Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2A-487/2011

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2011-12-07
Bylos Nr.: 2A-487/2011
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Marytė Mitkuvienė
Atsakovas: R. A. P.
Ieškovas: OMV Refining

Kategorijos

27.7pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-487/2011Procesinio sprendimo kategorija 27.7., 93.2.3. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-153/2010 pagal ieškovo OMV Refining & Marketing GMBH ieškinį atsakovui R. A. P. (tretysis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Multiimpex“) dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas OMV REFINING & MARKETING GMBH ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo R. A. P. 363 855,92 litų įsiskoinimą, 5% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas: 15 277,12 Lt žyminį mokestį (už ieškinį bei apeliacinį skundą) ir 42 313,67 Lt teisinių paslaugų išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad Austrijos ūkio rūmų Tarptautinis arbitražo teismas 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu iš trečiojo asmens UAB „Multiimpex“ ieškovui priteisė 88 820,24 eurų netesybas, 4 723,43 eurus už advokato pagalbą bei 7 238,15 eurų arbitražo išlaidas (viso 100 781,82 eurų) bei sprendime nustatyta tvarka skaičiuojamas palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje šį Austrijos ūkio rūmų Tarptautinio arbitražo teismo sprendimą. Vykdant išieškojimą nustatyta, kad UAB „Multiimpex“ neturi turto ir pajamų. Tokia situacija susiklostė dėl UAB „Multiimpex“ direktoriaus R. A. P. nesąžiningų veiksmų. R. A. P. yra UAB „Multiimpex“ dalyvis ir atsakingas savo turtu už nesąžiningais veiksmais įmonei padarytą žalą (CK 2.50 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi nustatyti prejudiciniai faktai, kad būtent dėl tyčinių, nesąžiningų atsakovo veiksmų „Multiimpex“ bankrutavo. Įmonei negalint atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmenybė grąžinant skolas buvo suteikta atsakovui ir jo šeimos nariams (sūnums) taip pažeidžiant CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatytą principą, kad iš pradžių turi būti grąžinamos seniausios skolos. Be to, atsakovas, būdamas UAB „Multiimpex“ vadovu ir matydamas, kad jo valdoma įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, privalėjo laiku inicijuoti bankroto procedūrą, kooperuotis su antstoliu vykdymo procese, elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d., 6.248 str. 3 d.). Vykdant ieškovo naudai priimtą arbitražo sprendimą, atsakovas nevykdė antstolio nurodymų, kliudė vykdyti sprendimą. Kad atsakovas nevykdė teisėtų antstolio reikalavimų, yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad byla turėtų būti nagrinėjama kartu su trečiojo asmens LUAB „Multiimpex“ bankroto byla, kurioje bus patenkinta dalis ieškovo reikalavimų. Ieškinys grindžiamas subsidiariosios atsakomybės pagrindu, o ieškinio reikalavimas yra netikslus ir formuluojamas bendrosios atsakomybės pagrindu. Verslo nesėkmė ir pateisinama ūkinė rizika negali būti pagrindas papildomai (subsidiariajai) atsakomybei atsirasti

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. liepos 26 d. sprendimu ieškinį patenkino:

Priteisė OMV REFINING & MARKETING GMBH iš atsakovo R. A. P. 363 855,92 litų, 5% procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2005 m. spalio 29d. bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas - 15 277,12 Lt žyminį mokestį ir 22 000 Lt teisinių paslaugų išlaidas. Taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 75,02 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apygardos teismas nurodė, kad byla neturi būti nei sujungta su bankroto byla, nei sustabdyta, kadangi tam nėra įstatyminio pagrindo. CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nustatytas privalomas eiliškumas, kurio turi laikytis kreditorius, reikšdamas reikalavimus skolininkams subsidiariosios atsakomybės atveju: kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui, jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą skolininkui. Nėra jokio pagrindo teigti, jog kreditorius turi sulaukti pagrindinio skolininko pabaigos ir tik tuomet gali kreiptis dėl subsidiaraus skolininko atsakomybės.

Byloje nėra ginčo dėl skolos atsiradimo pagrindo, o skolos suma įrodyta Austrijos ūkio rūmų Tarptautinio arbitražo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu, kuriuo iš atsakovo vadovaujamos įmonės UAB „Multiimpex“ priteista 100 781, 82 EUR ir procesinės palūkanos. Šis arbitražo sprendimas pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvos respublikoje.

