškovas neva šmeižė tam tikrus KTU mokslininkus, dėl ko KTU korporatyvinių ryšių direktorė O. R. jam ir visai KTU bendruomenei atsakė, jog Ieškovas, be kita ko, tai darė galimai veikiamas išorinių jėgų (prorusiškų struktūrų). 2017 m. gegužės mėnesį į ieškovą kreipėsi keli akademiniai darbuotojai. Nepriklausomai vienas nuo kito jie ragino atkreipti dėmesį į tai, kad KTU Rektorius P. B. galimai yra nuplagijavęs savo doktoranto T. Š. disertaciją, galimai neteisėtai, pasinaudodamas tarnybine padėtimi, yra prisirašęs į kolektyvinės mokslinės monografijos bendraautorius. Spontaniškai susibūrė neformali iniciatyvinė mokslininkų grupė, kuri pradėjo tikėtino pažeidimo aplinkybėmis domėtis giliau. Jau keleri metai Ieškovas yra Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – LAMPSS) valdybos narys. Tai yra šakinė profsąjunga, vienijanti trylikos šalies aukštųjų mokyklų profesines sąjungas. LAMPSS veikia remdamasi LR Konstitucija, Profesinių sąjungų įstatymu ir LAMPSS nuostatais. Į šią grupę įėjo ir kiti LAMPSS valdymo organų nariai – prof. habil. dr. Ž. S. bei doc. dr. R. P.. Paaiškėjo, kad įtarimai dėl savi-plagiato, dėl galimo prisirašymo į bendraautorius, pasinaudojant tarnybine padėtimi, turi tendenciją pasitvirtinti. Lyginami disertacijos ir vėliau išleistos jau kolektyvinės mokslo monografijos tekstai sutampa bemaž absoliučiai. Mokslininkų grupėje buvo priimtas kolegialus sprendimas parengti oficialų kreipimąsi (skundą) į LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – LR AEPK). Nutarta prašyti, kad Kontrolierius ir jo vadovaujama Tarnyba patikrintų visus faktus, aplinkybes, juos įvertintų ir priimtų sprendimą. Kontrolierius yra LR Seimo paskirtas pareigūnas, kuriam pagal šalies įstatymus, konkrečiai pagal LR MSĮ ir LR AEPK nuostatus, kaip tik tenka pareiga tokius pažeidimus bei skundus kompetentingai tirti. S. K. projektą parengė Ieškovas G. M., visgi jo tekstas, formuluotės buvo suderintos su kitais iniciatyvinės mokslininkų grupės nariais. Ieškovo parengtas ir būrelio mokslininkų kolegialiai pasirašytas pranešimas Kontrolieriui buvo išsiųstas jam el. paštu ir paštu registruotu laišku (2017 m. birželio 12 d., Priedas Nr. 3), dalis medžiagos buvo įteikta vizito Kontrolieriaus tarnyboje metu. Neformalioje mokslininkų grupėje kilo mintis, kad privalu apie patį faktą (dėl kolektyvinio skundo įteikimo LR AEPK) informuoti visuomenę per žiniasklaidą. Skundo tekstas su trumpu Ieškovo komentaru buvo išsiųstas bent kelioms didžiosioms šalies medijoms, įskaitant ELTA. Ši medija pirmoji ir išplatino informaciją apie kolektyvinį mokslininkų skundą. Vėliau informacija susidomėjo ir kitos medijos. pilietiški mokslininkų grupės veiksmai – kreipimasis su skundu į LR AEPK bei atitinkamo fakto lakoniškas paviešinimas medijose – galimai sukėlė kai kurių atsakingų KTU administracijos atstovų susierzinimą bei neadekvačius, neteisėtus atsakomuosius veiksmus. Būtent šie tęstiniai veiksmai ir yra skundžiami Teismui, dėl šių veiksmų sukeltų padarinių kilo neturtinė ir turtinė žala, kurią prašoma atlyginti.Ieškinyje nurodoma, kad reaguodama į minėtą ELTA pranešimą dėl kolektyvinio mokslininkų skundo, KTU Korporatyvinių ryšių direktorė O. R. ėmė intensyviai platinti viešus pareiškimus. Pirmas šios atsakingos darbuotojos viešas pareiškimas (2017 m. birželio 21 d.) „dėl prieš KTU vykdomos šmeižto kampanijos“ buvo išplatintas KTU bendruomenei. Jį gavo visi KTU akademiniai darbuotojai. Vėliau (2017 m. birželio 23 d.) beveik identiška medžiaga buvo įdėta į KTU interneto svetainę (Priedas Nr. 10). Identiškus savo turiniu viešus pranešimus š.m. birželio 22 d. minėta KTU administracijos darbuotoja, savo autorinių straipsnių pavidalu, publikavo įvairiose šalies medijose: dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat populiariame internetiniame žinių portale „15min“ (Priedai Nr. 11, 12, 13). Turinio požiūriu visi publikuoti straipsniai tokie pat, jų pavadinimas taip pat vienodas: „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“. Po visais straipsniais pasirašo jų autorė – KTU korporatyvinių ryšių direktorė O. R.. 2017 m. rugsėjo 14 d., be kita ko, portale 15 min atsirado dar vienas O. R. straipsnis pavadinimu „Šmeižto kampanija prieš KTU: planas A nepavyko, bandomas planas B“2 (Priedas 14). Į šias žiniasklaidos priemones, remiantis Civilinio kodekso 2.24 str. 4 d., 2017 m. spalio 9 d. G. M. kreipėsi prašydamas paneigti paskelbtą informaciją (Priedai Nr. 15, 16). Paneigimo tekstas Ieškovo buvo suformuluotas taip: „Nuoširdžiai atsiprašome G. M. ir patvirtiname, kad informacija, skelbta apie G. M., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra, paneigiame, kad G. M. 1) siekia pakenkti visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai; 2) yra susijęs su išorinėmis politinėmis, ekonominėmis (prorusiškomis) jėgomis.“ Identiškas paneigimo tekstas išsiųstas visoms minėtoms medijoms, iš KTU buvo, be paneigimo, buvo prašoma ir atlyginti turtinę bei neturtinę žalą (Priedas Nr. 17). Nors skundas LR AEPK yra kolegialus, atsakomojo KTU korporatyvinių ryšių direktorės išpuolio susilaukė būtent Ieškovo asmuo. Visos melagingos ir įžeidžiančios informacinės atakos strėlės buvo nukreiptos pirmiausiai į prof. habil. dr. G. M.. O. R. išplatintuose pranešimuose teigiama, kad „paskleista informacija neatitinka tikrovės, faktai sąmoningai iškraipomi“. Vadinamasis G. M. pranešimas įvardijamas, kaip „netikrų naujienų“ („fake news“) bumo pavyzdys“; „...tokių „naujienų“ vienintelis tikslas – apjuodinti konkrečius asmenis, įmones, institucijas, pakenkti jų reputacijai. Aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui“. „...Šis pranešimas – tik vienas iš daugelio tokių bandymų, kuriuos matome pastaruosius kelerius metus. Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“. „Svarstytina, jog LR valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM minimuose prorusiškuose portaluose G. M., nutrūkus darbo santykiams su KTU, gali turėti ir kitų motyvų neigiamai atsiliepti universiteto atžvilgiu visais įmanomais klausimais ir temomis“. Labai atgrasus informacinis išpuolis Ieškovo asmens atžvilgiu yra padarytas pranešime, kuris išplatintas KTU akademinei bendruomenei. Esant identiškam visų minėtų viešų O. R. pranešimų turiniui, pastarasis savo tekste turi tokią pabaigą: „Prisegame VSD atmintinę, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo galimai užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ar jų paveiktų asmenų veikimo. Kilus įtarimams – susisiekite su VSD telefonu... arba siųsdami informaciją elektroniniu paštu pranešk@vsd.lt“. VSD plačiajai visuomenei parengtas informacinis leidinys (Priedas Nr. 4) buvo prisegtas prie laiško KTU akademiniams darbuotojams.Ieškovo teigimu, atsakovas, skleisdamas aukščiau įvardytą informaciją, skleidė tam tikrą žinią, o ne nuomonę. Atsakovas naudoja kategoriškas ir vienareikšmes formuluotes: „aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui“; „gali turėti ir kitų motyvų neigiamai atsiliepti universiteto atžvilgiu visais įmanomais klausimais ir temomis“. Grėsmių nacionaliniam saugumui klausimas pats savaime yra jautrus, atitinkamai, turėtų būti taikomi aukšti informacijos tikrinimo standartai prieš siejant konkretų asmenį su tokiomis grėsmėmis. Nors O. R. tarsi „apsidraudė“ įtraukusi žodžius „svarstytina“ ir „panašu, kad“ į savo tekstą (taip tarsi lingvistiškai sušvelnindama teksto kategoriškumą), viso teksto stilius liudija apie aiškiai išreikštą gynybinę KTU poziciją tendencingai identifikuojant vieną „priešą“ – G. M.. Minėti žodžiai „svarstytina“ ar „panašu, kad“ nepaneigia to, kad Kauno technologijos universitetas paskleidė konkretų tikslą turinčią žinią, o ne tiesiog subjektyvią nuomonę ar diskusinio pobūdžio idėjas. Matyti, kad šio ieškinio kontekste aiškiai iškraipomos reiškinių sąsajos: tekstų publikavimas tam tikruose portaluose pristatomas kaip galimai Lietuvos valstybei kenkianti veikla. Maža to, tokia veikla kažkokiu būdu susiejama su akademine etika – siekiu neva apžmeižti KTU. Dėl prof. G. M. šeimos ir giminės istorijos, jo asmens siejimas su priešiškomis, prorusiškomis užsienio žvalgybomis prof. G. M. artimiesiems ir jam pačiam yra ypatingai įžeidus. Tiek pagal tėvo liniją, tiek pagal motinos liniją G. M. yra kilęs iš tremtinių šeimos, iš politinių kankinių ir politinių kalinių giminės (Priedai Nr. 5, 6). Jo būsimi tėvai – šešiolikmetis M. M. ir trylikametė S. J. – susipažino 1948 m. gyvuliniame vagone pakeliui į Sibirą. Būtent G. M. asmens, taip