Faktai, kad atsakovas vengė vykdyti įsipareigojimus ieškovui, yra pagrįsti rašytiniais įrodymais. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas, būdamas UAB „Multiimpex“ vadovu ir dalyviu (turėjo 68,99 procentus visų UAB „Multiimpex“ akcijų) per 2003-2004 metus beveik dešimt kartų sumažino UAB „Multiimpex“ turtą, dėl to negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, o įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu. Veiksmai, susiję su UAB „Multiimpex“ turto sumažėjimu, yra atlikti atsakovo sprendimu, taigi atsakovas atsakingas už įmonės turto sumažėjimą. Įmonės turtas buvo perleisti atsakovui, jo šeimos nariams arba įmonei, susijusiai su atsakovo šeimos verslu (UAB „Eneka“), todėl atsakovo veiksmai yra nesąžiningi.

Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį subsidiari prievolė atsiranda dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys. Ryšį tarp atsakovo veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles patvirtina Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis dėl tyčinio bankroto. Šioje byloje nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.) šioje byloje.

Kaip prieštaraujantys surinktiems byloje įrodymams atmestini atsakovo argumentai, kad UAB „Multiimpex“ stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, bet šių veiksmų negalėjo atlikti dėl ieškovo inicijuotų priverstinių išieškojimų.

Apygardos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byla nesudėtinga (byloje nėra ginčo dėl skolos dydžio, atsakovo kalti veiksmai nustatyti įsiteisėjusiais sprendimais), kad atstovauti joje ir rengti procesinius dokumentus nebuvo būtinas specialus pasirengimas, nes nebuvo nagrinėjami sudėtingi teisiniai klausimai, ir dėl to advokato darbo sąnaudos nebuvo didelės, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R–85, kuriuo patvirtinti rekomenduoti civilinėse bylose priteistini maksimalūs užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) dydžiai, taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių (byla buvo sustabdyta), sprendė, kad kaip būtinos ir pagrįstos ieškovo išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos 22 000 Lt išlaidos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Sprendimas neteisėtas, nes priimtas iš esmės pažeidžiant atsakovo teisę tiesiogiai duoti paaiškinimus ir atsikirtimus teismui. Byla buvo išnagrinėta atsakovui dėl ligos nedalyvaujant. Teismas nepagrįstai neatidėjo posėdžio vien dėl formalios priežasties – nebuvo pateikta atsakovo ligą patvirtinančių dokumentų. Atstovas negalėjo byloje tinkamai atstovauti atsakovo ir paaiškinti bylos aplinkybes, kadangi ruošiantis teismo posėdžiui, buvo numatoma, kad apie tokias aplinkybes pasisakys pats atsakovas. Patikslintame ieškinyje yra teiginių, neatitinkančių tikrovės, ir teismas, priimdamas sprendimą, neturėjo galimybės jų teisingai įvertinti (CPK 14 str. 2 p.).

2. Pirmosios instancijos teismas netyrė ir neanalizavo faktinių aplinkybių dėl ankstesnių nei ieškovo skolų kitiems kreditoriams. Iki skolos ieškovui atsiradimo UAB „Multiimpex“ kitiems kreditoriams taip pat buvo skolinga. Dalis šių skolų (pvz., AB „Parex bankas”) buvo grąžinta.

3. Trečiojo asmens LUAB „Multiimpex“ administratorius Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 28 d. nutartimi, kuria Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.B2-49-436/2009 palikta nepakeista, įpareigotas patikrinti įmonės „Multiimpex“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Iki šiol tokių ieškinių administratorius nėra pateikęs, vadinasi, ankstesnieji sandoriai laikytini teisėtais. Į šią aplinkybę teismas neatsižvelgė.

4. Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalis nustato, kad bankrutuojančios įmonės trečiosios eilės reikalavimai tenkinami proporcingai pagal priklausančią kiekvienam kreditoriui sumą, tokiu būdu užtikrinant visų kreditorių lygiateisiškumą atgauti skolas. Pirmosios instancijos teismas, nesustabdęs šios civilinės bylos, kol galutinai nebus išnagrinėta LUAB „Multiimpex“ bankroto byla, arba neprijungęs šios bylos prie bankroto bylos, ir priteisdamas visą reikalavimą iš subsidiariai atsakingo atsakovo, leido ieškovui pirmiau nei kitiems kreditoriams tenkinti savo reikalavimą ir taip pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą.

5. Kreditorių reikalavimai tenkinami dviem etapais (ĮBĮ 35 str.). Pirmajame etape tenkinami kreditorių reikalavimai be priskaičiuotų palūkanų ir netesybų, o antrajame etape ta pačia eile tenkinama likusi kreditorių reikalavimų dalis (palūkanos ir netesybos). Pirmosios instancijos teismas priteisė visą OMV skolą su priskaičiuotomis palūkanomis ir netesybomis, pakartotinai pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą.

6. Teismas sprendime visiškai nemotyvavo išvadų dėl 190 000 Lt avanso išmokėjimo už įmonei finansinės naudos nedavusios įrangos nuomą. Taip pat nepagrįstas, nes nenurodyti pagrindžiantys įrodymai, apygardos teismo teiginys: „negalima sutikti su atsakovo atstovo motyvais, kad atsakovas stengėsi atsiskaityti su kreditoriais, bet šių veiksmų negalėjo atlikti dėl pačios ieškovės inicijuotų priverstinių išieškojimų, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams“.

7. Atsakovo nebendradarbiavimas su antstoliu – formalus nusižengimas. Net jei antstoliui informacija apie įmonės turtą būtų pateikta, jokių veiksmų šios informacijos pagrindu antstolis nebūtų galėjęs atlikti, nes antstolio vykdymo veiksmai vykdomosiose bylose Nr.0036/05/0081 ir Nr. 0036/05/012324 Kauno m. apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nutartimi civilinėje byloje. Nr. 2-09064-435/2005 buvo sustabdyti, o sustabdymui nepasibaigus, įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Gauti du atsiliepimai į apeliacinį skundą.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas, kurios pagal pateiktus duomenis sudaro 1 366,48 Lt. Atsiliepime bei papildomai pateiktame paaiškinime nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Pagal CPK 156 straipsnio 1 dalį neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikoma svarbia priežastimi. Be to, atsakovui sergant, teismo posėdyje pastarojo interesams atstovavo įgaliotas atstovas. Remiantis CPK 51 straipsniu, atstovo dalyvavimas yra pakankamas, jog būtų laikoma, kad šalis dalyvavo teismo posėdyje. Todėl, atsižvelgdamas į tai, jog byla tęsiasi ilgą laikotarpį, šalys yra suformavusios savo reikalavimus, teismo posėdyje dalyvavo apelianto atstovas ir tolesnis bylos nagrinėjimo atidėjimas pažeistų proceso koncentruotumo ir operatyvumo principus, teismas pagrįstai netenkino apelianto atstovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Kadangi byla Lietuvoje vyksta nuo 2005 m., apeliantas turėjo daug laiko ir galimybių pateikti savo paaiškinimus. Be to, net ir pripažinus, kad teismas turėjo pagrindo atidėti bylos nagrinėjimą kad būtų užtikrinta atsakovo teisė pateikti teismui paaiškinimus žodžiu, šį pažeidimą galima ištaisyti apeliacinėje instancijoje (CPK 329 str. 1 d.). Iš atsakovo tik apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų akivaizdu, jog atsakovas turėjo sveikatos problemų ir galėjo tikėtis sveikatos pablogėjimo, todėl privalėjo atstovą supažindinti su visomis bylos aplinkybėmis ar pasinaudoti CPK 42 straipsnio 1 dalyje numatyta teise duoti paaiškinimus teismui raštu.

2. Apygardos teismas pagrįstai netyrė ir neanalizavo trečiojo asmens skolų kitiems kreditoriams faktinių aplinkybių. Šioje byloje yra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo pinigų sumą žalai atlyginti. Tai yra savarankiška apelianto atsakomybė, kuri su trečiojo asmens skolomis kitiems kreditoriams nesusijusi. Pastebėtina, kad trečiojo asmens atstovas sutiko su ieškiniu.

3. Trečiojo asmens, kuris dėl nesąžiningų atsakovo veiksmų negali grąžinti skolų savo kreditoriams, sandorių teisėtumas ir atsakovo veiksmai jau yra įvertinti trečiojo asmens bankroto byloje Nr. 2-86-153/2010), todėl teismas pakartotinai jų vertinti neturėjo (CPK 182 str. 2 p.)

Šalies argumentai

4. Apygardos teismas neprivalėjo atsižvelgti į aplinkybę, jog trečiojo asmens bankroto administratorius nėra pateikęs ieškinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. ĮBĮ nenumato konkretaus termino, per kurį administratorius privalo kreiptis į teismą dėl įmonės sudarytų sandorių pripažinimo negaliojančiais. Be to, Kauno apygardos teismui 2007 m. liepos 23 d. bankroto administratorius pateikė prašymą dėl šios bylos nagrinėjimo sustabdymo, remdamasis tuo, jog kreipėsi į teismą dėl trečiojo asmens sudaryto sandorio su UAB „Eneka“ pripažinimo negaliojančiu.

5. Nėra pagrindo šią bylą dėl subsidiaraus skolininko asmeninės atsakomybės sujungti su pagrindinio skolininko bankroto byla arba laukti pagrindinio skolininko pabaigos. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. Vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004). Šioje byloje nesąžiningus atsakovo veiksmus patvirtina įsiteisėjusi Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartis ir remiantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, šioje byloje apelianto civilinė atsakomybė yra subsidiari (papildoma). Remiantis 6.245 straipsnio 5 dalimi, kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui. Kreipimosi į subsidiarų skolininką sąlyga - faktas, jog pagrindinis skolininkas negali atsiskaityti su kreditoriumi. Ieškovas pareiškė savo reikalavimą trečiajam asmeniui dar arbitražo byloje, kurioje priimtas 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimas yra pripažintas Lietuvoje ir leistas vykdyti Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartimi. Be to, ieškovas trečiojo asmens bankroto byloje pateikė prašymą dėl skolos sumokėjimo, tačiau bankrutuojanti įmonė nepajėgi atsiskaityti.