pat jo pilietinės ir profsąjunginės veiklos susiejimas su priešiškų prorusiškų užsienio žvalgybų veikla buvo pagrindinis motyvas, kodėl yra inicijuojamas šis ieškinys. O. R. realizuotas G. M. juodinimas peržengia saviraiškos laisvės ribas. Šnipų ir užsienio agentų paieškos taktika šiuo atveju paradoksaliai primena disidentų, mokslininkų persekiojimą, jiems metamus absurdiškus kaltinimus gūdžiais sovietinės okupacijos laikais. Atsižvelgiant į tai, kad prof. G. M. šeima yra ypač nukentėjusi nuo sovietinių represijų, mėginimai sieti G. M. asmenį su prorusiškomis antivalstybinėmis jėgomis yra ypač ciniški, sukeliantys didelę moralinę žalą G. M. ir jo šeimai, esmingai žeidžia šios šeimos garbę ir orumą. KTU skleidė informaciją, tačiau tą informaciją pagrindė nepakankamai: vien tai, kad asmens vieši rašiniai buvo epizodiškai publikuoti ar paminėti tam tikruose (nesisteminiuose) internetiniuose portaluose net ir hipotetiškai neimplikuoja, kad prof. Merkys yra susijęs su prorusiškomis struktūromis. Be to, VSD ir KAM parengtas nacionalinių grėsmių vertinimas yra aprašomojo pobūdžio, tame vertinime minimas ir visiems gerai žinomas portalas youtube (p. 32).5 Kitaip tariant, priežastinio ryšio tarp publikacijų buvimo svetainėse laisvaslaikrastis.lt ar ekspertai.eu ir grėsmių nacionaliniam saugumui nėra. G. M. ir kitų asmenų skundas LR AEPK buvo pasirašytas kolegialiai. Sprendimas informuoti medijas apie tokio skundo išsiuntimą taip pat priimtas kolegialiai. Tai – pilietinė mokslininkų iniciatyva, siekiant viešumo, skaidrumo, ginant viešąjį interesą ir aukštus akademinės etikos standartus šalyje bei pačiame KTU. Deja, O. R. pranešimuose šie Ieškovo ir kitų iniciatyvinės mokslininkų grupės narių visuomeniškai vertingi veiksmai yra neteisėtai paniekinami, įvardijami kaip šmeižimas, niekinių ir melagingų žinių skleidimas, kenkimas konkrečiai institucijai – KTU ir jos vadovui, netgi kaip kenkimas visai šalies aukštojo mokslo sistemai. Teisėtą ir akivaizdžiai prosocialų mokslininkų grupės (ir Ieškovo) poelgį O. R. visuomenei melagingai pateikė kaip amoralią, asocialią, galimai priešiškų užsienio žvalgybų inspiruotą kenkėjišką veiklą. Ypač brutalus, apjuodinantis ir giliai įžeidžiantis yra bandymas skundą pasirašiusių mokslininkų grupę (ir ypatingai Ieškovo asmenį) tiesiogiai susieti su priešiškų užsienio šalių žvalgybų veikla. Daromos užuominos, kad mokslininkų grupė ir ypač G. M. yra „...veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų...“. Turint galvoje realiai įtemptą ir dramatišką geopolitinę padėtį, tokios užuominos yra ypatingai sunkus viešas ir labai plačiai paskleistas kaltinimas. Jis griauna reputaciją, kuri mokslininkui ir pedagogui be galo svarbi profesiškai, sutrypia žmogaus ir piliečio orumą, giliai užgauna ne tik konkretų asmenį, bet ir visus jo artimuosius. Šiuo metu Ieškovas neturi darbo. Situacija šalies aukštojo mokslo darbo rinkoje yra įtempta ir Ieškovo reputacijos juodinimas gali turėti lemiamą neigiamą poveikį jo mokslinei karjerai, įsidarbinimo galimybėms ateityje. Su dideliu nusivylimu Ieškovas patyrė, kad bent jau dalis jo pažįstamų asmenų, draugų, giminaičių, kolegų etc. linkę tikėti šmeižikiška informacija, kurią šalies medijose paviešino atsakinga KTU administracijos darbuotoja Kaip mokslininkas Ieškovas daug metų komerciniais pagrindais teikia tyrimų ir konsultavimo paslaugas (tai matosi, pavyzdžiui, Priede Nr. 7, ketinimų protokole). Po šmeižikiškų akcijų jis turėjo teisintis savo partneriams, paslaugų užsakovams. Dalis išreiškė pageidavimą suspenduoti bendradarbiavimą, „kol bus išsklaidytos abejonės...“ dėl Ieškovo sąsajų su priešiškomis užsienio žvalgybomis. Taigi pagrįstai galima kalbėti apie prarastas/negautas pajamas (Priedas Nr. 8). Pastarąjį dešimtmetį iš Ieškovo kaip mokslininko ir eksperto vidutiniškai bent kartą ar du per mėnesį imdavo interviu įvairios šalies medijos, prašydavo pareikšti ekspertinę nuomonę vienu ar kitu visuomeninio gyvenimo klausimu. Reguliarus medijų kreipimasis į mokslininką ekspertinių komentarų yra jo kaip eksperto ir mokslininko išskirtinės kompetencijos įrodymas, tegul ir neformalus. Lietuvoje yra apie 8 tūkst. daktaro laipsnį turinčių asmenų. Ekspertinių komentarų kreipiamasi toli gražu ne į visus. Po O. R. šmeižikiškų išpuolių medijose Ieškovas atsidūrė socialinėje izoliacijoje, pastaruoju metu analogiškų kvietimų išsakyti ekspertinę nuomonę iš medijų nebesulaukia. Maža to, po informacinio išpuolio apskritai suprastėjo galimybės Ieškovui G. M., taip pat šakinei profsąjungai kelti viešumon negeroves, pagrįstai kritikuoti, pasitelkiant šalies medijas.O. R. pranešimuose pabrėžiama, kad vykdoma šmeižto kampanija prieš KTU yra matoma „...pastaruosius kelerius metus“. Galimai čia turimi galvoje šakinės profsąjungos LAMPSS ir prof. G. M. skundai įvairioms šalies valdžios institucijoms dėl daugybinių įstatymų pažeidimų KTU, dėl šio universiteto administracijos piktnaudžiavimų. Ankstesni skundai dėl KTU tarybos neteisėtumo, dėl KTU senato rinkimų tvarkos pažeidimų, dėl KTU rektoriaus tarptautinių rinkimų, dėl R. K. neteisėto įdarbinimo KTU docentu ir kt. iš esmės pasitvirtino (Priedas Nr. 9). Skunduose iškeltus piktnaudžiavimus, įstatymų pažeidinėjimus patvirtino savo oficialiais sprendimais AEPK. Be kita ko, kai kuriais minėtais klausimais dėl KTU administracijos vykdomų pažeidimų būtent Ieškovo ir LAMPSS skundų dėka oficialiai (protokoliniu nutarimu balsuojant) pasisakė LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, taip pat Lietuvos valstybinė kalbos inspekcija. Jei skundai turi tendenciją pasitvirtinti, negali būti net kalbos apie „...sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU...“, apie kenkimą KTU ir jo vadovui. Negerovių viešinimas, jų apskundimas įvairioms valdžios grandims tokiu atveju yra teisėta, visuomeninį interesą ginanti pilietinė ir profsąjunginė veikla. Pagrįsta kritika iš principo negali būti laikoma nelojalumu valstybei ir darbo organizacijai, „kenkimu“ jos vadovui, kitiems viešiems asmenims. kolektyvinis skundas yra ne tik pilietinė, akademinė, bet ir teisėta profsąjunginė iniciatyva. Profsąjunginio veikimo motyvas čia yra akivaizdus. Tikėtinai padaryti pažeidimai tiesiogiai kėsinasi į didelės aukštojo mokslo sektoriuje dirbančių asmenų grupės teisėtus lūkesčius bei interesus. Turima galvoje visų akademinių darbuotojų teisėtas lūkestis turėti mūsų šalyje: 1) aukštus akademinės etikos standartus ir garantuotą jų laikymąsi; 2) teisingą, neiškreiptą akademinių institucijų vertinimą; 3) teisingą, sąžiningą akademinių darbuotojų vertinimą atestacijų bei konkursų pareigoms užimti metu; 4) turėti lygias teises ir lygias galimybes, nebūti diskriminuojamais; 5) turėti demokratinio viešojo valdymo praktiką šalyje, kuomet LR Seimo įsteigtiems viešiesiems juridiniams asmenims – valstybiniams universitetams – vadovauja tik nepriekaištingos reputacijos asmenys. Profsąjunginį motyvą aktualizuoja dar viena, niekaip nepaneigiama faktinė aplinkybė, kad Ieškovo ir kitų mokslininkų buvo skundžiamas stambus ir įtakingas darbdavys, jo konkretūs galimai padaryti pažeidimai. O. R. veiksmai turėtų būti vertinami ne vien tik tuo požiūriu, kad ciniškai juodinamas konkretus mokslininkas – prof. G. M.. Skundžiamuose viešųjų ryšių specialistės veiksmuose galima tiesiogiai įžvelgti trukdymo profsąjungų veiklai požymius, o tai jau yra baudžiamasis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 177 str. Juk po šmeižikiško informacinio išpuolio, taip pat melagingo siejimo su priešiškomis žvalgybomis, dalis aukštųjų mokyklų profsąjungos aktyvistų tikrai sunerimo, sustabdė ar pristabdė profsąjunginę veiklą. Be to, padaugėjo kliūčių medijose viešinant tikėtino pažeidimo, kurį padarė įtakingas viešasis darbdavys, aplinkybes. Toliau skundžiamuose veiksmuose akivaizdžiai matosi persekiojimo ir susidorojimo už kritiką požymiai. Tai pat matosi siekis apriboti piliečių teisę skųsti valdžios ir aukštų viešų asmenų veiksmus, skleisti informaciją. Taigi Ieškovo žingsnis, skatinamas inter alia 2003 m. Jungtinių Tautų konvencijos prieš korupciją,6 galimai tapo pagrindu jį atleisti iš užimamų profesoriaus pareigų.O. R., būdama viešųjų ryšių profesionalė, vykdydama savo profesinę misiją ir pareigas, privalo savo veikloje vadovautis LR visuomenės informavimo įstatymu. Šmeižimas, juodinimas, įžeidinėjimas, dezinformacija yra nesuderinami su šio įstatymo paskirtimi. Aiškėja, kad stambaus viešojo juridinio asmens, didelių viešų asignavimų valdytojo, koks yra KTU, tarnybos