Naujausia teismų praktika taip pat patvirtina, kad kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį subsidiariam skolininkui „nėra siejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. <...> papildomo skolininko subsidiarios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota <...> atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariam skolininkui“, be to, tokie ieškiniai gali būti reiškiami ir tebevykstant juridinio asmens bankroto bylai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011).

Naujausia teismų praktika taip pat leidžia ieškovui pasirinkti, kokiu pagrindu - CK 2.50 ar CK 2.87 straipsnio pagrindu reikšti ieškinį tokiose bylose kaip ši (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Nustačius juridinio asmens dalyvio nesąžiningus veiksmus, dėl kurių pabloginta įmonės ūkinė - finansinė padėtis, sudariusius sąlygas įmonės nemokumui atsirasti, yra taikytinas CK 2.50 straipsnis ir iš tokio dalyvio gali būti priteisiamas įsiskolinimas, kurio negali išmokėti pats pagrindinis skolininkas savo kreditoriams (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr.3K-S- 282/2011). Visi šie veiksmai įrodyti šioje byloje, todėl iš apelianto teisėtai priteistas įsiskolinimas.

Teismų praktika patvirtina, kad pagrindinio skolininko juridinio asmens negalėjimas vykdyti prievolės, kaip juridinio asmens dalyvio subsidiarios atsakomybės sąlyga, gali būti susijęs su pagrindinio skolininko bankrotu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-257/2011). Taigi trečiajam asmeniui BUAB „Multiimpex“ iškėlus bankroto bylą, subsidiarios atsakomybės sąlyga realizavosi ir įrodo trečiojo asmens BUAB „Multiimpex“ negalėjimą vykdyti prievoles.

6. Priteisdamas ieškovui priskaičiuotas palūkanas, teismas nepažeidė ĮBĮ 35 straipsnio nuostatų ir kreditorių lygiateisiškumo principo. Šioje byloje nustatyta, jog apelianto civilinė atsakomybė už trečiojo asmens prievoles yra subsidiari ir savarankiška. Tas faktas, kad skolininkui bankrutuojant, už jo skolas kreditoriams nėra skaičiuojamos palūkanos, nereiškia, kad tokios procesinės palūkanos neturi būti skaičiuojamos nebankrutuojančio subsidiaraus skolininko atžvilgiu. Subsidiarus skolininkas, ypač įvertindamas tai, kad teismų sprendimais jau nustatyti jo tyčiniai veiksmai, turėtų nevilkinti savo atsakomybės realizavimo bei šios bylos išnagrinėjimo. Įmanomai greitai įvykdęs savo subsidiarią prievolę ir vietoj ieškovo tapdamas pagrindinio skolininko kreditoriumi, atsakovas galėtų išvengti procesinių palūkanų skaičiavimo.

7. Skundžiamas sprendimas tinkamai ir pakankamai išsamiai motyvuotas, pagrįstas visapusišku įrodymų išnagrinėjimu. Teismo išvados, jog apeliantas sudarinėjo trečiajam asmeniui finansiškai nenaudingus sandorius bei nesistengė atsiskaityti su pastarojo kreditoriais, yra paremtos įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi, kuria nustatyta, kad dėl tyčinių apelianto nesąžiningų veiksmų tretysis asmuo tapo nemokus.

8. Teismas pagrįstai vertino apelianto nebendradarbiavimą su antstoliu. Apelianto veiksmų vertinimas buvo svarbus siekiant nustatyti pastarojo nesąžiningumą ir taikyti jam CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytą subsidiarią atsakomybę.

Atsiliepimas

Tretysis asmuo BUAB „Multiimpex“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Bylos nagrinėjimas vyko nuo 2005 metų. Per šį laikotarpį įvyko šeši teismo posėdžiai pirmoje ir apeliacinėje instancijose, buvo teikiami įvairūs procesiniai dokumentai, šalys aktyviai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Viso proceso metu apeliantas naudojosi advokato paslaugomis, tad apelianto interesų gynyba buvo pilnai ir profesionaliai užtikrinta. Apelianto pozicija, jog patikslintame ieškinyje pateikti teiginiai turėjo būti nuginčyti tik apelianto žodiniais paaiškinimais, prieštarauja LR CPK 7 straipsnyje įtvirtintam civilinio proceso koncentruotumo principui. Ruošiantis bylos nagrinėjimui iš esmės, apeliantas turėjo visas galimybes atsikirtimus į patikslintą ieškinį išdėstyti raštu, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, tad yra pagrindas manyti, jog naujų ir bylai reikšmingų argumentų iš viso nėra.

Atstovas civiliniame procese visiškai pakeičia atstovaujamąjį asmenį (CPK 51 str. 2 d.), išskyrus atvejus, kai atstovaujamojo dalyvavimas procese pripažintas būtinu. Apelianto pasirinkta bylos vedimo taktika-neatskleisti atstovui visos informacijos- reiškia norą vilkinti procesą.

2. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai pasirinko galimybę nukreipti reikalavimą į privataus juridinio asmens dalyvį, kartu reiškiant kreditorinį reikalavimą ir bankrutuojančiai įmonei. Nesąžiningi apelianto veiksmai yra nustatyti 2010 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, kuria 2009 m. spalio 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis, dėl UAB „MULTIIMPEX“ bankroto pripažinimo tyčiniu palikta nepakeista.

3. 2010 m. kovo 17 d. UAB „MULTIIMPEX“ kreditorių komitetas svarstė administratoriaus veiklos ataskaitą, kurioje buvo pateikta sandorių už 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos analizė ir jai pritarė. Susirinkime buvo aptarta tolimesnė bankroto procedūros eiga, o administratorius įvardino ieškinius, kuriuos ketina pateikti teismui. Šiame susirinkime svečio teisėmis dalyvavo ir apeliantas, kuris prašė atidėti ieškinių pateikimą teismui, motyvuodamas tuo, jog ruošiamas kasacinis skundas dėl 2010 m. sausio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, nekartoja teisingų pirmosios instancijos teismo argumentų ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų bei papildomai į bylą pateiktų naujų įrodymų.

Atsakovas nurodo, kad jo kaip dėl jo kaltės bankrutuojančios įmonės vadovo atsakomybė už bankrutuojančios įmonės skolas yra subsidiari ir pirmosios instancijos teismas, priteisdamas visą reikalavimą iš subsidiariai atsakingo atsakovo, leido ieškovui pirmiau nei kitiems kreditoriams tenkinti savo reikalavimą ir taip pažeidė kreditorių lygiateisiškumo principą, įtvirtintą Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio 6 dalyje. Pirmosios instancijos teismas turėjo bylą arba sustabdyti iki bus išnagrinėta UAB „Multiimpex“ bankroto byla arba prie jos prijungti.

Šie atsakovo argumentai atmestini. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas bylą prijungti prie BUAB „Multiimpex“ bankroto bylos ar sustabdyti iki pastarosios išnagrinėjimo, BUAB „Multiimpex“ kreditorių interesų nepažeidė ir lygiateisiškumo principo nepaneigė. Vadovaujantis CK 2.50 straipsnio 3 dalimi juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, jeigu juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Vadovaujantis CK 6.245 straipsnio 5 dalimi, kreditorius, iki pareikšdamas reikalavimus subsidiariam skolininkui, turi pareikšti reikalavimus pagrindiniam skolininkui. Kad BUAB „Multiimpex“ negali atsiskaityti su kreditoriais, yra konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2005 m. spalio 24 d. nutartimi iškelti UAB „Multiimpex“ bankro bylą. Taigi, šios įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais patvirtina pats įmonės UAB „Multiimpex“ bankroto faktas. Ieškovas yra pirmiausia kreipęsis į UAB „Multiimpex“ dėl skolos sumokėjimo. Skola yra priteista Austrijos Ūkio rūmų Tarptautinio arbitražo teismo 2004 m. lapkričio 30 d. sprendimu, kuris pripažintas Lietuvoje ir leistą jį vykdyti. Ieškovas yra pareiškęs ir kreditorinį reikalavimą BUAB „Multiimpex“ bankroto byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kreditoriaus teisė pareikšti ieškinį subsidiariam skolininkui nepriklauso nuo išieškojimo iš pagrindinio skolininko pabaigos. Ieškinys bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui, dėl kurio veiksmų įmonė nebegali atsiskaityti su kreditoriaus, gali būti reiškiamas ir tebevykstant juridinio asmens bankroto bylai. Taip dėl galimybės spręsti bankrutuojančio juridinio asmens dalyvių subsidiariosios atsakomybės klausimą nepasibaigus bankroto bylai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011.

Išieškojimo iš BUAB „Multiimpex“ turto pabaiga bus svarbi sprendimo byloje priverstinio vykdymo stadijoje, kadangi, vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės, išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą bus nukreipiamas tik tada, kai bus baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta.

Išdėstytų motyvų visuma paneigia apelianto abejones, kad teismui dėl UAB „Multiimpex“ buvusio vadovo subsidiarios atsakomybės pasisakius anksčiau nei paaiškės, kokia ieškovo reikalavimo dalis patenkinta BUAB „Multiimpex“ bankroto byloje, bus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.