bei ištekliai šiuo metu yra aktyviai naudojami tam, kad būtų pridengiami jo vadovo galimai padaryti šiurkštūs pažeidimai. Maža to, visa tai yra daroma pažeidžiant įstatymus, sutrypiant kitų teises bei orumą, trukdant profsąjungų veiklai, juodinant ir įžeidinėjant mokslininkus bei profsąjungos lyderius. Tokiais O. R. veiksmais yra trukdoma objektyviam tikėtinų pažeidimų tyrimui, kuris šiuo metu vykdomas LR AEPK Tarnyboje. Bet kuriuo atveju KTU administracija ir KTU korporatyvinių ryšių direktorė O. R. turėjo visas galimybes pareikšti savo ir KTU administracijos nuomonę, nesutikimą su kaltinimais oriai, nuosaikiai, nepažeidžiant įstatymų, nežeminant ir nejuodinant. Išdėstytos faktinės aplinkybės rodo, kad susidurta ne tik su pavienio asmens įžeidinėjimu melagingų duomenų apie jį skleidimu, bet su rezonansiniu teisiniu įvykiu, kuris yra svarbus viešajam interesui. Turtinė G. M. patirta žala yra grindžiama negautomis pajamomis dėl komercinių užsakymų atlikti sociologinius tyrimus stygiaus esamu metu. Žala, remiantis Ketinimų protokolo (6 priedas) 3.2.3 punktu, yra 28 000 Eur; atskaičius taikomus mokesčius, tai sudaro 23,800 Eur. Šmeižikiškais, juodinančiais autoriniais straipsniais O. R. siekė apimti kuo didesnę medijų auditoriją ir teritoriją – Kauno ir Klaipėdos miestų tikslines grupes, bei visą Lietuvą. Aptariamą viešinimo akciją O. R. įvykdė sąmoningai, kadangi yra aukšto lygio viešųjų ryšių profesionalė, veikdama kaip KTU administracijos atstovė ir vykdydama profesines pareigas. Po O. R. išpuolio Ieškovas dabar patiria dvasines kančias ne tik kaip privatus asmuo ir mokslininkas, politiškai persekiotos giminės palikuonis, kurio reputacija sutrypta, o artimieji įskaudinti, bet ir kaip šakinės profsąjungos valdymo organų aktyvus narys. Ieškovui, jo kolegoms, kitiems profesinių sąjungų aktyvistams, realiai pablogėjo galimybės atlikti LR Konstitucijoje ir LR Profsąjungų įstatyme numatytą misiją – ginti dirbančiųjų teises. Be to, Ieškovas nepelnytai praranda reputaciją, mokslininko bei eksperto saviraiškos galimybes. Tai nestebina, kadangi minėtuose O. R. pranešimuose kreipiamasi į šalies medijas, raginama nesivadovauti, neplatinti šmeižikiškų naujienų, kurias teikia įtartini, priešiškų užsienio tarnybų galimai įtakojami asmenys. Manytina, kad KTU korporatyvinių ryšių direktorės veiksmų pasekmės yra pakankamai žeidžiančios ir rimtos, kad Ieškovui būtų priteista ne simbolinio, o gana didelio dydžio neturtinė žala, be to, žala padaryta finansiškai pajėgaus juridinio asmens ir ji padaryta tyčia. Neturtinė žala Ieškovo atžvilgiu pasireiškė jo, kaip vieno iš geriausiai šalyje žinomų socialinių mokslų profesoriaus, reputacijos pablogėjimu. Šioje byloje reikšmingi kriterijai yra šie: Ieškovo, kaip profesoriaus ir kaip rezistentų sūnaus, statusas; Atsakovo tyčia ir jo, kaip stambaus viešojo juridinio asmens, finansinė padėtis; platus garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimo mastas ir pakartotinis informacijos skleidimo pobūdis.Atsakovas Kauno technologijos universitetas 2017-11-03 atsiliepimu į ieškinį (2 t., b. l. 1-15) bei 2018-03-22 atsiliepimu į galutinai patikslintą ieškinį (5 t., b. l. 59-78) su ieškovo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ieškinys yra neteisėtas ir nepagrįstas.Atsiliepime nurodė, kad:Atsakovas 1 nepaskleidė žinių, žeminančių Ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas 1 sąžiningai bei teisėtai išdėstė savo nuomonę, teisę skleisti nuomonę įgyvendino laikantis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiavo informacijos laisve, įgyvendindamas šią teisę, nevaržė kitų asmenų teisių, neskleidė informacijos (žinios) žeminančios Ieškovo garbę ir orumą. ir neatitinkančios tikrovę. Atsakovo manymu, ginčo teiginiai – Atsakovo 1 Korporatyvinių ryšių direktorės O. R. pateiktas viešas pasisakymas, atitinka įstatyme nustatytą ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotą nuomonės sąvoką. ginčo byloje analizuojamų straipsnių tikslas buvo pateikti savo alternatyvią nuomonę, požiūrį bei vertinimą į susiklosčiusią situaciją. Straipsnis nėra skirtas pažeminti Ieškovo garbę ir orumą, bet pateikti KTU argumentus dėl visuomenėje daug dėmesio bei diskusijų sulaukusio klausimo - tariamo plagiato ir kitų neigiamų straipsnių KTU atžvilgiu. Atsakovo vertinimu, (1) Atsakovo I straipsniuose išdėstomas subjektyvus KTU požiūris, komentarai ir subjektyvus vertinimas apie vykstančius aplinkos reiškinius; (2) straipsnio kontekstas bei naudojamos autoriaus formuluotės (modalumą ir emocinį vertinimą rodantys žodžiai „dažnai“, „tai panašu“, „svarstytina“, „ragintume“, „gali turėti“) parodo KTU tam tikrų faktinių aplinkybių vertinimą/požiūrį; (3) straipsnis nėra skirtas pažeminti Ieškovo garbę ir orumą, bet pateikti KTU argumentus dėl visuomenėje daug dėmesio bei diskusijų sulaukusių klausimų; (4) pateikta informacija eilinio skaitytojo suprantama kaip nuomonė apie tam tikrus įvykius bei situaciją; (5) priešingai nei nurodo Ieškovas nevartojami kategoriški ar vienareikšmiai teiginiai, Atsakovo I straipsnio turinys kvalifikuotinas kaip nuomonė. Atsakovo I tekstas (nuomonė) nurodyta sąžiningai, nenuslepiant, neiškreipiant faktų ir duomenų bei atitinka tikrovę. Ieškovas yra viešas asmuo, nuomonė yra paskelbta apie viešą asmenį bei jo visuomeninę veiklą. nuomonei nėra taikomi tiesos ar tikslumo kriterijai, tačiau taip pat pažymėtina, kad Atsakovo I nuomonė buvo pagrįsta tam tikrais duomenimis, sudarančiais realias prielaidas išreikštai nuomonei susiformuoti: Ieškovas ir kiti asmenys nuo 2016 m. rašė daugybę neigiamų straipsnių KTU atžvilgiu, rašė daug neigiamo turinio laiškų KTU darbuotojams, kai kurie neigiami kritikuojantys straipsniai skelbiami abejotinos reputacijos prorusiškos propagandos sklaidos kanalu pripažintuose tinklapiuose „Ekspertai.eu“, „Laisvas laikraštis“, kas sudarė realias prielaidas ginčijamuose KTU straipsniuose išreikštai nuomonei susiformuoti. Nuomonė išreikšta etiškai ir nepagrįstai neįžeidė, nepažemino Ieškovo garbės ir orumo, nevartojami įžeidžiantys žodžiai ar terminai. Atsakovo nuomone, ieškovas yra Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo valdybos narys kuris dėl savo veiklos pobūdžio nuolat dalyvauja visuomeninėje veikloje, jo nuolatinė veikla turi reikšmės, todėl jis laikytinas viešuoju asmeniu, kuris nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu, kaip privatus asmuo, viešam asmeniui, keliami aukštesni elgesio reikalavimai nei privačiam. Todėl viešas asmuo turi toleruoti apie jį skelbiamą (nors ir nevisiškai tikslią) informaciją ar nuomonęGinčo atveju Atsakovas I nevartojo Ieškovą įžeidžiančių žodžių, jis pateikė savo subjektyvų jam žinomų faktinių aplinkybių vertinimą (nuomonę), jo išsakyti komentarai nesudaro pagrindo eiliniam skaitytojui spręsti, kad tai yra neginčytinas faktas, tai yra suprantama kaip Atsakovo I išreikšta subjektyvi nuomonė.Prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo negali būti tenkinamas, nesant Atsakovo I civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtos veikos, kaltės, žalos, priežastinio ryšio). turtinė ir neturtinė žala Ieškovui negali būti priteisiama nesant pagrindinės sąlygos - tikrovės neatitinkančių žinių, žeminančių Ieškovo garbę ir orumą paskleidimo. Atsakovė UAB „15min“ 2018 m. kovo 20 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį (5 t., b. l. 48-53) su ieškovo reikalavimais nesutiko, nes ginčo teiginiai yra nuomonė, o ne žinios; nuomonė negali būti paneigta; kiekvienas asmuo turi neginčytiną saviraiškos teisę, kurią galima riboti tik įstatymų nustatyta tvarka; ieškovas neįrodė, jog ginčo teiginiai yra apie ieškovą (jie yra apie atsiliepimas apie įvykį, bendras situacijos vertinimas, nėra apie ieškovą); ginčo teiginiai pirmiausiai buvo viešai paskelbti KTU bendruomenei, o ne per atsakovą . Atsakovė nurodo, kad O. R. nėra UAB „15 min“ darbuotoja ar nuolatinė tekstų autorė, veikianti pagal kitas sutartis, atsakovė neužsakė ginčo straipsnių, jų neinicijavo ir už juos nemokėjo atlygio. Ginčo straipsnių pabaigoje yra aiškiai nurodyta jų autorystė, t.y. pateikta aiški nuoroda, jog straipsniai yra parengti O. R., kuri yra Kauno technologijos universiteto darbuotoja. O. R. vieši pareiškimai yra identiški publikuotiems straipsniams įvairiose žiniasklaidos priemonėse, tai reiškia, kad ji paskelbė savo nuomonę įvairiuose kanaluose savo iniciatyva ir valia, todėl už paskelbtą informaciją (nuomonę), yra atsakinga būtent ji. Nagrinėjamu atveju 2017 m. birželio 13 d. ELTA