Tačiau teisėjų kolegija iš dalies laiko pagrįstais atsakovo argumentus, jog skolos su palūkanomis priteisimas iš atsakovo pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių lygiateisiškumo principą. Atsakovo (bankrutuojančios įmonės buvusio vadovo) atsakomybė yra subsidiari. Tai reiškia, kad atsakovas negali atsakyti didesne apimtimi nei pagrindinis skolininkas BAUB „Multiimpex“. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, skaičiavimas. Nutartis iškelti bankroto bylą pagrindiniam skolininkui UAB „Multiimpex“ buvo priimta 2005 m. spalio 24 d. ir jai įsiteisėjus palūkanos už įmonės prievoles nebeskaičiuojamos. Į tai atsižvelgiama tvirtinant kreditorinius reikalavimus. BUAB „Multiimpex“ bankroto byloje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-24-436/2011) 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas 367 503,12 Lt dydžio ieškovo kreditorinis reikalavimas. Iš procesiniuose dokumentuose pateiktų paskaičiavimų dėl skolos ir palūkanų matyti, kad tvirtinant ieškovo kreditorinį reikalavimą buvo tinkamai atsižvelgta į palūkanų, kai skolininkas bankrutuoja, skaičiavimo taisykles. Kaip jau buvo pažymėta, atsakovas, būdamas subsidiariai atsakingas už BUAB „Multiimpex“ skolą, negali atsakyti didesne apimtimi nei įmonė (pagrindinis skolininkas), todėl naikintina Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimo dalis, kuria buvo priteistos palūkanos iki pat sprendimo įvykdymo.

Lietuvos aukščiausiasis Teismas taip pat formuoja praktiką, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas procesinių palūkanų skaičiavimui netaikomas dėl prievolių, atsiradusių po bankroto bylos iškėlimo ir susijusių su bankroto procedūrų vykdymu (pavyzdžiui, Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2011, 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2009). Nagrinėjamu atveju, tiek UAB „Multiimpex“ prievolė ieškovui, tiek procesinių palūkanų priteisimo ieškovui pagrindas atsirado dar iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo, todėl Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas taikytinas.

Apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino bylos faktinių aplinkybių dėl UAB „Multiimpex“ atsiskaitymo su kreditoriais, galėtų būti reikšmingi sprendžiant dėl atsakovo atsakomybės už nesąžiningus veiksmus, lėmusius įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais pagrindo (CK 6.250 str. 3 d.).

Juridinio asmens vadovo civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės požiūriu – neteisėti ir kalti – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės. Teismų praktikoje, nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikoma, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo ir nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę, neanalizuojant sandorių teisėtumo klausimo (žr. pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008).

Nagrinėjamos bylos atveju, skolininko – juridinio asmens negalėjimą vykdyti prievoles įrodo bankroto bylos iškėlimo faktas, o buvusio vadovo (atsakovo) nesąžiningi veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių veiksmų ir žalos kreditoriams (įmonės nebegalėjimo atsiskaityti su kreditoriais) konstatuoti Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-49-436/2009), kuria UAB „Multiimpex“ bankrotas pripažintas tyčiniu (Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. sausio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-117/2010 šią nutartį paliko nepakeistą), todėl pakartotinai atsakovo atsakomybės pagal CK 6.50 straipsnį pagrindų nustatyti nebereikia.

Be to, minėtose teismų nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas BUAB „Multiimpex“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas, teismai jau pasisakė dėl kai kurių nagrinėjamos bylos apeliaciniame skunde pakartotinai prašomų įvertinti sandorių (2004 m. spalio 4 d. sutarties su atsakovu (bendrovės vadovu ir dalyviu), kuria, įmonei esant nemokiai, buvo susitarta išsinuomoti įrangą, avansu sumokant 190 000 Lt) naudingumo skolininkui, todėl pakartotinai šių sandorių naudingumo skolininkui teisėjų kolegija taip pat nebenagrinėja.

Atmestini ir atsakovo argumentai dėl tariamai netinkamo proceso, kai pirmosios instancijos teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo, posėdyje dėl ligos negalint dalyvauti atsakovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu galiojusi CPK 246 straipsnio 2 dalis numatė teismo teisę atidėti bylos nagrinėjimą atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu iki teismo posėdžio pradžios pateikiami dokumentai, pateisinantys neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Ši norma taip pat nustatė, kad neatvykimas dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi. Taigi teismas atsakovo neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos galėjo pripažinti svarbia priežastimi, pateisinančia bylos nagrinėjimo atidėjimą, tik tuomet, jeigu būtų nustatęs išskirtines aplinkybes, rodžiusias, kad ieškovo nedalyvavimas dėl ligos gali sutrukdyti tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar atsakovo neatvykimas dėl ligos yra pripažintinas kliūtimi nagrinėti bylą, turėjo įvertinti, ar, patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai.