buvo paskelbta informacija, kurią mokslininkų grupės vardu pasirašė ieškovas, apie tai, kad „mokslininkų grupė, atstovaujanti skirtingas šalie mokslo institucijas ir tyrimų kryptis, parengė oficialų kreipimąsi į LR Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą. Kolegialiai pasirašytu dokumentu Kontrolieriaus tarnyba informuojama apie kraštutinai įžūlų plagiato ir akademinės etikos pažeidimų Lietuvoje faktą“. O. R., eidama KTU korporatyvinių ryšių direktorės pareigas, sureagavo į šį pranešimą, pateikdama savo subjektyvią nuomonę ir požiūrį į šį atvejį ir per atsakovus. Išanalizavus įvykių chronologiją, akivaizdu, jog trečiasis asmuo pateikė subjektyvų nurodytų įvykių vertinimą, poziciją ir nuomonę apie reiškinius, susijusius su KTU, kuri ir buvo išplatinta viešai būtent tam skirtose žiniasklaidos priemonių rubrikose. Atsakovė neturėjo teisėto pagrindo riboti trečiojo asmens O. R. teisės skleisti informaciją, be to, trečiojo asmens straipsnis buvo jos nuomonė, prašoma patalpinti rubrikoje „Tribūna“. Atsakovė neturėjo teisės cenzūruoti autorių ir tekstų. Atsakovė neturi pagrindo paneigti trečiojo asmens paskelbtos informacijos, kadangi atsakovė 2 nėra informacijos pirminis šaltinis, prašyme nurodyti teiginiai nebuvo paskelbti nurodytuose straipsniuose, paskelbta informacija yra trečiojo asmens nuomonė apie konkrečius visuomenėje daug dėmesio sulaukusius įvykius. Nuomonei nėra taikomas tiesos kriterijus, o kito asmens nuomonės vienašališkas paneigimas reikštų asmens saviraiškos teisės ir teisės skleisti informaciją suvaržymas. Be to, ieškovas privalėjo įrodyti, kad visi patikslintame ieškinyje nurodyti ir ginčijami teiginiai yra apie ieškovą, tačiau to nepadarė. Ginčo teiginys „prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ yra straipsnio antraštė, autorės subjektyvus, asmeniškas straipsnio turinio apibūdinimas. Šis ginčo teiginys, kaip ir antras ginčo teiginys „aptariamu atveju tikslas- pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui“ nėra apie ieškovą. Ginčo straipsniai buvo paskelbti kaip atsakas į 2017 m. birželio 13 d. ELTA paskelbtą informaciją, kurią mokslininkų grupės vardu pasirašė ieškovas. Įvertinus visą ginčo straipsnių turinį, galima daryti išvadą, kad 1 ir 2 ginčo teiginiai yra ne apie ieškovą asmeniškai, o būtent apie situaciją, kai mokslininkų grupė paskelbė informaciją apie galimą plagijavimą ELTA naujienų agentūroje. Ieškovas visiškai nepagrįstai išskyrė 3 ir 4 teiginius atskirai, nors jie yra vienas sakinys ir turi būti vertinami kaip vienas teiginys-„Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų, siekia sukiršinti visuomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“. Analizuojant atskirai šį teiginį, tampa dar labiau akivaizdu, jog jo autorė teišsakė savo nuomonę, aiškiai atskleisdama tai per sakinio struktūrą, t.y. naudodama tokias frazes, kaip „Tai panašu“ arba aiškiai išreikšdama abejones, pvz. „savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų“. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio teiginys negali būti įrodytas įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patikrinta jo tiesa, todėl toks teiginys negali būti laikomas žinia.Atsakovė UAB „Diena Media News“ 2018 m. kovo 21 d. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutiko. Atsakovė nurodo, kad O. R. publikacija „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ buvo paskelbta internetiniame portale trečiojo asmens O. R. prašymu kaip jos autorinis straipsnis. UAB „Diena Media News“ nėra nei šios publikacijos užsakovė, nei rengėja. Publikacija paskelkbta skiltyje „Nuomonės“, kurioje publikuojami įvairių autorių, nesusijusių su UAB „Diena Media News“, komentarai, nuomonės, pasisakymai apie jiems rūpimus ir visuomenei aktualius klausimus. Tokios publikacijos skelbiamos neredaguotos, atsakovė jų turinio neįtakoja. 2017-10-09 elektroniniu paštu atsakovė gavo ieškovo prašymą dėl KTU korporatyvinių ryšių direktorės O. R. išplatintos informacijos paneigimo. Atsakovė, nepraleisdama Visuomenės informavimo įstatymo 44 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos pareigos per 14 dienų paskelbti paneigimą arba pateikti atsisakymo skelbti paneigimą priežastis ir motyvus per dvi savaites nuo prašymo gavimo dienos, išsiuntė ieškovui registruotu laišku atsakymą, kuriame nurodė, kad neturi pagrindo tenkinti prašymo. Atsakovė nurodė, kad paskelbtoje publikacijoje yra išdėstyta O. R. nuomonė, kuri yra subjektyvi ir kuriai tiesos kriterijus netaikomas bei pasiūlė tiesiogiai kreiptis į O. R.. Atsakovė neturėjo pagrindo riboti O. R. teisės skleisti informaciją. Viešosios informacijos rengėjui ir (ar) skleidėjui netaikoma redakcinė atsakomybė ir jie neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jie nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo pateikta kaip nuomonė, komentaras ar vertinimas. Šiuo atveju už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą atsako tas, kas pirmas paskleidė tokią informaciją. Jeigu teismas pripažintų, kad publikacijoje buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, ir kad atsakovė UAB „Diena Media news“ turi paskelbti informacijos paneigimą, ieškovo paneigimo tekstas yra netinkamai suformuluotas. Paneigimo tikslas yra ištaisyti neteisingą, netikslią informaciją, todėl atsiprašymas paneigimo tekste gali būti tik savanoriškas. Be to, UAB „Diena Media News“ negali būti įpareigojama skelbti paneigimą savo sąskaita – tai turi būti daroma publikacijos, kurioje pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, autoriaus sąskaita.Trečiasis asmuo O. R. 2017-11-02 atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko, nurodė, kad ieškinys nepagrįstas faktais, neadekvatus savo teisiniais argumentais, prieštarauja Europos žmogaus teisių konvencijai ir pagrindiniams žiniasklaidos laisvės principams. Mano, kad kiekvienas turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus. G. M. vienas arba su keletu bendraminčių kelis metus sistemingai rašo neigiamus straipsnius, pasisakymus KTU atžvilgiu, siuntinėja neigiamo turinio elektroninius laiškus darbuotojams, teikia neigiamus komentarus media kanaluose. Universiteto vadovybė ne kartą ragino išsakyti KTU poziciją, pateikti nuomonę dėl susidariusios situacijos, paaiškinti situaciją KTU darbuotojams ir visuomenei, todėl trečiasis asmuo, būdama atsakinga už Universiteto komunikaciją, pasitarusi su vadovais ir teisininkais, parengė komentarus dėl esamos situacijos. Pateiktai nuomonei įtakos turėjo objektyvūs duomenys. Be to, Universiteto, kuriame itin puoselėjama akademinė laisvė, misija yra kelti diskusijas visuomenėje, atkreipti dėmesį į įvairius reiškinius, galimas jų priežastis, atliepti visuomenės interesą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškovas G. M. yra socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktaras, profesorius, daugelio mokslinių publikacijų autorius. Kauno technologijos universitete įvairiose pareigose dirbo nuo 1998 m. iki 2017 m. birželio 23 d. (5 t., b. l. 149-160). Ieškovas yra Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – LAMPSS) valdybos narys. Ieškovo motina S. M. pripažinta nukentėjusia nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu (1 t., b. l. 60), tėvas M. M. buvo ištremtas 1948-05-22 į Irkutsko sritį (1 t., b. l. 61).2017 m. birželio 12 d. pranešimu mokslininkų grupė, tarp jų ir ieškovas, kreipėsi į Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių, prašydami ištirti P. B. veiksmus, kuriais buvo įvykdytas galimai neteisėtas prisirašymas į monografijos bendraautoriusir/arba buvo teikiama neteisėta pagalba trečiajam asmeniui, rengiant ir apginant daktaro disertaciją (1 t., b l. 16-22).2017 m. birželio 21 dieną KTU Korporatyvinių ryšių direktorė O. R. KTU akademiniams darbuotojams išplatino pareiškimą „Dėl prieš KTU vykdomos šmeižto kampanijos“. Šio pranešimo pabaigoje nurodyta: „Prisegame VSD atmintinę, kaip atpažinti ir apsisaugoti nuo galimai užsienio valstybių žvalgybos tarnybų ar jų paveiktų asmenų veikimo. Kilus įtarimams – susisiekite su VSD telefonu...arba siųsdami informaciją elektroniniu paštu pranešk@vsd.lt“2017 m. birželio 23 d. beveik identiškas pranešimas (be aukščiau minėtos pabaigos ir pridėtos VSD atmintinės) įdėta į KTU interneto svetainę.2017 m. birželio 22 d. identiški savo turiniu O. R. pasirašyti tekstai pavadinimu „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ buvo paskelbti dienraščiuose „Kauno diena“, Klaipėda“, internetiniame žinių portale „15min“:

„Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato“. Pranešimą pasirašė „prof.habil.dr. G. M., Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys“. Kokie asmenys priklauso minimai „mokslininkų grupei“ – neskelbiama.

Pranešime reiškiami įtarimai, kad 2005 m. išleistos disertacijos „Elektroninės komercijos modeliai verslo efektyvumui didinti“ autorius T. Š. darbą arba atliko ne savarankiškai, arba 2006 m. išleista monografija yra disertacijos plagijavimas, nes nurodomi trys monografijos bendraautoriai (T. Š., P. B., A. C.).

Remiantis faktais – paskleista informacija neatitinka tikrovės, faktai sąmoningai iškraipomi. Disertacijos turinys yra apsaugotas autorinėmis teisėmis, todėl dalies disertacijos turinio įtraukimas į monografiją yra vieno iš monografijos bendraautorių T. Š. teisė. Autorius pats sprendžia dėl ištraukos pateikimo monografijoje formos (paliekama tokia pati ar adaptuojama platesniam skaitytojų ratui).

Pažymėtina, kad pats disertacijos autorius pakvietė kitus minimus autorius kartu rengti monografiją. Doktorantai svarbiausius disertacinių tyrimų rezultatus paprastai turi publikuoti dviejuose mokslo straipsniuose, kur nurodomi ir bendraautoriai (paprastai disertacinio tyrimo vadovas ir kiti tyrėjai prisidėję prie tų rezultatų gavimo). Todėl disertacinių tyrimų rezultatų, kurie nepateko į tuos mokslo straipsnius, skelbimas po disertacijos apgynimo mokslo leidiniuose, kol literatūros apžvalga ar metodologiniai siūlymai yra nepasenę, yra normali praktika. Kitų monografijos bendraautorių indėlis gali būti siejamas su jų indėliu į mokslinių tyrimų rezultatus monografijos tematikoje.

Aukščiau minimas G. M. išplatintas pranešimas yra puikus pastaruoju metu visame pasaulyje viešoje erdvėje siaučiančio „netikrų naujienų“ („fake news“) bumo pavyzdys. Dažnai tokių „naujienų“ vienintelis tikslas – „apjuodinti“ konkrečius asmenis, įmones, institucijas, pakenkti jų reputacijai. Aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui.

Verta pabrėžti, kad šis pranešimas – tik vienas iš daugelio tokių bandymų, kuriuos matome pastaruosius kelerius metus. Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonomių jėgų siekia sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.

Svarstytina, jog LR Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie KAM minimuose prorusiškuose portaluose G. M., nutrūkus darbo santykiams su KTU, gali turėti ir kitų motyvų neigiamai atsiliepti universiteto atžvilgiu visais įmanomais klausimais ir temomis.“

2017 m. rugsėjo 14 d. portale 15min. O. R. publikavo dar vieną straipsnį- „Šmeižto kampanija prieš KTU: planas A nepavyko, bandomas planas B“. G. M. 2017 m. spalio 9 d. kreipėsi į šias žiniasklaidos priemones, prašydamas paneigti paskelbtą informaciją, paneigimo tekstą nurodė suformuluoti taip: „Nuoširdžiai atsiprašome G. M. ir patvirtiname, kad informacija, skelbta apie G. M., neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra paneigiame, kad G. M. 1) siekia pakenkti visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai; 2) yra susijęs su išorinėmis politinėmis, ekonominėmis (prorusiškomis) jėgomis“.2017 m. balandžio 2 d. UAB „Factus dominus“ ir G. M. pasirašė ketinimų protokolą dėl sociologinių tyrimų, pagal kurį G. M. per artimiausius 24 mėnesius nuo sutarties pasirašymo galėtų individualiai uždirbti ne mažiau dvidešimt aštuonių tūkstančių eurų (1 t., b. l. 63-64). 2017-08-28 UAB „Factus dominus“ pranešė ieškovui, kad nutraukia ketinimų protokolą ryšium su žiniasklaidos priemonėse paskelbta publikacija „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ (1 t., b. l. 65)..Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2016 m. Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime (1 t., b. l. 23-59) be kita ko nurodoma, kad Rusijai parankūs politiniai visuomeniniai judėjimai prorusišką propogandą skleidė per interneto svetaines „ekspertai.eu“, „ldiena.lt“, „sauksmas.lt“, „revoliucija.org‘, „slfrontas.lt“, „sarmatas.lt“, „versijos.lt“, „laisvaslaikrastis.lt“.Portale „tiesos.lt“ G. M. paskelbė straipsnį „ISM akcijų įsigijimo sandoris – galimai nusikalstamas ir neskaidrus“ (4 t., b. l. 50- 53). Nuo 2016 m. ieškovas ir kiti asmenys rašė neigiamus kritikuojančius KTU vadovybę laiškus KTU darbuotojams ir publikavo straipsnius internete bei spaudoje (4 t., b. l. 35-285).Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. SP-11 Dėl Kauno technologijos universiteto tarybos sudarymo padarė išvadą, kad vykdant 2012 m. Tarybos narių sąrašo patvirtinimo procedūrą nebuvo vadovaujamasi 2012 m. Lietuvos Respublikos Mokslo ir studijų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyta Tarybos sudarymo procedūra, Senatas ir Senato pirmininkas viršijo jiems nustatytus įgaliojimus (2 t., b. l. 269-- 278).Lietuvos Respublikos Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius 2016 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu Nr. SP-17 Dėl komunikacijos krizės metu Kauno technologijos universitete tvarkos aprašo tvirtinimo pripažino tyrimą nepagrįstu ir atkreipė dėmesį, kad Komunikacijos krizės metu Kauno technologijos universitete tvarkos apraše (patvirtinta Kauno technologijos universiteto rektoriaus 2015-10-01 įsakymu Nr. A- 16) akademinių darbų plagijavimo atvejų priskyrimas galimai krizinei situacijai (Aprašo 4.5 papunktis) ir dėl to informacijos teikimo ribojimas (Aprašo IV skyrius) prieštarauja akademinės laisvės ir atsakomybės, akademinio sąžiningumo principams, įtvirtintiems Kauno technologijos universiteto akademinės etikos kodekse.Be 28 ir 29 punktuose nurodytų sprendimų, Akademinės etikos ir procedūrų kontrolierius priėmė 2016-08-08 sprendimą Dėl Kauno technologijos universiteto senato sudėties nr. SP-16; 2017-03-02 sprendimą dėl akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų Kauno technologijos iuniversitete, Nr. SP-6; 2017-07-11 sprendimą Dėl Kauno technologijos universiteto akademiniūų darbuotojų ir konkursų komisijos akademinės etikos pažeidimų nr. SP-19. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2017-07-11parengė antikorupcinio vertinimo išvadą „Dėl teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymą, naudojimą ir disponavimą“ Nr. 4-01-4913.Byloje kilo ginčas dėl to, ar O. R. publikacijoje „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ paskelbti teiginiai yra žinia ar nuomonė, ar yra sąlygos ieškovo garbės ir orumo gynimui, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami nustačius tokių faktų visetą: pirma, žinių paskleidimo faktą, antra, faktą, kad žinios yra apie ieškovą, trečia, faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės, ir, ketvirta, faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016). Žeminančiomis garbę ir orumą laikomos tokios tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymų, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę, orumą, jo gerą vardą visuomenėje, suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl tokio asmens. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį viešajame gyvenime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-828/2001; 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011). Aplinkybę ar paskleisti duomenys žemina orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Dėl to, sprendžiant klausimą, ar paskleisti apie asmenį duomenys, teiginiai įstatymo prasme laikomi žeminančiais jo garbę ir orumą, atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad tuos pačius duomenis, teiginius skirtingi žmonės vertina skirtingai. Dėl to tokiu atveju svarbu ne tai, kokią reikšmę pats savaime pagal etimologinę kilmę arba pagal Dabartinės lietuvių kalbos žodyną turi tam tikru žodžiu (žodžių junginiu) išreikštas teiginys, o tai, kokia reikšmė jam suteikiama tam tikroje socialinėje ir kultūrinėje aplinkoje. Vieni ir tie patys žodžiai, nelygu, kur ir kam jie pasakyti, vienu atveju yra neutralūs garbės ir orumo požiūriu, kitu – asmenį žeminantys teiginiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2011).Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-51/2009). Be to, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas pirmiausia būtina nustatyti, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, už kurios paskleidimą negalima civilinė atsakomybė. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Tuo tarpu nuomonė yra asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2007). Taigi žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas.