Šios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme buvo keletą kartų atidėtas, atsakovui procese atstovavo profesionalus atstovas – advokatas, todėl ir iki 2010 m. liepos 12 d. teismo posėdžio atsakovas turėjo pakankamai laiko ir galimybę pateikti visus bylos tinkamam išnagrinėjimui reikalingus dokumentus ir paaiškinimus dėl bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas nevykdė pareigos rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu kaip to reikalauja CPK 7 straipsnio 2 dalis. Iš 2010 m. liepos 12 d. posėdžio protokolo matyti, kad atsakovas net savo atstovo neinformavo apie ligos pobūdį, turėdamas profesionalų atstovą jo išsamiai neinformavo apie bylos aplinkybes. Pagal CPK 51 straipsnio 2 dalį atstovo dalyvavimas teismo posėdyje laikomas tinkamu asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai neįžvelgė atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje būtinumo.

Pažymėtina, kad įrodymus, pagrindžiančius bylos aplinkybes, kuriomis remiasi, šalys privalo pateikti dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje (CPK 226 str.). Todėl bylos nagrinėjimo iš esmės stadijoje atsakovas jau nebebūtų pateikęs naujų įrodymų, tik paaiškinęs dėl jau į bylą pateiktų. Pažymėtina ir tai, kad, nors apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad be jo paaiškinimų teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti bylos, skunde nenurodo jokių bylos aplinkybių, kurios nepagrįstos byloje esančiais įrodymais ir kurias atsakovui dalyvaujant teismo posėdyje pirmosios instancijos teismas, tikėtina, galėjo vertinti kitaip nei įvertino priimdamas sprendimą. Esant tokioms bylos aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, kad dėl atsakovo ligos neatidėdamas posėdžio tinkamai nagrinėjimui paruoštoje byloje pirmosios instancijos teismas galėjo bylą išnagrinėti netinkamai, ar kad atsakovo nedalyvavimas teismo posėdyje galėjo nulemti neteisėtą ar nepagrįstą, netinkamai motyvuotą teismo sprendimą.

Atsakovas prieš posėdį apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus apie po apeliacinio skundo padavimo pasikeitusias ir bylos išnagrinėjimui galimai reikšmingas aplinkybes, t.y. kad BUB „Multiimpex“ administratorius yra pareiškęs ieškinius dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau ieškiniai buvo atsiimti.

Į bylą pateiktos trijų BUAB „Multiimpex“ administratoriaus ieškinių kopijos.

2010 m. gruodžio 3 d. ieškinio (bylą Nr. 2-1543-555/2011), kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti 183 526 Lt žalos atlyginimą, kopija. Žalos faktas kildinamas iš 2004 m. liepos 26 d. UAB „Multiimpex“ sutarties su J. J. individualia įmone (59 000 Lt žala) ir iš 2004 m. rugpjūčio 23 d. UAB „Multiimpex“ akcininkų sprendimo pagrindu sudarytų įmonės nekilnojamojo turto pardavimo sutarčių (žala 124 526 Lt). Kad įmonės vadovo veiksmai, sudarant šiuos sandorius, atitinka tyčinio bankroto požymius, jau konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi.

2010 m. spalio 15 d. ieškinys dėl 112 241,35 Lt (byla Nr. 2-1354-173/2011) atlyginimo. Žala kildinama iš 2004 m. spalio 10 d. nuomos sutarties tarp UAB „Multiimpex“, atstovaujamos atsakovo sūnaus, ir atsakovo. Žala įmonei apskaičiuota atėmus pagrįstai sumokėtą nuomos mokesčio dalį iš avansu sumokėtos sumos. Kad šia sutartimi buvo pabloginta UAB „Multiimpex“ padėtis, konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi.

2010 m. spalio 12 d. ieškinio dėl 120 000 Lt. (byla Nr. 2-1354-173/2011) žalos atlyginimo kopija. Žala kildinama iš 2004 m. birželio 16 d. paskolos UAB „Multiimpex“ (800 000 Lt) suteikimo (suteikė atsakovas ir A. P. ir T. P.). Nors paskolos suteikimo metu įmonė jau buvo nemoki, paskola nebuvo panaudota visų kreditorių reikalavimams patenkinti, o prioritetas (120 000 Lt) buvo suteiktas įmonės direktoriui (pagrindinis akcininkas) ir jo sūnums (akcininkai). Tai konstatuota įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 28 d. nutartimi.