Ar ginčo teiginiais yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė?

Atsakovai ginčo teiginius vertina kaip O. R. subjektyvią nuomonę. Į bylą yra pateikta Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. L. V. – Semėnienės Lietuvių kalbos specialisto išvada Nr. E-18-4. Išvada buvo parengta atsakant į KTU suformuluotus klausimus, ar kalbiniu aspektu kiekvienas iš ieškovo ginčo teiginių yra žinia ar nuomonė.Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką: faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys. Duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija. Žinia – tai informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Tai reiškia, kad faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2006)..Išvadoje nurodoma, kad Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne nuomonė – 1. Nusimanymas, nuovoka, supratimas; 2. Pažiūra, nusistatymas; žinia- 1. Pranešimas apie įvykius, apie reikalus, naujiena, informacija; 2. Žinojimas; dispozicija.

Dėl pirmojo teiginio „prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“

Atsakydama į klausimą dėl 1 teiginio „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ specialistė nurodo, kad straipsnio pavadinimas yra konstatuojamasis sakinys, kuriuo teigiama, kad KTU yra toliau smarkiai juodinamas, leidžiamas garbę plėšiantis melas, t.y. tokio tipo sakinių vartojimas implikuoja, kad jais pateikiama informacija atitinka tikrovę. Tačiau toliau nurodoma, jog sakinyje vartojama vertinamojo pobūdžio leksika (šmeižtas, kampanija), rodo autorės požiūrį į nusakomą dalyką, o tariniu pasirinkta neveikiamosios rūšies dalyvio forma (tęsiama), o ne asmenuojamoji veiksmažodžio forma (pvz., neutraliau- tęsiasi melas), leidžia kalbėti apie netikrumo atspalvį. Publikacija „Kauno dienos“ nuomonių puslapyje išreiškia paslėptą autorės nuomonę aptariamu klausimu.Teismo vertinimu, straipsnio pavadinimas yra suformuluotas kaip tvirtinantis teiginys, juo yra vienareikšmiškai paskelbta žinia apie tai, kad prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija. Šmeižimas pagal LR baudžiamojo kodekso 154 straipsnį yra nusikalstama veika. Tokia agresyvi retorika paaštrina straipsnyje aptariamų klausimų svarbą, atkreipia visuomenės dėmesį, pritraukia potencialius skaitytojus. Pavadinimu nekviečiama diskusijai ar pamąstymui, o pasitikinčiai konstatuojamas faktas. Tai, kad ši žinia yra būtent apie ieškovą spręstina iš tolesnio publikacijos konteksto, kuriame yra nurodoma, kas publikacijos autorės vertinimu sudaro šmeižto turinį (aukštų viešų asmenų įvykdytas plagiatas) ir kas to šmeižto autorius (autoriai) – konkrečiai neįvardintų mokslininkų grupė ir pranešimą pasirašęs G. M.: „Praėjusią savaitę naujienų agentūroje ELTA buvo paviešintas pranešimas, skelbiantis, kad „mokslininkų grupė kreipėsi į LR akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių dėl aukštų viešų asmenų įvykdyto plagiato“. Pranešimą pasirašė „prof. habil. dr. G. M., Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo LAMPSS valdybos narys“. Kokie asmenys priklauso minimai „mokslininkų grupei“ – neskelbiama“. Atsakovo argumentas, kad straipsnis yra patalpintas skaitytojų skiltyje „Nuomonių tribūna“, paties straipsnio tekstas su subjektyviais svarstymais, jo pavadinimas kviečia, ragina mąstyti, išklausyti abi puses, susidaryti savo nuomonę, atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi pavadinime yra vienareikšmiškai konstatuota, jog prieš KTU yra tęsiama šmeižto kampanija.

Dėl antrojo teiginio „aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui“

Atsakydama į klausimą dėl šio teiginio, lietuvių kalbos specialistė nurodo, kad juo siekiama faktiškumo (tikrumo), įrodymo įspūdžio, tačiau gali būti laikomas asmeninės nuomonės pateikimu, t. y. kaip subjektyvi išvada (apibendrinimas), prie kurio autorė prieina ELTA paviešinto pranešimo turinį ir savo turimas (straipsnyje pateiktas) žinias. Remiantis tiek straipsnio (kon)tekstu, tiek ankstesniu sakiniu (dažnai tokių naujienų vienintelis tikslas – „apjuodinti“...), pastarasis sakinys – subjektyvus tikrovės vertinimas (tai rodo ir vertinamojo pobūdžio žodis pakenkti), nepaisant to, kad tokio tipo sakinių, kur vartojami tiesioginės nuosakos veiksmažodžiai (čia- numanoma veiksmažodžio būti esamojo laiko forma yra; plg. tikslas yra pakenkti), vartojimas implikuoja, kad jais pasakomas teiginys traktuojamas kaip faktas ir atitinka tikrovę (Tai tiesa, kad tikslas [yra] pakenkti...). Teismo vertinimu specialistės duota išvada dėl šio teiginio, kad jis yra subjektyvus tikrovės vertinimas, o ne pranešama žinia, nėra kategoriška, nes tiek išvados pradžioje nurodyta, kad teiginiu siekiama faktiškumo (tikrumo), įrodymo įspūdžio, tačiau gali būti laikomas asmeninės nuomonės pateikimu, o pastraipos pabaigoje nurodyta, kad tokio tipo sakiniais pasakomas teiginys traktuojamas kaip faktas ir atitinka tikrovę. Taigi, teismo vertinimu šiuo antruoju teiginiu buvo pranešta žinia. Pažymėtina ir tai, kad pats disertacijos plagiato faktas yra tiesiogiai susijęs tik su tokius veiksmus atlikusiu fiziniu asmeniu, todėl objektyviai šio fakto atskleidimas Kauno technologijos universitetui neturi jokios reikšmės, tačiau kaip teisingai pabrėžė ieškovas, P. B. situacijai išaiškinti ir savo pozicijai apginti veikė ne pats asmeniškai, o pasitelkė universiteto darbuotojus ir išteklius. Be to, atsakovas 1 į bylą nepateikė jokių duomenų, kad ieškovas universitetui pakenkė, atskleisdamas ELTA abejones dėl plagiato ar kitomis ankstesnėmis publikacijomis. Teismas sutinka su ieškovu, kad jo, kitų akademinių darbuotojų, profsąjungų veikla, kuria buvo iškeliama ir viešinama universiteto administracijos piktnaudžiavimai, neskaidri veikla, įstatymų pažeidimai, kurie buvo tiriami įstatymų nustatyta tvarka ir turi tendenciją pasitvirtinti, turi pozityvių tikslų - norint išryškinti universiteto administracijos veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti, todėl negali būti kalbos apie „...sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU...“, apie kenkimą KTU ir jo vadovui.

Dėl trečiojo ir ketvirtojo teiginių „panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“

Atsakydama į klausimą dėl šio teiginio, lietuvių kalbos specialistė nurodo, kad ieškinyje nurodomi trečias ir ketvirtas teiginiai nagrinėtini kartu, nes jie yra vieno konstatuojamojo teigiamo sakinio atskirai teikiamos dalys. Visas sakinys straipsnyje yra toks“ [Tai] panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia [sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones], daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai“. Šį sudėtinį prijungiamąjį sakinį sudaro pagrindinis sakinys: Tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, ir prie jo jungtuku kai prijungtas (priklausomas šalutinis sakinys:[kai] vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia sukiršinti vidinę bendruomenę, trukdyti įprastą institucijos darbą, paveikti visuomenės grupių nuomones, daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Šalutinio sakinio veiksniu (subjektu) eina vienas žmogus su keliais bendraminčiais, tariniu – veiksmažodžio forma siekia, jo tikslo reikšmės papildiniu (siekia ko?)- vienarūšės veiksmažodžio bendratys ([siekia] sukiršinti, trukdyti, paveikti, daryti). Toks tikslo reikšmės vienarūšių bendračių išvardijimas stiprina emocinį aprašomų dalykų suvokimą. Pagrindinio sakinio tariniu einanti būdvardžio bevardės giminės forma panašu, priklausanti vadinamiesiems subjektyvaus propozicinio vertinimo predikatams, yra dviprasmiška: galima akivaizdumo (prognozavimo/numanymo) ir abejonės reikšmė. Remiantis (kon)tekstu (dar plg. susijusį aptariamu atveju tikslas- pakenkti...) ir šio sakinio vertinamojo pobūdžio žodžiais (panašu, net, sąmoningas, tendencingas, sukiršinti, šmeižto kampanija ir pan.), galima sakyti, kad aptariamasis sakinys – subjektyvus autorės vertinimas, požiūris į kalbamą dalyką, kurio pagrindas – (ir) ankstesnis teiginys. Šiuo atveju teismo vertinimu taip pat yra pateikta žinia, kuria dar labiau nei straipsnio pavadinime atskleidžiamas ir sustiprinamas šmeižto kampanijos pobūdis ir mastas – tendencinga, gerai apgalvota, sąmoninga, bei nurodomas tikslas - daryti neigiamą įtaką net visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai. Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad nors O. R. prieš teiginius Nr. 3 ir Nr. 4 įtraukė žodį „panašu“, taip tarsi lingvistiškai sušvelnindama teksto kategoriškumą, viso teksto stilius liudija apie objektyviai išreikštą gynybinę KTU poziciją, nukreiptą prieš ieškovą, įvardijant, kad to siekia vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų. Žiniai yra taikomas tiesos kriterijus, šiais teiginiais buvo perduoti konkretūs faktai ir duomenys, kurių egzistavimą galima būtų nustatyti įrodymais. Kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovo valstybės institucijoms ir publikacijose žiniasklaidos priemonėse tiek dėl plagiato, tiek anksčiau atskleisti kiti atvejai negali būti vertinami kaip šmeižtas prieš universitetą ir jo vadovą. Ieškovas ir jo bendraminčiai pagal į bylą pateiktus duomenis siekia pozityvių tikslų - išryškinti atskirų mokslininkų nesąžiningumo ar net nusikalstamos veikos faktus, universiteto administracijos veiklos trūkumus, teisės aktų trūkumus ir spragas, ir siekia juos pašalinti, tuo būdu didinti aukštųjų mokyklų autoritetą ir aukštojo mokslo prestižą. Tokie pozityvūs tikslai priešingai nei nurodo atsakovai daro ne neigiamą, o teigiamą įtaką visai aukštojo mokslo sistemai. Aplinkybės dėl ieškovo siejimo su antivakarietiškomis ir prorusiškomis jėgomis ginčo tekste yra išreikštos kaip alternatyva, dėl kurios autorė nėra galutinai įsitikinusi (savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų). Tikėtina, kad tokios žinios paskelbimą iš dalies nulėmė paties ieškovo veiksmai – straipsnių publikavimas ir abejotinos reputacijos ar prorusiškos propagandos sklaidos kanalais pripažintuose tinklalapiuose „Ekspertai.eu“, „Laisvas laikraštis“, ‚Karštas komentaras“, „faktai.lt“, „tiesos.lt“, kuriuose pasirinkta ant etiškumo ribos balansuojanti retorika. Neabejotina, kad ieškovui - tokio lygmens intelektualui ir mokslininkui - turėjo būti suprantama, kad minėtos žiniasklaidos pagrindinis tikslas yra ne tik publikuoti kitokias nuomones. Ji dažnai skelbia priešišką Lietuvos valstybei ir antivakarietišką propoganda. Tačiau kita vertus be minėtų publikacijų atsakovas 1 nepateikė į bylą bei neprašė teismo išreikalauti jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad ieškovas kritikuoja universiteto administracijos ir rektoriaus veiksmus veikiamas kokių nors išorinių jėgų, nors O. R. teismo posėdyje nurodė, kad tokie duomenys atsakovui 1 yra žinomi ir gali būti pagrįsti objektyviais įrodymais. Remiantis CK 2.24 str. 1 d. preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka atsakovams. Atsakovui nepateikus reikšmingų įrodymų, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017). Kaip nurodo ieškovas, jo šeima yra nukentėjusi nuo sovietinių represijų, todėl atsakovo 1 mėginimai ieškovą sietis su išorinėmis jėgomis jam yra ypatingai įžeidžiantys, sukelia moralinę žalą ieškovui ir jo šeimai, žeidžia šios šeimos garbę ir orumą, jo gerą vardą visuomenėje ir suponuoja neigiamas visuomenės nuostatas dėl ieškovo. O. R. veikė kaip KTU darbuotoja, visų pirma publikacija buvo paskelbta universiteto bendruomenei, o tik po to nacionalinėje internetinėje spaudoje bei KTU interneto puslapyje Po visais paskelbtais tekstais yra nurodoma, kad O. R. yra KTU korporatyvinių ryšių direktorė. Paskutinis O. R. sakinys straipsnyje „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija“ skamba taip: „Ragintume akademinę bendruomenę, plačiąją visuomenę ir žiniasklaidą atsargiau ir atsakingiau reaguoti į vienpusiškai pateikiamą informaciją, jos netiražuoti nepatikrinus ar neišklausius abiejų pusių.“ Pirmasis sakinio žodis rodo, kad O. R. kalba ne vien savo vardu, o daugiskaita – taigi savo ir darbdavio vardu. Sutiktina su ieškovo argumentu, kad pastaroji įžvalga taip pat aktuali ir skirtumui tarp žinios bei nuomonės paryškinti – visas sukurto straipsnio tekstas liudija, kad buvo paskleista ne subjektyvi idėja, bet pakankamai įsakmi dviejų ar daugiau asmenų suderinta žinia.Nesutiktina su atsakovų argumentais, kad O. R. paskelbė savo nuomonę ir minėta publikacija kvietė visuomenę diskusijai. Šia publikacija (ginčo teiginiais) buvo paskleistos neatitinkančios tikrovės žinios apie ieškovą, kurios įžeidė jo garbę ir orumą, dėl to ieškovo pažeista teisė turi būti ginama. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pat garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo (CK 2.24 straipsnio 6 dalis). Dėl to atsakovų teigimu viešasis asmuo turi pakęsti ir toleruoti jo atžvilgiu skelbiamą, nors ir nevisiškai tikslią, informaciją, kuri privataus asmens atžvilgiu galėtų būti vertinama kaip garbės ir orumo pažeidimas. Ieškovas yra mokslininkas, profesorius, vienas iš aukštųjų mokyklų profsąjungų lyderių, todėl jis yra gerai žinomas akademinėje bendruomenėje. Kaip pats nurodė, dažnai buvo kviečiamas į televizijos ir radijo laidas kaip ekspertas, todėl yra pagrindas jį laikyti viešuoju asmeniu. Sprendžiant dėl asmens, paskleidusio duomenis apie viešą asmenį, atsakomybės, svarbiausia yra duomenų paskleidimo tikslas ir juos paskleidusio asmens elgesys. Kai duomenis paskleidęs asmuo veikia sąžiningai, turėdamas tikslą informuoti visuomenę apie viešąjį asmenį ir jo veiklą tokiais klausimais, kuriuos visuomenė turi pagrįstą ir teisėtą interesą žinoti, tai informacijos netikslumai ar agresyvi kritika nėra pagrindas tam asmeniui taikyti atsakomybę. Kai asmuo skelbia duomenis apie viešąjį asmenį turėdamas tikslą jį pažeminti, tai taikoma atsakomybė. Šiuo atveju žinias apie ieškovą paskleidė stambus juridinis asmuo, jo darbdavys, reaguodamas į universiteto rektorių asmeniškai kritikuojančią informaciją, todėl spręstina, kad ginčo publikacija buvo siekiama ieškovą pažeminti, pakenkti jo reputacijai, tokio turinio informacija buvo paskleista sąmoningai, todėl teismas neturi pagrindo išplėsti ieškovui, kaip viešajam asmeniui taikytinos tolerancijos ribų ar vertinti, kad ieškovas turėjo minėtą informaciją pakęsti.Kai tikrovės neatitinkančias žinias paskleidė visuomenės informavimo priemonė, esant reikalavimui dėl žinių paneigimo, atsakovas visada yra visuomenės informavimo priemonė, nes būtent ji kontroliuoja informacijos šaltinį. Tačiau šioje byloje nustatyta, kad pirminis informacijos šaltinis buvo O. R.. Be to, žiniasklaidos priemonėse straipsnis buvo publikuotas skaitytojų nuomonės skliltyse, atsakovas 2 ir atsakovas 3 šio straipsnio neparengė, jo neredagavo. Atsakovas 2 ir atsakovas 3 perspausdino pirminio informacijos šaltinio parengtą publikaciją, kurioje nustatytas asmens garbės ir orumo pažeidimas, bei tinkamai nurodė informacijos šaltinį. Būtent dėl to šiems atsakovams netaikytina redakcinė atsakomybė dėl Visuomenės informavimo įstatymo nuostatų pažeidimo. Atsižvelgiant į Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio nuostatas, atsakovas 2 ir atsakovas 3 nėra atsakingi už turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą, todėl ieškovo reikalavimas šiems atsakovams atmestinas.