Įbylą taip pat pateikti įrodymai, kad visų šių ieškinių tą pačią dieną buvo atsisakyta. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad visų jų atsisakė ne juos pareiškęs BUAB „Multiimpex“ bankroto administratorius, o reikalavimo teisių perėmėjas fizinis asmuo E. E..

Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 7 d. protokoline nutartimi ieškovą BUAB „Multiimpex“ pakeitė nauju ieškovu E. E. (bylą Nr. 2-1543-555/2011). Pastarasis 2011 m. spalio 6 d. atsisakė nuo ieškinio, motyvuodamas tuo, kad neturi galimybių įrodinėti žalos padarymo 2004 m. liepos 26 d. UAB „Multiimpex“ sutartimi su J. J. individualia įmone fakto bei įsitikino UAB „Multiimpex“ sandorių, kuriais parduotas nekilnojamasis turtas, pelningumu.

Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi (byla Nr. 2-1355-173/2011) atsižvelgęs į 2011 m. rugpjūčio 23 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 2/2011, ieškovą pakeitė teisių perėmėju - E. E.. Pastarasis 2011 m. spalio 6 d. atsisakė nuo aukščiau minėtų ieškinių dėl 112 241,35 Lt ir 120 000 Lt žalos atlyginimo, motyvuodamas tuo, kad ieškiniai nepagrįsti, ką rodo papildomi duomenys.

Teisėjų kolegijos vertinimu, situacija, kai bankrutuojančios įmonės administratoriui pareiškus keletą ieškinių dėl įmonės buvusio vadovo veiksmais įmonei padarytos žalos atlyginimo, reikalavimo teises sutarties pagrindu pagal šiuos ieškinius perima fizinis asmuo, kuris netrukus visų šių ieškinių atsisako kaip nepagrįstų, leidžia abejoti teisių perėmėjo tikraisiais ketinimais ir daryti prielaidą, kad reikalavimo teisės buvo perimtos bei ieškinių galimai atsisakyta tikslu, kad jie nebūtų teismo išnagrinėti iš esmės. Fizinis asmuo, ketinantis realiai perimti reikalavimo teises į sumas, kurios fiziniam asmeniui paprastai yra didelės, iš anksto atsakingai bent preliminariai įvertintų reikalavimų pagrįstumą. Mažai tikėtina, kad visos trys perimtos reikalavimo teisės per trumpą laikotarpį jų perėmėjui pasirodė nepagrįstos. Dėl šių motyvų teismas atsisakymuose nuo ieškinių nurodytų priežasčių (galimas ieškinių nepagrįstumas) nevertina kaip pakankamų įrodymų, jog įmonės bankroto administratoriaus ieškiniai nebuvo pagrįsti, o buvęs vadovas (atsakovas) savo veiksmais nepadarė įmonei žalos. Atitinkamai atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, kad BUAB „Multiimpex“ bankroto administratorius nenustatė įmonės veiklos tikslams priešingų įmonės sandorių.

Apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo nebendradarbiavimo fakto su antstoliu apeliacinio skundo išnagrinėjimui esminės reikšmės neturi. Šis byloje nustatytas faktas neturėjo lemiamos įtakos sprendimo byloje priėmimui ir buvo teisingai įvertintas tik kaip papildomas argumentas, rodantis atsakovo pasyvumą atsiskaitant su kreditoriais.

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies keičiamas, bylinėjimosi išlaidos taip pat turi būti perskirstomos (CPK 93 str. 5 d.).

Už apeliacinį skundą ieškovas sumokėjo 1000 Lt, o 6639 Lt sumokėjimas jam buvo atidėtas. Kadangi apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, atitinkama dalimi sumažinama atsakovo mokėtina suma. Ši žyminio mokesčio dalis priteistina iš dalyje bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 26 d. sprendimą.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo R. A. P. priteistos 5% procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Sumažinti iš atsakovo R. A. P. ieškovui OMV Refining & Marketing GMBH priteistiną žyminį mokestį iki 14 513 Lt (keturiolika tūkstančių penki šimtai trylika litų) o ieškovui OMV Refining & Marketing GMBH priteistas teisinių paslaugų išlaidas iki 20 900 Lt (dvidešimt tūkstančių devyni šimtai litų).

Sumažinti iš atsakovo R. A. P. valstybei priteistų bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų dydį iki 70 Lt (septyniasdešimt litų).

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo R. A. P. valstybei 6 257 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt septyni litai) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio sumokėjimas buvo atidėtas.

Priteisti iš ieškovo OMV Refining & Marketing GMBH valstybei 382 Lt (trys šimtai aštuoniasdešimt du litai) už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo R. A. P. ieškovui OMV Refining & Marketing GMBH 1298 Lt (tūkstantis du šimtai devyniasdešimt aštuoni litai) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Algirdas GailiūnasKazys KailiūnasMarytė Mitkuvienė