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas saugo, kad niekas nepatirtų savavališko ar neteisėto kišimosi į jo asmeninį ir šeiminį gyvenimą, kėsinimosi į jo garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnis). CK 2.24 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2015).Ieškovas nurodo, kad šioje byloje reikšmingi neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra šie: Ieškovo, kaip profesoriaus ir kaip rezistentų sūnaus, statusas; Atsakovo tyčia ir jo, kaip stambaus viešojo juridinio asmens, finansinė padėtis; platus garbę ir orumą žeminančios informacijos skleidimo mastas ir pakartotinis informacijos skleidimo pobūdis; užgaulus garbę ir orumą žeidžiančio teksto tonas, agresyvi retorika ir Ieškovą žeminantis stilius. Teismas iš esmės su ieškovo nurodomais kriterijais sutinka. Ieškovas yra mokslininkas, profesorius, aktyvus šakinės profsąjungos valdymo organų narys. Straipsnis buvo paskelbtas ieškovo darbovietėje bei populiariausiose interneto svetainėse, todėl paskleistos plačiam asmenų ratui. Plagiato skandalas turėjo didelį atgarsį ne tik akademinėje bendruomenėje, bet ir visuomenėje. Esant įtemptiems politiniams santykiams su Rusija, paskleistų žinių pobūdis ir nurodymas, kad ieškovas galėjo būti veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų, remiantis liudytojų N. Č. ir R. P. parodymais neigiamai paveikė ne tik ieškovo reputaciją akademinėje bendruomenėje, bet ir padarė žalą jam kaip žmogui, asmenybei, intelektualui ir pedagogui. Liudytoja N. Č. nurodė, kad darbuotojai administracijos pateiktą informaciją suprato, kad ieškovas ir kiti pareiškimą pasirašę mokslininkai yra dirbantys priešiškai valstybei, vos ne rusų šnipai. Universitete vyravo tokia subkultūra, kad visi administracijos pranešimai buvo patikrinti, todėl bendruomenė pranešimą suvokė ir priėmė kaip tikrą faktą. Liudytojas R. P. teigė, kad neteisinga žinia apie kenksmingą veiklą universitete buvo siejama su ieškovo, kaip užsienio agento veikla, sustiprino ant ieškovo metamą šešėlį. Kadangi pranešime buvo nurodyta, kur kreiptis, suprato, kad tai yra faktas. Kaip nurodė ieškovas, iki straipsnių paskelbimo jis dažnai buvo kviečiamas į radijo ir televizijos laidas kaip ekspertas, o po straipsnių paskelbimo jo nebekviečia pasisakyti kaip eksperto, nebeužsako tyrimų. Kaip patvirtino liudytojai, gavus informaciją iš universiteto administracijos su pridėta VSD pažyma, po straipsnių paskelbimo populiariuose didelę skaitytojų auditoriją turinčiuose internetiniuose portaluose, ieškovo pradėjo vengti ir bendradarbiai. Akivaizdu, kad ieškovo reputacijai, mokslininko bei eksperto saviraiškos galimybėms, bendravimo galimybėms buvo padaryta didelė žala. Sutiktina su ieškovo argumentais, kad dėl šiuo metu įtemptos situacijos šalies aukštojo mokslo darbo rinkoje ieškovo reputacijos juodinimas gali turėti lemiamą neigiamą poveikį jo mokslinei karjerai bei įsidarbinimo galimybėms ateityje. Be to, atsakovui 1, kaip stambiam viešajam juridiniam asmeniui, prašomas priteisti žalos dydis nėra didelis. Byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos neturtinei žalai atlyginti - nukentėjusios šalies patirta žala (CK 6.249 str.); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); kaltė (CK 6.248 str.), ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšys (CK 6.247 str.). Ieškovo prašoma atlyginti 5000 Eur suma yra adekvati padarytam pažeidimui, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, panašaus dydžio priteisiama panašaus pobūdžio Europos žmogaus teismo teisme nagrinėtose bylose, todėl priteistina ieškovui iš KTU.Kauno technologijos universitetas įpareigotinas savo lėšomis viešai (KTU internetiniame puslapyje ir tose medijose, kuriose buvo paskelbta, t. y. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat interneto žinių portale „15min“) paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina Ieškovo garbę ir orumą, iš ieškovo pateikto cituojamo teksto pašalinant jo papildomai pridėtus žodžius „neva tai“). Paneigimo tekstas turėtų būti toks: „Informacija, skelbta apie G. M. tuometinės KTU korporatyvinių ryšių direktorės O. R. publikacijoje „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija”, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra, netiesa, kad: 1) prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija; 2) aptariamu atveju tikslas – pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui; 3) tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia daryti neigiamą įtaką visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.“Pažymėtina, kad nors Visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 punkto norma atleidžia viešosios informacijos rengėją ir (ar) skleidėją nuo atsakomybės atlyginti žalą, padarytą paskelbus tikrovės neatitinkančią asmens garbę ir orumą žeminančią informaciją, bei nuo redakcinės atsakomybės taikymo, tačiau neatleidžia nuo pareigos paneigti informaciją net ir tuo atveju, kai pirminis informacijos šaltinis yra kita visuomenės informavimo priemonė ar kitas asmuo.Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Žala, įvertinta pinigais, laikoma nuostoliais, o šie taip pat, kaip ir žala, skirstomi į tiesioginius (realius) ir netiesioginius (negautas pajamas). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016, 57 punktas). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).Ieškovas savo reikalavimą priteisti 23800 Eur sumą turtinei žalai atlyginti grindžia 2017 m. balandžio 4 d. ketinimų protokolu Dėl bendradarbiavimo, ekspertinio konsultavimo ir mokymo paslaugų teikimo viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei UAB „Factus Dominus“ (toliau- ketinimų protokolas). Už konkrečias paslaugas buvo ketinama atsiskaityti, sudarant tarp užsakovo ir ieškovo atskiras sutartis. Ketinimų protokolo 3.2.3 punkte užsakovas įsipareigojo sudaryti sąlygas, kad per artimiausius 24 mėnesius nuo ketinimų protokolo pasirašymo galėtų individualiai uždirbti 28 tūkst. eurų (1 t., b. l. 62-64). Ieškovas nepateikė į bylą nė vieno įrodymo apie konkrečias šio ketinimų protokolo pagrindu su užsakovu sudarytas sutartis, o taip pat jokių duomenų apie ankstesnį bendradarbiavimą su šiuo užsakovu, jam suteiktas paslaugas ir gautą užmokestį. Tokių įrodymų nebuvimas nesudaro teismui pagrindo spręsti, kad ketinimų protokole aptartos būsimos paslaugos galėjo būti suteiktos ir už jas apmokėta, juolab, kad per 4 mėnesius nuo susitarimo sudarymo iki pranešimo Dėl ketinimų protokolo nutraukimo 2017 m. rugpjūčio 28 d., o taip pat ir per du mėnesius nuo Ketinimų protokolo sudarymo ir neigiamo turinio publikacijų apie ieškovą paskelbimo nė viena sutartis šio Ketinimų protokolo pagrindu nebuvo sudaryta. Sprendžiant dėl negautų pajamų atlyginimo, ieškovas privalo įrodyti, jog negautos pajamos realios, o ne tikėtinos. Ketinimų protokole numatytos pajamos yra tik tikėtinos, hipotetinės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovo nurodyto dydžio suma vertintina kaip ieškovo negautos realios pajamos. Ieškovui neįrodžius negautų pajamų realumo, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Patenkinti du iš trijų ieškovo reikalavimai atsakovui KTU (67 procentai). Atsakovų UAB „15min“ ir UAB „Diena Media News“ atžvilgiu ieškinys yra atmestas. Atsižvelgiant į tai, atitinkamai tarp šalių paskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Dėl atmestų reikalavimų mažintinos iš atsakovo 2 ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos.Ieškovas šioje byloje patyrė 1500 Eur advokatų kontoros „Zabiela, Zabielaitė ir partneriai“ advokatės S. Z. teisinei pagalbai apmokėti (5 t., b. l. 164, 165, 172-175). Atsakovės UAB „15min“ išlaidos advokatų profesinės bendrijos „ADLEX“ advokatės A. J. teisinei pagalbai sudaro 5154,60 Eur (5 t., b. l. 134-142; 143-148). KTU išlaidos advokato T. B. teisinei pagalbai sudaro 2904 Eur (5 t., b. l. 125-133). Išlaidų advokato ar jo padėjėjo apmokėjimo atlyginimo tvarką reglamentuoja CPK 98 straipsnis ir aukščiau nurodytos Rekomendacijos, kurios nustato civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamas paslaugas maksimalų dydį. Pažymėtina, kad bylą laimėjusiai šaliai galima priteisti didesnę sumą jos turėtų atstovavimo išlaidų, negu įtvirtinta Rekomendacijose, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, taip pat kitais išskirtiniais atvejais (Rekomendacijų 11 p.). Teisine prasme ši byla nelaikytina sudėtinga, todėl teismo vertinimu advokatų darbo ir laiko sąnaudas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitinkanti maksimali suma, kurią teismas galėtų priteisti, yra ne daugiau kaip 1500 Eur, todėl būtent šia suma ir vadovaujasi, nustatant kiekvienai šaliai priteistinas sumas.Ieškovui iš atsakovo KTU priteistina 130 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, o likusi žyminio mokesčio dalis, sumokėta reiškiant reikalavimą atlyginti turtinę žalą, nepriteistina. Taip pat priteistina 1000 Eur advokatės S. Z. teisinei pagalbai apmokėti.Atsakovui KTU iš ieškovo priteistina 500 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl šia suma mažinamos ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos ir ieškovui iš atsakovo KTU iš viso priteistina 630 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei UAB “15min” iš ieškovo priteistina 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atsakovės prašoma priteisti 5154,60 Eur suma ženkliai viršija nurodytą Rekomendacijose maksimalią sumą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Įpareigoti Kauno technologijos universitetą per 10 kalendorinių dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis viešai (KTU internetiniame puslapyje ir tose medijose, kuriose buvo paskelbta, t. y. dienraščiuose „Kauno diena“, „Klaipėda“, taip pat interneto žinių portale „15min“) paneigti paskleistus duomenis, kurie neatitinka tikrovės, žemina G. M. garbę ir orumą, tokio turinio paneigimą: „Informacija, skelbta apie G. M. tuometinės KTU korporatyvinių ryšių direktorės O. R. publikacijoje „Prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija”, neatitinka tikrovės, žemina jo garbę ir orumą, skaudina jį kaip profesorių ir rezistentų sūnų, tai yra, netiesa, kad 1) prieš KTU tęsiama šmeižto kampanija; 2) aptariamu atveju tikslas –pakenkti Kauno technologijos universitetui ir jo vadovui; 3) tai panašu į tendencingą, gerai apgalvotą ir sąmoningą šmeižto kampaniją prieš KTU, kai vienas žmogus su keliais bendraminčiais savo noru ar veikiamas išorinių politinių, ekonominių jėgų siekia daryti neigiamą įtaką visai Lietuvos aukštojo mokslo sistemai.“

Priteisti G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš Kauno technologijos universiteto, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 630 Eur (šešis šimtus trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas..

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti UAB „15min“, juridinio asmens kodas 126366874, iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.